Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-03-05 · Byla Nr. Ik-106-554/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-05
Bylos Nr.
Ik-106-554/2012
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00508-2011-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
Pareiškėjas
VšĮ Jonavos ligoninės
Atsakovas
Kauno teritorinės ligonių kasos, Kauno teritorinei ligonių kasai
Trečiasis asmuo
Valstybinės ligoninių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Administracinė byla Nr. I-106-554/2012.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00508-2011-1.Procesinio sprendimo kategorija: 5, 38, 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Albinos Rimdeikaitės,

sekretoriaujant Sonatai Rimkutei,dalyvaujant pareiškėjo - VšĮ Jonavos ligoninės atstovui Gediminui Ramanauskui,

atsakovo - Kauno teritorinės ligonių kasos atstovėms Evelinai Džiovenytei, Nijolei Bijanskienei,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens - Valstybinės ligoninių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ Jonavos ligoninės patikslintą skundą atsakovui Kauno teritorinei ligonių kasai (tretysis suinteresuotas asmuo – Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos) dėl ekspertizės pažymų punktų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas patikslintu skundu prašė Kauno apygardos administracinio teismo panaikinti Kauno teritorinės ligonių kasos 2011-03-22 Ekspertizės pažymų Nr. 103-59 bei Nr.103-60 10-11 ir 12 p.

Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 88-92) nurodė, taip pat pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno teritorinės ligonių kasos (toliau – Kauno TLK) specialistai 2010-05-18 - 2010-05-24 dienomis atliko VšĮ Jonavos ligoninėje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę už 2009-06-29 - 2010-03-15 laikotarpį ir patikrinimo rezultatų pagrindu surašė patikrinimo pažymas 2010-05-27 Nr. AS-62 bei 2010-06-23 Nr. AS-66, kuriose nustatytos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo neatitiktys. 2011-03-21 VšĮ Jonavos ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojas buvo iškviestas į Kauno TLK patikrinimo rezultatų svarstymui pagal minėtas patikrinimo pažymas, o 2011-03-22 iš Kauno TLK buvo gautos ekspertizės pažymos 2011-03-22 Nr. 103-59 ir Nr. 103-60, kuriose vienašališkai 11 p. nustatytos 2181,02 Lt ir 27703,01 Lt žala Privalomojo draudimo fondo biudžetui, bei 12 p. įvardinti reikalavimai pervesti minėtas sumas į Kauno TLK sąskaitą. Tačiau pareiškėjas nesutinka su Ekspertizės pažymų 10, 11, 12 p. turi būti panaikinti, kadangi pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 str. 3 d. kontrolės priemonės ir sankcijos negali būti taikomos, kai sueina 1 metų naikinamasis terminas. VšĮ Jonavos ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos patikrinimo pažymoje 2011-03-22 Nr. 103-59 6 p. apėmė 2009-06-29 - 2010-03-15 bei patikrinimo pažymoje 2011-03-22 Nr. 103-60 6 p. apėmė 2009-07-01 - 2009-12-31 laikotarpį, tačiau sprendimas dėl kontrolės priemonių taikymo paskirtas tik 2011-03-22 - t.y. praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo ginčijamo pažeidimo nustatymo dienos, o taip pat praėjus daugiau nei 1 metams nuo ginčijamo pažeidimo padarymo dienos. Dėl to, remiantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 str. 3 d., suėjus naikinamajam kontrolės priemonių taikymo terminui, turėtų būti panaikinti Kauno TLK Ekspertizės pažymų 2011-03-22 Nr. 103-59 ir Nr. 103-60 10, 11, 12 p..

Dėl faktinių ekspertizės pažymoje 2011-03-22 Nr. 103-59 10-11.2 p. nustatytų Sveikatos apsaugos ministro 2000-02-21 įsakymo Nr. 100 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 80:2000 „Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė“ 48 ir 63 p. reikalavimų pažeidimų pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, jog Kauno TLK ekspertai neatsižvelgė į šio teisės akto reglamentavimo sritį, apibrėžtą minėtos normos I d. 1 p. ir 2 p. Kauno TLK specialistai nevertino minėto Sveikatos apsaugos ministro įsakymo 48, 63 ir 67 p. reikalavimų bei Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutarties 2008-02-25 tarp VšĮ Jonavos ligoninės ir Bukonių PSPC 1.1 p. esmės. Visais patikrinimo metu nustatytais atvejais paslaugos buvo suteiktos ne VšĮ Bukonių PSPC, o VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo arba radiologijos skyriuose, o kai buvo reikalingas papildomas specializuotas paciento ištyrimas, tai gydytojų specialistų konsultacijos buvo suteiktos vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 1998-06-18 įsakymo Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 3 priedo 3 d. 3.2 p. ir sutarčių tarp VšĮ Jonavos ligoninės ir Kauno TLK Nr. 32-40-1/09 ir 32-40-1/10 priedų Nr. 4 atitinkamai 6 p. reikalavimais. Stebėjimo paslaugos suteiktos ir pateiktos apmokėti vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2000-12-22 įsakymo Nr. V-111 II d. 5.1 ir 6 p. III d. 10 p. reikalavimais, todėl jokie pažeidimai nebuvo padaryti. Dėl faktinių ekspertizės pažymos 2011-03-22 Nr. 103-60 10.1 - 11. 2 p. nustatytų Sveikatos apsaugos ministro 2006-12-22 įsakymo Nr. V-l 113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 18 p. reikalavimų pažeidimų akcentavo, kad nebuvo atsižvelgta į teisės aktų koliziją tarp šio teisės akto ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymo 2010-12-16 Nr. V-1073 „Dėl specialiųjų reikalavimų stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo-skubiosios pagalbos skyriui patvirtinimo“ 41 p. nuostatų. Sveikatos apsaugos ministro įsakymo 2007-05-22 Nr. V-409 „Dėl ASPP apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo 1.4 p. nepanaikino kolizijos, kadangi sutarties taip VšĮ Jonavos ligoninės ir Kauno TLK Nr. 32-40-1/09 priedo Nr.12 „Papildomi susitarimai“ 1.7 bei 1.13 p. vienašališkai nepilna apimtimi Kauno TLK įvardino priėmimo-skubios pagalbos paslaugų nomenklatūrą, kuri gali būti pateikiama apmokėti kaip trumpalaikio gydymo ar stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kai įvykdytos šioje sutartyje numatytos papildomos sąlygos. Šio fakto reikšmė suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo atžvilgiu yra ta, kad Kauno TLK pripažįsta, jog Sveikatos apsaugos ministro 2006-12-22 įsakymo Nr. V-1113 18 p. neatitinka gydymo praktikos, nepanaikina teisės aktų kolizijos ir turėtų būti sprendžiamas Sveikatos apsaugos ministro įsakymo 2005-10-27 Nr. V-828 1 priedo II d. 18 p. bei Sveikatos apsaugos ministro įsakymo 2010-12-16 Nr. V-1073 41 p. reikalavimais. Todėl panaikintinas Ekspertizės pažymos 2011-03-22 Nr. 103-60 10.1 punktas, kadangi visais atvejais suteiktos paslaugos buvo sudėtingesnės nei numatyta aukščiau minėtame įsakyme ir buvo išnaudotos visos galimybės tirti bei gydyti pacientą ambulatoriškai. Kauno TLK ekspertai vertindami faktinius ekspertizės pažymoje 2011-03-22 Nr. 103-60 10.4 - 11. 2 p. nustatytus Sveikatos apsaugos ministro 2006-12-22 įsakymo Nr. V-1113 17 p. reikalavimų pažeidimus, neatsižvelgė į teisės aktų koliziją tarp šio teisės akto 17 p. ir šio teisės akto 16 p., ir Sveikatos apsaugos ministro 2008-12-09 įsakymo „Dėl bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų chirurgijos stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų bei bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų specializuotų chirurgijos tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų aprašų patvirtinimo“, bei Sveikatos apsaugos ministro 2009-08-21 įsakymo Nr. V-668 „Dėl dienos chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų, sąrašo, bazinių kainų ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 24 p. Buvo neatsižvelgta į faktą, jog pacientai buvo gydyti 4 dienas ir viršyti Dienos chirurgijos gydymo trukmės terminai pagal Sveikatos apsaugos ministro 2009-08-21 įsakymo Nr. V-668 1 p. ir pagal šio akto 24 p., todėl gydantis gydytojas pagrįstai pasirinko paslaugos kodavimą pagal šio akto reikalavimus bei priskyrė paslaugą stacionarinei antro lygio chirurgijos paslaugai. Teisės aktų kolizija sąlygojo žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarymo faktą, todėl Ekspertizės pažymos 2011-03-22 Nr. 103-60 10.4-11-12 p. turėtų būti panaikinti, nes teisės aktai reglamentavo dvejopą gydančio gydytojo elgesį ir todėl gydytojų veiksmuose nėra neteisėtumo elemento.

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir jo atstovas taip pat nurodė, kad Kauno TLK ekspertai, vertindami faktinius Ekspertizės pažymoje 2011-03-22 Nr. 103-60 10.6 p.-11.2. nustatytus Sveikatos apsaugos ministro 1998-06-18 įsakymo Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 4.9.3 p. pažeidimus, susiaurino šio teisės akto reglamentavimo apimtį, atsisakydami juos vertinti 4.9.4 p. bei 4.9.1 p. atžvilgiu. Visais minėtais atvejais naujagimiai buvo tyrinėjami „Dėl galimos hipoksijos“, „Dėl galimo infekuotumo“, „Dėl galimo RhD konflikto“, kad būtų išvengta žalos, kurią sąlygojo naujagimio būklė po gimimo - t.y. buvo tyrinėta ir gydyta vadovaujantis specialiųjų normų 2004-04-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-302 „Dėl bendrųjų neonatologijos stacionarinių antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų“ 8 p. reikalavimais, 2004-04-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-308 „Dėl neonatologijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“ 26 p. reikalavimais, Sveikatos apsaugos ministro 1998-06-18 įsakymo Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 4.9.1 p. reikalavimais. Ekspertizės pažymoje 2011-03-22 Nr. 103-60 10.6 p. nustatyti pažeidimai nepagrįstai nesilaikant sisteminio teisės aktų aiškinimo ir ignoruojant atskirus faktus - t.y. jog 30 proc. apmokėjimas taikomas tada, kai, nustačius klinikinę diagnozę, ligoniui stacionarinis gydymas nereikalingas ir ligonis išrašomas į namus, o visais ginčijamais 39 atvejais pacientas (naujagimis) buvo išrašytas antrą ar trečią dieną po klinikinės diagnozės nustatymo - t.y., kai jo būklė buvo stabilizuota bei taikytų tyrimų ir gydymo pasėkoje buvo galima teigti, jog naujagimis sveikas.

Atsakovas ir atsakovo atstovės su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas - Kauno TLK atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 107-110) nurodė, taip pat atsakovo atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, kad vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 4, 33, 34 str. nuostatomis, teritorinės ligonių kasos yra privalomąjį sveikatos draudimo įstatymą vykdančios institucijos, o viena iš jų funkcijų, numatytų Sveikatos draudimo įstatymo 33 str. 6 d., - kontroliuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto, kiekį, kokybę, teikiamų paslaugų atitikimą nustatytiems reikalavimams, paslaugų teikimo apmokėti iš PSDF biudžeto pagrįstumą, todėl minėtose ekspertizės pažymose nurodytos sumos negali būti vertinamos kaip kontrolės priemonių, sankcijų, administracinių nuobaudų taikymas. Sankcijos vadovams (arba atsakingiems specialistams) ginčijamuose Ekspertizės pažymose nebuvo taikytos, o suma, įvardinta minėtose pažymose, yra apskaičiuotoji žala PSDF biudžetui, kuriai buvo pritarta ir Kauno TLK Taikinimo komisijos 2011-05-17 posėdyje. Vadovaujantis 2009-02-27 sutarties Nr. 32-40-1/09 7.1. p. - jei dėl ASPĮ ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų yra padaroma žala PSDF biudžetui, tai ASPĮ privalo ją atlyginti, o CK 1.125 str. 8 d. yra numatytas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Atsakovas ir jo atstovės taip pat nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministro 2000-02-21 įsakymas Nr. 100 ,,Dėl Lietuvos medicinos normos MN 80:2000 „Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė“ yra taikomas ir pareiškėjui, nes sutarties nomenklatūroje aptarta, jog pareiškėjas teikia be kitų išvardintų paslaugų ir slaugos, palaikomojo gydymo bei paliatyviosios pagalbos paslaugas, todėl šio įsakymo vykdymas pareiškėjui yra privalomas. Be to, ne kiekviena pareiškėjo suteikta ar teiktina paslauga gali būti ir yra apmokama iš PSDF biudžeto. Pareiškėjas, norėdamas gauti finansavimą, privalėjo laikytis ir atitikti Sveikatos apsaugos ministro 2000-02-21 įsakymo Nr. 100 nuostatas, kuriose aptarti reikalavimai personalui, ligoninės patalpoms, įrangai, pagalbinėms priemonėms, o be to, Sutarties 3.3. p. taip pat nustatyta, kad vykdydamos sutarties sąlygas šalys, vadovaujasi Civiliniu kodeksu, Sveikatos draudimo įstatymu, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Sveikatos sistemos įstatymu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, kitais įstatymais bei LR Vyriausybės nutarimais, Sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymais ir kitais teisės aktais. Sveikatos apsaugos ministro 2000-02-21 įsakymo Nr. 100 63 p. numatyta, jog su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis bendradarbiaujama pagal sutartis, prireikus kviečiami jų specialistai konsultantai, todėl VšĮ Bukonių pirminės sveikatos priežiūros centro pacientams, besigydžiusiems slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, suteiktų paslaugų apmokėjimas VšĮ Jonavos ligoninei už šios įstaigos gydytojų suteiktas konsultacijas visais atvejais turėjo būti aptartas nurodytoje 2008-02-25 sutartyje, o ne sprendžiamas PSDF biudžeto sąskaita. Sisteminis pareiškėjo minimų Sveikatos apsaugos ministro 2006-12-22 įsakymo Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 17 p., 18 p. bei Sveikatos apsaugos ministro 2005-10-27 įsakymo V-828 „Dėl skubios chirurgijos, vaikų chirurgijos, oftalmologijos, otorinolaringologijos, akušerijos-ginekologijos, ortopedijos-traumatologijos paslaugų, teikiamų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose, sąrašo, bazinių kainų, teikimo reikalavimų ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 priedo II d. 18 p., Sveikatos apsaugos ministro 2010-12-16 įsakymo Nr. V-1073 „Dėl specialiųjų reikalavimų stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo-skubiosios pagalbos skyriui patvirtinimo“ 41 p. bei Sveikatos apsaugos ministro 2009-08-21 įsakymo Nr. V-668 „Dėl dienos chirurgijos pasaugų teikimo reikalavimų, sąrašo, bazinių kainų ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 24 p. normų aiškinimas, priešingai nei teigia pareiškėjas, neleidžia daryti išvados, jog visais atvejais pratęsus gydymą stacionare, automatiškai apmokėjimas taikomas pagal atitinkamo profilio stacionarinių paslaugų įkainius. Pareiškėjas neatsižvelgia į tai, jog Sveikatos apsaugos ministro 2005-10-27 įsakymo V-828 1 priedo II d. 18 p., Sveikatos apsaugos ministro 2010-12-16 įsakymo Nr. V-1073 41 p. bei Sveikatos apsaugos ministro 2009-08-21 įsakymo Nr. V-668 24 p. numatoma tik galimybė už pacientus po dienos chirurgijos paslaugų ar suteikus priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugas, jei gydymas tęsiamas toliau stacionare, gauti apmokėjimą pagal atitinkamo ligų gydymo profilio bazinę kainą, o apmokėjimo tvarka yra būtent numatyta Sveikatos apsaugos ministro 2006-12-22 įsakymo Nr. V-l 113. Sutarties 12 priedo 1.7. bei 1.13. p. numatytas paslaugų apmokėjimas detalizuoja atvejus, kuriais suteiktos paslaugos, kurių kodai pagal TLK-10 atitinka Sveikatos apsaugos ministro 2005-10-27 įsakymo V-828 reikalavimus, gali būti apmokamos stacionarinių ar trumpalaikio gydymo paslaugų įkainiais ir kad tokia galimybė numatyta Sveikatos apsaugos ministro 2006-12-22 įsakymo Nr. V-l113 18 p., todėl pareiškėjas už suteiktas paslaugas, atitinkančias Sveikatos apsaugos ministro 2005-10-27 įsakymo V-828 reikalavimus, ar teikdamas apmokėjimą kaip už trumpalaikio gydymo ar stacionarinio gydymo paslaugas, turėjo ir privalėjo tenkinti minėtame Sutarties 12 priedo 1.7. bei 1.13. p. prisiimtus įsipareigojimus. Suteiktos paslaugos turėjo būti sudėtingesnės, nei numatyta Sveikatos apsaugos ministro 2005-10-27 įsakyme V-828, taip pat turėjo būti išnaudotos visos galimybės tirti bei gydyti ambulatoriškai, o jokių objektyvių argumentų, kodėl ginčijamiems pacientams gydymas pratęstas stacionare nei Taikinimo komisijos posėdžio metu, nei pateikiant patikslintą skundą teismui nepateikta. Pareiškėjas, norėdamas gauti finansavimą už paslaugas, numatytas Sveikatos apsaugos ministro 2009-08-21 įsakyme Nr. V-668, neturėjo vadovautis vien nurodytu įsakymu, bet privalėjo vykdyti ir Sveikatos apsaugos ministro 2006-12-22 įsakymo Nr. V-l 113 nuostatas. Sveikatos apsaugos ministro 2006-12-22 įsakymo Nr. V-l113 17 p. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog tais atvejais, kai gydant pacientą stacionare, diagnozė, ligos kodas pagal TLK-10 ir taikyta operacija ar diagnostikos procedūra atitinka dienos chirurgijos paslaugų sąrašo reikalavimus, paslauga apmokama dienos chirurgijos paslaugos bazine kaina. Pareiškėjo minimi Sveikatos apsaugos ministro 2004-06-30 įsakymas Nr. V-302 „Dėl bendrųjų neonatologijos stacionarinių antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų“ bei Sveikatos apsaugos ministro 2004-04-30 įsakymas Nr. V-308 „Dėl neonatologijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“ nustatyti bendrieji ir specialieji neonatologijos stacionarinių antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimai, kurios įvykdžius leidžiama suteiktą paslaugą teikti apmokėjimui iš PSDF biudžeto pagal neonatologijos profilį, nereglamentuoja suteiktų paslaugų apmokėjimo iš PSDF biudžeto procento, o apmokėjimo procentas už paciento gydymą stacionare numatytas būtent Sveikatos apsaugos ministro 1998-06-18 įsakymo Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 4.9.1-4.9.3 p. Sveikatos apsaugos ministro 1998-06-18 įsakymo Nr. 329 4.9.4. p. skirtas reguliuoti personalo administracinę atsakomybę - t.y. kontroliuojančiam subjektui suteikta teisė ne tik apskaičiuoti žalą PSDF biudžetui, bet ir taikyti administracines nuobaudas. Naujagimiai stacionare buvo laikomi ne dėl to, jog jiems reikėjo asmens sveikatos priežiūros paslaugų, bet todėl, kad jų motinos po gimdymo dar buvo stebimos, o be to, naujagimių buvimo stacionare kaina yra įskaičiuota į akušerijos profilio bazinius įkainius. Tokiu atveju, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 1998-06-18 įsakymo Nr. 329 4.9.3. p., įstaigai turėjo būti apmokėta 30 proc. pagal ligų gydymo profilį Neonatologija IIA.

Tretysis suinteresuotas asmuo - Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime (b. l. 101-104) prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti ir iš esmės pritarė atsakovo atsiliepime išdėstytai pozicijai bei argumentams.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno TLK, siekdama patikrinti ir įvertinti stacionarinių paslaugų, kurių ligos kodai pagal TLK-10 sutampa su dienos chirurgijos ir priėmimo-skubios pagalbos paslaugų kodais, atitikimą nustatytiems reikalavimams ir pateikimo apmokėti pagrįstumą už 2009-07-01 - 2009-12-31 laikotarpį, VšĮ Jonavos ligoninėje atliko patikrinimą ir surašė 2010-05-27 patikrinimo pažymą Nr. AS-62 (b. l. 22-24). Siekdama patikrinti siuntimų į slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę išdavimo, kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, skirtų ambulatoriniam gydymui, išrašymo, konsultacijų, pateiktų apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto, skatinamųjų paslaugų teikimo pagrįstumą, Kauno TLK atliko planinį patikrinimą ir surašė 2010-06-23 patikrinimo pažymą Nr. AS-66 (b. l. 25-26). To pasėkoje VšĮ Jonavos ligoninė 2010-07-08 Kauno TLK pateikė pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo pažymoje Nr. AS-66 nurodytų faktų (b. l. 28-29). Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovas, apsvarstęs patikrinimo rezultatus ir patikrinimo metu nustatytus faktus, parengė 2011-03-22 Ekspertizės pažymas Nr. 103-59 ir Nr. 103-60 dėl atliktų patikrinimų rezultatų (b. l. 30-33). Ekspertizės pažymose atsakovas įvertino patikrinimo pažymose nustatytus faktus, pateikė žalos PSDF biudžetui skaičiavimo sumą, išvadas bei atitinkamus nurodymus pareiškėjui. Pareiškėjas, nesutikdamas su ekspertizės pažymomis, jas apskundė Kauno TLK Taikinimo komisijai, todėl 2011-05-17 įvyko Kauno TLK Taikinimo komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstytas VšĮ Jonavos ligoninės 2011-04-22 skundas Nr. R1-733 dėl minėtų pažymų. Jo rezultatai buvo įforminti protokolu, kuriuo buvo nutarta pritarti Kauno TLK 2011-03-22 Ekspertizės pažymoje Nr. 103-59 nustatytiems pažeidimams, dėl kurių buvo padaryta 2181,02 Lt žala PSDF biudžetui, taip pat Kauno TLK 2011-03-22 Ekspertizės pažymos Nr. 103-60 10 d. 1 p. nustatytiems pažeidimams, dėl kurių buvo padaryta 5493,53 Lt žala PSDF biudžetui ir Kauno TLK 2011-03-22 Ekspertizės pažymos Nr. 103-60 10 d. 4 p. nustatytiems pažeidimams, dėl kurių padaryta 1974,91 Lt žala PSDF biudžetui bei Kauno TLK 2011-03-22 Ekspertizės pažymos Nr. 103-60 10 d. 6 p. nustatytiems pažeidimams, dėl kurių buvo padaryta 18777,69 Lt žala PSDF biudžetui (b. l. 39-45).

Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjas patikslintame skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno TLK 2011-03-22 Ekspertizės pažymose Nr. 103-59 bei Nr. 103-60 nurodytos sumos yra kontrolės priemonių ir sankcijų taikymas, kuris yra negalimas suėjus Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 str. 3 d. naikinamam 1 metų terminui nuo ginčijamo pažeidimo padarymo dienos. Teismas pažymi, jog CK 1.125 str. 8 d. yra numatytas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. TLK yra privalomąjį sveikatos draudimo įstatymą vykdančios institucijos ir ši jų kompetencija yra numatyta Sveikatos draudimo įstatymo 4 str., 33 str., 34 str. Sutinkamai Sveikatos draudimo įstatymo 33 str. 6 d. nuostatomis, TLK yra pavesta kontroliuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, kiekį, kokybę, teikiamų paslaugų atitikimą nustatytiems reikalavimams, paslaugų teikimo apmokėti iš PSDF biudžeto pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad Kauno TLK ir VšĮ Jonavos ligoninės 2009-02-27 sudarytoje Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo draudžiamiesiems ir šių paslaugų apmokėjimo sutarties Nr. 32-40-1/09 (toliau – Sutartis) (b. l. 12-21) 7.1. p. numatyta, jog jei dėl ASPĮ ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų yra padaroma žala PSDF biudžetui, tai ASPĮ privalo ją atlyginti (grąžinti į PSDF biudžetą nepagrįstai gautas PSDF lėšas). Dėl to teismas sutinka su atsakovų atsiliepimuose išdėstytais argumentais, jog Ekspertizės pažymose nurodytos sumos negali būti vertinamos kaip kontrolės priemonių, sankcijų, administracinių nuobaudų taikymas, o padaryta žala ir yra žala PSDF biudžetui, todėl nagrinėjamu atveju yra taikytinas CK numatytas 3 metų ieškinio senaties terminas. Sveikatos apsaugos ministro 2000-03-21 įsakymo Nr. 100 ,,Dėl Lietuvos medicinos normos MN 80:2000 „Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė" I d. 1 p. yra apibrėžta, jog ši medicinos norma reglamentuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigų arba jų padalinių, teikiančių pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros stacionarines paslaugas, veiklą, o 2 p. numatyta, kad ši medicinos norma privaloma asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms pirminio lygio stacionarines asmens sveikatos priežiūros (gydymo ir slaugos) paslaugas. Minėtoje Sutartyje aptarta, kad pareiškėjas be viso kito teikia slaugos, palaikomojo gydymo bei paliatyviosios pagalbos paslaugas, todėl teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad pareiškėjas privalo vadovautis aukščiau paminėtu įsakymu. Pabrėžtina ir tai, kad ne kiekviena pareiškėjo suteikta ar teiktina paslauga gali būti apmokama iš PSDF biudžeto, o norėdamas gauti finansavimą pareiškėjas privalėjo atitikti Sveikatos apsaugos ministro 2000-02-21 įsakymo Nr. 100 nuostatų reikalavimus, kuriose aptarti reikalavimai personalui, ligoninės patalpoms, įrangai, pagalbinėms priemonėms. Teismas pažymi ir tai, kad Sveikatos apsaugos ministro 2000-02-21 įsakymo Nr. 100 63 p. numatyta, jog su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis bendradarbiaujama pagal sutartis; prireikus kviečiami jų specialistai konsultantai. Teismo nuomone, tokiu atveju, VšĮ Bukonių pirminės sveikatos priežiūros centro pacientams, besigydžiusiems slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, suteiktų paslaugų apmokėjimas VšĮ Jonavos ligoninei už šios įstaigos gydytojų suteiktas konsultacijas visais atvejais turėjo būti aptartas 2008-02-25 tarp VšĮ Jonavos ligoninės ir VšĮ Bukonių pirminės sveikatos priežiūros centro sudarytoje sutartyje (b.l. 117). Sveikatos apsaugos ministro 2006-12-22 įsakymo Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo” 17 p. numatyta, kad kai gydant pacientą stacionare diagnozė, ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimtąją redakciją (toliau – TLK-10) ir taikyta operacija ar diagnostikos procedūra atitinka dienos chirurgijos paslaugų sąrašo reikalavimus, paslauga apmokama dienos chirurgijos paslaugos bazine kaina, o 18 p. – kai gydant pacientą stacionare diagnozė, ligos kodas pagal TLK-10 ir taikyta operacija ar diagnostikos procedūra atitinka skubios chirurgijos, vaikų chirurgijos, oftalmologijos, otorinolaringologijos, akušerijos-ginekologijos, ortopedijos-traumatologijos paslaugų, teikiamų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose, sąrašo reikalavimus, - paslauga apmokama šių paslaugų bazine kaina. TLK ir ASPĮ sutartyje gali būti numatyta atskiras šiame punkte išvardintas paslaugas apmokėti kaip stacionarines paslaugas. Sveikatos apsaugos ministro 2005-10-27 įsakymo V-828 „Dėl skubios chirurgijos, vaikų chirurgijos, oftalmologijos, otorinolaringologijos, akušerijos-ginekologijos, ortopedijos-traumatologijos paslaugų, teikiamų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose, sąrašo, bazinių kainų, teikimo reikalavimų ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo” 1 priedo II d. 18 p. numatyta, kad jeigu paciento gydymas suteikus priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugas pratęsiamas stacionare, - mokama atitinkamo ligų gydymo profilio bazine kaina ir, kad tokiu atveju už priėmimo-skubiosios pagalbos sąlygomis suteiktas paslaugas nemokama. Sveikatos apsaugos ministro 2010-12-16 įsakymo Nr. V-1073 „Dėl specialiųjų reikalavimų stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo-skubiosios pagalbos skyriui patvirtinimo” 41 p. numatyta, kad jeigu paciento gydymas suteikus priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugas pratęsiamas stacionare, - mokama atitinkamo ligų gydymo profilio bazine kaina ir, kad tokiu atveju už priėmimo-skubiosios pagalbos sąlygomis suteiktas paslaugas nemokama. Sveikatos apsaugos ministro 2009-08-21 įsakymo Nr. V-668 „Dėl dienos chirurgijos pasaugų teikimo reikalavimų, sąrašo, bazinių kainų ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo” 24 p. numatyta, kad jei paciento gydymas po dienos chirurgijos paslaugos suteikimo ir paciento priežiūros tęsiamas ilgiau nei 48 val., - paslauga priskiriama atitinkamo profilio stacionarinei paslaugai ir apmokama pagal galiojančią asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarką ir, kad tokiu atveju už dienos chirurgijos sąlygomis suteiktas paslaugas nemokama. Teismo nuomone, sisteminis šių normų aiškinimas neleidžia sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad apmokėjimas automatiškai taikomas pagal atitinkamo profilio stacionarinių paslaugų įkainius, visais atvejais pratęsus gydymą stacionare. Teismas pažymi, jog Sveikatos apsaugos ministro 2005-10-27 įsakymo V-828 1 priedo II d. 18 p., Sveikatos apsaugos ministro 2010-12-16 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. V-1073 41 p., Sveikatos apsaugos ministro 2009-08-21 įsakymo Nr. V-668 24 p. numatyta galimybė už pacientus po dienos chirurgijos paslaugų ar suteikus priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugas, jei gydymas tęsiamas toliau stacionare, gauti apmokėjimą pagal atitinkamo ligų gydymo profilio bazinę kainą, o apmokėjimo tvarka yra aiškiai nustatyta Sveikatos apsaugos ministro 2006-12-22 įsakyme Nr. V-l113. Sutarties stacionarinių paslaugų nomenklatūros 2009-08-03 pakeitimo Nr. 1 1.7 p. numatyta, kad vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2006-12-22 įsakyme Nr. V-l113 18 p., paslaugos, kurių ligos kodas pagal TLK-10 ir taikyta operacija ar diagnostikos procedūra atitinka Sveikatos apsaugos ministro 2005-10-27 įsakymo V-828 reikalavimus, apmokamos šių paslaugų bazine kaina. Tokios paslaugos gali būti pateikiamos apmokėti kaip stacionarinės ar trumpalaikio gydymo paslaugos tais atvejais, kai suteiktos paslaugos sudėtingesnės, nei numatyta aukščiau paminėtame įsakyme; išnaudotos galimybės tirti bei gydyti ambulatoriškai bei jų nomenklatūra aptarta sutartyje su teritorine kasa. Sutarties pakeitimo 1.13. p. numatyta, kad vadovaujantis minėtu Sveikatos apsaugos ministro 2006-12-22 įsakymo 18 p., šios paslaugos gali būt pateikiamos apmokėti kaip trumpalaikio gydymo ar stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kai įvykdytos šioje sutartyje numatytos papildomos sąlygos. Taigi, minėtuose punktuose numatytas paslaugų apmokėjimas detalizuoja atvejus, kuriais suteiktos paslaugos gali būti apmokamos stacionarinių ar trumpalaikio gydymo paslaugų įkainiais. Be to, tokia galimybė numatyta ir Sveikatos apsaugos ministro 2006-12-22 įsakymo Nr. V-l 113 18 p., kuris be viso kito nurodo, jog TLK ir ASPĮ sutartyje gali būti numatyta atskiras šiame punkte išvardintas paslaugas apmokėti kaip stacionarines paslaugas. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjas už suteiktas paslaugas, atitinkančias Sveikatos apsaugos ministro 2005-10-27 įsakymo Nr. V-828 reikalavimus, ar teikdamas apmokėjimą kaip už trumpalaikio gydymo ar stacionarinio gydymo paslaugas turėjo vadovautis Sutarties pakeitimo 12 priedo 1.7. bei 1.13 p. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, jog Sveikatos apsaugos ministro 2006-12-22 įsakymo Nr. V-l113 17 p. yra nurodyta, kad tais atvejais, kai gydant pacientą stacionare, diagnozė, ligos kodas pagal TLK-10 ir taikyta operacija ar diagnostikos procedūra atitinka dienos chirurgijos paslaugų sąrašo reikalavimus, paslauga apmokama dienos chirurgijos paslaugos bazine kaina. Todėl pareiškėjas, norėdamas gauti finansavimą už paslaugas, numatytas Sveikatos apsaugos ministro 2009-08-21 įsakyme Nr. V-668, turėjo vadovautis ne tik paminėtu įsakymu, bet ir Sveikatos apsaugos ministro 2006-12-22 įsakymu Nr. V-1113. Teismas pažymi, jog apmokėjimo procentas už paciento gydymą stacionare numatytas Sveikatos apsaugos ministro 1998-06-18 įsakymo Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 4.9.1-4.9.3 p. Minėto įsakymo 4.9.1. p. numato, jog visa gydymo stacionare bazinė kaina mokama: jei pacientui gydyti atlikti visi tyrimo ir gydymo plane numatyti veiksmai; kai, baigus gydymo kursą pagal vieną ligų gydymo profilį, ligonį dėl kitos ligos reikia gydyti pagal kitą ligų gydymo profilį, atliekant visus tyrimo ir gydymo plane numatytus veiksmus; letalinės baigties atveju. 4.9.2. p. numatyta, kad įstaigai 50 procentų atitinkamo ligų gydymo profilio bazinės kainos mokama, jeigu, nustačius klinikinę diagnozę bei gydymo planą ir atlikus dalį jame numatytų veiksmų, pasikeičia ligonio klinikinė diagnozė ir dėl to jį reikia gydyti pagal kitą profilį. Jeigu ligonį reikia perkelti į kitą stacionarą, įstaiga jį perkelia savo lėšomis, o 4.9.3. p. – kad 30 procentų atitinkamo ligų gydymo profilio bazinės kainos mokama, kai, nustačius klinikinę diagnozę: stacionarinis gydymas nereikalingas ir ligonis išrašomas į namus; gydymas reikalingas, bet ligonis pasirenka kitą gydymo įstaigą; gydymas reikalingas pagal kitą ligų gydymo profilį. Taigi, pagal Sveikatos apsaugos ministro 1998-06-18 įsakymą Nr. 329 100 proc., 50 proc. ir 30 proc. apmokėjimas nėra siejamas su gydymo trukme. Teismas taip pat pažymi, kad pagal minėto įsakymo 4.9.4. p. už gydymą pagal atitinkamą ligų gydymo profilį bazinės kainos mokėjimo dalį (100%, 50% ar 30%) nustato to ligų gydymo profilio skyriaus vedėjas arba kitas administracijos paskirtas gydytojas specialistas, kuris administracine tvarka atsako už šios informacijos teisingumą. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepimo argumentu, jog 4.9.4. p. numato personalo administracinę atsakomybę - t.y. kontroliuojančiam subjektui suteikta teisė ne tik apskaičiuoti žalą PSDF biudžetui, bet ir taikyti administracines nuobaudas. Be to, pats pareiškėjas patikslintame skunde sutinka, jog visais ginčijamais 39 atvejais pacientai (naujagimiai) buvo išrašyti antrą, trečią dienomis po klinikinės diagnozės nustatymo, todėl vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 1998-06-18 įsakymo Nr. 329 4.9.3. p., įstaigai turėjo būti apmokėta 30 proc. pagal ligų gydymo profilį Neonatologija IIA. (ABTĮ 57 str.).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad esant ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimui, skundo administraciniam teismui padavimui taikomas ABTĮ 32 str. Pagal ABTĮ 32 str. 1 d., atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu; tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per 20 dienų. Pareiškėjas, pasinaudojęs išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nepraleido 20 dienų termino kreiptis į teismą, todėl 2011-07-21 nutartimi buvo priimtas pareiškėjo VšĮ Jonavos ligoninės skundas atsakovui Kauno TLK (tretysis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos), kuriuo buvo prašoma panaikinti Kauno TLK Taikinimo komisijos posėdžio protokolo 1.1, 1.2, 1.3, 1.5 p. dėl kontrolės veiksmais padarytos žalos, įvardintos ekspertizės pažymų Nr. 103-59 bei Nr. 103-60 10, 11 ir 12 p. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, kai Kauno TLK Taikinimo komisija, išnagrinėjusi ginčą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, paliko 2011-03-22 Ekspertizės pažymas Nr. 103-59 ir Nr. 103-60 nepakeistas, pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes sukelia būtent minėtos Ekspertizės pažymos. Todėl pasinaudojus išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, teismui turi būti skundžiamas tiesiogines teisines pasekmes sukeliantis aktas. Pagal ABTĮ 10 str. teismas yra įpareigotas proceso dalyviams padėti įgyvendinti jų procesines teises, dėl ko teismas 2011-11-10 teismo posėdžio metu išaiškino pareiškėjo įgaliotam atstovui teisę ginčyti atsakovo Ekspertizės pažymas, kurios tiesiogiai sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes. Aptartų aplinkybių pagrindu, konstatuotina, kad pareiškėjas nepraleido termino kreiptis į teismą dėl minėtų ekspertizės pažymų punktų panaikinimo. Išnagrinėtų ir įvertintų įrodymų analizės pasėkoje teismas daro pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai dėl Kauno teritorinės ligonių kasos 2011-03-22 Ekspertizės pažymų Nr. 103-59 ir Nr. 103-60 10, 11 ir 12 p. panaikinimo nepagrįsti, todėl atmestini (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. – 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo VšĮ Jonavos ligoninės patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Algis MarkevičiusJolanta MedvedevienėAlbina Rimdeikaitė