Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teismo proceso Nr. 1-01-1-23273-2022-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2

2023 m. lapkričio 22 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vitalijos Norkūnaitės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, panaudojus vaizdo konferencinį ryšį, išnagrinėjo suimto kaltinamojo R. V. gynėjo advokato Aleksandro Vancevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. V. kaltinamas tuo, kad jis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ir šios kontrolės išvengė bei, pažeisdamas nustatytą tvarką, pasikėsino įgyti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip nuo 2022 m. kovo 22 d. iki 2022 m. liepos 9 d., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasinaudodamas R. Š., kuriam nebuvo žinoma apie vykdomas nusikalstamas veikas, bei 2022 m. kovo 22 d. įgijęs jo (R. Š.) vardu UAB „T.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) akcijas, tokiu būdu siekdamas nuslėpti daromas nusikalstamas veikas ir jas darančius asmenis, 2022 m. liepos 9 d. į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto postą laivu (duomenys neskelbtini) pagal 2022 m. gegužės 17 d. sąskaitą faktūrą Nr. GTS 104/22IVLTLCMB, kurioje nurodytas krovinio siuntėjas (duomenys neskelbtini) SRI LANKA. TEL. (duomenys neskelbtini), gavėjas – UAB T., (duomenys neskelbtini), LITHUANIA, konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini), plomba Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno 584 580 vnt. pakelių cigarečių MAC WHITE GOLD ir 20 000 vnt. pakelių cigarečių MAC BLACK, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 900 MGL dydžio sumą ir yra 2 247 575,40 Eur, nepateikė jų muitinės kontrolei ir šios kontrolės išvengė, melagingai nurodydamas 2022 m. gegužės 17 d. sąskaitoje faktūroje Nr. GTS 104/22IVLTLCMB, kad konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) gabenami daiktai yra 288 dėžės medvilninių lovos užtiesalų. Tokiu būdu, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2021 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymo Nr. 4-981 redakcija) 3 punkto, 3.1, 3.1.1. ir 3.2. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad : „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartis ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <... >, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, „<... > kontrabandinius tabako gaminius“, 4 punkto, 4.1. ir 4.1.2. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad: „Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius <...>, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 200 vienetų cigarečių <...> jeigu prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, neteisėtai pasikėsino įgyti 2022 m. liepos 9 d. į Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto Konteinerių terminalą, esantį Perkėlos g. 8, Klaipėda, atgabentas akcizais apmokestinamas prekes – 584 580 vnt. pakelių cigarečių MAC WHITE GOLD ir 20 000 vnt. pakelių cigarečių MAC BLACK, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 900 MGL dydžio sumą ir yra 2 247 575,40 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 2022 m. liepos 22 d., laikotarpiu nuo 8.10 val. iki 10 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto Konteinerių terminale, esančiame Perkėlos g. 8, Klaipėda, atlikę patikrinimą konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) šias akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių vertė viršija 900 MGL, surado Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai. Taigi, R. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 3 dalyje.

2. Be to, R. V. kaltinamas tuo, jog veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis ne vėliau kaip 2022 m. birželio mėn. kartu su broliu M. V. subūrė organizuotą grupę, turinčią tikslą neteisėtai disponuoti dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, vykdyti jų prekybą ir taip gauti neteisėtas pajamas, susidedančią iš jo (R. V.), M. V. bei E. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), visiems bendrininkams būnant pasiskirsčius vaidmenimis ir užduotimis – R. V. kartu su M. V. vykdyti neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir perdavimą E. S. bei iš pastarojo surinkinėti pinigus, gautus iš neteisėto narkotinių medžiagų platinimo, o E. S. – pardavinėti šias narkotines medžiagas jų vartotojams. R. V. su M. V. ne vėliau kaip 2022 m. birželio mėn. sutelkęs ir suvienijęs bendram sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis darymui, bei kiekvienam grupės nariui susitarus atlikti tam tikrą vaidmenį grupėje bei pasiskirsčius užduotimis, reikalingomis bendrai nusikalstamai veikai daryti, jis (R. V.) kartu su M. V., būdamas atsakingu už organizuotos grupės disponuojamų konkrečių narkotinių medžiagų – kokaino įgijimą, laikymą, gabenimą ir perdavimą E. S. bei pinigų, gautų iš neteisėto narkotinių medžiagų platinimo, surinkimą iš pastarojo ne vėliau kaip nuo 2022 m. birželio mėn., dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje, pats betarpiškai vykdė jam pavestą vaidmenį ir tam tikras atskiras užduotis, neteisėtai įgydavo, laikydavo, gabendavo ir platindavo didelius kiekius narkotinių medžiagų – kokaino: R. V. kartu su M. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 25 d., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 69,606 g baltos spalvos miltelių mišinio, turinčių savo sudėtyje didelį kiekį narkotinės medžiagos – 29,267 g kokaino, šį didelį kiekį (29,267 g) narkotinės medžiagos – kokaino 2022 m. birželio 25 d., apie 17.30 val., M. V. vairuojamu automobiliu „VW CADDY“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), Jurbarko m. neteisėtai atgabeno į Pamituvio gatvę, Jurbarko m., kur už 5 000 Eur jis (R. V.) neteisėtai perdavė E. S., kuris tokiu būdu neteisėtai įgijęs nurodytą didelį kiekį (69,606 g) baltos spalvos miltelių mišinio, turinčio savo sudėtyje didelį kiekį narkotinės medžiagos – 29,267 g kokaino, tą pačią dieną laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 18.14 val., nuo Pamituvio gatvės, Jurbarko m., iki namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, Jurbarko m., tolesnio platinimo tikslu neteisėtai gabeno automobiliu „Audi A6“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kol tą pačią dieną, 18.14 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo nr. (duomenys neskelbtini), Jurbarko m., sulaikius ir įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėjus automobilį „Audi A6“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), šį didelį kiekį narkotinių medžiagų – kokaino, surado ir išėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Taigi, R. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4.8. EŽTT praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju sprendžiant dėl kardomojo kalinimo pratęsimo termino būtina atsižvelgti į tai, ar nebus pažeistos EŽTK 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu. Tik išskirtinės priežastys gali pateisinti kardomojo kalinimo tęsimą EŽTK 5 straipsnio 3 dalies požiūriu (Lavents prieš Latviją). Remiantis šiuo išaiškinimu suformuota ir nacionalinių teismų praktika, pagal kurią griežčiausia kardomoji priemonė tik iš pradžių gali būti pateisinama pagrįstu manymu, kad įtariamasis (kaltinamasis), būdamas laisvėje, gali bandyti bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau laikui bėgant aptariamas pagrindas tampa ne toks reikšmingas. Institucijos turi pareigą detaliau analizuoti suimtojo individualią situaciją ir nurodyti konkrečias priežastis, pagrindžiančias suimtojo laikymą kardomajame kalinime. Visgi, išskirtinių priežasčių skundžiamojoje Kauno apygardos teismo nutartyje, anot kaltinamojo R. V. gynėjo, nenustatyta.

4.10. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, skunde teigiama, kad kaltinamajam R. V. taikomo suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais buvo pratęstas, remiantis ne konkrečiais faktiniais bylos duomenimis bei įrodymais, o spėjimais ir prielaidomis. Remdamasis EŽTT jurisprudencijoje (Gospar prieš Portugaliją, Chichkov prieš Bulgariją, Qing prieš Portugaliją, Joblonski prieš Lenkiją; Koutalidi prieš Graikiją) suformuotais išaiškinimais, gynėjas nurodo, kad pagrindai, pateisinantys pirminį asmens suėmimą, laikui bėgant tampa vis mažiau svarbūs, todėl pratęsiant suėmimą kiekvienu atveju būtina nurodyti naujų laisvės suvaržymą pagrindžiančių aplinkybių. Suėmimas nėra laikytinas paskirta laisvės atėmimo bausme ar atpildu už galimai padarytą nusikalstamą veiką, todėl ir baudžiamojo proceso įstatyme numatyta šios kardomosios priemonės termino pratęsimo procedūra negali būti vien formalumas. Asmens laikymas ilgą laiką suėmime didina tikimybę, jog bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnyje, taip pat EŽTK 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę ir saugumą. Kadangi nagrinėjamoje byloje jokios išimtinės priežastys, pagrindžiančios sprendimą tęsti suėmimą kaltinamajam R. V. nebuvo nustatytos, ilgalaikis (daugiau nei metus trunkantis) R. V. suėmimas ir nuolatinis aptariamos kardomosios priemonės taikymo pratęsimas šiuo metu reiškia išankstinį jo (kaltinamojo) nubaudimą, atimant pačią didžiausią vertybę – laisvę.

4.11. Taigi, kaltinamojo R. V. gynėjo vertinimu, skundžiama nutartis taip pat prieštarauja BPK 11 straipsnio 1 dalyje, 119 straipsnyje bei 122 straipsnio 7 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui. Šios BPK nuostatos, pirma, suponuoja, kad būtina sąlyga norint skirti bet kurią kardomąją priemonę yra konkrečiais faktiniais bylos duomenimis grįstas manymas, kad nepaskyrus konkrečios kardomosios priemonės BPK 119 straipsnyje įvardyti tikslai nebus pasiekti; antra, skiriant konkrečią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos taikymo terminą nepakanka vien perrašyti BPK 119 straipsnio nuostatas, o būtina aiškiai ir tiksliai įvardyti šiame straipsnyje įtvirtintus tikslus, kuriems pasiekti yra skiriama konkreti kardomoji priemonė (pratęsiamas jos terminas), ir nurodyti, kodėl šie tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Tuo tarpu Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, anot skundo autoriaus, šių aplinkybių nenurodė, tad nesilaikė BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintų reikalavimų. Juolab, kad nuolat tikrinti procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumą, spręsti, ar neišnyko šios priemonės taikymo neišvengiamumas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, įpareigoja ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas. Griežčiausia kardomoji priemonė R. V. taikoma jau daugiau nei dvylika mėnesių. Šiuo metu byla yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme, teismo posėdžiai suplanuoti ilgam laikui, todėl, anot kaltinamojo gynėjo, akivaizdu, kad byla artimiausiu metu nebus išnagrinėta. Atsižvelgus į tai, BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (BPK 122 straipsnio 7 dalis), pavyzdžiui, intensyvia priežiūra, nustatant griežtą dienotvarkę ir jos kontrolę, namų areštu, užstatu ar kt. Byloje yra pateiktas kaltinamojo R. V. motinos rašytinis sutikimas, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), būtų įrengta reikiama įranga intensyvios priežiūros užtikrinimui, taip pat sutinkama, kad policijos pareigūnai kontrolės tikslu lankytųsi šiame kaltinamojo motinai nuosavybės teise priklausančiame bute. Kaltinamojo R. V. tėvai sutinka įmokėti ir teismo nustatyto dydžio užstatą, kadangi anksčiau ne kartą į prokuratūros banko sąskaitą buvo įnešę 20 000 Eur, nors užstato taikymas kaltinamajam realiai taip ir nebuvo apsvarstytas. Kaltinamojo gynėjas pabrėžia, kad užstatas yra viena iš efektyviausiai BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą užtikrinančių kardomųjų priemonių, kadangi asmeniui nustatytų įpareigojimų nevykdymo atveju gali būti ne tik paskirta griežtesnė kardomoji priemonė, tačiau taip pat prarandama užstato suma. Atsižvelgęs į galimas kardomosios priemonės nesilaikymo sukeliamas pasekmes, kaltinamasis R. V. neketina slėptis nuo vykstančio baudžiamojo proceso, neketina daryti naujų nusikalstamų veikų, kadangi nenori nuvilti tėvų bei savo veiksmais sudaryti situaciją, kuomet tėvai galėtų prarasti įmokėtas pinigines lėšas (užstatą).

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. V. gynėjo advokato Aleksandro Vancevičiaus skundas atmetamas

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis bei teismo posėdžio metu išklausiusi proceso dalyvių išsakytas pozicijas, sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartis, kuria kaltinamajam R. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Nors, kaip nurodo kaltinamojo R. V. gynėjas skunde aukštesniajam teismui, aptariama nutartis buvo priimta paskutinę suėmimo taikymo kaltinamajam dieną, baudžiamojo proceso įstatyme draudimo pratęsti kardomosios priemonės taikymo terminą paskutinę šios kardomosios priemonės taikymo dieną nėra numatyta, juolab, kad teismų praktikoje aptariami atvejai nėra reti. Taigi, skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartis buvo priimta laikantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų terminų. Šios aplinkybės nepaneigia ir gynėjo nurodomas argumentas, kad skundžiama nutartis buvo paskelbta tą pačią dieną, praėjus maždaug pusvalandžiui nuo teismo posėdžio, kuriame buvo spręstas aptariamas suėmimo termino kaltinamajam R. V. pratęsimo klausimas, juolab atsižvelgiant į ganėtinai trumpą nutarties apimtį. Nutarties aprašomojoje dalyje užfiksuotas rašymo apsirikimas, nurodant kito kaltinamojo (M. V.) vardą vietoje R. V. vardo, taip pat nekeičia nutarties esmės ir neturi įtakos jos teisėtumui ar pagrįstumui.

7. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. V. galėjo padaryti jam inkriminuotus nusikaltimus. Kartu pažymėtina tai, kad teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu (suėmimo termino pratęsimu). Juolab, kad duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumo gynėjas skunde aukštesniajam teismui neginčija. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija plačiau aptariamos suėmimo taikymo (termino pratęsimo) sąlygos nenagrinėja.

8. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam R. V. pratęsta nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytus suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindus, t. y. manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir, būdamas laisvėje, darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintus, nusikaltimus.

10. Nors skunde kaltinamojo R. V. gynėjas nurodo, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, tinkamai neatsižvelgė į kaltinamojo turimus socialinius ryšius bei šeiminę padėtį, su šiuo teiginiu teisėjų kolegijai nėra pagrindo sutikti. Priešingai, Kauno apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamojo R. V. turima pastovi gyvenamoji vieta bei šeiminė padėtis (kaltinamasis yra vedęs, teigia palaikantis glaudžius santykius su savo šeima) kitų bylos aplinkybių kontekste negali būti vertinamos, kaip išskirtinės, pagrindžiančios jį turint tokius stiprius socialinius ryšius, dėl kurių griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas negalėtų būti taikoma. Juolab, kad iki inkriminuotų nusikalstamų veikų galimo padarymo aptariami socialiniai ir šeiminiai santykiai R. V. taip pat saistė, tačiau, net ir žinant apie gresiančią laisvės atėmimo bausmę, galimai nesustabdė kaltinamojo nuo inkriminuotų nusikaltimų padarymo.

11. Nepaisant to, jog skunde aukštesniajam teismui pabrėžiama, kad kaltinamasis R. V. turi teisėtą pajamų šaltinį – ūkininkauja, ši aplinkybė nepaneigia, jog iš kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų galimai gautos pajamos galėjo būti pagrindiniu, neteisėtu jo (R. V.) pragyvenimo šaltiniu. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis aptariama veikla faktiškai neužsiėmė. Pavyzdžiu, vykdant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus fiksuotų R. V. pokalbių su artimaisiais (motina ir broliu) metu kaltinamasis neaptarinėjo skunde nurodyto pagrindinio teisėto pajamų šaltinio (vykdomos žemės ūkio veiklos). Priešingai, kaip jau minėta ir ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, kaltinamojo motina V. V., kalbėdama su R. V. broliu M. V., pastarajam nurodė, jog kaltinamasis žemės ūkio veikla faktiškai neužsiima: 2022 m. liepos 27 d. pokalbio metu V. V. pasakoja M. V., kad R. V. priekaištavo jai sakydamas: „tu visada visur eini, visur vadovauji, čia tik tavęs visi turi klausyti“, į ką V. V. teigia norėjusi atsakyti: „Norėjau sakyt, o kas [necenzūrinis žodis] viską daro, kas deklaruoja, kas buhalterijas, kas ką. Tai, tai jūs imkit [necenzūrinis žodis] ir darykit. Tai man nereikės. Bet jūs su subines padėję sėdit. Tų metų, aštuoni metai turi laukus, a tu žinai, kas yra deklaruot, a tu žinai, kas reiškia hh laukus prižiūrėt. Kodėl aš turiu jam priaugint <...> sodinukus“ (2023 m. kovo 14 d. tarnybinis pranešimas). Nurodyti pokalbiai leidžia spręsti, kad priešingai nei yra teigiama skunde aukštesniajam teismui, R. V. galimai nevykdė žemės ūkio veiklos (ją galimai vykdė kaltinamojo motina), tad ši veikla, kaip jau minėta, galimai nebuvo jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Net ir tuo atveju, jeigu iš vykdomos ūkininkavimo veiklos kaltinamasis galėjo gauti teisėtų pajamų, jam inkriminuotų nusikaltimų aplinkybės bei pobūdis, kurie bus aptarti vėlesnėse šios nutarties pastraipose, rodo, kad nusikalstamos veikla galimai buvo pagrindiniu kaltinamojo pragyvenimui skirtų lėšų šaltiniu.

12. Skunde aukštesniajam teismui kaltinamojo gynėjas pabrėžia, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, nepagrįstai atsižvelgė į kaltinamojo R. V. ankstesnį teistumą, kuris šiuo metu yra išnykęs, tad, remiantis BK 97 straipsnio 6 dalimi, R. V. yra laikomas neteistu. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu R. V. iš tiesų buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už turto prievartavimą, t. y. už smurtinę nusikalstamą veiką, kuria buvo siekiama pasipelnyti. Šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas R. V. buvo atidėtas, tačiau, kaip matyti, teigiamos įtakos galimai nepadarė, kadangi neilgai terukus po b...... kaltinamasis galimai ir vėl (net kelis kartus) nusikalto. Nepaisant to, jog kaltinamojo R. V. ankstesnis teistumas šiuo metu yra išnykęs, aptariama aplinkybė (tiek sprendžiant dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tiek dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo egzistavimo) gali būti vertinama kaip kaltinamąjį charakterizuojanti aplinkybė, rodanti jo požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, polinkį potencialiai nusikalsti ateityje. Taigi, išnykęs ankstesnis R. V. teistumas skundžiamoje nutartyje teisingai įvertintas, kaip turintis reikšmės kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimui išspręsti. Aptariami teismo argumentai nesudaro dvigubo baudimo draudimo ar nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo.

13. Skunde aukštesniajam teismui kaltinamojo gynėjas tvirtina, kad didžioji dauguma R. V. kelionių vyko iki 2019 metų, o vėliau į užsienį kaltinamasis vykdavo tik atostogų tikslais kartu su savo šeima. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies. Iš tiesų, asmenų laisvė judėti ir gyventi Europos Sąjungoje yra kertinis Europos Sąjungos pilietybės aspektas, įtvirtintas dar 1992 m. Mastrichto sutartyje. Visgi R. V., kaip Lietuvos Respublikos, o kartu ir Europos Sąjungos piliečiui, BPK numato galimybę suvaržyti kaltinamojo (R. V.) teises ir laisves, taip pat ir teisę laisvai judėti. Juolab, kad kaip buvo išanalizuota dar Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartyje, nagrinėjamoje byloje vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę nustatyta, kad kaltinamasis R. V. dažnai lankosi užsienio valstybėse. Iš užfiksuotų pokalbių turinio matyti, kad R. V. įvairiose užsienio šalyse turi pažįstamų asmenų, su kuriais palaiko ryšius, vyksta į susitikimus. Pavyzdžiui, 2022 m. rugsėjo 11 d. pokalbio metu R. V. nurodo skrisiantis į Švedijos Karalystę, pažymi, jog kelias naktis praleis pas draugą, o 2022 m. liepos 26 d. pokalbio metu R. V., bendraudamas su motina V. V., aptaria galimybę vykti į Rusijos Federaciją, kartu nurodydamas, jog vykti į šią šalį nori būtent kaltinamojo sutuoktinė (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2023 m. kovo 9 d. protokolas). Be to, 2022 m. rugpjūčio 18 d. (duomenys neskelbtini) vykusio R. V. pokalbio su E. S. metu kaltinamasis pasakoja lankęsis Olandijoje ir vėl planuojantis vykti į šią šalį. Iš pokalbio turinio galima įtarti ir tai, kad vykimo tikslas – ne atostogos su šeima, kaip skunde teigia šio kaltinamojo gynėjas, o galimai narkotinių medžiagų įsigijimas. Tokios aplinkybės, vertinant jas kartu su R. V. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 3 dalyje, tarptautiniu pobūdžiu (akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes) galimai pasikėsinta įgyti jas atgabenus į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto postą laivu iš Šri Lankos), leidžia spręsti, jog R. V. ryšiai užsienio valstybėse yra pakankamai platūs ir reikšmingi bei nėra abejonių, esant poreikiui, galėtų būti panaudoti slapstantis nuo teisėsaugos institucijų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš aptarto 2022 m. liepos 26 d. pokalbio, R. V. gali turėti sąsajų su Rusijos Federacija, kurioje kaltinamajam pasislėpus vykstantis baudžiamasis procesas (dėl praktiškai nevykstančio teisinio bendradarbiavimo tarp šalių) būtų itin apsunkintas arba realus kaltinamojo R. V. išdavimas Lietuvos Respublikai netgi taptų neįmanomas. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl suėmimo termino kaltinamajam R. V. pratęsimo, pagrįstai atsižvelgė ir į kaltinamojo ryšius užsienio valstybėse.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, ankščiau aptartos aplinkybės, R. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumo, gresiančios bausmės griežtumo kontekste leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Taigi, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas suėmimo pagrindas nustatytas pagrįstai.

16. R. V. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje. Visos inkriminuotos nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaip matyti iš pareikšto kaltinimo, inkriminuoti nusikaltimai galimai padaryti kaltinamajam R. V. veikiant kartu su bendrininkais (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, taip pat su E. S., kuriam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), be kita ko, ir kartu su broliu M. V. galimai suburtoje organizuotoje grupėje, bendrininkams pasiskirsčius užduotimis bei vaidmenimis. Akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra net 2 247 575,40 Eur) buvo atgabentos iš Šri Lankos, be kita ko, pasinaudojant trečiaisiais asmenimis, kuriems nebuvo žinoma apie vykdomas nusikalstamas veikas, tokiu būdu siekiant nuslėpti daromus nusikaltimus ir kaltininkus, taip pat galimai melagingai dokumentuose nurodant, kad konteineryje buvo gabenami kiti daiktai. Tuo tarpu BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas galimai padarytas subūrus organizuotą grupę, kurioje veikiant siekta gauti neteisėtų pajamų. Aptariamos aplinkybės (itin didelė kontrabanda gabentų ir pasikėsintų disponuoti akcizais apmokestinamų prekių vertė, bendrininkavimas galimai darant inkriminuotus nusikaltimus, įskaitant organizuotos grupės subūrimą, galimas bandymas maskuoti daromas nusikalstamas veikas, konspiratyvus bendravimo pobūdis, siekis gauti neteisėtų pajamų) teisėjų kolegijai leidžia spręsti apie didesnį kaltinamojo pavojingumą. Be kita ko, kaip matyti iš kaltinime nurodytų laikotarpių, R. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos (tiek neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, tiek kontrabanda) galimai buvo daromos panašiu laikotarpiu, kas suponuoja išvadą, jog kaltinamojo (galimai nusikalstama) veikla buvo plataus masto, įvairialypė. Aprašytos aplinkybės, kartu su kitomis kaltinamąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegijai leidžia spręsti apie galimai susiformavusias antivisuomenines kaltinamojo nuostatas, neigiamą požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes.

17. Už BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme yra nustatyta tik ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė (BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 3 dalyje ilgalaikė terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra numatyta kaip alternatyvi baudai bausmė), taigi yra įgyvendinama BPK 122 straipsnio 8 dalyje nurodyta sąlyga, pagal kurią suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai patenka ir į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Nors, kaip teisingai pastebima kaltinamojo R. V. gynėjo skunde, nusikalstamų veikų pobūdis (sunkumas) ir gręsiančios bausmės griežtumas nelaikytini absoliučiomis sąlygomis griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, nustatytų aplinkybių visuma leidžia aukštesniajam teismui sutikti, kad kaltinamajam R. V. taikomas suėmimas buvo pratęstas pagrįstai.

18. Kaip jau ne kartą minėta anksčiau nutartyje, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad kaltinamasis R. V. galimai asmeniškai nevykdė žemės ūkio veiklos. Net ir tuo atveju, jeigu iš vykdomos ūkininkavimo veiklos kaltinamasis R. V. galėjo gauti teisėtų pajamų, jam inkriminuotų nusikaltimų aplinkybės bei pobūdis rodo, kad nusikalstama veikla galėjo būti pagrindinis kaltinamojo pragyvenimui skirtų lėšų šaltinis. Akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra net 2 247 575,40 Eur, galimai pasikėsinta įgyti jas atgabenus iš Šri Lankos į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto postą laivu. Tai reiškia, jog pripažinus, kad kaltinamasis R. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 3 dalyje, atsižvelgus į aplinkybę, jog realizavus pasikėsintas disponuoti akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes) juodojoje rinkoje bendrininkai (kaip nurodoma kaltinime, R. V. galimai veikė bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis) būtų gavę pelno, kurį galėtų pasiskirstyti tarpusavyje. Nusikaltimas, įtvirtintas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, taip pat galimai padarytas iš savanaudiškų paskatų – turint tikslą narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti, taip gaunant neteisėtų pajamų. Aptariamos aplinkybės, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis R. V. anksčiau yra teistas už turto prievartavimą (nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), kuriuo taip pat buvo siekiama pasipelnyti, leidžia pagrįstai manyti, kad nusikalstamos pajamos galėjo būti žymiu R. V. pragyvenimo šaltiniu. Tad aptariami Kauno apygardos teismo argumentai dėl R. V. galimo pragyvenimo šaltinio pobūdžio pagrįstai laikytini viena iš svarbių aplinkybių sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo.

19. Pasak EŽTT, turi būti daromas esminis skirtumas tarp aiškaus teismo paskelbimo, nesant galutinio nuosprendžio, kad asmuo padarė atitinkamą nusikaltimą, ir teiginio, kad kažkas yra tiesiog įtariamas padaręs nusikaltimą (vadinamasis įtarimo būklės aprašymas). Pirmaisiais sprendimais pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, tuo tarpu antruosius EŽTT ne kartą yra pripažinęs atitinkančiais EŽTK 6 straipsnį (EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Vulakh ir kt. prieš Rusiją, peticijos Nr. 33468/03). Taigi, nors skunde aukštesniajam teismui kaltinamojo R. V. gynėjas nurodo, kad pratęsiant suėmimo taikymą kaltinamajam pareikšti įtarimai, jų sunkumas bei gresianti bausmė negali būti pernelyg sureikšminti, kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu šiuo metu nėra paneigta R. V. nekaltumo prezumpcija, teisėjų kolegija šias aplinkybes turi teisę svarstyti, vertindama, ar anksčiau nustatyti suėmimo taikymo pagrindai vis dar egzistuoja, o griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas (kaltinamajam R. V.) negali būti pakeista švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu.

20. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismas teisingai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą –pagrįstai manytina, kad kaltinamasis R. V. darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

21. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir EŽTK 5 straipsnio nuostatose. Suėmimo taikymo pratęsimas gali būti pateisinamas tais atvejais, kuomet viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria EŽTK 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Tuo tarpu proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, t. y. ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tokią suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti taikant švelnesnes priemones. Atsižvelgus į tai, kiekvieną kartą sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar pratęsimo klausimą privaloma svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas (švelnesnes už suėmimą) kardomąsias priemones.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į galimai kaltinamojo gabentų ir pasikėsintų disponuoti akcizais apmokestinamų prekių vertę, disponuotų psichotropinių medžiagų didelį kiekį, į aplinkybę, kad kaltinamajam R. V. inkriminuoti sunkūs nusikaltimai galimai buvo padaryti iš savanaudiškų paskatų, bendrininkaujant (be kita ko, ir organizuotoje grupėje, pasiskirsčius užduotimis ir vaidmenimis), užstatas, kaip kardomoji priemonė, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje įtvirtintos kardomųjų priemonių paskirties. Fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimą, nagrinėjamu atveju užtikrina kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese ir užkardo galimybę kaltinamajam R. V. daryti naujas nusikalstamas veikas. Šio rezultato, teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje nebūtų galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, intensyvia priežiūra, dokumentų paėmimu, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, įpareigojimu registruotis policijos įstaigoje, net jeigu šios priemonės būtų taikomos kartu su užstatu. Aptariamomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nors ir būtų tam tikru mastu (mažesniu nei suėmimo atveju) potencialiai apribota R. V. fizinio judėjimo laisvė (pritaikius dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje), kaltinamasis būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (pritaikius intensyvią priežiūrą), tačiau R. V. realiai nebūtų užkirstas kelias bėgti ar slėptis nuo teismo, be kita ko, atsižvelgiant į vienos iš galimai padarytų nusikalstamų veikų tarptautinį elementą, kaltinamojo R. V. turimus plačius ryšius užsienio valstybėse. Šios aplinkybės nepaneigia kaltinamojo gynėjo skunde nurodomas teiginys, jog į bylą yra pateiktas R. V. motinos rašytinis sutikimas, kad jai nuosavybės teise priklausančiame bute būtų įrengta reikiama įranga intensyvios priežiūros užtikrinimui, o policijos pareigūnams būtų sudaryta galimybė kardomosios priemonės laikymosi priežiūros tikslais lankytis nurodytoje gyvenamojoje vietoje. Švelnesnės kardomosios priemonės (jų kompleksas) taip pat nepanaikintų galimybės kaltinamajam planuoti naujas potencialias nusikalstamas veikas, rengtis jų padarymui arba jas daryti (tam būtų sudarytos palankesnės sąlygos). Taigi, teisėjų kolegija vertina, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje bylos stadijoje nėra pagrindo R. V. skirti vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, nes nė viena iš jų (jų kompleksas) nebus pakankama, siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

23. Nors kaltinamojo R. V. gynėjo skunde ginčijama, kad Kauno apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir joje neva tiksliai neįvardydamas, kokiems BPK 119 straipsnyje įtvirtintiems tikslams yra pratęsiamas suėmimo taikymas kaltinamajam, taip pat nesvarstęs švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimo klausimo, pažeidė BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 122 straipsnio 7 dalies reikalavimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti. BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę turi būti nurodomas tikslas, kurio siekiama skiriant kardomąją priemonę, o kai priimama nutartis skirti suėmimą, – suėmimo skyrimo sąlygos, vienas ar keli BPK 122 straipsnyje nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir motyvai, taip pat faktinės aplinkybės ir motyvai, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės siekiant šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, joje buvo nurodytos suėmimo termino pratęsimo sąlygos, pagrindai bei jų motyvai, taip pat pagrįstai nustatyta, kad nei viena, nei keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima užtikrinti kaltinamojo R. V. dalyvavimo procese, netrukdomo baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme bei nuosprendžio vykdymo (taigi, BPK 119 straipsnyje tiesiogiai numatytų tikslų, kurie, be kita ko, buvo nulemti vieno iš kaltinamajam R. V. nustatytų suėmimo taikymo pratęsimo pagrindų, įtvirtinto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, egzistavimo). Nors Kauno apygardos teismo motyvai dėl negalimumo kaltinamajam šioje proceso stadijoje taikyti švelnesnės kardomosios priemonės (švelnesnių kardomųjų priemonių) yra gana lakoniški, kaip nustatyta šioje nutartyje – pagrįsti, tad nesudaro BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkto ar 122 straipsnio 7 dalies pažeidimo.

24. Kaltinamasis R. V. šiuo metu suėmime yra praleidęs kiek daugiau nei vienerius metus (laikinai sulaikytas 2022 m. lapkričio 3 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra proporcinga ir adekvati, taip pat yra būtina siekiant pašalinti galimybę R. V. bėgti ar slėptis nuo vykstančio baudžiamojo proceso bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Sunkiausias nusikaltimas, kuriuo kaltinamas R. V., yra numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusikaltimą gresia maksimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, R. V. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Papildomai pažymėtina, jog EŽTT praktikoje nurodoma, kad netrumpas suėmimo terminas savaime nepažeidžia ir Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų, atsižvelgus į poreikį užtikrinti tinkamą baudžiamojo proceso eigą ir apsaugoti visuomenę nuo galimų naujų nusikalstamų veikų.

25. Griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo kaltinamajam R. V. proporcingumo nepaneigia ir kaltinamojo gynėjo skundo argumentas, jog šiuo metu byla yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme, teismo posėdžiai suplanuoti ilgam laikui, todėl byla artimiausiu metu nebus išnagrinėta. Pažymėtina, kad prie greito ir efektyvaus bylos nagrinėjimo, be kita ko, neprisideda ir pats kaltinamojo R. V. gynėjas advokatas Aleksandras Vancevičius. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje iš anksto numatytų teisiamųjų posėdžių grafikas (5 posėdžiams), atsižvelgus į proceso dalyvių užimtumą, buvo suderintas dar 2023 m. rugpjūčio 14 d. Apie tai, kad gins kaltinamąjį R. V. advokatas Aleksandras Vancevičius Kauno apygardos teismą informavo 2023 m. spalio 19 d., o dėl šio gynėjo užimtumo kitoje byloje buvo atidėtas vienas iš anksto suplanuotas (2023 m. lapkričio 7 d.) teisiamasis posėdis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog advokatas gali atsisakyti teikti teisines paslaugas ir nesudaryti sutarties tik dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikomas, be kita ko, advokato užimtumas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-345 „Dėl Lietuvos advokatų etikos kodekso skelbimo“ patvirtintame Lietuvos advokatų etikos kodekse įtvirtinta, kad advokatas neturi priimti pavedimų, jeigu žino ir supranta, kad nesugebės jų tinkamai ar laiku atlikti (6.7 punktas). Taigi, atsižvelgus į advokato profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, advokatas (gynėjas), prieš sudarydamas sutartį su klientu dėl teisinių paslaugų teikimo, privalo įsivertinti, ar gebės šiam potencialiam klientui teisines paslaugas (įskaitant kliento gynybą teisiamuosiuose posėdžiuose) suteikti tinkamai, neapsunkindamas suplanuotos baudžiamojo proceso eigos, derindamas naujus įsipareigojimus potencialiems klientams su jau prisiimtais įsipareigojimais kitose bylose. Juolab, kad iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir BPK: gynėjas privalo nurodytu laiku atvykti į teismą (BPK 48 straipsnio 2 dalies 2 punktas); gynėjas privalo neatsisakyti ginti kaltinamojo, kurį jau apsiėmė ginti, išskyrus tuos atvejus, kai, be kita ko, gynėjo dalyvavimas keliose bylose tampa nesuderinamas (BPK 48 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Taigi, prie operatyvaus bylos nagrinėjimo teisme privalo prisidėti ne tik pats teismas, bet ir byloje dalyvaujantys advokatai (gynėjai).

26. Atsižvelgdama į išanalizuotas aplinkybes, teisėjų kolegija nutaria, kad kaltinamojo R. V. gynėjo advokato Aleksandro Vancevičiaus skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartis, kuria kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo R. V. gynėjo advokato Aleksandro Vancevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi kaltinamajam R. V. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo taikymą trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.