- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-28
- Bylos Nr.
- I2-3576-631/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01686-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gitana Butrimaitė (pirm.), Jovita Einikienė, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyrius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jovitos Einikienės ir Mefodijos Povilaitienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P. (V. P.) pateikė skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. SP9-21-58 „Dėl Kazachstano Respublikos piliečio V. P. grąžinimo į Kazachstano Respubliką (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad skundžiamas sprendimas priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 125 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. pasibaigus vizos galiojimui. Nurodo, kad supranta savo padarytą pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Pareiškėjo teigimu, jis Kazachstano Respublikoje neturi jokių artimųjų ir giminių, jokio turto ir gyvenamosios vietos. Taip pat Kazachstano Respublikoje sudaromos nepalankios sąlygos, kadangi laikomas savitu lietuviu, nes kilęs iš Lietuvos. Teigia, kad jo atžvilgiu taikomas psichologinis ir fizinis smurtas, kadangi yra prilyginamas „fašistinės vokietijos naciu“. Teisėsaugos institucijos ne kartą atsisakė priimti jo pareiškimus šiuo pagrindu, motyvuodamos, kad minėtoje respublikoje tokie atvejai nefiksuojami. Pabrėžia, kad nei Lietuvos Respublikoje, nei Kazachstano Respublikoje nėra padaręs jokių teisės pažeidimų. Nurodo, kad Lietuvoje turi stiprius pastovius socialinius ryšius, ankstesni darbdaviai jį charakterizavo teigiamai, šiuo metu jo sveikata sunki, ką grindžia teikiamais dokumentais (b.l.1).
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, pasibaigus jam išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimui, gyvena Lietuvos Respublikoje neteisėtai nuo 2017 m. birželio 24 d., todėl priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į Kazachstano Respubliką per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2021 m. gegužės 26 d. bei įspėti pareiškėją, kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies.
Paaiškina, kad nenustatė ir pareiškėjas kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų vertinti, kad egzistuoja sąlygos, dėl kurių pareiškėją būtų draudžiama grąžinti į kilmės valstybę ar kad ginčijamas sprendimas iš esmės pažeistų pareiškėjo teises bei teisėtus interesus. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje neturi šeiminių, ekonominių ar kitokių reikšmingų ryšių, dėl kurių ginčijamą sprendimą būtų galima vertinti neproporcingu.
Pabrėžia, kad nors skunde teigiama, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo artimieji giminaičiai, tačiau tai patvirtinančių įrodymų pareiškėjas neteikė, be to, vien ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikoje tariamai gyvena jo giminės, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra pilnametis asmuo, nėra pakankamas pagrindas nesivadovauti imperatyviomis Įstatymo normomis ir negrąžinti neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančio pareiškėjo į Kazachstano Respubliką, kurios piliečiu jis yra.
Mano, kad nepagrįsti jokiais įrodymais pareiškėjo teiginiai, kad jo sveikatos būklė sunki nesant pateiktų jokių įrodymų, kurie leistų vertinti, kad pareiškėjas dėl šios priežasties negali išvykti. Įrodymais nepagrįsti bei deklaratyvūs ir pareiškėjo teiginiai, kad prieš jį Kazachstano Respublikoje gali būti panaudotas fizinis ar psichologinis smurtas. Teigia, jog tai, kad pareiškėjas yra gimęs bei pageidauja ateityje gyventi Lietuvoje, nesudaro pagrindo nesivadovauti imperatyviomis užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančiomis teisės normomis ir taikyti pareiškėjui išimtines taisykles bei sąlygas (b.l.22-24).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. SP9-21-58 „Dėl Kazachstano Respublikos piliečio V. P. grąžinimo į Kazachstano Respubliką“, kuriuo pareiškėjas įpareigojamas savanoriškai išvykti į Kazachstano Respubliką, teisėtumo ir pagrįstumo (b.l.26).
Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad Migracijos departamento Vilniaus skyriaus vyresnysis specialistas E. K. 2021 m. gegužės 6 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 6K-436 „Dėl Kazachstano Respublikos piliečio V. P.“ pranešė, kad 2021 m. gegužės 6 d. į Migracijos departamento Vilniaus skyrių atvyko Kazachstano Respublikos pilietis V. P., kuris pateikė Kazachstano Respublikos piliečio pasą Nr. N08426525. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Leidimas laikinai gyventi) Nr. LT7392031, galiojantį nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2017 m. birželio 23 d. Leidimas laikinai gyventi išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Taip pat nurodyta, jog tikslinga priimti dėl Kazachstano Respublikos piliečio V. P. grąžinimo į Kazachstano Respubliką (I t., b. l. 28-36).
Pareiškėjas 2021 m. gegužės 6 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad yra gimęs Vilniuje; nepageidauja grįžti į Kazachstano Respubliką, nes ten nieko neturi; pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje nurodė darbą; nurodė, kad turi sveikatų problemų (b. l. 37).
Migracijos departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. gegužės 6 d. pažymoje apie patikrinimą nurodyta, kad administracinių nusižengimų registre yra duomenų apie Kazachstano Respublikos pilietį V. P. (I t., b. l. 38). Migracijos departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 4500-ANR_N-655-2021 pareiškėjui paskirta nuobauda dėl buvimo Lietuvos Respublikoje neteisėtai, pasibaigus leidimo laikinai gyventi Nr. LT7392031 galiojimui (I t., b. l. 39-40).
Migracijos departamentas 2021 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą Nr. SP9-21-58 „Dėl Kazachstano Respublikos piliečio V. P. grąžinimo į Kazachstano Respubliką“. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 125 straipsnyje reglamentuojami atvejai, kai užsienietis grąžinimas į užsienio valstybę ir įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos, o 128 straipsnio 1 dalyje – aplinkybės, į kurias atsižvelgiama priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę ar išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos.
Įstatymo 130 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę (1 dalis); užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (2 dalis).
Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto 2004 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr.1V-429, (toliau – Aprašas) 33 punkte nustatyta, kad sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo priimamas, jeigu nenustatoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų aplinkybių.
Pagal administracinių teismų praktiką, administracinės institucijos gali priimti tokio pobūdžio sprendimus, koks yra skundžiamas sprendimas, t. y. dėl užsieniečių grąžinimo į jų kilmės valstybę tik tada, kai nustato, jog užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui (UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir įvertina UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas ir nustatytas faktines aplinkybes, t. y. buvimo Lietuvos Respublikoje laiką, šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas) ir kt.
Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad skundžiamas sprendimas teisingai pagrįstas UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 4 punktu, t. y. pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 23 d. buvo Lietuvoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui.
Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas, priimdamas sprendimą dėl pareiškėjo įpareigojimo savanoriškai išvykti į Kazachstano Respubliką, laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atliko jo kompetencijai priskiriamus ir privalomus veiksmus. Tokią išvadą suponuoja ir byloje surinkti dokumentai – tarnybinis pranešimas, nutarimas dėl administracinio nusižengimo, pasų kopijos, užsieniečio apklausos lapas, pažymos apie užsieniečio patikrinimą bei kiti dokumentai, patvirtinantys sprendimo dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti priėmimo pagrindus.
Byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turėjo nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2017 m. birželio 23 d.
Pareiškėjas pats pripažįsta, kad pažeidė UTPĮ reikalavimus dėl vizos, leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo, tačiau prašo atsižvelgti į jo socialinius ryšius Lietuvoje, sveikatos sutrikimus.
Į bylą pateikti pareiškėjo rašytiniai įrodymai patvirtina, jog jis gimęs 1961 m. kovo 7 d. Lietuvoje, tačiau dabartinių socialinių, šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis nepatvirtina jokie įrodymai (b.l.3). Pareiškėjo pateikta į bylą UAB „Stair Supply“ rekomendacija dėl V. P. įdarbinimo surašyta 2021-05-18, t.y. jau po ginčijamo Sprendimo priėmimo, tokia rekomendacija nedaro įtakos ginčijamam sprendimui (b.l.6).
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 128 straipsnio 1 dalyje, vardinant, į kokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, ar sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę ar išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos arba dėl kurių sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymas turi būti sustabdomas, nurodoma viena iš salygų – kai užsieniečiui reikia suteikti būtinąją medicinos pagalbą, kurios suteikimo reikalingumą patvirtina sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (3 p.).
Sunkią sveikatos būklę pareiškėjas įrodinėja VšĮ Vilniaus Universiteto Santaros klinikų gydytojo kardiologo 2021-04-28 konsultacijos išrašu, patvirtinančiu pagrindinę diagnozę ūminį subendokardinį miokardo infarktą, rekomenduojant medikamentinį gydymą, išrašant vaistų receptus, bei VšĮ Centro poliklinikos šeimos gydytojos išduotu medicinos dokumentų išrašu, patvirtinančiu pareiškėjo sveikatos sutrikimus ir diagnozes (b.l.52).
Darytina išvada, jog pareiškėjo pateikti įrodymai – gydytojų konsultacijų išrašai, patvirtintos diagnozės nesudaro pagrindo teismui vertinti, jog pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti taikomas UTPĮ 128 straipsnis. Nenustatyta pagrindų, kad pareiškėjui turėjo būti suteikta būtinoji medicinos pagalba. Apie tokį reikalingumą nėra patvirtinusi jokia sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija.
Esant Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties įtvirtintam pagrindui, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytų aplinkybių, teismo vertinimu, atsakovas turėjo teisinį pagrindą priimti ginčijamą sprendimą dėl pareiškėjo įpareigojimo savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Laikytina, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvuotas bei atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Migracijos departamento 2021 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. SP9-21-58 „Dėl Kazachstano Respublikos piliečio V. P. grąžinimo į Kazachstano Respubliką“, paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais jo reikalavimų tenkinti nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.