Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas:

2015 m. kovo 13 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo (įsiteisėjo 2015 m. birželio 3 d);

2015 m. spalio 21 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi 2015 m. kovo 13 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant BK 155 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai terminuoto 1aisvės atėmimo;

2019 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį, taikant 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 65 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai terminuoto 1aisvės atėmimo;

2019 m. spalio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nutartimi, 2019 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžio rezoliucinė dalis ištaisyta, nurodant, jog M. B. paskirtos bausmės pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, galutinė bausmė – 1 metai 6 dienos terminuoto 1aisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2019 m. rugsėjo 17 d. bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 23 d.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pateiktas patvirtinti apylinkės teismui.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra skundo dėl Komisijos 2020 m. sausio 29 d. nutarimo nepateikė.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formaliųjų ir materialiųjų pagrindų visumai.

Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo M. B. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas antrą kartą. Nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taip pat pateikęs prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, taigi yra BVK nustatyti formalūs pagrindai M. B. lygtiniam paleidimui taikyti, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą ir visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals (materialusis pagrindas).

Teismas pažymi, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą, atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Susipažinus su teismui pateikta medžiaga matyti, jog M. B. anksčiau teistas 6 kartus, pirmą kartą – būdamas 14 metų amžiaus. Be to, byloje yra duomenų apie nuteistojo teistumus įvairiose užsienio valstybėje. Jis yra realiai atlikęs laisvės atėmimo bausmę Prancūzijoje. Lietuvai perduotas tik po bausmės atlikimo. Šiuo metu nuteistasis atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 1 metų 6 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, t. y. ne už vieną nusikalstamą veiką. Nuo bausmės atlikimo buvo pasislėpęs užsienyje, tuo metu įvykdė nusikalstamą veiką, buvo nuteistas, po to parvežtas pagal Europos arešto orderį. Realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau ne pirmą kartą. Nors nuteistasis yra dar gana jauno amžiaus, tačiau šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip susiformavusią asmenybę linkusią nusikalsti. Be to, nusikalstamas veikas darė ne tik neblaivus, bet ir apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tarp kitų yra ir smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Praeityje jam jau ne kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Pažeidus jam nustatytus apribojimus buvo grąžintas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Ir toliau nusikaltimų daryti nenustojo. Taigi akivaizdu, kad parodytas teismo pasitikėjimas nepadarė nuteistajam tinkamo poveikio, neatgrasė jo nuo tolesnio nusikalstamo elgesio ir šiuo atveju teismas neturi pagrindo manyti, kad lygtinai paleistas nenusižengs įstatymui, nes, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, jis per pastaruosius mėnesius aktyviau sprendė narkotikų vartojimo problemą. Nuteistasis dalyvavo ir baigė priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programos „Įžanginę grupę“, bei elgesio korekcijos programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. Tačiau nors sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, tai daro gan vienpusiškai, linkęs menkinti savo kaltę bei veiksmus kitų atžvilgiu. Susiduria su sunkumais numatydamas tolimesnes savo veiksmų pasekmes. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog M. B. ankstesni teisės pažeidimai; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys vis dar išlieka kriminogeniniais veiksniais. Vien ta aplinkybė, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nėra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Tai, kad nuteistasis pataisos namuose laikosi nustatytos tvarkos, dalyvauja įvairiose programose yra skatintas už nepriekaištingą elgesį yra normalus nuteistojo elgesys, kurio iš jo ir tikimasi pataisos įstaigoje.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 51 balas, iš jų statinių, nekintančių balų yra 25 ir 26 dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis savo elgesiu dar gali pakeisti. Nors per visą bausmės laiką sumažėjo, tačiau tokia elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Be to, pakartotinio smurtinio nusikaltimo elgesio rizika yra taip pat vidutinė. Komisija nagrinėjusi nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taip pat nebuvo vieninga – už lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam M. B. balsavo 5 komisijos nariai ir 2 prieš.

Be to, palyginti su atliktąja likusi dar labai didelė neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – daugiau nei pusė. Įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų sunkumą, jų kiekį, darytina išvada, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą, šiuo metu nėra jokio objektyvaus pagrindo, nes toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei prieštarautų bausmės tikslams ir paskirčiai. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui taip pat gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Be to, tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo padarytų nusikaltimų, kadangi jis buvo pernelyg švelniai nubaustas.

Teismas daro išvadą, jog nuteistasis M. B. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam negali būti taikomas.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2020 m. sausio 29 d. Komisijos nutarimą Nr. 357-12 dėl nuteistojo M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2020 m. sausio 29 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-12 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. B..

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.