- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-26
- Bylos Nr.
- 2A-1002-605/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Albinas Čeplinskas, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- Gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Jaunimo g. 12“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-833-59/2008 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui Gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Jaunimo g. 12“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė (b.l.1-2) priteisti iš atsakovo 804,05 Lt žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog Alytaus miesto savivaldybės bei gyvenamojo namo savininkų bendrijos sprendimu name, kuriame ieškovas turi butą, buvo renovuota namo šildymo sistema bei įvesta kiekviename bute individuali apskaitos sistema. Atlikus renovaciją, bendrijos susirinkimas nusprendė, jog 50 procentų sunaudotos šildymo energijos bus mokama už stovus, kuriais paduodamas termofikacinis vanduo ir 50 procentų pagal skaitiklių parodymus. Su tokiu sprendimu sutiko visi bendrijos gyventojai. Tačiau 2003 m. spalio 3 d. protokolu Nr. 21 buvo nuspręsta netaikyti anksčiau galiojusios apmokėjimo sistemos už šildymą ir pereiti prie apmokėjimo sistemos galiojusios iki šilumos tinklų renovacijos, t.y. apmokėjimas už šildymą skaičiuojamas nuo bute esančios kvadratūros. Tokiu būdu įdiegta apskaitos sistema tapo nereikalinga, pinigai investuoti beprasmiškai. Ieškovas, priimdamas sprendimą renovuoti butų šildymo sistemą, turėjo teisėtus lūkesčius (CK 1.2 str.), kad sumažės šildymo sąnaudos ir tuo pačiu pagerės apšildymas. Tik dėl šių priežasčių sutiko investuoti savo pinigines lėšas. Neatsižvelgdami į atskirų bendrijos narių lūkesčius bei teises, bendrija ir jos nariai pakeitė sprendimą ir tokio sprendimo išdavoje ieškovo bei kitų bendrijos narių sunešti pinigai bei atliktas darbas tapo visiškai nereikalingas. Atsakovas savo sprendimu ieškovui padarė 804,05 litų žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 21 d. sprendimu (b.l.52-55) ieškinį atmetė. Priteisė iš V. K. 4,95 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas sprendime nurodė, jog daugumos butų savininkų nuomone, minėta šilumos apskaitos sistema nepasiteisino, todėl 2005 m. sausio 4 d. butų savininkų susirinkime buvo nuspręsta netaikyti anksčiau galiojusios apmokėjimo sistemos už šildymą ir grįžti prie apmokėjimo sistemos galiojusios iki šilumos tinklų renovacijos. Bendrijos narių susirinkimo nutarimai yra teisėti, kai dalyvauja susirinkime ir už priimamus nutarimus balsuoja daugiau kaip ½ susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 21 str. 2 d. 3 p. ir 4 p.). Minėtas butų savininkų susirinkimo nutarimas ieškovo buvo apskųstas Alytaus rajono apylinkės teismui, kuris 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Tokiu būdu bendrijos narių susirinkimo nutarimas nepanaikintas ir galioja iki šios dienos. Padaryta individuali šilumos apskaitos sistema nėra išmontuota, ją bet kada, gyventojams panorėjus, galima sėkmingai panaudoti. Ieškovas neįrodė, kad sumontavus jo bute individualią apskaitos sistemą, kurios jis ir pats pageidavo, jam buvo padaryta žala (CPK 178 str.). Teismas nurodė, jog šios sistemos naudojimo tikslingumo ar netikslingumo klausimus ieškovas turi teisę kelti bendrijos narių susirinkime.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo (b.l.57-60) panaikinti 2008 m. gegužės 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą pilnai tenkinant ieškinyje nurodytus reikalavimus bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas nurodo, jog nusprendus įdiegti naujovišką šildymo sistemą, visiems bendrijoms nariams buvo nurodyta, jog tam, kad ši šildymo sistema būtų efektyvi ir duotų kuo didesnę naudą, reikia iš savo asmeninių lėšų atlikti papildomus darbus, tokius kaip durų sandarinimas, langų keitimas, balkonų stiklinimas ir kt., kurių atlikimas leistų išsaugoti šilumą patalpoje ir sumažinti šildymo sąnaudas. Šių reikalavimų dauguma nesilaikė. Tokiu būdu pradėjus gyventojams mokėti už šildymo paslaugas tiek, kiek jie asmeniškai jos sunaudoja, minėtiems reikalavimų nevykdžiusiems gyventojams teko mokėti už šildymo paslaugas kur kas daugiau, kadangi šildymo kaina nebuvo paskirstoma kitiems gyventojams atsižvelgiant į jų turimo buto plotą. Ieškovas, sąžiningai vykdęs patalpų apšiltinimo reikalavimus, patyrė nemažus nuostolius, kadangi ne tik jo investuotos lėšos neteikia jokios naudos, bet ir už 804,05 Lt įsigyta šildymo įranga dėl nesąžiningo ir neteisingo atsakovo sprendimo ieškovui tapo visiškai nereikalinga ir nebepanaudojama. Atsakovas geranoriškai atlyginti nuostolius atsisakė. Atsakovas, siekdamas sau naudos ir priimdamas ginčijamą sprendimą, piktnaudžiavo savo teise, nepaisė sąžiningų gyventojų teisių ir teisėtų interesų. Teismas, spręsdamas tarp ieškovo ir atsakovo kilusį ginčą, neįžvelgė atsakovo veiksmuose įstatyminių nuostatų ir principų pažeidimų, dėl ko visiškai nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimus. Be to, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad sprendimą dėl naujos šildymo sistemos įrengimo priėmė visi bendrijos nariai, o sprendimą dėl šios įrangos atsisakymo - vos daugiau nei pusė. Tokiu būdu teisėtų lūkesčių principas dėl nesąžiningų bendrijos narių veiksmų buvo pažeistas trečdalio visų bendrijos narių atžvilgiu. Kiekvienas bendrijos narys turi teisę balsuoti už vienokius ar kitokius sprendimus. Be to, tikėtis, kad gyventojai vėl nuspręs pajungti naują šildymo sistemą, nėra jokio pagrindo. Ieškovas šildymo sistema naudotis ir taip sumažinti savo šildymo išlaidų negali jau daugiau kaip trejus metus. Teismo argumentas, kad tokia įranga, panorėjus gyventojams, vėl gali būti sumontuota ir dėl to ieškovas nepatyrė jokios žalos, nėra pagrįstas.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe, taip pat bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą nustato Civilinis kodeksas (1995-02-21 Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 4 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Taigi pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas daugiabučio namo šilumos tiekimo ir vartojimo tinklai bei renovuotas šilumos punktas yra bendrojo naudojimo objektas. Pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ir kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Daugiabučio namo, esančio Jaunimo g.12, Alytuje, bendrojo naudojimo objektams valdyti namo butų savininkai yra įsteigę butų savininkų bendriją. Bylos medžiaga patvirtina, kad 1999-09-15 visuotiniame bendrijos narių susirinkime (b.l.6-7) buvo nutarta įrengti individualią apskaitą: įrengti šilumos mokesčių daliklius, termostatinius reguliatorius ir atlikti šildymo sistemos renovaciją. Būtent šiai įrangai įsigyti paskolos padengimui ieškovas V. K. 2000-11-28 sumokėjo 804,05 Lt (b.l.10). Tačiau 2005-01-04 GNSB „Jaunimo g.12“ narių susirinkime (b.l.4-5) buvo nutarta mokėti už šildymą už kvadratinius metrus, o ne pagal įrengtus apskaitos prietaisus. Alytaus rajono apylinkės teismo 2005-11-22 sprendimu (b.l.14-16) ieškovo V. K. ieškinys dėl GNSB „Jaunimo g.12“ 2005-01-04 sprendimo dalies dėl apmokėjimo už sunaudotą šiluminę energiją pagal kvadratinius metrus panaikinimo buvo atmestas. Taigi bylos medžiaga patvirtina, kad GNSB „Jaunimo g.12“ 2005-01-04 sprendimas dėl šildymo apmokėjimo pagal buto ploto, t.y. kvadratinius metrus yra tebegaliojantis. Taigi tiek dėl individualios šildymo apskaitos įrengimo, tiek dėl šildymo apskaitos pagal buto plotą (kvadratinius metrus) buvo priimtas bendrijos narių susirinkimo sprendimas. Šiuo atveju daryti išvadą, kad ieškovui V. K. buvo padaryta 804,05 Lt žala, atsisakius individualios šildymo apskaitos, nėra jokio pagrindo. Tiek ieškinyje (b.l.1-2), tiek apeliaciniame skunde (b.l.57-60) ieškovas nurodo, kad jis investuodamas pinigus į naujovišką šildymo sistemą, pagrįstai tikėjosi gauti iš to naudą ir taip įgyvendinti teisėtų lūkesčių principą. Pažymėtina, kad visi bendrijos nariai, įdėję savo lėšas įrengiant individualią šildymo apskaitą, tikėjosi teisėtų lūkesčių – t.y. mažiau mokėti už šildymą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), tačiau nepasiteisinus naujai apskaitai, jos buvo atsisakyta. Taigi ne tik ieškovo, bet ir kitų bendrijos narių teisėti lūkesčiai nepasiteisino. Teisėjų kolegija, vertindama visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui nepriteisė jo prašomą žalą. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovui turėtų būti atlyginama jo prašoma žala. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u taria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.