Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

P. G. (P. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas (teistumai išnykę):

1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1991 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 195 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 1988 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 1993 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 4 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmė; 1993 m. birželio 15 d. pritaikius amnestiją, bausmė sumažinta 1/3;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 3 dalį, 148 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu;

4) Vilniaus apygardos teismo 2001 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu; 2002 m. liepos 12 d. pripažintas ypatingai pavojingu recidyvistu; 2003 m. gegužės 21 d. veika perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir bausmė sumažinta iki 6 metų laisvės atėmimo;

5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G. pažeidė kovos su užkrečiamomis ligomis taisykles, o būtent:

jis, 2020 m. spalio 22 d., apie 12.00 val., sirgdamas (duomenys neskelbtini), kuri Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 patvirtinto Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo (duomenys neskelbtini) punkte nurodyta kaip pavojinga užkrečiamoji liga, ir dėl to privaloma tvarka stacionariai gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas raštu minėtos medicinos įstaigos darbuotojų informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, todėl žinodamas, kad turi būti privaloma tvarka izoliuotas nuo kitų žmonių medicinos įstaigos stacionare, su medicinos įstaigos darbuotojų palyda atvežtas reikalų tvarkymui į „Swedbank“, AB skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), po apsilankymo minėtoje vietoje, be medicinos įstaigos darbuotojų leidimo, pasišalino iš minėtos vietos nežinoma kryptimi, kol 2020 m. spalio 22 d., apie 17.20 val., buvo greitosios medicinos pagalbos brigados grąžintas į medicinos įstaigą, po to, kai pagal medicinos įstaigos darbuotojų pranešimą buvo policijos rastas (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais sukeldamas pavojų kitiems asmenims užsikrėsti minėta pavojinga užkrečiamąja liga.

Šiais savo veiksmais P. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 277 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. G. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. 2020 m. jis buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriuje. 2020 m. spalio 22 d. jis turėjo atsidaryti banko sąskaitą, todėl apie 12.00 val., lydimas vienos iš klinikų darbuotojų, atvyko į „Swedbank“, AB skyrių, esantį (duomenys neskelbtini). Atvykusi medicinos darbuotoja jam liepė eiti į banką. Jis nuėjo į banko skyrių. Niekas jo nelydėjo. Banke jis buvo apie 30 minučių. Jis nebuvo informuotas, kur jo lauks, kai jis išeis iš banko. Susitvarkęs banke savo reikalus, jis išėjo iš banko ir nuėjo į tą pačią vietą, kur jį paleido. Toje vietoje mikroautobuso, su kuriuo jis buvo atvežtas, nebuvo. Toje vietoje jis laukė dar apie valandą, tačiau niekas jo neatvyko paimti. Tada jis nutarė vykti į savo namus, kad galėtų į ligoninę pasiimti savo asmeninius daiktus: radiją, rūbus, indus. Į savo namus jis parvyko viešuoju transportu – autobusu. Atvykus į namus, jo ten jau laukė policijos pareigūnai. Pasiėmus minėtus daiktus, jis vėl buvo pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini). Jis savo kaltės nemato, nes laukė medicinos personalo prie banko, tačiau niekas neatvyko, todėl vyko į namus pasiimti savo daiktų, o po to būtų vėl vykęs į ligoninę. VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriuje jis pradėjo gydytis 2020 m. spalio mėnesį, tikslios datos neprisimena. Jis buvo informuotas, kad yra baciliarus ir epidemiologiškai pavojingas, tačiau jis nemano, kad gali ką nors užkrėsti savo liga. Pradėjus gydymą, jis pasirašinėjo daug įvairių dokumentų ir dabar neprisimena, ar buvo raštiškai supažindintas su paciento elgesio taisyklėmis nedarbingumo metu ir ligoninės tvarkos taisyklėmis. Tiek banke, tiek vykdamas į namus viešuoju transportu, jis dėvėjo kaukę. Jis nebėgo nuo medicinos darbuotojų, o jų neradęs ir nesulaukęs, vyko į namus savo asmeninių daiktų. Pasiėmęs daiktus, jis planavo paskutiniu autobusu grįžti į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 85–88).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja gydytoja T. P. parodė, kad dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini) pareigose. 2016 m. VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje P. G. buvo įtarta (duomenys neskelbtini). Jis buvo nukreiptas diagnozės patvirtinimui, tačiau pabėgo. Po to jis niekur nesigydė ir niekur nesikreipė. 2020 m. liepos 2 d. P. G. pakartotinai kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) polikliniką skųsdamasis dideliu silpnumu ir kosuliu, skrepliavimu, svorio kritimu, bendros būklės blogėjimu, rijimo sutrikimu. Jis buvo nukreiptas stacionariam gydymui į VšĮ (duomenys neskelbtini) skyrių. Ten jam buvo patvirtinta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsniu, P. G. buvo stacionarizuotas, kad neplatintų pavojingos infekcijos aplinkai. Jis buvo gydytas stacionare nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 8 d., tada savavališkai pasišalino. Į šeimos gydytoją nesikreipė. Apie dingusį ligonį informacija buvo perduota seniūnijai. 2020 m. rugpjūčio 9 d. pavyko P. G. surasti namuose. Jis sutiko gydytis toliau stacionare, tačiau iki 2020 m. spalio 13 d. nepasirodė. 2020 m. spalio 13 d. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) polikliniką skųsdamasis dideliu silpnumu ir kosuliu, skrepliavimu, svorio kritimu, bendros būklės blogėjimu, rijimo sutrikimu. Jis buvo nukreiptas stacionariam gydymui į VšĮ (duomenys neskelbtini) skyrių, nes jam buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 15 d. atvykęs į stacionarą P. G. pasirašė, kad yra supažindintas su ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu. Tai užfiksuota jo medicininiuose dokumentuose. 2020 m. spalio 22 d., apie 11.46 val., P. G. buvo ligoninės automobiliu nuvežtas pagal išankstinę registraciją į „Swedbank“, AB skyrių, esantį (duomenys neskelbtini). Jį lydėjo (duomenys neskelbtini) A. L. ir (duomenys neskelbtini) V. B.. Apie 13.00 val. paskambino A. L. ir pranešė, kad ji nesulaukė P. G. prie automobilio, o nuėjusi į banką jo nerado. Iš karto po to ji susisiekė su BPC. Jos žiniomis, P. G. su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną, bet niekur telefono numerio nenurodė. Grąžintas į ligoninę P. G. paaiškino, kad po savavališko pasišalinimo nenustojo dėvėti apsauginių priemonių (kaukės ir pirštinių), kas sumažino infekcinio užkrato riziką aplinkiniams. P. G. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) skyriuje iki 2021 m. sausio 4 d., tuomet buvo perkeltas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę priverstiniam gydymui, nes gydymo metu nesilaikė gydymosi režimo, išardęs ligoninės tvorą ėjo į parduotuvę, į apsaugos darbuotojų pastabas nereaguodavo, neadekvačiai vertino savo būklę. Tik priverstinis gydymas gali užtikrinti gydymo kurso užbaigimą. P. G. privalo viso gydymo kurso metu bendraudamas su kitais asmenimis dėvėti apsauginę kaukę (t. 1, b. l. 39–41, 70).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas gydytojas S. J. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), gydęs P. G. nuo 2020 m. liepos 3 d., kai jam buvo nustatyta diagnozė. Jo (duomenys neskelbtini) rastos (duomenys neskelbtini). Apie nustatytą diagnozę P. G. buvo pranešta tą pačią dieną, viską išaiškinant, ir jis už tai pasirašė. Jam buvo būtinas stacionarus gydymas, nes jis buvo epidemiologiškai pavojingas aplinkiniams, t. y. gali užkrėsti kitus. Jis neprisimena, kokia buvo P. G. reakcija į diagnozę. Jį priėmė kitas gydytojas. P. G. turėjo dėvėti burną ir nosį dengiančią kaukę. Dėl 2020 m. rugpjūčio 8 d. įvykio, kai P. G. be jo žinios pabėgo iš ligoninės, jis nežino, kodėl nepranešė policijai. P. G. neturėjo teisės ir leidimo išeiti iš gydymo įstaigos. Stacionare P. G. prabuvo 36 d. Tyrimai pakartotinai atlikti po 60 d. P. G. išbuvo pusę laiko, todėl bacilos dar galėjo būti jo organizme, ir jis galėjo užkrėsti kitus. P. G. tikrai buvo informuotas ir žinojo, kad yra užkrečiamas, todėl negalėjo pabėgti. Dar jis nori pasakyti, kad P. G. pasišalino ne jo pamainoje, o kito daktaro. Į darbą jis išėjo tik 2020 m. liepos 10 d. 2020 m. spalio 15 d. P. G. atsigulė jau į (duomenys neskelbtini) skyrių. Iki 2020 m. rugpjūčio 8 d. jis gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje. Kaukė pilnai neapsaugo nuo užkrečiamumo. Nuo to gali apsaugoti tik respiratorius. P. G. galėjo kažką užkrėsti, jeigu ilgai su kažkuo kalbėtų. Jeigu jis tik važiavo visuomeniniu transportu, tai maža tikimybė, kad kažką galėjo užkrėsti (1 t., b. l. 57–58).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja (duomenys neskelbtini) A. L. parodė, kad 2020 m. spalio 22 d., apie 11.20 val., kartu su (duomenys neskelbtini) V. B. turėjo nuvežti kelis ligonius pagal išankstinę registraciją į banko skyrius. Tarp ligonių buvo ir P. G.. Jis buvo apie 11.35 val. nuvežtas į „Swedbank“, AB skyrių, esantį (duomenys neskelbtini). Jis buvo išleistas prie PPC „(duomenys neskelbtini)“. Apie 12.30 val., nesulaukusi P. G., ji paprašė kito ligonio F. B., kad šis nueitų patikrinti, ar P. G. banke. Nuėjęs į banką, pastarasis P. G. nerado. Paklausus banko darbuotojų, ar P. G. buvo banke, šie atsakė, kad buvo, tačiau susitvarkęs dokumentus seniai išėjo. F. B. grįžus, ji iš karto apie tai pranešė (duomenys neskelbtini) T. P. (t. 1, b. l. 44‑45).

Vaizdo įraše iš PPC „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas P. G. „Swedbank“, AB skyriuje (1 t., b. l. 33–34).

Iš pranešimo BPC išrašo matyti, kad 2020 m. spalio 22 d. 12.56 val. gautas medikų pranešimas, jog prieš 1 val. iš banko pabėgo ligonis P. G., kuris serga (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai vyko paskutiniu žinomu P. G. adresu – (duomenys neskelbtini). Ten buvo rasta P. G. sugyventinė I. T.. Ji paaiškino, kad P. G. nematė jau porą savaičių. Jos žiniomis, jis turėtų būti ligoninėje. Toliau dirbant, pareigūnai sustabdė P. G. (duomenys neskelbtini). P. G. paaiškino, kad niekur nebėgo, o įvyko nesusipratimas. Jis buvo paleistas prie banko, o ligoninės automobilis su kitais ligoniais nuvažiavo į kitus bankus. Grįžęs iš banko, jis laukė automobilio apie valandą, o po to nuvažiavo namo. GMP brigada nuvežė P. G. atgal į ligoninę (1 t., b. l. 3).

P. G. medicininiuose dokumentuose iš VšĮ (duomenys neskelbtini) užfiksuotos aplinkybės, apie kurias davė parodymus gydytojai T. P. ir S. J. (1 t., b. l. 99–184, 2 t., b. l. 1–46).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 277 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 patvirtinto Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo (duomenys neskelbtini) punkte (duomenys neskelbtini) priskirta prie pavojingų užkrečiamųjų ligų.

Be P. G. parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 277 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojos T. P. parodymais (1 t., b. l. 39–41, 70), liudytojo S. J. parodymais (1 t., b. l. 57‑58), liudytojos A. L. parodymais (1 t., b. l. 44–45), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (1 t., b. l. 3), įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis (1 t., b. l. 27–29), kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis (1 t., b. l. 33–34) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad P. G. 2020 m. spalio 22 d., apie 12.00 val., sirgdamas (duomenys neskelbtini), kuri Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 patvirtinto Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo (duomenys neskelbtini) punkte nurodyta kaip pavojinga užkrečiamoji liga, ir dėl to privaloma tvarka stacionariai gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas raštu minėtos medicinos įstaigos darbuotojų informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, todėl žinodamas, kad turi būti privaloma tvarka izoliuotas nuo kitų žmonių medicinos įstaigos stacionare, su medicinos įstaigos darbuotojų palyda atvežtas reikalų tvarkymui į „Swedbank“, AB skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), po apsilankymo minėtoje vietoje, be medicinos įstaigos darbuotojų leidimo pasišalino iš minėtos vietos nežinoma kryptimi, kol 2020 m. spalio 22 d., apie 17.20 val., buvo greitosios medicinos pagalbos brigados grąžintas į medicinos įstaigą, po to, kai pagal medicinos įstaigos darbuotojų pranešimą buvo policijos rastas (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais sukeldamas pavojų kitiems asmenims užsikrėsti minėta pavojinga užkrečiamąja liga, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 277 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus P. G. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka (2 t., b. l. 47‑49).

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas P. G. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 277 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant bausmę P. G. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas žmonių sveikatai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį P. G. – teistas (1 t., b. l. 95–98), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 94), nedirbantis (1 t. b. l. 92), byloje nėra duomenų, kad turėtų priklausomybių nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kurio trukmė nustatytina artimesnė minimaliai – 6 mėnesiai.

P. G. visu laisvės apribojimo laikotarpiu uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

P. G. neskirtinas prokuroro prašomas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 20 valandų per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo vertinimu, šį įpareigojimą P. G. skirti netikslinga atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, jo ligos užkrečiamą pobūdį, į tai, kad jis yra epidemiologiškai pavojingas aplinkiniams.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su vaizdo įrašu, gautu iš prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, esantis voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti P. G. (P. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausti P. G. vartoti psichiką veikiančias medžiagas visu laisvės apribojimo laikotarpiu.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su vaizdo įrašu, gautu iš prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, esantį voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti P. G., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniaus regione – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551);

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.