- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- 1-644-1023/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05497-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- V. P.
- Kategorijos
- 1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.1Kardomųjų priemonių rūšys ir jų skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 44 str. 1 d., 119-121 str.)
- 2.10.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas 2019 m. balandžio 11 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 75 MGL dydžio bauda, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta trečdaliu iki 50 MGL dydžio baudos (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs, V. P. jis įteiktas 2019 m. gegužės 30 d.),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis V. P. 2019 m. vasario 9 d. apie 12.20 val. P. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atvirai, matant nukentėjusiajam P. S., iš nukentėjusiojo P. S. kelnių kišenės, pasikėsino pagrobti svetimą - P. S. priklausantį turtą – 180 eurų grynųjų pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes P. S. pradėjus šauktis pagalbos, jis buvo sulaikytas liudytojo G. V., kuris dalį pinigų iš jo rankų atėmė, kitą dalį jis prašomas pats grąžino nukentėjusiajam P. S., tačiau 10 eurų pasisavino, tokiu būdu iš nukentėjusiojo P. S. pasikėsino pagrobti 180 eurų vertės turtą ir padarė 10 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
Apklaustas įtariamuoju, V. P. kaltu prisipažino ir parodė (b. l. 92-93), kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, tačiau savo veiksmų esmę suprato. 2019 m. vasario 9 d. apie 11.30 val. kartu su E. J. atėjo pas P. S. išgerti alaus. Pas P. S. buvo R. R. ir G. V.. Būnant pas P. S., šiam paštininkas atnešė pinigus, t.y. pensiją. Matė, kad P. S. pinigus įsidėjo į kelnių kišenę. Kiek P. S. gavo pensijos, negali pasakyti, neprisimena. Gal ir girdėjo, kaip paštininkas kalbėjo su P. S. ir sakė, kiek jam yra pensijos. Sutinka, kad pinigų buvo tiek, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą, t. y. 180 eurų. Kai išėjo paštininkas, jam kilo mintis pavogti iš P. S. pinigus. P. S. ėjo į tualetą. Jis pagalvojo, kad tai gera proga pavogti pinigus, nes P. S. yra atsistojęs ir jam bus lengviau iš jo kelnių kišenės ištraukti pinigus. Tuo metu G. V. ir E. J. buvo išėję į lauką. Kambaryje buvo likusi R. R.. Kai P. S. buvo prie tualeto durų, jis priėjo P. S. iš nugaros pusės ir įkišęs ranką į kelnių kišenę ištraukė visą pundą pinigų. Jam atrodo, ištraukė visus tuos pinigus, kuriuos paštininkas P. S. atidavė kaip pensiją. Konkrečios pinigų sumos neturėjo tikslo pavogti. Galvojo, kiek paims, tiek pavogs. Suprato, kad P. S. jaus, kaip jis ištrauks iš kišenės pinigus, ir kad jo vykdomą vagystę gali matyti R. R.. P. S. pradėjo šaukti. Tuo metu į kambarį įėjo G. V. ir jį sulaikė, t. y. prirėmė prie sienos ir dalį pinigų iš jo atėmė. Kitą dalį, kuri buvo kitoje rankoje, atidavė pats, tačiau grąžino ne visus pinigus, kuriuos pasikėsino pavogti. Dešimt eurų negrąžino ir juos pavogė. Po to, kartu su E. J. išėjo. Nuėjo į parduotuvę ir už pavogtus pinigus nusipirko vieną butelį degtinės bei du butelius alaus. Po to buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Prisipažįsta visiškai, kad pasikėsino iš P. S. pavogti 180 eurų ir iš jų dešimt eurų pavogė. P. S. atlygino padarytą žalą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.
Nukentėjusysis P. S. parodė (b. l. 8, 16-17), kad 2019 vasario 9 d. apie 09.00 val. pas jį į svečius atėjo G. V., ir R. R., su kuriais vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 11.30 val. pas jį užėjo iš matymo pažįstamas V. P.. Tuo metu, apie 12.00 val., atvyko laiškininkas ir atnešė invalidumo pašalpą. Jam išmokėjo 180 eurų. Visos kupiūros buvo po 5 eurus. Pinigus jis įsidėjo į sportinių kelnių kairę kišenę. Visa tai matė V. P.. Laiškininkas išėjo. Jis ėjo į tualetą ir prie tualeto durų, koridoriuje iš nugaros priėjęs V. P., įkišęs ranką į kairę kelnių kišenę ištraukė visus 180 eurų. Jis pasakė V. P., kad atiduotų pinigus, tačiau V. P. ėjo link durų, norėdamas pabėgti. Tai išgirdęs G. V. ir R. R. pripuolė prie V. P. ir atėmė iš šio saują pinigų. V. P. pabėgo. Persiskaičiavęs savo atgautus pinigus suprato, kad jam trūksta 2 kupiūrų po 5 eurus, t. y. viso 10 eurų. V. P. jam tyrimo metu grąžino pavogtus dešimt eurų, žala dėl vagystės nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytojas G. V. parodė (b. l. 27-28), kad 2019 m. vasario 9 d. apie 09.00 val. kartu su savo sugyventine R. R. nuėjo pas P. S., gyvenantį kaimynystėje. Visi trys gurkšnojo alų. Apie 11.30 val. pas P. S. atėjo V. P. su kitu jaunuoliu, vardu Eimantas, kurį žino iš matymo. Atsinešė alaus. P. S. pasakė V. P., kad eitų jis iš jo namų, nes yra nepageidaujamas, tačiau V. P. į tai nereagavo, prisėdo prie stalo ir kartu gėrė alų. Netrukus pas P. S. atėjo paštininkas, kuris atnešė pensiją. Išėjus paštininkui ir jam tik nuvažiavus nuo P. S. namo išgirdo, kad kambaryje kilo triukšmas. Išgirdo, kai P. S. šaukė: „G. padėk, pinigus ištraukė“. Jis įėjo iš lauko į koridorių ir užstojo antrąsias duris iš koridoriaus į kambarį. V. P. brovėsi pro duris, pro jį, norėdamas pabėgti. Paskui jį į koridorių atėjo ir E.. Jis stovėjo už jo, nieko nedarė. Matė, kad pas V. P. abejose rankose yra pinigų. Jis suėmė V. P. už rankos, sakė, kad atiduotų pinigus. Iš dešinės rankos ištraukė didesnę krūvelę pinigų po penkis eurus. Matė, kad ir kairėje rankoje yra kelios kupiūros po penkis eurus (kiek ten tiksliai jų buvo negali pasakyti, neįžiūrėjo). Iš kairės rankos jam nepavyko ištraukti pinigų, kadangi V. P. stipriai laikė juos suspaudęs ir bijojo suplėšyti pinigus. Jo sugyventinė taip pat bandė paimti iš V. P. pinigus, tačiau ir jai nepavyko. Po to, V. P. pats padavė P. S. kažkiek kupiūrų iš tos rankos, iš kurios jiems nepavyko paimti. Padavęs eurus V. P. su E. išėjo iš P. S. namų. Jiems išėjus P. S. jam papasakojo, kad kai paštininkas išėjo iš jo jis atneštus pinigus už pensiją įsidėjo į kelnių kišenę ir ėjo į tualetą. V. P. prišoko prie jo iš nugaros ir įkišęs ranką į kelnių kišenę ištraukė pinigus. Po to, P. S. perskaičiavo pinigus, kuriuos atėmė iš V. P., ir kuriuos pats V. P. atidavė. Pasakė, kad trūksta dešimt eurų. Tada P. S. paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį.
Liudytoja R. R. parodė (b. l. 30-31), kad 2019 m. vasario 9 d. apie 09.00 val. kartu su savo sugyventiniu G. V. nuėjo pas P. S.. Apie 11.30 val. pas P. S. atėjo V. P. su kitu jaunuoliu E.. V. P. atsinešė alaus. P. S. sakė, kad V. P. eitų iš jo namų, tačiau V. P. į tai nereagavo. Po to, pas P. S. atėjo paštininkas, kuris P. S. atnešė pensiją. Kai į namus atėjo paštininkas G. V. kartu su tuo jaunuoliu E. išėjo į lauką parūkyti. Matė, kai paštininkas P. S. skaičiavo pinigus. Matė, kad visos kupiūros buvo po penkis eurus. P. S. gautą pensiją įsidėjo į sportinių kelnių kišenę. Paštininkui išėjus, P. S. ėjo į tualetą. V. P. staigiai priėjo prie P. S.. Išgirdo, kai P. sušuko: „G. gelbėk“. Tuo metu į kambarį įėjo G. V. ir sugriebė V. P. už rankos, prirėmė prie sekcijos. Tada pamatė, kad pas V. P. rankose yra pinigų. Kiek pas jį buvo rankose pinigų negali pasakyti, jie buvo suspausti, bet jų buvo visa krūvelė. G. V., viena ranka laikydamas V. P., kita ranka iš jo vienos rankos ištraukė laikytus pinigus. Šiuos pinigus G. V. padavė jai. Ji juos iš karto padavė P. S.. Matė, kad kitoje rankoje pas V. P. yra dar pinigų. Jų buvo gal apie dvidešimt eurų. Traukė juos, tačiau V. P. stipriai juos laikė ir jai jų nepavyko atimti iš V. P., nenorėjo pinigų suplėšyti. Po to, G. V. paleido V. P.. V. P. dar pavaikščiojo pas P. S. kambaryje ir pats kažkiek atidavė P. S. pinigų, kurių jai nepavyko iš jo atimti. V. P. su E. išėjo. P. S. suskaičiavo pinigus. Pasakė, kad trūksta dešimt eurų. P. S. paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį.
Liudytojas E. J. parodė (b. l. 33-34), kad 2019 m. vasario mėnesio pradžioje apie 10.30 pas jį į namus, kur gyvena pas ūkininką R. J., atėjo V. P., kuris jau buvo girtas. Apie 11.30 val. nuėjo pas P., gyvenantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pas Petrą buvo atėję jam iš matymo pažįstami G. V. ir R.. Visi gėrė alkoholį. Jis buvo stipriai jau girtas, todėl to momento, kai buvo atėjęs paštininkas, neprisimena. Atsimena tik, kad P. šaukė, kad atiduok vagie pinigus. Kaip V. P. paėmė iš P. S. pinigus, kiek jų paėmė ir kiek V. P. grąžino pinigų, negali pasakyti. Po kilusio sąmyšio dėl pinigų vagystės praėjus kuriam laikui su V. P. išėjo ir išsiskyrė su juo.
Liudytojas R. R. parodė (b. l. 36-37), kad dirba mobiliuoju paštininku (duomenys neskelbtini). Viena iš jo funkcijų yra atvežti ir išmokėti asmenims pensijas. 2019 m. vasario 9 d. apie pietus atvežė pensiją į namus P. S., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Pas P. S. buvo daugiau asmenų. Vartojo alkoholį. P. S. matėsi, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio. Įprastai P. S. pensijos gaudavo 180 eurų. Tą dieną jis jam taip pat išmokėjo 180 eurų. Pinigus atidavė penkių eurų kupiūromis. P. S. niekada neima pinigų išmokėjimo kvito, tik pasirašo planšetėje ir ant atspausdinto kvito. Kaip įprastai P. S. išmokėjo šimtą aštuoniasdešimt eurų.
Be kaltinamojo V. P. prisipažinimo, nukentėjusiojo P. S., liudytojų G. V., R. R., E. J. ir R. R. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
- Pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką (b. l. 7), kuriame užfiksuota, kad P. S., pranešdamas apie įvykį parodė, jog 2019 m. vasario 9 d. apie 12 val. 20 min. jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas vaikinas, iš kelnių kišenės ištraukė tą pačią dieną gautą invalidumo pensiją. Kaimynui atėmus dalį pinigų, vaikinas pabėgo. Jis pasigedo dešimt eurų;
- Įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 9, 13-14), kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini);
- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio V. R. tarnybinis pranešimas (b. l. 25), kuriame užfiksuota, kad V. P. 2019 m. vasario 9 d. nustatytas 1,77 promilių neblaivumas;
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus raštas su pridedamu kvitu, iš kurių nustatyta, kad 2019 m. vasario mėnesį P. S. priskaičiuota 199,20 Eur.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, nes 2019 m. vasario 9 d. apie 12.20 val. P. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atvirai, matant nukentėjusiajam P. S., iš nukentėjusiojo P. S. kelnių kišenės, pasikėsino pagrobti svetimą, P. S. priklausantį turtą, 180 eurų grynųjų pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes P. S. pradėjus šauktis pagalbos, jis buvo sulaikytas liudytojo G. V., kuris dalį pinigų iš jo rankų atėmė, kitą dalį jis prašomas pats grąžino nukentėjusiajam P. S., tačiau 10 eurų pasisavino, tokiu būdu iš nukentėjusiojo P. S. pasikėsino pagrobti 180 eurų vertės turtą ir padarė 10 eurų turtinę žalą. Už V. P. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažindintas su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies dydžio (b. l. 99-104).
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, pasikėsindamas atvirai pagrobti kitam asmeniui priklausantį turtą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. P. praeityje teistas (b. l. 73 – 82), tačiau baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs, todėl juo paskita bausmė vadovaujantis BK 64 straipsniu ir 65 straipsnio 2 dalimi su šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme nebendrintina (b. l. 105), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 59-72), dirba, vykdo individualią veiklą (b. l. 58), darbo biržoje registruotas (b. l. 57), psichiatro ir narkologo įskaitose neįrašytas (b. l. 83). Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiajam 2019 m. gegužės 24 d. įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 106). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausme, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padarytos nusikalstamos veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.
Vadovaujantis BK 64¹ straispniu, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, V. P. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 97-98).
Į bausmės laiką V. P. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2019 m. vasario 9 d. 14.00 val. iki 2019 m. vasario 10 d. 10.15 val. (b. l. 94-96) (BK 65-66 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 9 d. 14.00 val. iki 2019 m. vasario 10 d. 10.15 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. P. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam V. P. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Išaiškinti V. P. kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.