Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1562-634/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-17
Bylos Nr.
1S-1562-634/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
G. Č.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1562-634/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. Č. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Komisija) 2014 m. liepos 17 d. nutarimą taikyti nuteistajam G. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2005-02-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 302 str. l d., 178 str. 2 d. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirta subendrinta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 5 d. 2 p., paskirta bausmė subendrinta su 2002-10-10 Panevėžio apygardos teismo ir 2002-12-18 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiais bei Jonavos rajono apylinkės teismo 2004-03-02 nutartimi subendrinta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 14 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2002-04-21, bausmės pabaiga 2016-10-21.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2014-07-17 nutarimu Nr. 64-PR-82 nutarta nuteistajam G. Č. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 3 p., nuteistajam neatlikus 2 metų 3 mėnesių 4 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2014-07-17) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-08-18 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo G. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis G. Č., kuris bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. Č. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-08-18 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad skundžiama nutartis neatitinka tikrovės, kadangi apeliantas joje nepagrįstai charakterizuojamas neigiamai. Pažymėjo, kad yra įgijęs siuvinių gamintojo profesinę kvalifikaciją, mokosi vidurinėje mokykloje, yra klasės seniūnas, mokyklos charakterizuojamas teigiamai. Nuo bausmės atlikimo pradžios stengėsi gerai dirbti, Alytaus pataisos namuose dirbo nuo 2004 iki 2010 metų, vėliau pervežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur taipogi dirba nuo 2010 m. spalio mėnesio iki šios dienos, charakterizuojamas kaip drausmingas, pareigingas, darbštus darbuotojas. Nesutinka su jo atžvilgiu nustatytu kriminogeniniu veiksniu dėl pastovios gyvenamosios vietos neturėjimo, kadangi byloje yra pateikta pažyma patvirtinanti, jog jis bus priimtas gyventi į Kauno Petrašiūnų gailestingumo namus. Atkreipė dėmesį, kad už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir stropų darbą buvo paskatintas 16 kartų, stengiasi laikytis pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, nepalaiko kriminalinio pasaulio subkultūros tradicijų, dalyvauja įvairiose programose, užsiėmimuose ir mokymuose, padeda organizuoti renginius, juose pats aktyviai dalyvauja. Pabrėžė, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones yra įgyvendinęs.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. Č. skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl nei Komisijos nutarime padarytos išvados nei prokuroro nuomonė neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, G. Č. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Teismas, svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.

Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį, bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam G. Č. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras, 2014-08-12 atsiliepimu nepritaręs Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos jo skunde, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir stropų darbą buvo paskatintas 16 kartų, mokosi vidurinėje mokykloje, yra klasės seniūnas, mokyklos charakterizuojamas teigiamai, yra įgijęs siuvinių gamintojo profesinę kvalifikaciją, stengiasi laikytis pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, nepalaiko kriminalinio pasaulio subkultūros tradicijų, dalyvauja įvairiose programose, užsiėmimuose ir mokymuose, padeda organizuoti renginius, juose pats aktyviai dalyvauja rodo, kad jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad G. Č. bausmę atlieka už kelių nusikaltimų padarymą, tarp jų ir už labai sunkaus smurtinio pobūdžio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą (apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje sumušė pilietį, kuris nuo sumušimų mirė). Be to, teisiamas ne pirmą kartą, pirmas kontaktas su policija 14 metų, pirmą kartą teistas 16 metų. Iš ankstesnių jo teistumų matyti, kad jam jau buvo taikyta laisvės atėmimo bausmės vykdymą lengvinanti priemonė – lygtinis paleidimas, tačiau tai nuteistojo teigiamai nekoregavo. Nors lygtinio paleidimo sąlygos nebuvo pažeistos, tačiau taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, tačiau lygtinis paleidimas turės ilgalaikį poveikį sustabdantį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog iš ankstesnių teistumų G. Č. išvadų nepadarė, jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto, nusikaltimų pobūdis sunkėja, kas rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti asmuo, nesistengia laikytis visuomenėje priimtinos elgesio tvarkos ir yra pavojingas visuomenei. Aukštesnio teismo vertinimu, svarstant klausimą dėl G. Č. galimybės atlikti tolesnę bausmę neizoliuotam nuo visuomenės, ypač svarbu atsižvelgti į tai, kad jis ir bausmės atlikimo metu nesugebėjo laikytis režimo reikalavimų, skirtos 36 drausminės nuobaudos, iš jų net 24 kartus uždarytas į baudos izoliatorių. Nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau šios aplinkybės svarbios sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nes apibūdina nuteistojo pavojingumą, jo požiūrį į visuotinai priimtinas elgesio taisykles bei leidžia prognozuoti apie draudimų, įpareigojimų laikymąsi lygtinio paleidimo atveju. Minėtos aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika po 12 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje vis dar išlieka vidutinė (48 balai pagal „OASys“ metodiką) rodo didesnį G. Č. pavojingumo visuomenei laipsnį. Be to, socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadose nustatyta, kad nuteistojo riziką ateityje nusikalsti didina pastovaus būsto neturėjimas, įvykdytų nusikaltimų pobūdžio sunkėjimas, alkoholio vartojimas. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis nesupranta nekriminalinių socialinių ryšių vertės, pastoviai dalyvauja nusikalsti skatinančiose veikose, žino, kad jo veikla susijusi su nusikalstamumu, bet tai ignoruoja, visuomenėje didžiąją savo laisvo laiko dalį leisdavo su kitais teisės pažeidėjais, būdingas stimuliacijos poreikis, nepakelia nuobodulio ir ilgalaikės veiklos.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas skirdamas atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, todėl švelninat bausmės sąlygas svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai įvertino paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės dalis, aukštesnio teismo vertinimu G. Č. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 3 mėnesiai 4 dienos (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 14 metų 6 mėnesiai), nėra adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir pasekmių sunkumui. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Išdėstytos aplinkybės neduoda teismui pagrįsto pagrindo manyti, kad G. Č. yra padaręs reikiamas išvadas ir todėl laikysis įstatymų bei nenusikals. Be to, pažymėtina, kad 2014-07-17 Komisijos posėdžio protokolas, kuriame buvo sprendžiamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas nėra pasirašytas vieno iš Komisijos narių. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-08-18 nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo G. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis