Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-17 · Byla Nr. ATP-64-200/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-17
Bylos Nr.
ATP-64-200/2013
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-01911-2012-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Angelė Ikasalienė
Pažeidėjas
S. S.
Advokatai
Linas Songaila
Kategorijos
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-64-200/2013
Teisminio proceso Nr. 4-01-3-01911-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 48.1; 48.5
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. atstovo advokato Lino Songailos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimo, kuriuo S. S. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., nubaustas 100 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d., nubaustas įspėjimu; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 100 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. pagal ATPK 174 str. ir 181 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis būdamas dviejų nepilnamečių vaikų E. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini) tėvu, panaudojo tėvų valdžią priešingai nepilnamečių vaikų interesams, kadangi 2012-03-24 apie 14.00 val., viešoje vietoje, prie namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, stumdė savo buvusią uošvę L. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., mažametės dukros M. S. akivaizdoje, vėliau namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie 35 buto, vėl stumdė buvusią uošvę ir du kartus griebė jai už veido. Visas konfliktas vyko S. S. nepilnamečių vaikų M. S. ir E. S. akivaizdoje. Nepilnametis sūnus E. S. išsigandęs iškvietė policijos pareigūnus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. atstovas advokatas Linas Songaila apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą S. S. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsamiai ir šališkai ištyrė bylos aplinkybes, padarė neteisingas išvadas bei priėmė nemotyvuotą nutarimą. Apelianto manymu, teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepagrįstai pripažino S. S. kaltu padarius inkriminuotus pažeidimus, kadangi vadovavosi parodymais tik vienos pusės, kuri yra suinteresuota šio konflikto baigtimi. Teismas visiškai nesivadovavo S. S. paaiškinimais, todėl neteisingai įvertino liudytojų parodymus.

Apeliantas pažymi, kad S. S. ilgą laiką bando realizuoti savo, kaip tėvo, teisę matytis su vaikais, su jais bendrauti. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad tokia teisė jam nėra suteikiama, kadangi tiek buvusi žmona, tiek L. N. kliudo bendrauti su vaikais ir teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta taikos sutartis ir nustatyta S. S. su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka, yra nevykdomas. Teismas visiškai nevertino to fakto, kad byloje nagrinėjamas menamas konfliktas buvo išprovokuotas pačios L. N. elgesio, jos veiksmų, kadangi jos dukrai, buvusiai S. S. žmonai, gresia piniginė sankcija už teismo sprendimo nevykdymą bei kliudymą S. S. bendrauti su vaikais. S. S. L. N. tyčia nestumdė, nevartojo smurto jos atžvilgiu ir neįžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Visi šie tikrovės neatitinkantys teiginiai yra tik bandymas bet kokia kaina pakenkti S. S..

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad iš ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 str. nuostatas. Pasak apelianto, teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, S. S. pripažino kaltu taip pat ir dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d. Ši teisės norma numato, jog už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams gali būti skiriamas įspėjimas. Tėvų valdžios turinį apibrėžia CK 3.155 str. nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Sprendžiant asmens atsakomybės pagal ATPK 181 str. 1 d. klausimą, būtina nustatyti šio straipsnio dispozicijoje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Apeliantas pažymi, kad kokiu S. S. veikimu ar neveikimu pasireiškė jo kaip tėvo savo valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, nekonkretizuota nei 2012-04-05 administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiame apylinkės teismo nutarime. Objektyvių ir konkrečių duomenų, patvirtinančių teismo išvadą, kad S. S. tėvo valdžią panaudojo priešingai vaiko interesams ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d., administracinio teisės pažeidimo byloje nėra.

Apeliantas pažymi, jog kiekvienas iš tėvų privalo rūpintis vaiko gerove bei šio sveiku gyvenimo komfortu, tinkamu auklėjimu, nes vaikui reikalingi tiek motina, tiek tėvas. Nagrinėjamoje byloje tiek M. S., tiek L. N. į konfliktus įtraukia ir nepilnamečius vaikus, jais manipuliuoja ir piktnaudžiauja vaikų priežiūra. Įstatymuose nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. Taigi, tai, kad S. S. siekia įgyvendinti savo teisę ir pareigą matytis su vaikais, jokiais būdais negali būti traktuojama kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyrius (toliau Institucija) prašo apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą, kadangi apelianto pateiktame skunde nėra ATPK 250 str. nurodytų aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutarime aptarti bei įvertinti visi S. S. padarytų administracinių teisės pažeidimų sudėties aspektai, administracinio teisės pažeidimo byloje yra visi institucijos pateikti įrodymai, todėl institucija papildomai dėl veikos kvalifikavimo ir nuobaudos skyrimo pagrįstumo ar teisėtumo nepasisako.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog S. S., būdamas dviejų nepilnamečių vaikų E. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini) tėvu, panaudojo tėvų valdžią priešingai nepilnamečių vaikų interesams, kadangi 2012-03-24 apie 14.00 val., viešoje vietoje, prie namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, stumdė savo buvusią uošvę L. N., mažametės dukros M. S. akivaizdoje, vėliau laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie 35 buto, vėl stumdė buvusią uošvę, du kartus griebė jai už veido. Konfliktas vyko S. S. nepilnamečių vaikų M. S. ir E. S. akivaizdoje. Nepilnametis sūnus E. S. išsigandęs iškvietė policijos pareigūnus.

ATPK 174 str. numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Nukentėjusioji L. N. tiek tyrimo metu (b. l. 12-13), tiek apklausta teismo posėdžio metu (b. l. 67) nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, paaiškino, kad 2012-03-24 ji su šešerių metų anūke M. S. buvo išėjusi pasivaikščioti. Būnant žaidimų aikštelėje, mergaitė lipo laipteliais ir netikėtai atsiradęs jos buvęs žentas S. S., priėjo prie anūkės, pradėjo su ja kalbėti lietuviškai, mergaitė tylėjo. Vėliau žentas pasisuko į jos pusę ir su keiksmažodžiais paklausė, ką ji čia veikia, pasakė, kad varytų į Maskvą. Ji šiek tiek pasitraukė, jis pradėjo ją sekioti, kažką burbėjo, įžeidinėjo ją, ji su juo nekalbėjusi. Po to jis vėl priėjo prie mergaitės, nuėmė jai batą. Anūkė pasakė, kad nori eiti namo, todėl ji bandė ją apauti, tada žentas ją stūmė, kad nenugriūtų, susilaikė už turėklų. Ji pasiėmė vaiką ir išėjo. Įėjus į laiptinę, įlipus į liftą, buvęs žentas irgi įlipo. Išlipus iš lifto, ji priėjo prie buto, bandė atrakinti duris, bet durys neatsirakino. Priėjęs žentas, pastvėrė ją už barzdos, jai pasidarė sunku kvėpuoti, nes pas ją yra skydliaukės susirgimas. Jis įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, pagrasino, kad ji iki Maskvos nenuvažiuos, elgėsi agresyviai, pasakė, kad sunaikins jos dukrą. Tai tęsėsi kurį laiką, po to buvęs žentas staigiai nubėgo laiptais, atvažiavo liftas, išlipo policijos pareigūnai, atsidarė buto durys ir išėjęs anūkas pasakė, kad tai jis iškvietė policiją. E. S. tiek tyrimo metu (b. l. 14-15), tiek apklaustas teismo posėdžio metu (b. l. 66-67) nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, paaiškino, kad jis 2012-03-24 buvo savo kambaryje, mamos namuose nebuvo, o močiutė L. N. su sese M. S. išėjo į kiemą pasivaikščioti. Praėjus maždaug valandai laiko, jis išgirdo vyriško balso riksmą, priėjo prie durų, pažiūrėjo pro akutę, ten buvo jo tėvas S. S., močiutė ir jo sesuo. Tėvas visą laiką šaukė ant močiutės, sesė buvo pasislėpusi už močiutės, tėtis sakė necenzūrinius žodžius močiutės atžvilgiu. Jis šaukė ant močiutės, po to jis paėmė močiutę už smakro ir pradėjo laikyti. Jis (E. S.) labai išsigandęs, iškvietė policiją, paaiškino visą situaciją ir laukė kol paskambins. Vėliau suskambo domofonas, jis atidarė duris, pažiūrėjęs per durų akutę, pamatė, kad tėvas nubėgo laiptais žemyn, o policija važiavo liftu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-04-11 akte nurodyta, kad pokalbio metu M. S. nurodė, jog neprisimena, kada tėvas jai yra atnešęs dovanų, paskutinį kartą labai išgąsdino, nes užpuolė jos senelę. Mergaitė tvirtino, kad ji bijo savo tėvo ir nenori su juo bendrauti (b. l. 20). Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad L. N. ir E. S. dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių jie būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad S. S. bei jo gynėjo argumentai, kad jo buvusi žmona M. S., bei buvusi uošvė L. N., neleidžia matytis bei bendrauti su jo vaikais, ir taip nevykdo teismo įpareigojimų, nesudaro pagrindo netikėti L. N. ir E. S. nurodytomis aplinkybėmis, neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui ir turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. parodymus, matyti, kad jis tiek tyrimo metu (b. l. 10-11, 16-17), tiek apklaustas teismo posėdžio metu (b. l. 64-66, 69) neigė padaręs administracinius teisės pažeidimus, tačiau tokia pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai.

Apeliantas skunde nurodo, kad iš ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 str. nuostatas. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamas konfliktas, kurio metu S. S. stumdė L. N. ir griebė jai už veido, įvyko viešoje vietoje (prie namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir šio namo laiptinėje) ir jo metu buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (LAT 2002 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo vieta (prie namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir šio namo laiptinėje) neabejotinai yra viešoji vieta, kadangi šioje vietoje įprasta lankytis žmonėms. Taip pat daroma išvada, kad minėto konflikto metu buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, kadangi dėl S. S. veiksmų buvo išgąsdinti jo nepilnamečiai vaikai E. S. ir M. S., dėl ko E. S. iškvietė policiją. Dėl to sprendžiama, kad S. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str.

Apeliantas pažymi, kad nekonkretizuota kokiu S. S. veikimu ar neveikimu pasireiškė jo kaip tėvo savo valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams nei 2012-04-05 administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiame apylinkės teismo nutarime. Pasak apelianto, objektyvių ir konkrečių duomenų, patvirtinančių teismo išvadą, kad S. S. tėvo valdžią panaudojo priešingai vaiko interesams ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d., administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. ATPK 181 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia CK 3.155 str. nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 str. 1 p. numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Remiantis minėto Įstatymo 8 str. 1 p., vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis (Įstatymo 21 str. 1 d.). Atitinkamai Įstatymo 43 str. 2 d. įtvirtinta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Atkreiptinas dėmesys, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 22 d. konsultaciją Nr. 25-K, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, P. 420, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N2-818/2005, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-482/2011, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-305/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad minėtas konfliktas, kurio metu S. S. stumdė L. N. ir griebė jai už veido, įvyko S. S. nepilnamečių vaikų E. S. ir M. S. akivaizdoje, kas sukėlė jiems išgąstį. Tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, S. S. pasirinko nepriimtiną tokių santykių aiškinimosi būdą, sukėlusį jo nepilnamečiams vaikams baimę, stresą, taip akivaizdžiai traumuodamas vaiko psichiką ir pažeisdamas jo interesus. Toks S. S. elgesys jo vaikų akivaizdoje yra netoleruotinas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pripažino kaltu padarius ATPK 181 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė administracinę nuobaudą.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad S. S. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. S. atstovo advokato Lino Songailos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Angelė Ikasalienė