- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-335-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- A. M., A.
- Išvadą teikia
- Elektrėnų
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei A. M. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, institucija, duodanti išvadą byloje – Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko ir jaunimo teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. M. 2009 m. balandžio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. sprendimu patvirtintos sutarties su atsakove A. M. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. M. , gim. 2000 m. lapkričio 23 d., ir D. M. , gim. 2006 m. lapkričio 12 d., teikimo, išlaikymo dydį sumažinant nuo 400 Lt iki 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu ir patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Po to, kai iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams, iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis. Ieškovas nedirba, registruotas darbo biržoje, neturi jokio nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų, išskyrus seną automobilį, yra pats tėvų išlaikomas, todėl nėra pajėgus teikti išlaikymą kiekvienam vaikui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tuo tarpu atsakovė turi gerai apmokamą darbą ir jos turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovo. Su šalių vaikais atsakovas bendrauja, o, pagerėjus jo finansinei padėčiai, geruoju teiks vaikams didesnį išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsakovė A. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jos darbo užmokestis nėra didelis. Be to ji kas mėnesį moka paskolos įmokas už paimtą kreditą būsto, kuriame gyvena šalių vaikai, įsigijimui, todėl jos turtinė padėtis nėra geresnė.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas nenurodė, o byloje nėra duomenų, jog šalių vaikų poreikiai iš esmės sumažėjo ir jie įgijo turto ar lėšų, iš kurių jiems galėtų būti teikiamas išlaikymas. Teismas nurodė, kad šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo patvirtinta tik prieš metus iki ieškinio šioje byloje pateikimo teismui. Iš UAB „Autointerjeras“ 2009 m. gegužės 18 d. pažymos teismas nustatė, kad ieškovas teismo sprendimo priėmimo metu dirbo šioje įmonėje ir gavo vidutiniškai 450 Lt darbo užmokestį, tačiau tai nesutrukdė jam įsipareigoti dviems vaikams teikti išlaikymą po 400 Lt per mėnesį. Iš GKK pažymos teismas nustatė, kad ieškovo stuburo išvarža operuota 2007 metais, todėl negali būti laikoma esmine priežastimi išlaikymo dydžiui pakeisti. Ieškovas nuo 2009 m. birželio 29 d. registruotas darbo biržoje. Teismas konstatavo, kad tai, jog ieškovas prieš du mėnesius iki sprendimo šioje byloje priėmimo neteko 450-500 Lt pajamų, nelaikytina esminiu ir negrįžtamu jo turtinės padėties pablogėjimu, objektyviai trukdančiu teikti išlaikymą vaikams. Darbo netekimas asmeniui, nepraradusiam darbingumo, laikytinas laikina aplinkybe, negalinčia turėti esminės įtakos nepilnamečių vaikų aprūpinimui. Nenustačius esminio ieškovo turtinės padėties pablogėjimo, po to, kai teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bei įvertinus augančių vaikų natūraliai didėjančius poreikius, teismas nesumažino vaikams patvirtinto išlaikymo dydžio.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. M. prašo sprendimą pakeisti: išlaikymo sumą A. M. , gim. 2000 m. lapkričio 23 d., ir D. M. , gim. 2006 m. lapkričio 12 d., sumažinti nuo 400 Lt iki 250 Lt periodinių išmokų kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į dabartinę jo turtinę padėtį, kuri po to, kai buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasikeitė iš esmės – ieškovas šiuo metu yra bedarbis, negauna jokių pajamų, neturi jokio turto, išskyrus seną automobilį, santaupų, yra išlaikomas savo tėvų, kurie taip pat teikia išlaikymą ir ieškovo vaikams, be to dirbti neleidžia ir ieškovo prasta sveikata. Tokia situacija yra laikina. Ieškovui susiradus darbą, didesnį išlaikymą vaikams teiks geranoriškai. Atsakovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovo – ji turi gerai apmokamą darbą, nusipirko butą išsimokėtinai. Vaikų, ypač jauniausio sūnaus, kuriam nėra nė trijų metų, poreikių tenkinimui nėra būtini 800 Lt per mėnesį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. M. prašo netenkinti ieškovo skundo. Nurodo, kad tiek apelianto, tiek atsakovės finansinė padėtis nėra gera, tačiau būtiniausius vaikų poreikius privalo užtikrinti abu tėvai. Apeliantas neturi medicininės komisijos išvados apie patvirtintą nedarbingumo lygį, todėl dirbti gali ir jo bedarbio statusas yra laikinas dalykas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė prašė ieškovo apeliacinio skundo netenkinti, palaikė savo atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo A. M. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo teisėtam ir pagrįstam sprendimui panaikinti.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Taigi pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų nepažeidė.
Žemesnės instancijos teismas
Kreipdamasis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovas nurodė, kad dabar mokamas išlaikymas - po 400 Lt kiekvienam šalių vaikui A. M. , gim. 2000 m. lapkričio 23 d., ir D. M. , gim. 2006 m. lapkričio 12 d. yra per didelis, atsižvelgiant į susidariusią situaciją. Savo reikalavimą grindė, nurodydamas tokias svarbias aplinkybes – pasikeitė ieškovo turtinė padėtis: jis nedirba, registruotas darbo biržoje, neturi jokio nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų, išskyrus seną automobilį, yra pats tėvų išlaikomas, todėl nėra pajėgus teikti išlaikymą kiekvienam vaikui po 400 Lt kas mėnesį. Tuo tarpu atsakovė turi gerai apmokamą darbą ir jos turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, o taip pat į atsakovės nurodytas aplinkybes ir įrodymus (kad jos turtinė padėtis nepagerėjo, nes ji moka įmokas bankui už paimtą kreditą būstui įsigyti, o gaunamos mėnesio pajamos sumažėjo), ieškovo ieškinį atmetė, konstatavęs, jog jį tenkinti nėra pakankamo pagrindo, nes ieškovas neįrodė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, motyvuodamas tuo, kad teismas neteisingai įvertino atsakovės turtinę padėtį, neatsižvelgė į dabartinę jo turtinę padėtį, kuri po to, kai buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasikeitė iš esmės – ieškovas šiuo metu yra bedarbis, negauna jokių pajamų, neturi jokio turto, išskyrus seną automobilį, santaupų, yra išlaikomas savo tėvų, kurie taip pat teikia išlaikymą ir ieškovo vaikams, be to dirbti neleidžia ir ieškovo prasta sveikata. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta.
CK 3.192 straipsnis įpareigoja teismus, nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, ši nuostata taikytina ir sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nustatyti, kokie yra šalių vaikų poreikiai ir koks išlaikymo dydis nustatytinas kas mėnesį, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir remdamasis CPK 185 straipsniu, konstatavo, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2008-04-07 sprendimu patvirtinta šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovas įsipareigojo teikti vaikams išlaikymą po 400 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam, iki vaikų pilnametystės (b.l. 7). Bylos duomenys tvirtina, kad šalių nepilnamečiai vaikai Aistė ir Deividas gyvena su motina, atsakove A. M. ir vaikų poreikių tenkinimu rūpinasi atsakovė, t.y. atsakovė užtikrina, kad būtų patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taip pat ji užtikrina, kad vaikai būtų aprūpinti būstu, kad būstas būtų sutvarkytas ir atitiktų vaikų poreikius. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis teikė 400 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, tačiau nenurodė jokių argumentų ir aplinkybių, jog jis bendrauja su vaikais, t.y. kad su vaikais praleidžia savaitgalius, šventes, dalį atostogų, kurių metu rūpinasi vaikų maistu, laisvalaikiu, lavinimu, užtikrina buities sąlygas ir pan. Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius duotoje išvadoje nurodė, kad išlaikymas vaikams reikalingas ne tik maistui, drabužiams, avalynei, vaistams, bet ir kelionėms, išvykoms, kurios plečia vaikų akiratį (b.l. 18-19). Ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdyje nenurodė, kad atsakovė neleistų bendrauti su vaikais. Kadangi ieškovas nedalyvauja kasdieniniame vaikų gyvenime, o apsiriboja tik pinigų mokėjimu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimą, kokio dydžio išlaikymą turi teikti ieškovas savo vaikams, į tai atsižvelgia, nes tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Iš 2008-06-13 kredito sutarties matyti, kad atsakovei yra suteiktas kreditas būsto pirkimui, kas mėnesį mokant po 328 EUR (b.l. 31-41), kuriame gyvena atsakovė su šalių nepilnamečiais vaikais. Be to atsakovės darbo sutartis su UAB „Autointerjeras“ nutraukta 2009-08-10, todėl apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, jog atsakovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė.
Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovas tvirtina, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė jo finansinė padėtis - ieškovas šiuo metu yra bedarbis, negauna jokių pajamų, neturi jokio turto, išskyrus seną automobilį, santaupų, yra išlaikomas savo tėvų, kurie taip pat teikia išlaikymą ir ieškovo vaikams, be to dirbti neleidžia ir ieškovo prasta sveikata. Tačiau nurodytos aplinkybės, išskyrus tai, kad ieškovas šiuo metu yra bedarbis, iš esmės egzistavo ir ieškovui sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir įsipareigojant teikti šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį. UAB „Autointerjeras“ 2009-05-18 pažyma tvirtina, kad ieškovas teismo sprendimo priėmimo metu dirbo šioje įmonėje ir gavo vidutiniškai 450 Lt darbo užmokestį ( b.l. 13), tačiau tai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nesutrukdė ieškovui įsipareigoti dviems vaikams teikti išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį. Be to, kaip tvirtina medicininė pažyma, ieškovo sveikatos sutrikimas buvo konstatuotas dar 2007 metais (b.l. 63). Duomenų apie pablogėjusią sveikatą pastaruoju metu byloje nėra ir ieškovas nepateikė, todėl ieškovo sveikatos būklė taip pat negali būti laikoma esmine priežastimi išlaikymo dydžiui pakeisti. Darbo biržoje ieškovas registruotas nuo 2009-06-29 (b.l.62), t.y. tik pora mėnesių iki ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši aplinkybė taip pat nelaikytina esminiu ir negrįžtamu ieškovo turtinės padėties pablogėjimu, objektyviai trukdančiu teikti atitinkamo dydžio išlaikymą vaikams.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis negali susirasti darbo, kad turėtų galimybę tinkamai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Byloje nenustatyta ir apeliantas nepaneigė, kad jis dabartiniu metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių. Todėl teisėjų kolegija ieškovo motyvą, kad jis yra bedarbis, vertina tik kaip ieškovo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo nepilnamečiams vaikams (CPK 185 str., CK 1.5 str.), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaikų interesų naudai (CK 3.3 str.), ir tai negali būti pagrindu mažinti teismo nustatytą išlaikymo dydį. Taip pat pažymėtina, jog tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis neturi pakankamai lėšų išlaikyti nepilnamečius vaikus, neatleidžia jo visiškai nuo šios pareigos vykdymo. Pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdamas su išlaikymo dydžiu, neginčija aplinkybės, jog šalių nepilnamečiams vaikams reikalingas bendras 800 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiems vaikams reikalingas 800 Lt dydžio išlaikymo dydis per mėnesį yra pagrįstas, protingas ir įrodytas pakankamais ir nenuginčytais įrodymais. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas iš ieškovo A. M. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. M. ir D. M. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, atsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus ir poreikius.
Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, atmesdamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo priteistina 9,75 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9 (devynis) litus 75 centus pašto išlaidų.