Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. S., institucijos, duodančios išvadą byloje, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ž. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui E. S., institucijai duodančiai išvadą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai (36-37, 38 b. l.). Kadangi jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį, duomenų apie savo turtinę padėtį, nepaskyrė savo atstovą byloje, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, byla išnagrinėta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė patenkinti jos reikalavimus, pareikštus ginant nepilnamečio sūnaus Pauliaus interesus. Nurodė, kad nuo pat gimimo rūpinasi sūnaus P., gimusio (duomenys neskelbtini), priežiūra ir auklėjimu. Kurį laiką gyveno kartu su atsakovu ir nors vaiko tėvas neskirdavo vaiko priežiūrai pinigėlių, vaiku ir ja rūpindavosi atsakovo tėvai. Po kurio laiko išvyko gyventi į Telšius, kur vaiko tėvui nesisekė su darbais ir jis nesirūpino ja bei vaiku, todėl jie susipyko ir išsiskyrė. Ji išvyko gyventi į Mažeikius, o atsakovas pas savo tėvus. Nurodo, jog ir šiuo metu vaiko tėvas gyvena atskirai ir gera valia neteikia vaikui išlaikymo. Ji pati šiuo metu nedirba, ir jos gaunamos pajamos 52,00 Lt per mėnesį. Ją ir jos sūnų padeda išlaikyti jos gyvenimo draugas. Ji su sūnumi ir draugu gyvena nuomojamame bute. Jos gaunamų pajamų nepakanka patenkinti net būtiniausius nepilnamečio sūnaus poreikius. Nurodė, kad maistui sūnui per mėnesį reikia skirti apie 360 litų. Vaikui, kuris lanko vaikų darželį, reikalingi rūbai ir avalynė - vidutiniškai išleidžiama 120 Lt per mėnesį, įvairioms higienos priemonėms išleidžiama apie 30 Lt per mėnesį. Sūnus serga peršalimo ligomis ir gydymui reikalingi vaistai, jam perkami vitaminai ir tam išleidžiama 50 Lt per mėnesį. Taip pat sūnui tenka dalis komunalinių išlaidų, t. y. 200 litų, už darželį moka kas mėnesį po 170 litų, vaiko lavinimui ir žaislams reikia apie 20 litų per mėnesį bei kitoms nenumatytoms išlaidoms per mėnesį apie 50 litų. Per mėnesį sūnui minimaliai reikia skirti 1000 litų, todėl prašo priteisti jam iš tėvo išlaikymą ir sutinka, kad jo dydis būtų nustatytas po 500 litų per mėnesį, taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą nuo 2012 m. kovo mėnesio.

Išvadą duodančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Ž. K. teismo posėdyje parodė, kad jų skyrius neturi duomenų apie ieškovės negebėjimą pasirūpinti vaiku. Ieškovės šeima nėra įtraukta į sąrašą asmenų, kurie netinkamai rūpinasi savo vaikais. Skyrius nėra gavęs duomenų apie vaiko nepriežiūrą. Ieškovė, t. y. vaiko mama, vaiku rūpinasi nuo pat gimimo, todėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su vaiko mama, t. y. ieškove. Palaikė ieškovės reikalavimus. Pažymėjo, jog ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui nėra per didelės, ir visiškai atitinkančios vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais (ieškovės paaiškinimais, vaiko gimimo liudijimo kopija nustatyta, jog atsakovas E. S. yra 2010 m. rugpjūčio 24 gimusio P. S. tėvas (9 b. l.). Santuoka tarp jo tėvų nėra sudaryta, tėvai gyvena skyrium. Vaikas gyvena su motina.

1975 m. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų 6 straipsnis nustato nesantuokinio vaiko tėvo ir motinos tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusi santuokoje. Lietuvos Respublikos įstatymas įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir šį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Aiškindamas ir taikydamas nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas konkrečiu atveju turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 1000 Lt. Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Sprendžiant šį ginčą teismas taip pat prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja berniuko poreikius, kuriuos lemia jo amžius, gyvenimo sąlygos, sveikatos būklė. P. S. šiuo metu yra trijų su puse metų (9 b. l.). Augančiam vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas. Vaikas lanko lopšelį – darželį „Pasaka“ ir jam reikalingos papildomos lavinimosi priemonės (15 b. l.). Ieškovės pajamas šiuo metu sudaro vidutiniškai 52,00 Lt dydžio išmoka vaikui bei socialinė pašalpa (18 b. l.). Jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra (10, 12 b. l.). Sūnų išlaikyti jai padeda jos gyvenimo draugas. Ieškovė pateikė minimalių vaiko poreikių patenkinimo išlaidų paskaičiavimą, kuris sudaro per mėnesį 1000 litų bei paaiškino, kokiems konkrečiai vaiko poreikiams tenkinti tokios pinigų sumos panaudojamos. Pareigą išlaikyti vaikus įstatymas numato abiems tėvams. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad vaiko motina S. S. sūnaus P. S. išlaikymui skiria apie 1000 litų per mėnesį, vien maistui ji išleidžia apie 360 litų, rūbams ir avalynei minimaliai per mėnesį išleidžiama apie 120 litų, mokesčiui už darželį per mėnesį išlaidžia 170 litų (16 b. l.), vaiko gydymo ir sveikatos palaikymo reikmėms vidutiniškai per mėnesį išlaidžia apie 50 litų (17 b. l.), mokesčiams už butą vaiko daliai per mėnesį vidutiniškai tenka apie 200 litų (22-24 b. l.), vaiko higienos reikmėms kas mėnesį vidutiniškai skiria po 30 litų, o vaiko lavinimo priemonėms ir žaislams apie 20 litų per mėnesį. Taip pat nenumatytoms išlaidoms per mėnesį nurodė išleidžianti apie 50 litų.

Atsakovas E. S. teismo buvo įpareigotas pateikti teismui dokumentus, įrodančius jo turtinę padėtį (27 b. l.). Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo pajamas, gaunamą darbo užmokestį, finansinę, šeimyninę padėtį. Ieškovė pateikdama ieškinį pateikė duomenis, jog atsakovas kilnojamojo ir nekilnojamojo registruoto turto neturi (11, 13 b. l.). Atsakovo tikrosios turtinės padėties ieškovė tai pat nežino. Teisme gauti duomenys, jog atsakovas šiuo metu nedirba (31 b. l.). Kartu atkreiptinas dėmesys, jog E. S. yra jauno darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, todėl žinodamas, jog privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, turėtų į tai žiūrėti atsakingai bei stengtis užtikrini vaikui geresnes jo poreikių tenkinimo sąlygas, taip pat galimybę deramai augti bei tobulėti. Ieškovės teisme nurodytos sūnui būtinos išlaidos atitinka vaiko amžių, socialinį statusą ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribijamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui, siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas iš atsakovo priteisti jo nepilnamečiam sūnui P. S. išlaikymą po 500 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2014-03-18 iki vaiko pilnametystės.

Asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus tėvai privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų proporcingumo principu, suteikiančių teisę reikalauti, kad priteisiant išlaikymą nepilnamečiams, būtų atsižvelgiama į jų turtinę padėtį ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties. Be to, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.192 straipsnio 3 dalies taisyklė, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai turi būti taikoma tiek priteisiant vaikui išlaikymą iš vieno iš tėvų, su kuriuo jis negyvena ir išlaikymo neteikia bendru tėvų susitarimu, tiek priteisiant išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė nurodo, jog atsakovas išlaikymo vaikui neteikia pastaruosius du metus iki ieškinio padavimui teisme dienos, t. y. nuo 2012-03-18.

Kaip jau minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris įsiskolinimo susidarymo metu, t. y. nuo 2012-03-18 iki 2012-07-31 buvo 800 Lt, nuo 2012-08-01 iki 2012-12-31 – 850 Lt, o nuo 2013-01-01 – 1000 Lt. Išlaikymo prievolė dalijama pusiau, todėl kiekvienas iš tėvų turėtų teikti bent po 400 Lt išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Konstatuotina, kad 400–500 Lt dydžio išlaikymas (atitinkamai pagal Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį) laikytinas būtina minimalia suma, todėl neprivalo būti įrodinėjamas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės teiginiu, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2012-03-18, atsakovas šios aplinkybės neginčijo, todėl, atsižvelgiant į trijų metų laikotarpio minimalų algos dydį, išlaikymo vaikui įsiskolinimas priteistinas už 24 mėnesius (nuo 2012-03-18 iki 2014-03-18) iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, t. y. kas mėnesį skaičiuojant po 400 litų, nes ieškovė prašė išlaikymui įsiskolinimą priteisti po 400 litų per mėnesį, tai yra mažiau nei išlaikymą jau paaugusiam vaikui. Taigi iš atsakovo E. S. priteistinas 9600,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas.

Motina, su kuria gyvena berniukas, skirtina sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja nes, tėvams gyvenant skyrium, išlaikymui skirtas lėšas tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.157 straipsnis, 3.190 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis CK 3.208 straipsnis, kas mėnesį mokamos periodinės išmokos turi būti indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Šalims išaiškintina, kad įstatymas numato teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes: vaiko poreikius, turtinę šalių padėtį (Civilinio kodekso 3.201 str.).

P. S. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, nes jis nuo gimimo gyvena su ja (ieškove), esanti nusistovėjusi jo šeimos aplinka jam yra saugi, atitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, užtikrina dabartinių jo poreikių tenkinimą. Keisti vaiko gyvenamąją aplinką nėra būtina ir pateisinama bei reikalinga vaiko teisių ir interesų apsaugai (CK 3.169 straipsnis). Be to, teismo vertinimu, mažamečio vaiko atskyrimas nuo motinos būtų nesuderinamas su Jungtinių tautų Vaikų teisių deklaracijos 6 principe įtvirtinta bendrąja taisykle, jog mažamečio vaiko, išskyrus išimtines aplinkybes, negalima išskirti su motina. Tokios išimtinės aplinkybės byloje nėra nustatytos. Pagal CK 3.169 straipsnio 3 dalį pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies jos turėtas išlaidas.

Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo sūnui priteisimo sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 180,00 Lt (500,00 Lt x 12 mėn. x 3 % ) žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), o taip pat pagal išieškomą išlaikymo įsiskolinimo sumą 288,00 Lt (9600,00 Lt x 3 %) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), iš viso 468,00 Lt. Iš atsakovo taip pat priteistina 144,00 Lt ieškovei S. S. jos sumokėto žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jo sūnaus P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500,00 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. kovo 18 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 9600,00 Lt (devynis tūkstančius šešis šimtus litų) P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012 m. kovo 18 d. iki 2014 m. kovo 18 d.

Nustatyti nepilnamečio P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina ieškove S. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Paskirti ieškovę S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 468,00 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) ir ieškovei S. S. 144,00 Lt (vieną šimta keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Išaiškinti atsakovui E. S., jog žyminį mokestį jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.