Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-296-116/2008

Teisėja Vytautas Butvilas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.5.; 1.1.8.6.4.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.3.2.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.7.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.4.; 2.4.7.; 2.5.3.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. spalio 14 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo J. U. pripažinta kalta ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl V. U. turto vagystės) laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 2 d. (padėjimas įvykdyti plėšimą) laisvės atėmimu vieneriems metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos su 2006-09-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 1 m. 8 mėn. bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BPK 338 str. 1 d. 3 p., nuosprendžio vykdymas nuteistajai J. U. atidėtas, kol N. U. sueis treji metai – iki 2010-02-12.

Bausmės pradžia nuteistajai J. U. skaičiuotina nuo sulaikymo dienos po 2010-02-12.

Nuosprendį vykdantis policijos komisariatas įpareigotas pasirūpinti nuteistosios mažamečiais vaikais (LR BPK 343 str.).

Į bausmės atlikimo laiką visiškai įskaitytas 2006-09-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir atlikta laisvės atėmimo 1 m. 8 mėn. bausmė.

Nukentėjusiosios D. K., Radviliškio rajono apylinkės vyr. prokuroro civiliniai ieškiniai atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. U. nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad veikdama sunkinančiomis aplinkybėmis - bendrininkų grupėje su asmeniu, kuriam išskirtoje baudžiamojoje byloje priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, 2006-06-19 apie 18 val., per langą įsibrovė į patalpą - V. U. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą V. U. priklausantį turtą: silkių pakuotę 10 litų vertės, 1 kg pomidorų 5 litų vertės, 2 litrų talpos butelį alaus 6 litų vertės, viso už 21 Lt.

Be to, ji bendrininkaudama su kitais asmenimis, dėl kurių priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis išskirtoje baudžiamojoje byloje, 2006 m. iš birželio 19 d. į 20 d. naktį, siekdama gauti turtinės naudos, davė nurodymus nusikaltimo vykdytojams, kad jos senelis V. U. gavo pensiją ir, kad šie įsibrautų į V. U. gyvenamąjį namą, patarė pagąsdinti nukentėjusįjį, ir pagrobti jo pinigus, nurodydama, kad pinigai laikomi metalinėje dėžutėje, dėl ko laikydamiesi padėjėjos J. U. nurodymų ir patarimų, vykdytojai E. M., M. M. ir J. M. 2006 m. birželio mėnesį iš 19 d. į 20 d., naktį, per langą įsibrovė į patalpą - V. U. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. U., bendrai suduodami kumščiais nukentėjusiajam ne mažiau trijų smūgių į galvą ir tokiais veiksmais padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje ir galvos smegenų sukrėtimas sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, grasino sumušti ir taip atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą nukentėjusiajam V. U. priklausantį turtą: bevertę piniginę ir joje buvusius 110 Lt, laikrodį, dešrelių pakuotę, du batonus, batus, prožektorių, beverčius daiktus: užuolaidą, staltiesę, trejus marškinius, du megztinius, du džemperius, striukę, paklodę, viso pagrobė turto už 163 Lt.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios gynėja – atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 1, 2, 4 punktai).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistosios J. U. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino nuteistąją kalta dėl įvykdytų nusikalstamų veikų. Apeliaciniame skunde neginčijama nuteistosios veikų kvalifikacija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą nuteistosios nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nustatytą ir nuteistosios J. U. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintą aplinkybę, kad nusikaltimus nuteistoji padarė dėl labai sunkios turtinės padėties.

Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties (LR BK 59 str. 1 d. 4 p.), yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai tokia situacija, kai kaltininkui susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y. kai kaltininkas pagal savo suvokimą taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis" 10 punkte teismams buvo išaiškinta, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tuomet, kai susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, kaltininko ar jo šeimos nario liga, netinkamas artimo elgesys ir pan.) turi tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Pripažinti vieną ar kitą kaltininko atsakomybę lengvinančia ar sunkinančia, jos turi būti įrodytos teismo pripažintais byloje esančiais įrodymais bei šių aplinkybių buvimas turi būti motyvuotas teismo nuosprendyje. Skundžiamame teismo nuosprendyje teismas nemotyvavo, kodėl pripažįsta J. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimus ji padarė dėl labai sunkios materialinės padėties.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistoji nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, nebuvo registruota darbo biržoje, Grinkiškio seniūnijos ji buvo charakterizuojama neigiamai, kaip laisvo elgesio asmuo, mažai rūpinosi savo mažamečiu vaiku, jos elgesys nebuvo tinkamas, J. U. gaudavo socialines išmokas savo mažamečiui vaikui išlaikyti, gyveno šeimoje, kurioje kiti asmenys buvo dirbantys. Be to, iki nusikalstamų veikų padarymo J. U. buvo teista už nusikaltimų nuosavybei padarymą, grobė kitiems asmenims priklausantį turtą siekdama pasipelnyti, nusikaltimus padarė prieš savo artimą žmogų, paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas, bausta administracine tvarka, vagystės metu J. U. pagrobė ne tik maisto produktus, bet ir alkoholinius gėrimus, teisiamojo posėdžio metu pati nuteistoji nurodė vagystes padariusi dėl to, kad nenorėjo dirbti, o nusikalstamu būdu gautus pinigus norėjo išleisti linksmybėms. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nusikalstamų veikų padarymo metu J. U. ar jos šeimos turtinė padėtis buvo labai sunki ir tai nelėmė nusikalstamų veikų padarymą, o priešingai, pačios nuteistosios iki nusikalstamų veikų padarymo susiformavusios antivisuomeninės nuostatos. Kadangi nusikalstamas veikas nuteistoji padarė dėl kitų savo siekių – iš savanaudiškumo, o ne dėl labai sunkios turtinės padėties, todėl apylinkės teismas nepagrįstai pripažino šią J. U. atsakomybė lengvinančią aplinkybę. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – panaikintina pagal BK 59 str. 1 d. 4 p. pripažinta nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikaltimus J. U. padarė dėl labai sunkios turtinės padėties.

Dėl nuteistajai paskirtos bausmės

Pagal BK 54 str. 1 d. teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. LR BK 54 str., reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 str. 1 d. numato, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai J. U. skyrė aiškiai per švelnias bausmes.

Pirmosios instancijos teismas už padarytus nusikaltimus J. U. pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, nes šios bausmės paskyrimą lėmė jos padaryti apysunkis ir sunkus nusikaltimai (BK 11 str. 4 ir 5 dalys). Viena nuteistosios veika kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., kurios sankcijoje nustatytos keturios alternatyvios bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 5 metų (Lietuvos Respublikos 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004-07-13 (Žin. 2004, Nr. 108-4030) redakcija), kita J. U. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 180 str. 2 d., už kurį asmuo baudžiamas tik laisvės atėmimo bausme iki 7 metų (Lietuvos Respublikos 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706, įsigal. 2003-07-25 (Žin. 2003, Nr. 74-3423) redakcija), kitų bausmės rūšių BK 180 str. 2 d. sankcijoje nenustatyta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 54 str. 2 d. nuostatas, atsižvelgia į nuteistosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, buvo nusikaltimų iniciatorė, nors plėšime nedalyvavo, tačiau nusikaltimo bendrininkams padėjo padaryti šį nusikaltimą suteikdama jiems informacijos), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę apibūdinančius duomenis – yra jauno amžiaus, tačiau jau teista 5 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymai būdavo atidedami, nusikaltimus padarė prieš savo artimą žmogų, nusikalstamas veikas padarė būdama pripažinta kalta ir nuteista Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006-01-20 nuosprendžiu (neatlikus skirtosios bausmės), neišnykus teistumui, bausta administracine tvarka, augina du mažamečius vaikus, nors šiuo metu nuteistoji yra registruota darbo biržoje, tačiau nusikalstamų veikų darymo metu nedirbo, nebuvo registruota darbo biržoje, Grinkiškio seniūnijos ji charakterizuojama neigiamai, kaip laisvo elgesio asmuo, daro išvadą, kad J. U. yra linkusi nusikalsti asmenybė, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, nekeičia savo gyvenimo pobūdžio, nesilaiko įstatymų. J. U. laikytina recidyviste, nes ji anksčiau buvo teista už tyčinius nusikaltimus ir turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą vėl teismo nuosprendžiu buvo pripažinta padariusi naujus tyčinius nusikaltimus, o pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl teismo nuomone, LR BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik skiriant realias laisvės atėmimo bausmes už nuteistosios padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąją kaip itin neigiamą asmenį, nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra aiškiai per švelnios – žymiai mažesnės nei BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius, nemotyvuojant tokių bausmių skyrimo, kaip to reikalauja BK 61 str. 2 d.

Teismo nuosprendyje nurodyta, jog J. U. augina du mažamečius vaikus: R. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. U., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių jog J. U. viena pati išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Be to, byloje nenustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t.y. vienos iš būtinų BK 62 str. 1-2 dalyse numatytų sąlygų. Taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas galima tik tuomet, kai yra visos minėto straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytos sąlygos. Teismas nenustatė esant visas BK 62 str. 1 ar 2 dalyse numatytas sąlygas, jog nuteistajai J. U. būtų pagrindas taikyti BK 62 str. 3 d., ir skirti švelnesnę, negu įstatyme numatytą, bausmę. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, turinčias įtakos skiriant bausmę, teismas daro išvadą, jog nuteistajai griežtinos už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei patikslintinas nuteistajai subendrintinų bausmių būdas.

BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

Iš teismo nuosprendžio matyti, jog J. U. paskirtas bausmes subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme iš dalies jas sudėdamas. Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat siūlo nuteistajai skundžiamu ir pirmiau priimtu nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, tačiau apeliantas prašo pirmiau tarpusavyje subendrinti bausmes, paskirtas už vagystę ir padėjimą padaryti plėšimą, o tik po to su pirmiau priimtu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme.

Iš bylos medžiagos matyti, jog prieš priimant skundžiamą nuosprendį J. U. buvo teista 2006-09-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal kurį paskirta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d., ir, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006-01-20 nuosprendžiu paskirta bausme; į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal 2006-09-18 nuosprendį.

Skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes teismas, vadovaudamasis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, subendrino su 2006-09-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, nes nusikalstamos veikos, už kurias J. U. nuteista skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytos iki priimant ankstesnį nuosprendį. Veikos, už kurias J. U. nuteista skundžiamu nuosprendžiu, yra apysunkis ir sunkus nusikaltimai. Sunkiausia nusikalstama veika iš subendrintų 2008 m. liepos 1 d. nuosprendžiu, numatyta BK 180 str. 2 d., yra sunkus nusikaltimas, todėl pagal teismų praktiką dėl bausmių bendrinimo esant BK 63 str. 9 d. numatytam atvejui, kuri naujai pakoreguota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartimi Nr. 2K-P-193/2007, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme; tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 str. 1 d., 63 str. 9 d. ar BK 63 str. 1 d. ir 9 d.) ir paskirta subendrinta bausmė, tarpusavyje bendrinamos tik tos nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme; kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – pridedamos prie šios bausmės. Tokiu būdu, kolegija patikslina, kad nuteistajai J. U. bausmės, paskirtos už vagystę ir padėjimą padaryti plėšimą bendrinamos su 2006-09-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme - prie griežčiausios bausmės, paskirtos už padėjimą padaryti plėšimą pridedant dalį bausmės, paskirtos už vagystę, bei dalį subendrintos bausmės, paskirtos 2006-09-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo pareikštas nukentėjusiosios D. K. civilinis ieškinys ir Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų atlyginimo. LR BPK 113 str. 2 d. nurodoma, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo LR BPK nereglamentuoja, tuomet taikomos LR BPK neprieštaraujančios civilinio proceso normos.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji atsisakė civilinio ieškinio. LR BPK 115 str. reglamentuoja civilinio ieškinio byloje išsprendimą – tenkinti visiškai ar iš dalies civilinį ieškinį ar ieškinį atmesti, kuomet proceso dalyvis viso bylos nagrinėjimo metu palaiko pareikštą civilinį ieškinį, pateikia ieškinį pagrindžiančius įrodymus, tačiau LR BPK nereglamentuoja civilinio ieškinio atsisakymo klausimo ir nenurodo, koks teismo sprendimas nuosprendžiu turi būti priimtas esant civilinio ieškinio atsisakymui. Tokiu būdu, taikytinos LR civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio atsisakymą. LR CPK 140 str. 1 d. ir 4 d. nurodyta, jog atsisakius ieškinio teismas priima sprendimą ieškinio atsisakymą priimti (ar motyvuotai jo nepriimti) ir priėmęs atsisakymą bylą nutraukia. Nukentėjusiajai D. K. atsisakius pareikšto civilinio ieškinio, pirmosios instancijos teismas, priėmęs nukentėjusiosios atsisakymą civilinio ieškinio, privalėjo vadovaudamasis civilinio proceso kodekso nuostatomis, procesą dėl D. K. civilinio ieškinio nutraukti, o ne nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti. Dėl to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Taip pat prokuroras skundu nesutinka su teismo sprendimu atmesti vyriausiojo prokuroro civilinį ieškinį dėl gydymo išlaidų atlyginimo.

Valstybinės ligonių kasų išlaidos dėl nukentėjusiosios gydymo kaip ir žala bei kitos nusikaltimo sąlygotos turtinės pasekmės priskiriamos nusikalstama veika padarytiems nuostoliams (1999-12-23 Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimo „dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis apibendrinimo apžvalga“ 5 p.). Iš bylos medžiagos matyti, jog po plėšimo nukentėjęs V. U. nuo 2006-06-21 iki 2006-06-24 gydėsi VšĮ Radviliškio ligoninėje, o nuo 2006-06-24 iki 2006-07-04 – VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje ir už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Šiaulių teritorinė liginių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų sumokėjo bendrai 1578,65 Lt (b.l. 14, t. 1). Byloje nustatyta, jog J. U. kartu su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu 2007-02-29 priimtas apkaltinamasis nuosprendis šioje byloje, buvo nusikaltimo - plėšimo - bendrininkė, kurio metu buvo sutrikdyta V. U. sveikata. LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, jog asmenį sužalojęs asmuo privalo atlyginti visus sužaloto asmens patirtus nuostolius, o pagal LR CK 6.279 str. 1 d. - bendrai padarę žalą asmenys atsako solidariai. Dėl to, esant solidariai atsakomybei, už padarytą asmens sveikatai žalą privalo atsakyti visi žalą padarę asmenys. LR CK 6.279 str. 2 d. ir 6.280 str. 2 d. numato galimybę, kad solidariai atsakingiems asmenims reikšti tarpusavio reikalavimus dėl atlygintinos žalos nukentėjusiajam dydžio, atsižvelgiama į jų kaltę padarant kitiems asmenims žalą, tačiau nenumato galimybės nepriteisti iš kalto asmens nukentėjusiajam padarytos (taip pat ir trečiajam asmeniui atlygintos) žalos. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-02-29 nuosprendžiu civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų atlyginimo solidariai priteistas iš kitų nusikaltime – plėšime dalyvavusių asmenų – J. M., M. M. ir E. M. (b.l. 191-196, t. 3). Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu atmesdamas vyriausiojo prokuroro civilinį ieškinį dėl gydymo išlaidų atlyginimo motyvavo, kad J. U. itin sunki turtinė padėtis, plėšime jos vaidmuo buvo antraeilis bei gydymo išlaidų atlyginimas jau priteistas iš kitų nusikaltimo bendrininkų. Atsižvelgiant į LR CK normas, reglamentuojančias solidarų žalos atlyginimą, tai, kad plėšime kaip padėjėja dalyvavo ir J. U., todėl vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų atlyginimo priteistinas ir iš nuteistosios, kaip solidaraus skolininko (kito išlaidų atlyginimo būdo teismas negali taikyti, nes jau vykdomas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-02-29 nuosprendis, kuriuo iš nuteistųjų J. M., M. M. ir E. M. solidariai priteista 1578,65 Lt turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ir teisėjų kolegija negali revizuoti vykdomo nuosprendžio). Tokiu būdu, nuosprendis šioje dalyje keistinas, vyriausiojo prokuroro pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas ir iš J. U., kaip solidaraus skolininko kartu su J. M., M. M. ir E. M., priteistina Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1578,65 litų turtinei žalai atlyginti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu atidėti nuosprendžio vykdymą J. U., iki kol sueis nuteistosios jauniausiam vaikui treji metai. Teismas nuosprendžiu sprendimą atidėti J. U. nuosprendžio vykdymą motyvavo tuo, kad J. U. viena augina du mažamečius vaikus, registruota darbo biržoje kaip bedarbė, vaikų tėvas atlieka laisvės atėmimo bausmę, vieną, jauniausią sūnų, nuteistoji vis dar maitina krūtimi, todėl pasiuntimas atlikti laisvės atėmimo bausmės į laisvės atėmimo įstaigą neigiamai paveiktų mažamečių vaikų interesus, jų palikimas be priežiūros ar perdavimas vaiko globos institucijoms, pažeistų vaikų teises.

LR BPK 338 str. numato galimybę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui atidėti nuosprendžio, kuriuo buvo paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, vykdymą esant įstatyme numatytoms išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių socialiai nėra vertinga nuosprendį vykdyti jam įsiteisėjus, tačiau BPK 338 str. 2 d. numatyta, jog nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas asmenims, nuteistiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nurodytus LR BK 11 str., taip pat asmenims, pagal LR BK 27 str. pripažintiems pavojingais recidyvistais. Be to, minėto straipsnio 3 d. nustatyta tokio teismo sprendimo priėmimo tvarka - nuosprendis atidedamas jam įsiteisėjus pagal įstatyme nurodyto asmens prašymą, kuris išsprendžiamas teismo nutartimi.

Byloje nustatyta, jog J. U. pripažinta kalta padariusi vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną sunkų nusikaltimą, skundžiamas nuosprendis neįsiteisėjęs, be to, nėra prašymo atidėti J. U. nuosprendžio vykdymą. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu priimdamas sprendimą atidėti nuosprendžio vykdymą asmeniui padariusiam sunkų nusikaltimą, nesant jo ar kitų įstatyme nustatytų asmenų prašymo, pažeidė LR BPK 338 str. 2 ir 3 dalių nuostatas, dėl ko nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir nuosprendžiu paskirta bausmė vykdytina nuo J. U. sulaikymo momento, vykdant nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p.,

nusprendžia:

pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. nuosprendį.

Panaikinti J. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties.

- pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl V. U. turto vagystės) iki 2 metų laisvės atėmimo;

- pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 2 d. (padėjimas padaryti plėšimą) iki 3 metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., nuteistajai J. U. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant su 2006-09-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už padėjimą padaryti plėšimą, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, galutinę subendrintą bausmę J. U. paskirti laisvės atėjimą 3 metams 10 mėnesių, bausmę atlikti pataisos namuose.

Panaikinti nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis LR BPK 338 str.1 d. 3 p., nuosprendžio vykdymas nuteistajai J. U. atidėtas, kol N. U. sueis treji metai – iki 2010-02-12, o bausmės pradžia skaičiuotina nuo J. U. sulaikymo dienos po 2010-02-12 ir nuteistajai J. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistosios sulaikymo momento, vykdant nuosprendį. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007 m. balandžio 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008 m. kovo 07 d.

Priimti nukentėjusiosios D. K. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl D. K. civilinio ieškinio nutraukti.

Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro civilinį ieškinį tenkinti. Iš J. U., kaip solidaraus skolininko kartu su J. M., M. M. ir E. M., ir Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 1578,65 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 65 ct) už nukentėjusiam V. U. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.