Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Sankauskaitės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Vitrum domus“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-105-589/2019 pagal ieškovės UAB „Vitrum domus“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau ir AB) „Panevėžio stiklas“ dėl netinkamos kokybės stiklų pakeitimo ir atsakovės AB „Panevėžio stiklas“ priešieškinį ieškovei dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Vitrum domus“ prašė teismo pripažinti, kad 85 vienetai AB „Panevėžio stiklas“ pagamintų ir ieškovei parduotų saugių laminuotų stiklų, kurių specifikacija: 6+6mm vienas stiklas grūdintas, kitas karščiu stiprintas, laminuotas PVB laminavimo plėvele „Vanceva“ (aquamarine 0,38 ir Golden Light V8), yra netinkamos kokybės bei įpareigoti atsakovę AB „Panevėžio stiklas“ per 7 dienas pakeisti 85 vienetus AB „Panevėžio stiklas“ laminuotus stiklus, kurių specifikacija turi atitikti reikalavimus: 6+6mm vienas stiklas grūdintas, kitas karščių stiprintas, laminuotas PVB laminavimo plėvele „Vanceva“ (aquamarine 0,38 ir Golden Light V8) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2016-04-19 užsakė atsakovei AB „Panevėžio stiklas“ pagaminti 88 vienetus saugius laminuotus stiklus, kurių specifikacija 6+6mm vienas stiklas grūdintas, kitas karščiu stiprintas, laminuotas PVB laminavimo plėvele „Vanceva“, skirtus gyvenamojo pastato balkonams stiklinti. Atsakovės pagaminti stiklai 2016-05-20 buvo pradėti montuoti pastato balkonuose, o liepos mėnesį pastebėta, kad dalis stiklų pradeda išsilaminuoti, t.y., tarp stiklų esanti laminavimo plėvelė atšoko nuo stiklų. Teigė, kad 2016-07-13 apie susidariusią situaciją buvo informuota atsakovė, vienas iš stiklų išimtas ir grąžintas atsakovei, išsilaminavimo priežasčiai nustatyti. Nurodė, kad 2016-12-01 atsakovei pateikė pretenziją bei sustabdė 12,243,53 Eur dalies mokėjimą už stiklus. Be to, nurodė, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl stiklų išsilaminavimo priežasties, kitų klausimų ir 2017-05-16 nuspręsta pagaminti ir ieškovei perduoti vieną naują stiklą pagal stiklų specifikaciją. 2017-08-01 pristatytas bei pastate sumontuotas naujas stiklas, dar du pakeisti 2017-10-04, kurie neturi jokių išsilaminavimo požymių. Dėl likusių stiklų atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, o pateikė specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad stiklas buvo užveržtas 18Nm galia ir tai labiausiai tikėtina laminuotų stiklų išsilaminavimo priežastis. 2017-12-28 atsakovei pateikta pretenzija dėl nekokybiškų laminuotų stiklų, kurioje buvo reikalaujama pagaminti ir pakeisti netinkamos kokybės stiklus. Atsakydama į šią pretenziją, AB „Panevėžio stiklas“ informavo, kad pretenzija nebus patenkinta. Teigė, kad 2018-04-10 ieškovė pateikė paskutinę pretenziją atsakovei, kurią atsakovė taip pat atsisakė tenkinti.

3. Ieškovė tvirtino, kad užsakant stiklus, atsakovė buvo informuota ir žinojo, kad stiklai bus naudojami montuojant juos pastate, kad jie bus montuojami per atsakovės stikluose išpjautas angas, naudojant stiklų tvirtinimo detales. Nepaisant to, atsakovė niekada UAB „Vitrum domus“ nebuvo pateikusi jokių specialių instrukcijų ar informacijos apie specialią ar ribojamą atsakovės parduodamų stiklų tvirtinimo detalių užveržimo galią. Nurodė, kad stiklus priveržė įprasta užveržimo galia, tačiau visi stiklai (išskyrus 3 vienetus pakeistų stiklų) yra išsilaminavę.

4. Atsakovė AB „Panevėžio stiklas“ ieškinį prašė atmesti ir nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog visi pagaminti ir perduoti stiklai būtų nekokybiški, t.y., neatitinka jiems keliamų kokybės, saugumo reikalavimų ir yra išsilaminavę. Teigė, kad stiklai yra sumontuoti ir jais naudojamasi. Nurodė, kad specialisto S. Š. išvada patvirtina, jog labiausiai tikėtina stiklų išsilaminavimo priežastis yra netinkama tvirtinimo detalių užveržimo galia. Stiklų montavimą atliko ieškovė, todėl atsižvelgiant į pateiktą stiklų išsilaminavimo priežastį, darytina išvada, kad stiklai išsilaminavo ne dėl AB „Panevėžio stiklas“ gamybos klaidos, bet dėl ieškovė kaltės, per stipriai suveržus stiklų tvirtinimo detales. Be to, nurodė, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, nes ieškinį pareiškė praėjus dviems metams nuo tada, kai pastebėjo stiklų trūkumus ir daugiau nei pusantrų metų nuo pirmosios rašytinės pretenzijos pateikimo, todėl ieškinys atmestinas.

5. Priešieškiniu AB „Panevėžio stiklas“ prašė teismo priteisti iš ieškovės 12 243,55 Eur skolą, 1 940,84 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad savo pareigą pagaminti ir perduoti ieškovei pagamintus stiklus įvykdė tinkamai, tačiau ieškovė pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras liko skolinga 12 243,53 Eur, kurių mokėjimą sustabdė pareiškusi pretenziją dėl tariamai nekokybiškų stiklų ir reikalaudama pakeisti stiklus. Tvirtino, kad nėra atsakinga už tariamą stiklų išsilaminavimą, todėl ieškovė neteisėtai sulaikė mokėjimus. Be to, nurodė, kad už laiku neįvykdytą mokėjimo prievolę, ieškovė privalo sumokėti 1 940,84 Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo 2016-06-20 pagal sąskaitą Nr. PSPS/SK/0419/2016, nuo 2016-07-10 - pagal sąskaitą Nr. PSPS/SK/0502/2016 ir nuo 2016-07-23 - pagal sąskaitą Nr. PSPS/SK/0569/2016 bei taikant Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Pirmosios instancijos teismas 2019-07-11 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino - priteisė iš ieškovės UAB „Vitrum domus“ atsakovės AB „Panevėžio stiklas“ naudai 5781,07 Eur atstovavimo išlaidų, 147,85 Eur vertimo išlaidų, 357,00 Eur žyminio mokesčio bei 7,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

8. 2019-08-19 papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės UAB „Vitrum domus“ atsakovės naudai 12 243,55 Eur skolą, 1 940,84 Eur palūkanas ir 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos 2018-06-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Vitrum domus“ 2016-04-19 pateikė atsakovei AB „Panevėžio stiklas“ užsakymą pagaminti 88 vienetus saugių laminuotų stiklų, kurių specifikacija 6+6mm vienas stiklas grūdintas, kitas karščių stiprintas, laminuotas PVB laminavimo plėvele „Vanceva“. Pagal ieškovės pateiktą užsakymą stiklas buvo pagamintas ir parduotas ieškovei bei išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. PSPS/SK/0502/2016 1 283,15 Eur sumai, Nr. PSPS/SK/0569/2016 – 215,85 Eur sumai, Nr. PSPS/SK/0419/2016 – 22 429,76 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagaminti stiklai buvo pristatyti adresu (duomenys neskelbtini) bei pateiktos eksploatacinių savybių deklaracijos, kuriose nurodyta stiklų naudojimo paskirtis - saugūs laminuoti stiklai skirti naudoti pastatuose ir statiniuose. Produkto eksploatacinės savybės atitinka visas deklaruotas eksploatacines savybes. Eksploatacinių savybių deklaracijos pastabose nurodyta, jog laminuoto stiklo briaunas galima sandarinti tik tarpinio sluoksnio plėvelės gamintojo rekomenduojamais sandarikliais.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. liepos mėnesį ieškovė informavo atsakovę AB „Panevėžio stiklas“, kad stiklai išsilaminuoja, todėl vienas sumontuotas stiklas buvo nuimtas ir grąžintas atsakovei pergaminimui. 2016-12-01 UAB „Vitrum domus“ pateikė atsakovei AB „Panevėžio stiklas“ pretenziją dėl nekokybiškų laminuotų stiklų ir sustabdė 12 243,53 Eur mokėjimą.

11. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl daiktų kokybės ir dėl to kuriuo momentu šie trūkumai atsirado. Nurodė, kad reikšdama reikalavimą, ieškovė savo poziciją grindžia tuo, kad atsakovės gamybos procesas turėjo trūkumų ir dėl šios priežasties atsirado stiklų išsilaminavimas. Atsakovės nuomone, būtent dėl ieškovės kaltės, t.y. netinkamų stiklų sumontavimo, atsirado kai kurių sumontuotų stiklų išsilaminavimas.

12. Nurodė, kad ekspertizę atlikęs G. Š. darė išvadą, jog AB „Panevėžio stiklas“ pagamintų saugių laminuotų stiklų, kurių specifikacija 6+6 mm vienas stiklas grūdintas, kitas karščiu stiprintas, viduje laminuotas PVB laminavimo plėvele „Vanceva 00002 ir 00008“, pritvirtintų adresu (duomenys neskelbtini), išsilaminavimo priežastys yra netinkama stiprintų stiklų kokybė ir nepakankama laminuotų stiklų gamybos kokybės kontrolė. Nurodė, kad teikdamas paaiškinimą bylos nagrinėjimo metu, ekspertas G. Š. nurodė, jog atliekant ekspertizę buvo apžiūrėti stiklai ir pagrindinė stiklų išsilaminavimo priežastis - krituliai, nes dalis stiklų yra sumontuota per žemai, o kitų stiklų viršuje yra įdubos, kuriose gali kauptis krituliai, galintys turėti įtakos stiklų išsilaminavimui. Be to, jo nuomone, gaminant stiklus buvo galimai per didelis termiškai apdorotų lakštų banguotumas ir kraštų nuosvyrų deformacijos. Kita stiklų išsilaminavimo priežastis - nepakankama laminuotų stiklų gamybos kokybės kontrolė. Ši eksperto išvada buvo padaryta įvertinant, jog ne visuose AB „Panevėžio stiklas“ įrašuose apie gamybos kontrolę, kiekviename langelyje yra įrašas, patvirtinantis tam tikras kokybės proceso stadijas.

13. Vertindamas eksperto išvados įrodomąją reikšmę, teismas atsižvelgė į šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, atsakovės poziciją, jog ekspertas G. Š. vadovavosi Amerikoje esančiais standartais, kurie iš esmės skiriasi nuo Europoje stiklų gamyboje taikomų standartų, į tai, kad ekspertas matavo ir apžiūrėjo tik kelis stiklus ir nei vienas jų nebuvo išmontuotas, o ekspertizės metu buvo naudojami ne kalibruoti (neturintys sertifikato) įrenginiai, eksperto paaiškinimus ir sutiko su atsakovės AB „Panevėžio stiklas“ pozicija, kad eksperto pateiktos išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas pažymėjo, jog atsakovė yra pateikusi civilinėje byloje specialisto S. Š. išvadą, kuria vadovaujasi ir kad stiklų išsilaminavimas atsirado dėl ieškovės kaltės, t.y., netinkamo montavimo.

14. Be to, atsižvelgęs į atsakovės atstovės D. A. paaiškinimus bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas nesutiko su eksperto išvada, kad viena iš stiklų išsilaminavimo priežasčių yra nepakankama laminuotų stiklų gamybos kontrolė bei sprendė, jog atsakovės vedamoje dokumentacijoje esantys įrašai yra pakankami kokybės kontrolės įgyvendinimo rodikliai. Teismas darė išvadą, kad vien tik ta aplinkybė, jog, eksperto nuomone, visuose žurnaluose turėtų būti nurodyti įrašai, neleidžia teigti, kad atsakovė vykdo nepakankamą savo gaminamos produkcijos kontrolę. Pažymėjo, kad ekspertas G. Š. AB „Panevėžio stiklas“ nesilankė ir neatliko jokių matavimų dėl laminavimo patalpos drėgnumo, dulkėtumo, naudojamo vandens ir pan.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad eksperto pateikta išvada negali būti laikoma įrodymu, visapusiškai pagrindžiančiu gamybos proceso trūkumus. Nurodė, jog nors ieškovė teigia, kad būtent atsakovė pagamino netinkamos kokybės stiklus, tačiau byloje yra pateikta specialisto S. Š. išvada, kurioje nurodoma, jog labiausiai tikėtina laminuotų stiklų išsilaminavimo priežastis yra ta, kad tvirtinimo detalių varžtai užsukti netinkama užveržimo galia. Įrodymų, kurie paneigtų šią specialisto išvadą byloje nepateikta.

15. Teismas nesutiko su ieškovės UAB „Vitrum domus“ teiginiais, jog atsakovė nepateikė jokių instrukcijų kaip stiklas turėtų būti montuojamas. Pažymėjo, kad ieškovės veikla yra tiesiogiai susijusi su stiklų montavimu, kas leidžia daryti išvadą, kad įmonė turi patirties šioje srityje ir yra savo srities žinovė. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad stiklas buvo montuojamas įprastai, t.y., užsakovas neužsakė jokių ypatingos konstrukcijos stiklų, todėl atsakovė neturėjo pareigos nurodyti ieškovei kaip montuoti stiklus. Atkreipė dėmesį, kad pateikiamoje eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodoma pastaba, jog laminuoto stiklo briauną galima sandarinti tik tarpinio sluoksnio plėvelės gamintojo rekomenduojamais sandarikliais. Duomenų, kaip buvo montuojami stiklai, byloje nėra pateikta. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu pateiktose sumontuotų stiklų nuotraukose matomos stiklų deformacijos, eksperto G. Š. teigimu, yra mechaninio pobūdžio. Be to, nurodė, kad naujai pastatytas gyvenamasis namas gali „sėsti“ ar turėti kitų deformacijų dėl naujos statybos, kas taip pat gali turėti įtakos stiklų išlaminavimui. Darė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad AB „Panevėžio stiklas“ pagamino netinkamos kokybės stiklus.

16. Teismas konstatavo, jog apie stiklų išsilaminavimą šalims buvo žinoma nuo 2016 m. liepos mėnesio, todėl nuo šio termino yra skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Atsakovės atstovai nurodė, kad įmonė nepripažino ieškovės reikalavimo pakeisti nekokybiškus stiklus, todėl ieškinio senaties terminas niekada nebuvo nutrauktas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir šio termino atnaujinti bylos nagrinėjimo metu neprašė.

17. Nustatė, kad atsakovė už stiklų pagaminimą ir pardavimą išrašė ieškovei UAB „Vitrum domus“ PVM sąskaitas faktūras Nr. PSPS/SK/0419/2016, PSPS/SK/0502/2016/, PSPS/SK/0569/2016 bendrai 24 243, 55 Eur sumai. Ieškovė dalį pateiktų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjo, tačiau yra skolinga 12 243,53 Eur, kurios mokėjimą 2016-12-01 sustabdė. Atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, jog atsakovės pagaminti ir parduoti stiklai yra netinkamos kokybės, darė išvadą ieškovei turint pareigą sumokėti už parduotus stiklus 12 243,55 Eur bei 1 940,84 Eur palūkanų.

18. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgęs, kad šalys yra juridiniai asmenys, sudarę komercinę sutartį, teismas darė išvadą, kad taikytina Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatyme numatyta palūkanų norma ir iš UAB „Vitrum domus“ priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-06-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vitrum domus“ prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, taip pat atmesti priešieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo už laikotarpį iki 2017-12-19 ir sumažinti atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidas.

20. Tvirtina, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senaties institutą, nes netinkamai kvalifikavo ieškinio senaties termino pradžios momentą, o teismo išvada, kad ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo sužinojimo apie stiklų defektus momento, o ne momento, kai pirkėjui tapo žinoma, kad pardavėjas netenkins pretenzijos dėl stiklų pakeitimo, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

21. Teigia, kad pagal kasacinio teismo suformuotas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto aiškinimo bei taikymo taisykles, sprendžiant dėl ieškinio senaties taikymo svarbu identifikuoti momentą, kada UAB „Vitrum domus“ gavo atsakymą iš atsakovės, kuriuo atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą. Nurodo, kad iš byloje esančio šalių tarpusavio bendravimo (elektroniniu paštu, raštu bei telefoniniais pokalbiais) matyti, kad 2018-04-26 ieškovė (pirkėja) gavo iš atsakovės (pardavėjo) galutinį atsisakymą tenkinti reikalavimus, todėl pateikdama ieškinį 2018-05-18, nepraleido ieškinio senaties termino. Pažymi, kad net tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad sužinojimo apie atsisakymą tenkinti jos reikalavimus momentu būtų laikoma 2018-02-28, kai atsakovė nurodė, kad neketina tenkinti pretenzijos, sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taip pat nėra praleistas.

22. Tvirtina, jog teismas šalių veiksmus, kuriais buvo siekiama išspręsti susidariusią situaciją, netinkamai kvalifikavo kaip atsakovės atsisakymą vykdyti ieškovės reikalavimus. Pažymi, kad nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2018-04-26 tarp šalių vyko dialogas, kaip būtų galima išspręsti šią situaciją, kuri negali būti suprantama, kaip atsakovės atsisakymas tenkinti reikalavimą. Iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, kad abi šalys kartu siekė išsiaiškinti stiklų išsilaminavimo priežastis, nes būtent nuo to priklausė ir pretenzijos tenkinimas.

23. Mano, kad teismas netinkamai paskirstė CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pagal kurią pardavėjas (atsakovė) turi įrodyti, kad stiklai išsilaminavo dėl to, jog pirkėjas pažeidė daiktų naudojimo ar saugojimo taisykles, o pirkėjas turi įrodyti daiktų trūkumus. Teigia, kad sprendimas yra pagrįstas klaidingu proceso šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos paskirstymu, todėl konstatuotina, kad teismas neatskleidė ginčo esmės.

24. Be to, teigia, kad atsakovė neįrodė, jog stiklai išsilaminavo dėl jų netinkamo priveržimo, todėl atsakovei kaip pardavėjai yra pareiga atsakyti už parduoto daikto trūkumus. Tam, kad atsakovė būtų galėjusi įrodyti, jog būtent ši priežasties lėmė defektus, turėjo pateikti įrodymus arba bent jau apibrėžti, kas yra tinkamas stiklų priveržimas. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kuriuose būtų nustatyti stiklų tvirtinimo reikalavimai, tokie reikalavimai (instrukcijos) nebuvo pateiktos ir įsigyjant stiklus. Tvirtina, kad bendrovės patirties turėjimas stiklų montavime neįrodo, kad stiklai buvo priveržti netinkamai, nes, remiantis tokiu aiškinimu būtų sukurta taisyklė, kad visais atvejais subjektas, besispecializuojantis konkrečioje srityje, yra atsakingas už visą konkrečioje srityje atsirandančią žalą ir tokiu atveju visi kiti subjektai būtų atleidžiami nuo atsakomybės. Šių aplinkybių pagrindu daro išvadą, jog teismas sprendime ieškovės kaltę dėl stiklų išsilaminavimo susiedamas su netinkamu stiklų priveržimu, vadovavosi bylos nagrinėjimo metu neištirtomis aplinkybėmis.

25. Tvirtina, jog teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, vadovavosi atsakovės paaiškinimus patvirtinančia specialisto S. Š. išvada, kad stiklai išsilaminavo dėl netinkamo jų sumontavimo, nors ši išvada pateikta tik vizualiai apžiūrėjus stiklus. Be to, teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad net ir stikle, toli nuo tvirtinimo elementų esantys išsilaminavimai, atsirado būtent dėl netinkamos suveržimo galios. Teigia, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad stiklai yra išsilaminavę ne tik ties jų tvirtinimo vietomis, tačiau jų yra ir 22 cm atstumu nuo tvirtinimo elementų. Tvirtina, kad toks stiklų išsilaminavimo vietų pasiskirstymas iš esmės paneigia teismo pripažintos specialisto išvados pagrįstumą. Nurodo, kad jeigu stiklų defektų priežastis būtų jų tvirtinimas, jie būtų atsiradę tik konkrečiose stiklų vietose - kraštuose ties įtvirtinimais.

26. Pažymi, kad ekspertizės akte padaryta išvada, jog stiklų tvirtinimų suveržimas negalėjo lemti stiklų išsilaminavimo, todėl, siekiant teisingo sprendimo, turėjo būti analizuojamos bei įvertintos galimos išsilaminavimo priežastys. Teigia, kad teismas sprendime nurodė, jog išsilaminavimo priežastis gali būti apelianto naudoti sandarikliai, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, jog iš byloje esančių stiklų nuotraukų matyti, kad tvirtinant stiklus jokie sandarikliai nebuvo naudojami.

27. Be to, nurodo, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą ir tenkinant atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 1 940,84 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2016-06-20 (2016 m. liepos 10 d. ir 23 d.) iki 2018-06-24. Nurodo, kad 2016-12-01 mokėjimo prievolės įvykdymas buvo sustabdytas nustačius, jog stiklų kokybė neatitinka įprastinių stiklams keliamų reikalavimų ir atsakovei negalint nurodyti stiklų išsilaminavimo priežasties. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė tik 2017-12-19 pateikė galimą stiklų išsilaminavimo priežastį, t.y., nusprendus, jog išsilaminavimas įvyko ne dėl gamyklinio broko, teismas sprendimu galėjo palūkanas priteisti tik nuo 2017-12-19. Pažymi, jog sprendimas priteisti palūkanas už laikotarpį iki 2017-12-19 pažeidžia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nes šiuo laikotarpiu pati atsakovė nevykdė savo pareigų. Teigia, kad atsakovė dar 2017-05-12 pripažino, jog stiklo išsilaminavimo priežastimi gali būti gamyklinis brokas, tačiau turėdama išsilaminavusio stiklo pavyzdį, tokio išsilaminavimo priežasčių nenustatinėjo iki 2017-12-17. Kadangi atsakovė žinojo, jog UAB „Vitrum domus“ sustabdė likusios pinigų sumos sumokėjimą, nes yra nežinoma stiklų išsilaminavimo priežastis, atsakovė, elgdamasi sąžiningai, turėjo pareigą nedelsiant ir nelaukiant 1,5 m. nustatyti stiklų išsilaminavimo priežastį.

28. Be to, nurodo, kad sprendimas neatitinka teisės aktuose nustatytų teismų sprendimams keliamų reikalavimų - teismo sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų. Teismas rezoliucinėje dalyje tik konstatavo, kad ieškinys yra atmestinas, o priešieškinys - tenkintinas, tačiau nenurodė patenkinto priešieškinio turinio. Tvirtina, kad teismas, nepaisant to, kad byloje buvo keliami klausimai dėl palūkanų mokėjimo, rezoliucinėje dalyje nenurodė nei priteistinų palūkanų dydžio, nei laikotarpio iki kada šios palūkanos išieškomos.

29. Nurodo, jog teismas neįvertino atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, proporcingumo ir atsakovei priteisė maksimalius dydžius viršijančias ir neproporcingas bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, kad teismas nevertino, kad ginčas dėl parduotų daiktų trūkumo nėra sudėtingas, nereikalaujantis specifinių žinių, kad byloje nebuvo sprendžiamas naujas teisinis klausimas, o turtinis reikalavimas nėra didelis. Vien tai, kad atsakovė priėmė sprendimą, jog jai yra priimtina už nesudėtingą teisine prasme ginčą sumokėti 5 781,07 Eur atstovavimo išlaidas, nėra priežastis nepagrįstai didelę sumą priteisti iš UAB „Vitrum domus“.

30. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Panevėžio stiklas“ prašo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31. Atsiliepime atsakovė nurodo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus dėl buvusios faktinės situacijos, stiklų išsilaminavimo priežastingumo, kritikuoja teismo ekspertizės išvadas, be to, tvirtina, kad ieškiniu suformuotas reikalavimas yra neteisingas – prašoma pakeisti visus stiklus, įskaitant ir tuos, kurie neturi išsilaminavimo požymių. Tvirtina, kad stiklai yra saugūs, todėl jie neturi būti keičiami. Be to, nurodo, kad ieškovė negali reikalauti įpareigoti atsakovę atlikti stiklų permontavimo darbus, kurių AB „Panevėžio stiklas“ niekada nevykdė.

32. Teigia, kad ieškovė nepaneigė, jog stiklai išsilaminavo dėl stipraus jų suveržimo, be to, prašomi pakeisti stiklai iki šiol yra sumontuoti ir yra eksploatuojami. Nurodo, kad stiklų išsilaminavimas yra tik vizualinis trūkumas, kuris neturi jokios įtakos stiklų saugumui, tai patvirtina teismo paskirtos ekspertizės bei specialisto S. Š. išvados. Teigia, kad teismo paskirtas ekspertas G. Š. ekspertizės metu nenustatė tikslaus išsilaminavusių stiklų skaičiaus ir apžiūrėjo tik 6 stiklus. Tikslaus išsilaminavusių stiklų skaičiaus nenurodė ir antstolis M. Dabkus.

33. Be to, nurodo, kad ekspertas G. Š. į ekspertizės išvadas įtraukė stiklų išsilaminavimo priežastis, nors šių priežasčių nenustatinėjo, nedemontavo nei vieno stiklo, neatliko jokių tyrimų ir skaičiavimų ir tuo buvo pažeista Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostata, reikalaujanti motyvuoti atsakymus į ekspertui užduotus klausimus. Teigia, kad eksperto naudotas matavimo prietaisas nebuvo sukalibruotas ir metrologiškai patikrintas, taip pat neaišku kiek jo rodmenys buvo veikiami šaltų oro sąlygų. Mano, kad ekspertizės metu turėjo būti demontuoti stiklai ir tiriami uždaroje patalpoje, kurioje buvo galima atlikti visus matavimus tiksliai bei tinkamai. Tvirtina, kad teismas pagrįstai nesivadovavo teismo paskirtos ekspertizės išvadomis, nes jos turi esminių ekspertizės turinio kokybės trūkumų.

34. Tvirtina, kad apie stiklų defektus ieškovė sužinojo 2016 m. liepą, o apie savo tariamą teisių pažeidimą žinojo mažiausiai nuo 2016-12-01, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą.

35. Nurodo, kad priteistų palūkanų skaičiavimo laikotarpis nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, o ieškovės teiginiai, jog palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo 2017-12-19, niekuo nepagrįsti.

36. Pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos ir didesnės nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus bylinėjimosi išlaidų dydis.

37. Nurodo, kad pateikdama apeliacinį skundą, ieškovė nepilnai jį apmokėjo žyminiu mokesčiu, nes ginčija tiek ieškinio atmetimą, tiek priešieškinio tenkinimą, todėl turėtų sumokėti žyminį mokestį už abu reikalavimus. Be to, nurodo, kad reikalavimas dėl ginčo stiklų pakeitimo yra turtinis reikalavimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės UAB „Vitrum domus“ apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

39. Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Vitrum domus“ 2016-04-19 atsakovei AB „Panevėžio stiklas“ užsakė pagaminti 88 vienetus saugius laminuotus stiklus, kurių specifikacija 6+6mm vienas stiklas grūdintas, kitas karščių stiprintas, laminuotas PVB laminavimo plėvele „Vanceva“. Nustatyta, kad pagal pateiktą užsakymą atsakovė pagamino ir pardavė ieškovei pagamintus stiklus bei išrašė PVM sąskaitas faktūras Nr. PSPS/SK/0502/2016 1 283,15 Eur sumai, Nr. PSPS/SK/0569/2016 – 215,85 Eur sumai, Nr. PSPS/SK/0419/2016 – 22 429,76 Eur sumai. Pagaminti stiklai buvo pristatyti adresu (duomenys neskelbtini) ir 2016-05-20 pradėti montuoti minėtame objekte. Iš UAB „Vitrum domus“ 2016-07-13 siųsto elektroninio laiško turinio matyti, kad atsakovė buvo informuota, jog sumontuoti stiklai išsilaminuoja. Taip pat nustatyta, kad atsakovės atstovui apžiūrėjus langus, vienas iš stiklų buvo nuimtas, siekiant nustatyti dėl kokių priežasčių išsilaminuoja stiklai, be to, 2016-10-04 paimti dar du stiklai (2017-12-28 ieškovės pretenzijos duomenys). Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Vitrum domus“ 2016-12-01 pateikė atsakovei AB „Panevėžio stiklas“ pretenziją dėl nekokybiškų laminuotų stiklų ir sustabdė 12 243,53 Eur mokėjimą, motyvuodama, kad yra išsilaminavę dauguma stiklų, be to, pretenzijoje nurodė, kad ir pakeisto stiklo kampai išsilaminuoja. Nurodė, kad likusią mokėtiną sumą sumokės atsakovei įsipareigojus pagaminti bei pakeisti stiklus. Nustatyta, kad 2017-05-08 pranešimu dėl fasadinių (žalių) stiklų atsisluoksniavimo, užsakovas UAB „Binkauskas ir Stašinskas“ informavo UAB „Vitrum domus“, jog daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sumontuotuose fasadiniuose (žaliuose) stikluose atsirado oro tarpas tarp plėvele suklijuotų stiklų, o apžiūros metu užfiksuoti 17 vnt. atsisluoksniavusių stiklų pastato rytiniame fasade ir 13 vnt. – pastato vakariniame fasade. Apie užsakovo pretenziją atsakovė AB „Panevėžio stiklas“ buvo informuota 2017-05-09, be to, UAB „Vitrum domus“ atsakovės prašė nurodyti išsilaminavimo priežastis bei išvadą ar stiklus saugu eksploatuoti. Byloje pateiktas nuo 2017-05-12 tarp šalių vykęs susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad šalys sprendė klausimus tiek dėl stiklų išsilaminavimo priežasties, tiek jų saugumo ir apžiūros. Nustatyta, kad 2017-05-16 elektroniniu laišku atsakovė patvirtino sutinkanti pagaminti vieną naują stiklo pavyzdį, kurį galės stebėti ir nustatyti ar minėtas pavyzdys išsilaminuos, taip pat sutarta, kad atsakovės atsakingas darbuotojas apžiūrės objekte sumontuotus stiklus. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017-08-01 UAB „Vitrum domus“ buvo pateiktas naujas stiklas, kuris buvo sumontuotas objekte, ir, kaip nurodo šalys, šis stiklas išsilaminavimo požymių neturi. Nustatyta, kad 2017-11-14 UAB „Vitrum domus“ atsakovei nurodė, kad yra priimtas sprendimas permontuoti blogus stiklus ir, kad montavimas bus atliekamas pavasarį, per žiemą pagaminant naujus stiklus. 2017-12-04 atsakovė AB „Panevėžio stiklas“ atliko iš objekto 2016-06-23 grąžinto stiklo testą, kurio rezultatai buvo užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, surašyta specialisto S. Š. išvada ir minėti dokumentai 2017-12-19 pateikti ieškovei. Bylos duomenys patvirtina, kad 2017-12-28 atsakovei AB „Panevėžio stiklas“ buvo pateikta nauja pretenzija dėl nekokybiškų laminuotų stiklų, kurioje nurodoma, kad išsilaminavimo židiniai yra padidėję, atsiradusios matinės dėmės, be to, UAB „Vitrum domus“ išreiškė poziciją dėl S. Š. specialisto išvadoje pateiktos išsilaminavimo priežasties nepagrįstumo ir prašė atsakovę pateikti informaciją kada bus pagaminti ir pakeisti stiklai. 2018-02-28 atsakovė AB „Panevėžio stiklas“ pateikė ieškovei atsakymą į 2017-12-28 pretenziją, kurioje nurodė, jog pretenzija nebus tenkinama, nes stiklų išsilaminavimo priežastis - netinkama stiklų tvirtinimo (priveržimo) galia. 2018-04-10 ieškovė atsakovei pateikė dar vieną pretenziją, kurią atsakovė 2018-04-26 taip pat atsisakė patenkinti. UAB „Vitrum domus“ į teismą su ieškiniu dėl netinkamos kokybės stiklų pakeitimo kreipėsi 2018-05-21. Teismas konstatavo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir neįrodė, kad atsakovė pagamino netinkamos kokybės stiklus.

40. Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju pareikštam ieškinio reikalavimui taikytas sutrumpintas, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, tačiau ginčas kilo dėl minėto termino skaičiavimo pradžios. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė praleido minėtą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netinkamos kokybės daiktų pareikšti, nes apie įsigytų stiklų defektus – išsilaminavimą, UAB „Vitrum domus“ buvo žinoma jau 2016 metų liepos mėnesį, kas ir laikytina termino minėtam reikalavimui pareikšti pradžia.

41. Vadovaujantis Civilinio kodekso įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per CK 6.338 straipsnyje nurodytus terminus ir jeigu įstatyme ar sutartyje nenustatyta kitaip. Terminai reikalavimams dėl parduotų daiktų pareikšti taikomi pagal tai, ar prekei buvo nustatytas kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, ar tokie terminai nebuvo nustatyti. Jeigu kokybės garantijos ar tinkamumo terminas nenustatytas, įstatyme nustatyta kokybės garantija galioja dvejus metus (CK 6.338 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad CK 6.338 straipsnyje nustatyti terminai yra terminai pirkėjo pretenzijai pardavėjui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti ir tai nėra ieškinio senaties terminai. Ieškinio senaties terminas yra įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taigi ieškinio senaties terminai taikytini tada, kai pardavėjas nepatenkina pirkėjo pretenzijos ir pirkėjas kreipiasi į teismą, tuomet termino eiga skaičiuojama pagal CK 1.127 straipsnio taisykles (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).

42. Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Be to, ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie rodo, kad jis pripažįsta prievolę (CK 130 straipsnio 2 dalis). Jeigu pardavėjas neneigia daikto kokybės trūkumų, bando juos taisyti pats ar pasitelkdamas kitus asmenis, tai gali būti vertinama kaip ieškinio senaties termino nutraukimas. Tai reiškia, kad po tokių pardavėjo veiksmų ieškinio senaties terminas neskaičiuojamas iki tol, kol trūkumai arba yra ištaisomi (pasibaigia prievolė taisyti trūkumus), arba pareiškėjas informuojamas - sužino ar turi sužinoti, kad jo nurodyti trūkumai netaisomi ar nebus taisomi, todėl senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjui tampa aišku, kad pardavėjas atsisako tenkinti jo reikalavimą dėl parduoto daikto kokybės.

43. Kaip minėta, ieškinio senaties terminą nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas siejo su atsakovei pateikta informacija apie parduotų stiklų išsilaminavimą, o atsakovė AB “Panevėžio stiklas“ tvirtino, kad niekada nepripažino savo kaltės dėl netinkamos stiklų kokybės ir todėl UAB „Vitrum domus“ nuo pat pradžių turėjo suprasti, jog jos reikalavimas dėl parduotų stiklų pakeitimo nebus tenkinamas. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo turinio, naujų stiklų gaminimo ir jų pakeitimo, atsakovės atliekamo testo ir kt. veiksmų, darytina išvada, kad ir AB „Panevėžio stiklas“ nebuvo akivaizdžiai žinomos stiklų išsilaminavimo priežastys (svarstė tiek gamybos broko, tiek netinkamo tvirtinimo aplinkybes), todėl nėra pakankamo pagrindo sutikti su teismo išvada, kad jau 2016 m. liepos mėn. UAB “Vitrum domus“ suprato, kad atsakovė nepripažįsta jų teisių pažeidimo. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad atsakovės teiginiai, jog senatis nebuvo nutraukta, neatleidžia teismo nuo pareigos analizuoti ir įvertinti byloje esamus duomenis ir minėtu aspektu. Kadangi esant ginčui dėl ieškinio senaties termino pradžios, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, šalių veiksmų įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų aplinkybių, reikšmingų skaičiuojant ieškinio senaties terminą, todėl konstatuoti, jog ieškinio senaties pradžią teismas nustatė teisingai nėra pakankamo pagrindo.

44. Apeliaciniu skundu tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pagal kurią pardavėjas (atsakovė) turi įrodyti, kad stiklai išsilaminavo dėl to, jog pirkėjas pažeidė daiktų naudojimo ar saugojimo taisykles, o pirkėjas turi įrodyti daiktų trūkumus. Tuo tarpu teismas sprendė, jog būtent ieškovė privalėjo įrodyti, kad atsakovė pagamino netinkamos kokybės stiklus.

45. CPK II skyriuje įtvirtinti civilinio proceso principai, be kita ko, rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo principas (CK 17 straipsnis), teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principas (CPK 21 straipsnis). Šių principų taikymas įrodinėjimo procese reiškia, kad šalims turi būti sudarytos vienodos galimybės įrodinėti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą, o bylą nagrinėjantis teismas negali įrodinėjimo proceso taisyklių vienai iš ginčo šalių taikyti palankiau negu kitai. Taip pat CPK 176 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio nuostatos bei jas aiškinanti teismų praktika (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką) suponuoja ir teismo pareigą argumentuotai įvertinti ginčo šalių prieštaravimus dėl kitos šalies pateikiamų įrodymų patikimumo ir įrodomosios reikšmės bei išvadas dėl byloje keliamų reikalavimų daryti tik išsamiai ištyrus byloje esančius įrodymus bei pašalinius egzistuojančius prieštaravimus.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, todėl pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti įrodymus.

47. Bylos dokumentai patvirtina, kad UAB „Vitrum domus“ gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), į kurį buvo pristatyti AB „Panevėžio stiklas“ pagaminti stiklai, sumontuoti balkono stiklai yra išsilaminavę ir ši aplinkybė byloje nėra ginčijama. Reikalavimą atsakovei dėl netinkamos kokybės daiktų, UAB „Vitrum domus“ iš esmės grindė aplinkybe, kad atsakovės gamybos procesas turėjo trūkumų ir dėl šios priežasties atsirado stiklų išsilaminavimas. Netinkamos stiklų kokybės faktui paneigti AB „Panevėžio stiklas“ pateikė specialisto S. Š. išvadą, kuria įrodinėjo, jog stiklų išsilaminavimas susidarė dėl UAB „Vitrum domus“ kaltės – stiklų tvirtinimo detalių varžtus užsukus netinkama užveržimo galia. Siekiant išsiaiškinti tiek galimas išsilaminavimo priežastis – gamybos brokas ar netinkamas tvirtinimas, tiek stiklų saugumą eksploatuojant, byloje 2018-10-16 nutartimi buvo paskirta ekspertizė. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, iš esmės vadovaudamasis metodologiniais ekspertizės trūkumais – ne kalibruotų prietaisų naudojimas, vadovavimasis Amerikoje taikomais stiklų gamybos standartais, neatliktu stiklų pilnu matavimu ar išsamesniu tyrimu, t.y., kad nebuvo išmontuotas nei vienas stiklas ar atlikti tikslesni matavimai, sprendė, jog pateikta 2019-03-19 ekspertizės išvada negali būti laikoma įrodymu, visapusiškai pagrindžiančiu gamybos proceso trūkumus. Teismas, nusprendęs įrodymų vertinimo procese nesivadovauti teismo ekspertizę atlikusio G. Š. išvadomis, konstatavo, jog byloje nėra įrodymų paneigiančių specialisto S. Š. išvadą, kurioje nurodoma, jog labiausiai tikėtina laminuotų stiklų išsilaminavimo priežastis - tvirtinimo detalių varžtų užsukimas netinkama užveržimo galia.

48. Taigi sprendimą teismas iš esmės grindė specialisto S. Š. išvada, tačiau minėta išvada neturi aukštesnės įrodomosios galios už teismo ekspertizės išvadas, todėl tokio tyrimo eigoje gauti duomenys turėjo būti vertinami kaip rašytinis įrodymas, kitų byloje pateiktų įrodymų visumos kontekste. Akcentuotina, kad nustatant teismo paskirto eksperto išvadų patikimumą, būtina išvadas vertinti kartu su visa bylos medžiaga. Tuo atveju, jeigu po ekspertinio tyrimo kyla abejonių dėl išvados patikimumo ir jų negalima pašalinti eksperto apklausos teisme metu, teismas turėtų svarstyti klausimą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo (CPK 219 straipsnio 2 dalis).

49. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto S. Š. išvados, parengtos 2017-12-03 sutarties su atsakove pagrindu, specialistas stebėjo AB „Panevėžio stiklas“ atliktą stiklo tvarumo bandymą, jam buvo pateiktos išsilaminavusių stiklų nuotraukos, iš kurių jis sprendė, kad labiausiai tikėtina stiklų išsilaminavimo priežastis - tvirtinimo detalių varžtų užsukimas netinkama užveržimo galia. Specialisto išvados 2.2 p. „Išsilaminavimo priežastys“ nurodoma, jog „tvirtinimo detalių varžtai turi būti užsukami su tinkama užveržimo galia. Galimai užveržus laminuoto stiklo tvirtinimo detalių varžtus su netinkama užveržimo galia, aplink tvirtinimo skyles laminuotame stikle atsirado dideli vidiniai įtempimai tarp stiklo ir „Vancevos“ plėvelės. Dažniausiai būtent dėl per didelių vidinių įtempimų tarp stiklo ir plėvelės laminuotas stiklas pradeda išsilaminuoti, tai yra tarp stiklų ir plėvelės atsiranda tarpai.“ Taigi išsilaminavimo priežastis, tvirtinimo detalių varžtų užsukimas netinkama užveržimo galia, iš esmės grindžiama kaip labiausiai tikėtina.

50. Iš byloje esančio susirašinėjimo, 2017-12-04 AB „Panevėžio stiklas“ atlikto, 2016-06-23 iš objekto grąžinto, stiklo tyrimo bei jį fiksavusio antstolio faktinių aplinkybių protokolo ir 2017-12-11 specialisto S. Š. išvados, akivaizdu, kad pagrindinis minėto tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti išsilaminavusio stiklo tvarumą, naudojimo saugumą, kas ir buvo atlikta tyrimo metu minėtą stiklą sudaužant bei stebint duženų elgesį. Tuo tarpu galima išsilaminavimo priežastis jokiais techniniais būdais nebuvo tirta, o išvadą, jog stiklų išsilaminavimą galimai nulėmė netinkama tvirtinimo detalių (varžtų) užveržimo galia, specialistas S. Š. pateikė vizualiai apžiūrėjęs jam pateiktas 4 stiklų nuotraukas. Duomenų, apie kokius nors kitus taikytus tyrimo metodus, pateiktos išvados pagrindimą konkrečia moksline informacija ir pan., byloje nėra. Taip pat byloje nėra pateikta jokios informacijos, susijusios su tvirtinimo detalių užveržimo galia, t.y., kokia galia realiai buvo užveržtos tvirtinimo detalės, kokia užveržimo galia sukuria gniuždantį poveikį sukeliantį stiklų išsilaminavimą ir pan.. Duomenų, kad minėtos aplinkybės būtų buvę tirtos, byloje taip pat nėra (CPK 178 straipsnis). Be to, specialistas S. Š. nebuvo apklaustas teismo posėdyje, siekiant pašalinti akivaizdžius prieštaravimus tarp teismui pateiktų dviejų išvadų, nes teismo 2018-10-16 nutartimi paskirtos ekspertizės išvada, jog pagrindinės išsilaminavimo priežastys - netinkama stiprintų stiklų kokybė (stiklo lakštų banguotumo ir kraštų nuosvyrų deformacijos, kas leidžia kauptis krituliams) bei nepakankama laminuotų stiklų gamybos kokybės kontrolė. Pirmosios instancijos teismas, kritikuodamas eksperto G. Š. duotą ekspertinę išvadą, kaip vieną iš argumentų nurodė, jog ekspertas, atlikdamas tyrimą naudojo nekalibruotus prietaisus, kas teismo vertinimu, sudaro pagrindą abejoti atliktų skaičiavimų tikslumu bei nurodė, kad specialisto išvadą pateikęs S. Š. naudojo kalibruotus matavimo prietaisus, kas leidžia tikėti jo išvados patikimumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra aišku kokiu pagrindu teismas darė pirmiau aptartas išvadas, nes, kaip minėta, S. Š. jokių stiklų matavimų ar kitokių tyrimų neatliko (duomenys apie tai specialisto išvadoje nėra užfiksuota) bei, kaip galima spręsti iš specialisto išvados tiriamosios dalies aprašymo, tikėtiną stiklų išsilaminavimo priežastį nurodė tik vizualiai įvertinęs išsilaminavusių stiklų nuotraukas, esančias prie specialisto išvados.

51. Esant minėtiems duomenims, akivaizdu, jog byloje buvo pateiktos dvi specialistų išvados, kuriose suformuluotos išvados prieštarauja viena kitai – S. Š. parengtoje išvadoje nurodytai stiklų išsilaminavimo priežasčiai, prieštarauja teismo paskirtos ekspertizės išvados, kurių 2 klausimo (Ar aukščiau nurodytos specifikacijos stiklai gali išsilaminuoti dėl per didelės stiklo tvirtinimo detalių užveržimo galios?) išvadoje, ekspertizę atlikęs G. Š. nurodė, kad „laikiklių paskirtis apspaudus stiklą užtikrinti stiklo lakštų projektinę padėtį visą naudojimo laiką ir jei numatyta, stiklo irties metu išlaikyti suirusį stiklą. Įprastinių stiklų (termiškai nestiprintų), kurie yra visiškai plokšti, stiklų su labai mažomis deformacijomis terminio stiprinimo metu ar termiškai stiprintų stiklų, tačiau suderintų tarpusavyje atveju, sukelti stiklų išsilaminavimo, užveržiant tvirtinimo detalių varžtus neįmanoma, nebent varžto skersmuo būtų didelis - 20 mm ar didesnis ir būtų tikslas sukelti vienokius ar kitokius laminuoto stiklo defektus ar pažaidas. Kadangi terminio stiprinimo metu stiklo lakštai daugiau ar mažiau deformuojasi, tai deformuotų lakštų vietų, ypač jei jie nesuderinti tarpusavyje, net nežymus suspaudimas taškinėmis tvirtinimo priemonėmis (varžtais) gali sukelti gretimų ruožų deformacijas ir tempimo įtempius laminuojančios plėvelės storio linkme, ir atitinkamai sankibos su stiklu sumažėjimą, o aplinkos drėgmę absorbavusi PVB plėvelė gali prarasti likutinę sankibą su stiklu ir stiklai išsilaminuoti“. Pirmosios instancijos teismas išvadų prieštaravimų neakcentavo, jų nepašalino, dėl ko kyla abejonių ar stiklų išsilaminavimo priežastys nustatytos teisingai. Įvertintina, kad darydamas išvadą, jog eksperto išvada negalima vadovautis dėl naudotų nekalibruotų prietaisų ir kt., teismas neįvertino, jog atsakant į dalį klausimų, jokie prietaisai nebuvo naudojami. Be to, kaip minėta teismas turėjo pagrindą svarstyti dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo.

52. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų visumos, nepašalino įrodymų prieštaringumo bei nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tiek nustatant ieškinio senaties termino pradžią, tiek stiklo išsilaminavimo priežastis (CPK 185 straipsnis) ir tai galėjo lemti, jog nebuvo atskleista bylos esmė. Pirmiau minėtų trūkumų apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamu atveju pašalinti negalima, todėl skundžiamas teismo sprendimas, taip pat ir papildomas sprendimas yra naikinami ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

53. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas visiškai nevertino priešieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo ieškovės ginčytų aplinkybių kontekste, nes ieškovė teigė, kad reikalavimas dėl palūkanų priteisimo iki 2017-12-19 pažeidžia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kadangi šiuo laikotarpiu pati atsakovė nevykdė savo pareigų pateikti išvadas dėl stiklų kokybės bei nurodyti išsilaminavimo priežastis. Šie argumentai taip pat turi būti įvertinti teismui nagrinėjant bylą iš naujo bei sprendžiant dėl atsakovės priešieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

54. Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB „Panevėžio stiklas“ akcentuoja aplinkybę, kad ieškovė nėra pilnai sumokėjusi žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Byloje nustatyta, kad minėtas klausimas yra išspręstas ir atmestas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-08-20 nutartimi, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su 2019-08-20 nutarties motyvais, jog ieškovei pateikus apeliacinį skundą dėl 2019-07-11 sprendimo, tačiau nepateikus atskiro apeliacinio skundo dėl 2019-08-19 papildomo sprendimo, kuriuo iš esmės buvo ištaisyti pirmojo sprendimo rezoliucinės dalies trūkumai, reikalavimas dėl priešieškinio nėra reiškiamas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovė nesutinka su priešieškinio patenkinimu ir savo nesutikimą grindžia konkrečiais argumentais, analizuodama 2019-07-11 sprendimo motyvus. Aplinkybė, jog papildomas sprendimas buvo priimtas jau po apeliacinio skundo byloje pateikimo, ieškovei skunde išdėsčius išsamius nesutikimo su priešieškinio patenkinimu motyvus, tačiau nepateikus atskiro apeliacinio skundo dėl 2019-08-19 papildomo sprendimo, teisėjų kolegijos vertinimu, negali apriboti ieškovės teisės į apeliaciją. Tačiau sutiktina, jog pirmiau minėtas reikalavimas turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu. Įvertinus, jog tiek sprendimas, tiek ir papildomas sprendimas yra naikinami, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei perskirstymo klausimų, nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą teiginių, nes šiuos klausimus turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 11 d. sprendimą bei 2019 m. rugpjūčio 19 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.