Kauno apylinkės teismo nutartis

2012-09-25 · Civilinė byla Nr. 2-13154-713/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-25
Bylos Nr.
2-13154-713/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidutė Liubševičiūtė
Suinteresuotas asmuo
I. P., A. P.
Advokatai
Marijus Velička, Danguolė Kemežytė
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-13154-713/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-10695-2009-2 Procesinio sprendimo kategorija: 129.1., 113.1; 117.1. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m.rugsėjo 25 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant suinteresuoto asmens I. P. atstovui advokatui Marijui Veličkai, suinteresuoto asmens A. P. atstovei advokatei Danguolei Kemežytei, išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. I., nedalyvaujant pareiškėjui antstoliui Regimantui Budreikai, suinteresuotiems asmenims A. P., I. P., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Remigijaus Budreikos pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., I. P., išvadą duodančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl baudos paskyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teisme 2012-07-12 priimtas antstolio Remigijaus Budreikos pareiškimas paskirti baudą A. P. už teismo sprendimo nevykdymą I. P. naudai.

Antstolis nurodė, kad vykdydamas vykdomąjį raštą Nr. 2-2083-530/2010, išduotą Kauno miesto apylinkės teismo, dėl įpareigojimo nedaryti kliūčių I. P. bendrauti su dukra P. P. bei bendravimo su dukra tvarkos užtikrinimo, 2012-03-23 elektroniniu laišku išsiuntė A. P. patvarkymą, kuriuo ji informuota apie vykdomojo rašto pateikimą vykdyti ir įpareigota laikytis patvarkyme nurodytos bendravimo su dukra tvarkos bei nesudaryti kliūčių bendravimui. 2012-04-06 elektroniniu laišku A. P. patvirtino, kad patvarkymą gavo. 2012-07-02 gautas I. P. raštas, kad A. P. nevykdo teismo sprendimo. 2012-07-05 aktu nustatyta, kad A. P. nevykdo teismo sprendimo ir nesudaro galimybių tėvui bendrauti su dukra bei nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos. Dėl to antstolis prašo paskirti A. P. baudą I. P. naudai (3 b.l.).

Teismo posėdžio, įvykusio 2012-08-27, metu pareiškėjas Regimantas Budreika palaikė prašymą jame išdėstytais motyvais (84 b.l.). Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Byla nagrinėtina nedalyvaujant pareiškėjui (CPK 771 str. 5 d.).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo I. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su prašymu sutinka, kadangi A. P. nevykdo 2010-05-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalies dėl nekliudymo I. P. bendrauti su dukra P. P. bei bendravimo su dukra tvarkos užtikrinimo. Tokiu būdu ji pažeidžia I. P., kaip tėvo, teises į dukters auklėjimą, eliminuodama tėvą iš dukters gyvenimo (10-11 b.l.).

Teismo posėdžio, vykusio 2012-08-27, metu suinteresuotas asmuo I. P. bei jo atstovas advokatas Marijus Velička palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir papildomai nurodė, kad A. P. su dukra išvyko į JAV ir tokiu būdu užkirto tėvui kelią matytis su dukra. Be to, nesudaromos sąlygos tėvui bendrauti su dukra internetiniu ryšiu Skype, nors tėvas siūlė motinai nurodyti bendravimo būdus, sąlygas, tačiau A. P. jų nenurodo. I. P. šiai dienai negali bendrauti su dukra kaip numatyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kadangi A. P. nevykdo teismo sprendimo (84-85, 99 b.l.).

Suinteresuotas asmuo A. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nesutinka su antstolio prašymu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad po santuokos nutraukimo niekada nedraudė tėvui bendrauti su dukra, tačiau tėvas dažnai į susitikimus vėluodavo, būdavo, kad visai neatvykdavo. Jam išvykus į Londoną, bendravimas visiškai nutrūko net keliems mėnesiams, po to vėl buvo keliamos neįvykdomos bendravimo sąlygos. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad šiuo metu A. P. yra išvykusi į JAV, kur tęsia medicinos rezidentūros studijas ir dirba. Dukrai bendrauti su tėvu nekliudo, sąlygas sudaro, tačiau atsižvelgiant į dukters mažą amžių, jai ne visada tai pavyksta, kadangi dukra ne visada noriai bendrauja su tėvu, nori užsiimti kita veikla (valgyti, žaisti). Be to, mergaitė yra labai užimta, lanko įvairius lavinimo būrelius, mokyklėles. Nesuprasdamas to, I. P. reiškia nepasitenkinimą, kaltina A. P. kliudymu dukrai bendrauti su tėvu, nors pats po santuokos nutraukimo nuo 2011 m. gegužės mėn. išlaikymo dukrai neteikė, retai bendravo, nesirūpino dukterimi (13-15 b.l.).

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens A. P. atstovė advokatė Danguolė Kemežytė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad 2010-05-21 teismo sprendime nėra nustatyta konkreti vaiko motinos gyvenamoji vieta, todėl ji turi teisę keisti gyvenamąją vietą. Be to, po santuokos nutraukimo pats I. P. ilgą laiką nebendravo su dukra, todėl dukra atprato nuo bendravimo su tėvu. Dažnai mergaitė nenori bendrauti su tėvu, kadangi vaikystėje patirtos psichologinės traumos didina vaiko vidinę sumaištį ir pyktį. Mergaitė yra labai užimta ne todėl, kad motina taip kliudo tėvui bendrauti su dukra, o dėl to, kad taip norima vystyti mergaitės įgūdžius, veikiama vaiko interesais (85 b.l.).

Suinteresuoti asmenys A. P. ir I. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai per atstovus. Byla nagrinėtina nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims, kadangi atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje (CPK 51 str., 771 str. 5 d.).

Atsiliepimas

Išvadą duodanti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl bendravimo tvarkos, kurioje nurodė, jog Kauno m. Vaiko teisių apsaugos skyrius, susipažinęs su A. P. atsiliepimu į pareikštą pareiškimą mano, kad skyrium gyvenantis vienas iš vaiko tėvų turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnis. Nepilnametė P. P. su motina išvykusi gyventi į JAV, ji ten lanko paruošiamąją grupę į mokyklą, po to eina į baseiną, lanko gimnastikos ir baleto būrelius, būdamos JAV, jos gyvena kitoje laiko zonos juostoje, A. P. negali užtikrinti I. P. bendravimo su dukra tokiu metu, koks yra nustatytas antstolio patvarkyme ir ji siūlo I. P. kitą laiką kuris nepažeistų vaiko interesų ir tiktų abiems pusėms (97 b.l.).

Teismo posėdžio metu išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V. I. palaikė išvadą ir nurodė, kad nebendravimas su dukra yra ne vaiko naudai ir interesams, tačiau, norint bendrauti su vaiku, būtina atsižvelgti į jos interesus, derinti bendravimą su mergaitės užimtumu (98 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 str., 586 str., 587 str.). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., CPK 585 str. 1 d.). CPK 771 str., kuriuo grindžiamas antstolio pareiškimas, reglamentuoja sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymą ir numato atsakomybę nustačius, jog priimtas teismo sprendimas yra nevykdomas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skolininkui skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Teismas, gavęs antstolio prašymą dėl baudos skyrimo, turi įvertinti teismo sprendimo neįvykdymo aplinkybes, nustatyti tokio nevykdymo priežastis, įvertinti antstolio reikalavimo pagrįstumą ir aktualumą.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr.0085/12/00528 duomenų nustatyta, kad 2012-02-29 antstoliui buvo pateiktas vykdomasis dokumentas Nr. 2-2083-530/2010 dėl I. P. bendravimo su dukra P. P.. Vykdydamas vykdomąjį dokumentą, antstolis 2012-03-05 surašė A. P. patvarkymą vykdyti sprendimą patvarkyme nurodytomis sąlygomis. 2012-03-05 patvarkymas grįžo A. P. neįteiktas. 2012-03-23 minėtas patvarkymas išsiųstas A. P. elektroniniu paštu. 2012-04-06 elektroniniu paštu A. P. patvirtino, kad gavo antstolio 2012-03-05 patvarkymą dėl sprendimo vykdymo ir nurodė, kad vykdo teismo sprendimą, tačiau motinai išvykus į JAV, o tėvui gyvenant Londone, teismo sprendime nustatytos bendravimo tvarkos nėra galimybių laikytis, tačiau bendravimas vyksta abipusiai sutartu laiku. 2012-06-05 antstolis surašė patvarkymą dėl informacijos pateikimo. Minėtas patvarkymas išsiųstas A. P. elektroniniu paštu. 2012-06-15 A. P. elektroniniu paštu pateikė antstoliui atsakymą dėl reikalautos informacijos bei bendravimo su dukra užtikrinimo (29-30 b.l.). 2012-07-02 antstolio kontoroje gautas I. P. atstovo prašymas skirti A. P. baudą už teismo sprendimo nevykdymą. 2012-07-09 antstolis surašė aktą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, kuriame nurodė, kad, patikrinus sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nustatyta, jog A. P. nevykdo 2010-05-21 teismo sprendimo bei 2012-03-05 antstolio patvarkymo.

Teismo sprendimas privalo būti vykdomas visiškai, tačiau ypatingai šeimos santykių kategorijos bylose būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., CK 3.3 str.). Pagal CK 3.170 str. 2 d. vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčo faktinė situacija nėra įprasta, kadangi mažametė P. P. su motina ir skyrium gyvenantis tėvas gyvena skirtingose šalyse, tarpusavyje bendrauja internetinėmis ryšio priemonėmis (Skype), informaciją apie dukrą gauna elektroniniu paštu (16-18, 41-79 b.l.). Iš pateiktų internetinio ryšio priemonės Skype išrašų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011-12-25 buvo bendraujama vidutiniškai vieną kartą į mėnesį (16-18, 41-42 b.l.), o antstoliui pateikus A. P. 2012-03-05 patvarkymą, bendravimas nuo 2012-03-24 iki 2012-06-15 vyko kas savaitę po du kartus savaitėje (42-43 b.l.). Duomenų, kad A. P. būtų kliudžiusi skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su dukra po santuokos nutraukimo, t.y. 2010-05-21, iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio į bylą nepateikta, tačiau išrašai rodo, kad pats skyrium gyvenantis tėvas ne visada reiškė norą bendrauti su dukra (16-18, 44 b.l.). Be to, pažymėtina, kad prašymas išduoti vykdomąjį raštą teismui pateiktas tik 2012-02-10, praėjus vienam mėnesiui po 2011-12-25 įvykusio bendravimo su dukra. Nagrinėjamu atveju yra svarbi aplinkybė ir tai, kad P. P. 2011-2012 mokslo metais lankė Village Green Day School mokyklėlę, kurioje užsiėmė ir popamokine veikla, t.y. lankė pianino, muzikos, ispanų kalbos, socialinės dramos būrelius (34 b.l.), gimnastiką, baletą ir baseiną (29, 37 b.l.), 2012-2013 mokslo metais lanko Vašingtono Kristijono Donelaičio lituanistinę mokyklą (32 b.l.) bei Village Green Day School mokyklėlę (34 b.l.). Tai rodo, kad mažametės motina A. P. visapusiškai vykdo vaiko teisę į mokslą, ugdo mergaitės bendrą kultūrinį išprusimą, intelektą, sugebėjimus, dorovinę bei socialinę atsakomybę, kas skatina asmenybės vystimąsi (Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 34 str. 1 p.). Pabrėžtina, kad P. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra penkerių metų amžiaus, todėl jai turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti (Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str. 2 p.). Žaidimams skirtas laikas svarbus vaiko ne tik emocinei bei socialinei raidai, bet ir kalbos, pažintiniam bei fiziniam vystimuisi. Tokio amžiaus vaikas turi kuo daugiau žaisti, tiek individualiai, tiek bendraamžių grupėje, todėl I. P. teiginiai, kad dukra mieliau žaidžia, lanko draugus ar užsiėmimus nei bendrauja su tėvu vertintini itin kritiškai, kaip neatitinkantys vaiko interesų (86 b.l.). Taip pat atmestini teiginiai dėl trukdymo bendrauti su dukra, jei mažametė P. tuo metu blogai jaučiasi ar serga, nes tai nepriklauso nuo A. P. valios.

Kadangi tėvui ir dukrai gyvenant skirtingose šalyse, užtikrinti maksimalų jų bendravimą nėra galimybės, todėl darytina išvada, kad A. P. nedarė kliūčių skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su dukra.

Teismas, atsižvelgdamas į skyrium gyvenančio tėvo ir dukters gyvenimą skirtingose šalyse, skirtingose laiko juostose, į nepilnametės mažą amžių, į jos užimtumą, į paties skyrium gyvenančio tėvo nevisalaikį norą bendrauti su dukra, taip pat į bendravimą, vykusį po antstolio 2012-03-05 patvarkymo priėmimo, konstatuoja, kad 2012-07-09 antstolio aktas dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo yra nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės, kadangi priimtas nepatikrinus ir neįvertinus visų faktinių aplinkybių.

Remiantis išdėstytu, antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo A. P. už teismo sprendimo nevykdymą I. P. naudai atmestinas (CPK 771 str. 5 d.).

Pažymėtina, kad paprastai teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, įvertina, kad jis gyvens Lietuvoje, todėl vėliau pastarajam persikėlus gyventi į užsienio valstybę, būtina išspręsti liekančio tėvo (motinos) tolesnio dalyvavimo vaiko auklėjime klausimus, suteikti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku. Bendravimo su vaiku tvarkoje turėtų būti numatytos priemonės, kuriomis bus bendraujama (telefonu, per Skype ir kt.), laikas, kada bendraujama, atostogų laikas, kelionės išlaidų padengimas ir kt. Tam įstatymas numato galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų dalyje dėl bendravimo su vaiku pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms (CPK 538 str. 5 d.).

Be to, teismas atkreipia dėmesį į byloje nustatytą aplinkybę, kad skyrium gyvenantis tėvas I. P., teigdamas, jog buvusi sutuoktinė A. P. nesudaro sąlygų jam bendrauti su dukra tuo pažeisdama jo ir dukters teises, pats pažeidžia vaiko interesus, kadangi po santuokos nutraukimo iki 2010-11-08 bei nuo 2011-05-31 iki šios dienos neteikia išlaikymo, kaip tai nustatyta 2010-05-21 teismo sprendime. Pabrėžtina, kad 2011-07-06 susitarimo projektas dėl išlaikymo užskaitymo namų apyvokos daiktais, buitine technika ir elektros instaliacine įranga ar santechniniais prietaisais laikytinas niekiniu ir neatitinkančiu įstatymo reikalavimų (CK 3.196 str.) bei pažeidžiančiu vaiko interesus, kadangi išlaikymas yra išimtinė vaiko teisė ir jį užskaityti daiktais ar atsisakyti nė vienas iš tėvų neturi teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290, 291 str.,

nutaria:

Atmesti antstolio Remigijaus Budreikos pareiškimą dėl baudos paskyrimo A. P. už teismo sprendimo nevykdymą.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vidutė Liubševičiūtė