Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymo tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis S. K. 2023 m. balandžio 3 d. apie 10.00 val., Vilkaviškio mieste, Maximos automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu S. N. ., Vilkaviškis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviam, vairavo R. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – kai alkotesteriu nustatytas 2,66 prom. neblaivumas.

Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai, išsakė gailėjimąsi dėl neteisėto savo poelgio. Jis iš esmės paaiškino, kad, kaltinime nurodytu laiku, vietoje vairavo tėvo automobilį „(duomenys neskelbtini)“,“ neblaivus, šiam apie tai nežinant. Minėtu automobiliu jis iš namų važiavo vienas į kirpyklą. Be to, jis, jog vairuos automobilį neleistinai neblaivus, nesijautė, nes alkoholį vartojo prieš įvykį vakare.

Kaltinamajam S. K. prisipažinus padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, nesant kliūčių, toliau įrodymų tyrimas atliktas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalį, 291 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be S. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius anksčiau aprašytą nusikaltimą, pasitvirtino sekančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis :

Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta informacija, kad įvykio vieta yra Vilkaviškio r., Vilkaviškio m., S. N. ., prekybos centro Maxima automobilių stovėjimo aikštelė ( b.l.12-19);

Eismo įvykio fiksavimo protokole aprašyta informacija, jog kaltinime nurodytu laiku, vietoje S. K. vairuotas automobilis kliudė ir apgadino stovintį automobilį „O. V.“, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) ( b.1. 20);

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime aprašyta informacija, kad automobilį (duomenys neskelbtini), kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus vairavo S. K.. Taip pat, jog automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje S. N. ., Vilkaviškis, S. K. minėtu vairuojamu automobiliu kliudė priparkuotą automobilį O. V., kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) S. K. nustatytas daugiau nei 1,5 promilių girtumas, t. y. pirmu pūtimu 2,81 promilių girtumas, o antru pūtimu 2,66 promilių girtumas. Automobilis (duomenys neskelbtini), kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) užplombuotas ir išgabentas į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-23);

Liudytojo J. B. duotais paaiškinimais, kad 2023-04-03 jis buvo atvykęs apsipirkti į prekybos centrą Maxima, adresu S. N. ., Vilkaviškis. Jis stovėjo greta savo automobilio, kai į aikštelę įvažiavo (duomenys neskelbtini), kuris kliudė aikštelėje stovėjusį (duomenys neskelbtini) markės automobilį. Po susidūrimo automobilis pavažiavo atgal, po ko pavažiavo tolyn ir prie paštomato sustojo. Automobilį (duomenys neskelbtini) vairavo vyras. Šis jam pasirodė neblaivus. Jis iškvietė policijos pareigūnus (b.1. 29-30);

Liudytojo R. K. duotais paaiškinimais, kad jis yra S. K. tėtis. Jis savo vardu turi registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) kurį kartais paskolindavo savo sūnui. Dėl to, kad sūnus vairavo jam priklausančią transporto priemonę, jis sužinojo, tik po to, kai šis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Dėl apgadinto automobilio savo sūnui pretenzijų neturi, žala padaryta nedidelė (b. l. 32-33);

G. B. rašytiniais paaiškinimais, kad jis 2023-04-03 apie 9,30 val. atvyko į Vilkaviškio m., S. N. . stovėjimo aikštelę prie Maxima prekybos centro, kur pasistatė automobilį O. V., kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini). Šis automobilis priklauso D. A., ir su pastarojo žinia jis naudojasi šiuo. Jis buvo automobilio viduje, kai į O. V. automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Šis buvo baltos spalvos ir valstybinio numerio skaičiai „(duomenys neskelbtini)“. Iš automobilio išlipti nespėjo, nes automobilis nuvažiavo. Įvykį matęs liudytojas viską jam pasakė ir šis iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 34, 35);

VĮ Regitra duomenimis, jog automobilis O. V., kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) registruotas D. A. vardu (b.1. 36-38);

Tarnybiniame pranešime dėl patikslintų duomenų aprašyta informacija, kad automobilio O. V., kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) registruoto savininko D. A., savininkas kitas asmuo, nes 2021-06-20 buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis (b. l. 39-41);

Daiktų apžiūros protokole aprašyta informacija, jog atlikta automobilio (duomenys neskelbtini), kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) apžiūra (b. l. 42-61);

2023-04-06 surašytu nutarimu dėl daiktinių įrodymų saugojimo (b. l. 64);

Pakvitamu, kuriame pažymėta, kad R. K. yra sugrąžintas automobilis (duomenys neskelbtini), kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) bei šio dokumentai (b. l. 72);

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole aprašyta informacija, jog S. K. priklausantis vairuotojo pažymėjimas prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (b.1. 80);

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale įrašyta informacija, kad S. K. nustatytas 2,81 promilių girtumas (2023-04-03 10:14), 2,66 promilių girtumas (2023-04-03 10:32) (b.1.82-85);

Neblaivumo nustatymo akte aprašyta informacija, kad S. K. yra neblaivus (b. l. 86).

Teismas konstatuoja:

Vertindamas anksčiau aptartus bylos faktinius duomenis, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir visumoje su kitais, teismas pripažįsta juos teisėtai (baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka) gautais įrodymais, sprendžia, jog šie duomenys nei patys savaime, nei gretinant juos tarpusavyje, nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui neabejotinai konstatuoti, jog kaltinamasis S. K. vairavo jo tėvui R. K. nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir netrukus jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas, t. y. 2,66 prom. neblaivumas. Kaltinamojo S. K. baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Kaltinamojo S. K. nusikalstama veika byloje kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai. Policijos pareigūnų, veikusių pagal savo kompetenciją, teisės aktų nustatyta tvarka buvo užfiksuoti bylos dokumentuose pakankami ir akivaizdūs kaltinamojo S. K. neblaivumo (apsvaigimo nuo alkoholio) požymiai, kokių tai abejonių dėl pareigūnų išvadų pagrįstumo ar jų kompetencijos teismui nekyla. Be to, S. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visiškai pripažino, ir tai yra patikimai įrodyta kitais anksčiau įvertintais faktiniais bylos duomenimis, jog automobilį „(duomenys neskelbtini)“ nusikaltimo įvykio metu vairavo būtent jis ir niekas kitas bei tai jis darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teisiamajame posėdyje tyčinį nesunkų nusikaltimą padaręs kaltinamasis S. K. kaltę pripažino visiškai, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo neteisėto poelgio, išgyvena dėl įvykio. Jis nusikalto ir yra teisiamas pirmą kartą. Jis anksčiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) nebaustas. Jis dirba, išlaiko nepilnametę dukrą. Duomenų charakterizuojančių jį neigiamai byloje nesurinkta. Tai teismui duoda visumą priežasčių (pagrindą) manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų, pati nagrinėjama veika buvo iš esmės atsitiktinė, teismo vertinimu, jau pats šios bylos procesas teisme turės pakankamą pozityvų prevencinį poveikį jo elgesiui ateityje.

Teisiamajame posėdyje išklausęs visų proceso dalyvių nuomones, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos nors tyčinį, tačiau nesunkų pobūdį, mažesnį nei rūšinį jos pavojingumo visuomenei laipsnį (S. K. dėl eismo įvykio nesužalojo žmogų, jis policijos pareigūnui neatsisakė tikrintis (ne)blaivumą), taip pat iš esmės teigiamą jo asmenybę, pripažindamas atsakomybę lengvinančia aplinkybę - visišką prisipažinimą kaltu ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kai nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia kaltinamojo S. K., jo gynėjo, laiduotojos T. K. , nesant prokuroro prieštaravimui, prašymus tenkinti, - atleisti kaltinamąjį S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo motinos T. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalys), šią bylą nutraukti (BPK 254 straipsnio 5 dalis), nes teismui yra visuma priežasčių manyti, kad atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis S. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bylos duomenys įrodo, kad laiduotoja T. K. yra kaltinamojo S. K. motina ir artimiausias jam žmogus, jis pas šią komandiruočių metu gyvena, jiedu sprendžia įvairius jų reikalaus, klausimus. Be to pagal bylos duomenis laiduotojos T. K. reputacija iš esmės nepriekaištinga, ji kaip artimiausia S. K. turi jam autoritetą ir įtaką, todėl yra verta teismo pasitikėjimo. Laidavimo terminas nustatytinas vieneriems metams, atsižvelgiant į mažesnį rūšinį nagrinėjamo kaltinamojo S. K. nusikaltimo pavojingumo laipsnį, užstatas laidavimui nenustatomas, įvertinus laiduotojo amžių, asmeninę ir materialinę padėtis, taip pat aplinkybę, kad laiduojama už šeimos narį.

Pagal bylos duomenis nagrinėjamą nusikaltimą kaltinamasis S. K. įvykdė piktnaudžiaudamas specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl yra faktinis pagrindas jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą jam šia specialia teise naudotis 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Nustatant šios priemonės vykdymo terminą atsižvelgiama be kita ko ir į ANK straipsnio sankciją (teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių), nustatančią analogiško turinio administracinio poveikio priemonės skyrimą asmenims, kurie kelių transporto priemonę vairavo apsvaigę nuo alkoholio iki lengvo girtumo, vadovaujantis proporcingumo principu atitinkama poveikio priemonė už kur kas šiurkštesnę ir pavojingesnę veiką turi būti griežtesnė. Byloje yra duomenys, jog iš S. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas.

Tais pačiais argumentais bei, jog S. K. padarytų tinkamas išvadas ir ateityje nebenusikalstų, jam, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat paskirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis įpareigotinas sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Nustatydamas šios poveikio priemonės dydį teismas, be kita ko, atsižvelgia ir į ANK straipsnio sankciją, nustatančios baudos dydį asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio iki lengvo girtumo ir (ar) vengė patikrinimo.

S. K. prašo netaikyti jo atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, nes šiuo atveju tai būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė, juolab, jo atžvilgiu yra visos aplinkybės taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą pagal laidavimą, bylą nutraukti. Tai reikštų, jog jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, nėra nuteisiamas. Teismui nesutikus su šiuo jo prašymu, sprendimą pagrindus, sutinka, jog iš jo būtų išieškoma dalis konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos.

Kaltinamajam S. K. šiuo atveju turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto – minėto automobilio, vertę atitinkančios dalies pinigų sumos, išieškojimas, nes minėtą automobilį jis vairavo būdamas sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio, jis tokiame apsvaigimo laipsnyje automobilį vairavo ne trumpą atstumą, be to šį vairavo tiek automobilių intensyvaus judėjimo, tiek esant pėsčiųjų perėjoms gatvėse, galiausiai jis dėl minėto apsvaigimo nesuvaldė vairuoto automobilio ir dėl to šiuo apgadino stovintį kitą automobilį. Be to, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso ne jam, o tai, kad jis šiuo važiuos, važiuoja neblaivus ir apie tai žinojo šio automobilio savininkas R. K., jokiais patikimais duomenimis nenustatyta.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti rašytiniai duomenys, jog automobilio (duomenys neskelbtini)vertė yra 18489 (su PVM, b. l. 75). Teismo posėdžio metu kaltinamasis pateikė kilnojamojo turto – kelių transporto priemonės – vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) rinkos vertė – 10854,82 Eur (b. l. 157-169). Be to, jog panašūs automobiliai, priklausomai nuo komplektacijos, šiuo metu rinkoje kainuoja nuo 9300 Eur iki 9850 Eur. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, t. y. 9000 Eur.

Sprendžiant klausimą dėl konfiskuotinos automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, kad S. K. dirba, pagal jo paaiškinimus jo darbo užmokestis per mėnesį 700 Eur į rankas (šios aplinkybės nepaneigtos), jis išlaiko nepilnametę dukrą, jo asmenybė vertintina teigiamai, nes šį nusikaltimą padarė pirmą kartą savo gyvenime - tai vienkartinis, atsitiktinis įvykis, ir, kaip minėta anksčiau, jis nebuvo teistas, ar baustas administracine tvarka.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą. Todėl atsižvelgiant į individualią S. K. situaciją ir realias galimybes sumokėti prašomą prokuroro išieškoti sumą, viso dydžio 9000 eurų vertės konfiskavimas turės labai didelį neigiamą poveikį jo turtinei padėčiai ir trukdys įgyvendinti tikslus, kurių siekiama atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, S. K. skirtinas dalies turto vertės konfiskavimas, kurio pakaks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti, todėl išieškotina suma 2000 Eur (BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalys). Baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio 5 dalis) numatytų išimčių tam teismas šios bylos aplinkybėmis nenustatė.

Kaltinamajam S. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas; dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Dokumento paėmimą, specialios teisės sustabdymą keisti ar naikinti šioje proceso stadijoje (kol įsiteisės pastarasis teismo nuosprendis) reikalo nėra. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikinamas, nes tapo nereikalingas (BPK 119 straipsnis).

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-05-03 pažyma Nr. APD – 2023-07690 dėl 311,95 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam S. K., išieškojimo iš jo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam S. K. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis. Kaltinamajam buvo išaiškinta, jog paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Teismo posėdžio metu S. K. gynėjo neatsisakė, tačiau prieštaravo, jog iš jo būtų išieškotos minėtos išlaidos, nes, nors ir gauna kas mėnesį 700 Eur atlyginimą, kreditų neturi, tačiau jo turtinė padėtis sunki, nes prisideda prie nepilnametės dukros išlaikymo. S. K. nepateikė jokio, sunkią turtinę padėtį pagrindžiančio įrodymo. Pagal šias aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 71 ir 72 straipsniais,

nusprendžia:

S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atleisti, perduodant jį pagal laidavimą motinos T. K. atsakomybei be užstato vienerių metų laikotarpiui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalys); baudžiamąją bylą S. K. atžvilgiu nutraukti.

Paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti dvejus metus naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuoti nuo 2023-04-05.

Paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 5 (penkių) MGL dydžio, t. y. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų). Nustatyti, jog nurodyta įmoka turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Luminor Bank AS Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Įmokos kvitą pristatyti į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, - ir iš S. K. išieškoti dalį konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų, BK 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalys). Nustatyti, jog nurodyta suma turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą : AB „Swedbank“ LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant įmokos kodą -73000; ar LT32 7180 0000 0014 1038, nurodant įmokos kodą -71800, bei nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Įmokos kvitą pristatyti į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

R. K. laikinai saugoti perduotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjus šiam nuosprendžiui, palikti jam, šiuo disponuoti nuolat.

S. K. paskirtas kardomąsias priemones – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą; specialios teisės sustabdymą, iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus, jas panaikinti. Įsiteisėjus nuosprendžiui, nedelsiant prie bylos pridėtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiųsti VĮ „Regitra“.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuo 2023-06-01 panaikinti.

Patenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymą visiškai. Priteisti iš S. K. valstybės naudai 311,95 Eur (tris šimtus vienuolika eurų 95 ct) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Įpareigoti S. K., įsiteisėjus nuosprendžiui, per du mėnesius, 311,95 Eur sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, arba AB Šiaulių bankas, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, ar kituose Lietuvoje veikiančiuose bankuose, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.