Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Janinos Vitunskienės,

atsakovų Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovei Erikai Zakarauskaitei,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 26 d. nuėjo pas Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininką S. C. pasikalbėti ir pareikšti pretenzijų dėl jam pavaldžių pareigūnų neteisėtų veiksmų. Su savimi pareiškėjas atsinešė ir norėjo parodyti pareigūnui sulaužytus ir sugadintus daiktus, tačiau buvo apšauktas, išvadintas melagiu ir kitais necenzūriniais žodžiais. O taip pat pareiškėjo atžvilgiu buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kad neva tai jis elgėsi nemandagiai, šaukė, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – 15 parų patalpintas į baudos izoliatorių.

Prieš skiriant nuobaudą nuteistajam dėl jo padaryto pažeidimo, tai buvo svarstoma drausmės komisijos posėdyje. Įvertinus pareiškėjo padarytą pažeidimą, jam 2014 m. gruodžio 1 d. Pravieniškių PN direktoriaus nutarimu buvo skirta nuobauda, numatyta Bausmių vykdymo kodekso 142 str. – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų.

Atsakovų atstovės nuomone, pareiškėjui nuobauda paskirta pagrįstai, atitinka padarytą pažeidimą, ji numatyta bausmių vykdymo įstatyme, nuobaudos skyrimo terminas nepažeistas, nuobaudą paskyrė tai daryti turintis teisę asmuo, nuobauda įforminta nutarimu. Pareiškėjas su nutarimu dėl nuobaudos paskyrimo buvo supažindintas, todėl paskirtos nuobaudos nėra pagrindo naikinti.

Atsakovų atstovė pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Nenustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, negali egzistuoti ir žalos atlyginimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2 sektoriaus 16-ojo būrio 2-osios brigados nuteistasis A. K. 2014 m. lapkričio 26 d. apie 13.40 val. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą- į pataisos įstaigos 2-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko kabinetą atėjęs A. K. šaukė, jog pareigūnai vakarykščios kratos metu sulaužė jo asmeninio televizoriaus maitinimo bloką, o nuteistajam nurodžius nusiraminti, jis į nurodymą nereagavo, toliau šaukdamas ir negavęs leidimo išėjo iš kabineto (b.l. 69). Šiais veiksmais nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau - Taisyklės), 73.2 punktą. Todėl Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos direktorius 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 68-1894, atsižvelgdamas į Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 2014 m. gruodžio 1 d. drausmės komisijos nutarimą, A. K. paskyrė nuobaudą- uždarymą į baudos izoliatorių 15 parų (b.l. 67-69).

Pareiškėjas minėtą nutarimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 2S-134 pripažino Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos paskirtą nuobaudą pagrįsta (b.l. 40-43, 50,51).

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 68-1894, kuriuo nuteistajam A. K. paskirta nuobauda- uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų, pagrįstumo bei jo teisėtumo ir patirtos neturtinės bei turtinės žalos priteisimo, kuri pasireiškė orumo pažeminimu, sveikatos sutrikdymu, nepatogumais, nervine įtampa, dvasiniais išgyvenimais, taip pat netekto ir sugadinto turto verte.

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.) bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau - Taisyklės), 73.2 punktas apibrėžia, jog nuteistieji privalo įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui į patalpą atsistoti ir pasisveikinti, įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus, kreiptis į pataisos įstaigos administracijos atstovą, pasakydami savo pavardę.

Teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 16-ojo būrio 2-osios brigados nuteistasis A. K. 2011 m. birželio 22 d. supažindintas su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nuteistųjų teises bei pareigas, ir tai patvirtina nuteistojo parašas (b.l. 76-78).

Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas S. C. ir šio skyriaus inspektorius R. J. 2014 m. lapkričio 26 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad 2014 m. lapkričio 26 d. apie 13.40 val., į pataisos įstaigos 2-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko kabinetą atėjo 16 būrio 2-os brigados nuteistasis A. K., kuris pakeltu balsu šaukė, jog pareigūnai vakarykščios kratos metu sulaužė jo asmeninio televizoriaus maitinimo bloką, o nuteistajam nurodžius nusiraminti, jis į nurodymą nereagavo, toliau šaukdamas reiškė nepasitenkinimą: “Jūsų visi pareigūnai vagys, pavogė mano (pareiškėjo) stalą, be to, sulaužė grindis“. Dar kartą nurodžius nuteistajam nusiraminti, jis nereagavo, toliau šaukdamas, ir negavęs leidimo išėjo iš kabineto (b. l. 65, 66).

Nuteistasis A. K. neigia, kad 2014 m. lapkričio 26 d., apie 13.40 val. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą.

Rašytiniame 2014 m. lapkričio 27 d. paaiškinime nuteistasis nurodė, jog buvo pavogti 3 laiškai, USB raktas, laikrodis, suvenyrinis daiktas- drambliukas, kurio neįmanoma įvertinti pinigais, nauja tašė, kuri buvo grąžinta, sulaužytas televizoriaus blokelis, išneštas stalas, kuris pirktas už nuteistųjų pinigus, sulaužyta kėdė, sugadintos ir išluptos grindys (b. l. 71).

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas paaiškino, kad nesutinka su tuo, jog padarė pažeidimą, t. y. jog nesilaikė tvarkos ir nevykdė pareigūno nurodymo liautis šaukti, nes kalbėjo ramiai dėl jo asmeninių daiktų dingimo ir sugadinimo, juos parodė pareigūnui, iš kabineto išėjo paprašęs leidimo, nes jam žinomos pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės ir pasekmės už jų nesilaikymą.

Bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas S. C. ir šio skyriaus inspektorius R. J. nurodė ir patvirtino jų 2014 m. lapkričio 26 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes (bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pokalbio metu kabinete buvo tik pareiškėjas ir minėti pareigūnai), jog 2014 m. lapkričio 26 d. apie 13.40 val., į pataisos įstaigos 2-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko kabinetą atėjo 16 būrio 2-os brigados nuteistasis A. K., kuris pakeltu balsu šaukė, jog pareigūnai vakarykščios kratos metu sulaužė jo asmeninio televizoriaus maitinimo bloką ir kitus daiktus, o nuteistajam nurodžius nusiraminti, jis į nurodymą nereagavo, toliau šaukdamas reiškė nepasitenkinimą, ir negavęs leidimo išėjo iš kabineto.

Minėtos nustatytos aplinkybės ir visuma įrodymų patvirtina, jog į Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko kabinetą atėjęs A. K. šaukė, jog pareigūnai vakarykščios kratos metu sulaužė jo asmeninio televizoriaus maitinimo bloką, o nuteistajam nurodžius nusiraminti, jis į nurodymą nereagavo, toliau šaukdamas ir negavęs leidimo išėjo iš kabineto. Tokiu būdu šiais veiksmais nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų (laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus) bei Taisyklių 73.2 punkto (išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus) reikalavimus, ir padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą.

Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 ir 206 punktai nustato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu, kurio forma patvirtinta šių Taisyklių 31-me priede.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. BVK 142 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos- uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų. Pagal BVK 142 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti jam šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-539/2009, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1235/2009, 2010 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1068/2010).

Iš pateiktos į bylą medžiagos matyti, kad nuteistasis pateikė rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimų. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjo teisė žinoti kokiais nusižengimais jis įtariamas bei teisė pasiaiškinti, nepažeista, o atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį (b.l. 75), taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo nuobauda paskirta nepažeidžiant Taisyklių minėtų nuostatų, todėl Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. 68-1894 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. sausio 9 d. sprendimas Nr. 2S-134 yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjo skundo aplinkybės dėl jų panaikinimo yra nepagrįstos (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos pareigūnų veiksmais 2014 m. lapkričio 25 d. atliekant neplaninę kratą Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 16-ojo būrio 2-os brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios metu, pareiškėjo teigimu, buvo sudaužyti (sugadinti) TV maitinimo blokas (adapteris), TV TUNEX, kėdė, dekoratyvinis dramblys (vaiko dovana), dingo USB raktas, laikrodis, ir dėl tokių neteisėtų atsakovo Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos pareigūnų veiksmų pareiškėjas, kaip minėta patyrė orumo pažeminimą, sveikatos sutrikdymą, nepatogumus, nervinę įtampą, dvasinius išgyvenimus bei turtinius nuostolius.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs (pvz., administracinė byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Byloje taip pat nustatyta, kad Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus 16-ojo būrio 2-osios brigados gyvenamosiose patalpose 2014 m. spalio 25 d. buvo atlikta neplaninė krata ir 2014 m. lapkričio 25 d. surašytas atliktos planinės- neplaninės kratos gyvenamojoje- gamybinėje zonoje protokolas Nr.42-15725, kurios metu buvo paimti šie daiktai: mobiliojo ryšio telefono SIM kortelė OMNITEL, lipni juosta- 1 vnt., savadarbis mobiliojo ryšio telefono įkroviklis- 1 vnt., purškiamasis dezodorantas CIEN/MEN- 1 vnt., savadarbis vandens šildytuvas- 1 vnt., kurie 2014 m. gruodžio 1 d. Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu Nr.65-1429 buvo sunaikinti (b.l. 72, 80, 134, 135).

Kratų ir apžiūrų atlikimą laisvės atėmimo vietose reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau- ir Instrukcija). Siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros (Instrukcijos 148 p.). Suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros gali būti planinės ir neplaninės (Instrukcijos 150 p.). Bendroji krata – vienu metu atliekama laisvės atėmimo vietos visos teritorijos, atskiros zonos, gyvenamojo pastato, korpuso, sektoriaus, skyriaus, kameros ar kitos patalpos ir suimtųjų bei nuteistųjų krata (Instrukcijos 158 p.). Pagal Instrukcijos 162 p. bendrajai kratai vadovauja laisvės atėmimo vietos direktorius arba jo pavaduotojas, atsakingas už apsaugą ir priežiūrą, arba Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas. Atliekant bendrąją kratą atskiruose objektuose, būtinas atsakingų už objektus asmenų dalyvavimas. Apie kratos rezultatus laisvės atėmimo vietos Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas, surinkęs pareigūnų, atlikusių kratą, tarnybinius pranešimus ir protokolus, surašo suvestinį protokolą, kuriame nurodo: 162.1. kratos atlikimo laiką (datą); 162.2. objektų, kuriuose atlikta krata, pavadinimus; 162.3. paimtų daiktų, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama, sąrašą; 162.4. aptiktas slėptuves, ruošiamas pabėgimui vietas; 162.5. pareigūnus, dalyvavusius kratoje. Laisvės atėmimo vietos Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas pasirašo kratos suvestinį protokolą. Prie šio protokolo pridedami pateikti tarnybiniai pranešimai ir protokolai. Suvestinis protokolas pateikiamas laisvės atėmimo vietos direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui (Instrukcijos 163 p.). Pagal Instrukcijos 165 punktą gyvenamosios (režiminės) zonos teritorijos ir patalpų kratos bei apžiūros atliekamos šiame punkte nustatyta tvarka. 165.1. suimtieji ir nuteistieji sutelkiami atskirose patalpose arba vietose. Bendrųjų kratų metu jiems atliekama dalinė krata; 165.2. apžiūrimos miegamosios vietos, lovos, patalynė, spintelės ir asmeniniai daiktai; 165.3. siekiant aptikti draudžiamų turėti daiktų laikymo slėptuves, apžiūrimos sienos, grindys, langai, palangės, lubos, elektros instaliacijos taškai. Prireikus sienos ir grindys išstuksenamos; 165.4. pagalbinės patalpos (prausyklos, asmeninių daiktų ir maisto produktų saugyklos ir kt.) apžiūrimos perdedant ten esančius daiktus; 165.5. visose gyvenamosios (rėžiminės) zonos patalpose kruopščiai patikrinamos galimos slaptų landų į pogrindį įrengimo vietos; 165.6. apžiūrint rūsių ir palėpių patalpas, ieškoma slaptų landų arba slėptuvių, o apžiūrint rūsius, esančius arčiau kaip 50 metrų nuo vidinės draudžiamosios zonos užtvaros, kasamų pabėgimo landų ir iškasto žemės grunto slėpimo vietų; 165.7. aptiktos kopėčios, virvinės lipynės ir kiti draudžiami turėti daiktai paimami ir sudedami vienoje vietoje, užtikrinant jų apsaugą; 165.8. patikrinami inžineriniai ir techniniai įrenginiai bei požeminės komunikacijos, kurios yra gyvenamosios (rėžiminės) zonos teritorijoje; 165.9. atliekant gyvenamosios patalpos bendrąją kratą, patalpoje gali būti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis.

Kaip matyti iš 2014 m. lapkričio 25 d. surašyto atliktos planinės- neplaninės kratos gyvenamojoje- gamybinėje zonoje protokolo Nr.42-15725 duomenų, 2014 m. lapkričio 27 d. pareiškėjo pasiaiškinimo, pareiškėjo paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, 2014 m. lapkričio 25 d. kratos metu nebuvo paimti pareiškėjo nurodyti USB raktas, laikrodis, trys laiškai (pareiškėjas pripažino, jog laiškai galimai paimti ankstesnės kratos metu). Objektyvių duomenų, kad kratos metu buvo sudaužyti (sugadinti) TV maitinimo blokas (adapteris), TV TUNEX, kėdė, dekoratyvinis dramblys (vaiko dovana) taip pat nėra. Liudytoju apklaustas nuteistasis A. L., dalyvavęs 2014 m. lapkričio 25 d. kratoje Instrukcijos 165.9 p. nustatyta tvarka, ir pasirašęs minėtame protokole, jame jokių pastabų dėl sulaužytų (sugadintų) pareiškėjo (kitų nuteistųjų) daiktų, paimtų ir neįrašytų į protokolą daiktų kratos metu, neįrašė, o teismo posėdžio metu parodė, kad tik galimai pareiškėjo daiktai galėjo būti sugadinti kratos metu, tačiau akivaizdžiai to nematė, nes kratos metu buvo nepatogioje stebėjimui vietoje.

Iš teismui pateiktų dokumentų bei liudytojo parodymų nustatyta, jog 2014 m. lapkričio 25 d. atliekant neplaninę bendrąją gyvenamųjų patalpų kratą buvo laikomasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr.V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 162, 165-165.9 punktuose nustatytų reikalavimų, t. y. atliekant bendrąją kratą kratai stebėti buvo paliktas nuteistasis, apžiūrint pareiškėjo miegamąją vietą, spintelę, asmeninius daiktus ir kitas patalpas daiktai buvo apžiūrėti juos perdedant, protokolas surašytas pagal keliamus reikalavimus. Tokiu būdu yra nepagrįstos pareiškėjo skundo aplinkybės, jog kratos metu pareigūnai sulaužė ar kitaip sugadino pareiškėjui priklausančius asmeninius daiktus: televizorių ir jo bloką, dekoratyvinį drambliuką, ir jos metu buvo pavogti USB raktas, laikrodis.

Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytas skundo aplinkybes ir įrodymus, iš kurių kildinamas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos ar atskirų jos pareigūnų neteisėtų veiksmų pažeidžiant pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, t. y. nenustačius nors vienos viešosios atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.