Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovei Jūratei Stalmačenkienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus (toliau – ir Vilniaus probacijos skyrius) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, skirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, jam, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 72² straipsniu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią paskirta įvykdyti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (iki 2017-01-05), bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti alkoholinius gėrimus.

Vilniaus probacijos skyrius pateikė teismui teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, kuriuo siūlo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam R. S.. Teikime nurodo, kad R. S. į Probuojamųjų asmenų duomenų registrą įtrauktas 2016-01-06, bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaiga: 2018-01-05, su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygomis probuojamasis supažindintas pasirašytinai 2016-01-15 (asmens b. l. 21). Asmens rizika pakartotinai nusikalsti pagal vertinimo metodiką OASys yra vidutinė (53 balai iš 168) ir linkusi didėti, nustatyta vidutinė rimtos žalos rizika visuomenei, taip pat įpareigojimų nevykdymo rizika. IRD duomenimis, R. S. atžvilgiu priežiūros metu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta (asmens b. l. 70). Priežiūros vykdymo laikotarpiu nustatyta, kad R. S. nevykdo teismo skirtų įpareigojimų, tai yra asmuo piktybiškai vengia atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kadangi už sistemingus „Intervencinės programos smurtaujantiems šeimoje“ lankomumo pažeidimus iš programos buvo pašalintas be teisės į ją sugrįžti (asmens b. l. 75-76). Pažymėtina, kad tai jau antras kartas, kai asmuo pašalinamas iš minėtos smurtinį elgesį keičiančios programos, kadangi pirmą kartą iš programos buvo pašalintas 2016-07-15 taip pat už užsiėmimų praleidinėjimą (asmens b. l. 59), tačiau pirmą kartą asmeniui buvo suteikta galimybė į programą sugrįžti, kadangi įrodė, jog vieną užsiėmimą praleido dėl sveikatos problemų (asmens b. l. 63). Taip pat asmuo pažeidė teismo skirtą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kadangi 2016-06-02 policijos pareigūnų nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog R. S. buvo neblaivus, gėrė kartu su asmeniu, dėl kurio veiksmų kreipėsi į policijos pareigūnus (asmens b. l. 57-58). Taip pat asmuo nevykdo Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 14 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų probuojamųjų pareigų, kadangi nei paskirtu laiku, nei pagal siunčiamus įtarimus (asmens b. l. 73-74) į Vilniaus probacijos skyrių asmuo neatvykdavo, be Vilniaus probacijos skyriaus žinios buvo pakeitęs gyvenamąją vietą ir dėl konfliktų su sugyventine buvo išvykęs gyventi pas draugą (asmens b. l. 79), šiuo metu niekur nedirba (asmens b. l. 80), darbo biržoje neregistruotas (asmens b. l. 72). Taip pat priežiūros laikotarpiu asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, tai yra 2016-07-27 važiavo Vilniaus miesto maršrutiniu autobusu be bilieto (asmens b. l. 68).

Teismo posėdžio metu Vilniaus probacijos skyriaus atstovė palaikė teikimą.

Nuteistasis R. S. paaiškino, kad buvo likę 8 pamokėlės iš programos, bet iš darbo grįždamas sutiko sesers vyrą, kurio nebuvo matęs 20 m., tai jis užėjo į svečius, jie išgėrinėjo, o jam reikėjo kitą dieną į darbą. Kaimynas paprašė pagalbos, tai jis paliko savo sugyventinę su sesers vyru namie, o pats nuėjo padėti, o kai grįžo, pamatė, jog jo sugyventinė jį išdavė su jo sesers vyru, todėl jis paprasčiausiai apsisuko ir išėjo, išvažiavo pas savo draugą. Nelankė smurtinį elgesį keičiančios programos, nes negalėjo nuvykti, neturėjo pinigų, negalėjo nusipirkti bilietėlių. Vartojo alkoholį, nes teko jam vartoti, nes bijojo savo sugyventinės buvusio vyro, kuris jį sumušė, dėl ko jis pats kvietė policiją. Išgėrė tik porą taurelių. Į Probacijos tarnybą neturėjo už ką nuvažiuoti. Važiavo po darbo su porininku viešuoju transportu, buvo be bilieto, nes piniginę paliko darbiniuose drabužiuose. Šiuo metu dirba nelegaliai, nes direktorius dar nespėjo jo įdarbinti legaliai, bet bus įdarbintas legaliai, dokumentus atneš. Prašo pagailėti, nes nori pabaigti probaciją, sūnus grįžo iš Anglijos. Gailisi, kad neįvykdė programos. Kol kas gyvena pas sugyventinę, kol suras, kur gyventi, ji leido jam mėnesį pagyventi, bet atskirai gyvena, skirtinguose kambariuose, po mėnesio išeis, su sugyventine nekonfliktuoja.

Prokuroras siūlė pakeisti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – tai yra dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, į kurią jau negalima sugrįžti, į įpareigojimą – įsidarbinti ir tęsti darbą. Terminas dar pakankamai ilgas, todėl jei nuteistasis ir toliau netinkamai elgsis, nevaikščios į Probacijos tarnybą, mes darbą, piktnaudžiaus alkoholiu, tai bet kada bus galima panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Pagal Probacijos įstatymo 14 straipsnį probuojamieji privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) darbingo amžiaus probuojamieji, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, privalo per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai probuotojui; 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Susipažinus su teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis R. S. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, tačiau jis netinkamai vykdė teismo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui jam skirtus įpareigojimus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nevartoti alkoholinių gėrimų. Iš asmens bylos nustatyta, kad R. S. pradėjo dalyvauti „Intervencinėje programoje smurtaujantiems šeimoje“, 2016-02-22 dalyvavo dviejuose individualiuose programos užsiėmimuose, nuo 2016-02-25 iki 2016-03-24 dalyvavo penkiuose grupiniuose programos užsiėmimuose, tačiau vėliau pradėjo praleidinėti užsiėmimus, dėl ko 2016-07-15 iš programos buvo pašalintas pirmą kartą, tačiau pateikus pateisinamą nedalyvavimo paskutiniame užsiėmime priežastį, jam buvo leista toliau dalyvauti programoje, bet nuteistasis ir vėl neatvyko į kelis užsiėmimus, pateisinamų priežasčių nenurodė, todėl jis buvo pašalintas iš programos be teisės į ją sugrįžti. Taip pat iš pateiktų duomenų matyti, kad R. S. vieną kartą pažeidė teismo jam skirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kadangi policijos pareigūno A. M. 2016-06-02 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog R. S. buvo neblaivus, gėrė kartu su asmeniu, dėl kurio veiksmų kreipėsi į policijos pareigūnus. Taip pat iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. S. nevykdė ir bendrųjų probuojamųjų pareigų – ne visuomet kviečiamas atvykdavo į Vilniaus probacijos skyrių, be Vilniaus probacijos skyriaus žinios buvo pakeitęs gyvenamąją vietą, šiuo metu oficialiai niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Be to, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį buvo nubaustas 2016-07-27 8 € bauda. Teismui R. S. paaiškino, kad nelankė smurtinį elgesį keičiančios programos ir nenuvykdavo į Vilniaus probacijos tarnybą, nes neturėjo pinigų nuvykti, alkoholį tą dieną jis buvo priverstas vartoti, išgėrė tik porą taurelių, administracinį pažeidimą padarė netyčia, dėl to, kad paliko piniginę darbe, dėl savo veiksmų gailisi, prašo suteikti jam dar vieną šansą, be to, šiuo metu nors ir nelegaliai, dirba, greitai bus įdarbintas legaliai, pateiks dokumentus, su sugyventine nekonfliktuoja.

Teismas, įvertinęs visumą minėtų aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vis dar yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad R. S. teismo jam skirtų įpareigojimų nevykdė tik iš dalies, be to jis nesislapstė nuo teismo, sužinojęs apie teismo posėdį į jį atvyko nustatytu laiku, prašė suteikti jam galimybę pasitaisyti, reiškė apgailestavimą dėl netinkamo savo elgesio, nurodė, jog stengiasi dirbti, įsidarbinti oficialiai, o šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis dabar jau suvokia, kad jis elgėsi netinkamai ir savo elgesio neteisina. Pažymėtina, kad nors teikime akcentuojama, jog R. S. rizika pakartotinai nusikalsti pagal vertinimo metodiką OASys yra vidutinė (53 balai iš 168) ir linkusi didėti, nustatyta vidutinė rimtos žalos rizika visuomenei, taip pat įpareigojimų nevykdymo rizika, tačiau, kaip matyti iš pateiktų duomenų, R. S. naujų nusikalstamų veikų nedaro, paskutinė jo padaryta nusikalstama veika buvo susijusi su smurto panaudojimu prieš sugyventinę, tačiau jokių duomenų apie tai, kad jis ir vėl smurtautų prieš savo sugyventinę nėra. Taip pat akcentuotina, jog alkoholio vartojimo faktas buvo užfiksuotas tik vieną kartą, ir pažymėtina, jog duomenų apie konkretų R. S. nustatytą neblaivumą nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog R. S. probacijos laikotarpiu, tai yra nuo 2016-06-07 iki 2016-06-21, nuo 2016-07-11 iki 2016-07-13 bei nuo 2016-08-25 iki 2016-09-09 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu taip pat nurodo dirbantis, nors jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, sieks įsidarbinti oficialiai ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Taip pat pažymėtina, jog R. S. padarytas administracinis teisės pažeidimas – važiavimas viešuoju transportu be bilieto – nėra šiurkštus ir nelaikytinas piktybiniu, be to, kaip matyti iš Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenų, R. S. jam 2016-07-27 skirtą 8 € baudą už padarytą pažeidimą sumokėjo 2016-07-29. Be to, teismo posėdžio metu nenaikinti bausmės vykdymo atidėjimo, o suteikti dar vieną progą pasitaisyti nustatant papildomą įpareigojimą prašė ir prokuroras. Įvertinęs visas aplinkybes teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas šiuo atveju vis tik nebūtų proporcinga priemonė R. S. padarytiems pažeidimams, todėl Vilniaus probacijos skyriaus teikimas atmestinas.

Tačiau, įvertinus nuteistojo asmenybę, dar likusį pakankamai ilgą probacijos laikotarpį, tai, kad R. S. nurodė dirbantis, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų, kad nurodė, jog nevykdė teismo skirtų įpareigojimų bei probuojamiesiems nustatytų pareigų dėl to, kad neturėjo pinigų, taip pat atsižvelgus į prokuroro nuomonę, yra teisinis pagrindas skirti R. S. papildomą BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą pareigą – pradėti dirbti ir tęsti darbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam R. S. tenkinti iš dalies.

Paskirti nuteistajam R. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą papildomą pareigą – per vieną mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir įsidarbinus tęsti darbą per visą likusį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.