Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarimo L. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – Institucija) inspektorius 2013-10-25 surašė L. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad pagal 2013-02-20 A. Ž., gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos vamzdžių pakeitimą į mažesnio diametro, ko pasekoje išsiderino namo šildymo sistema ir Institucijos pavedimu Nr. 13ĮP1-2, 2013 m. kovo 5 d. atlikus neplaninį namo šilumos ūkio patikrinimą skunde minėtiems faktams pasitvirtinus (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 13/03/05-01) nustatyta, kad UAB „ (duomenys neskelbtini) “ būdamas namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, eksploatuodamas namo šildymo sistemą nevykdo tam tikrų norminių aktų reikalavimų. Nustatytų trūkumų pašalinimui buvo surašytas privalomas vykdymui nurodymas Nr. 13ĮP1-2. Nurodyme buvo nustatyti terminai trūkumų pašalinimui. Minėtas nurodymas buvo įteiktas įmonės direktoriui, tačiau įmonės direktorius, kaip vadovas, nesiėmė visų įmanomų techninių ir organizacinių priemonių šiems trūkumams pašalinti ir trūkumai nustatytais terminais nebuvo pašalinti, tuo pačiu neįvykdytas aukščiau minėtas Institucijos nurodymas. Šiais veiksmais įmonės direktorius pažeidė Energetikos įstatymo ir Institucijos nuostatų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 99⁴ straipsnyje.

Kauno apylinkės teismo 2014-01-23 nutarimu L. K. administracinio teisės pažeidimo byla, jo veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, nutraukta.

Institucija apeliaciniame skunde prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2013-01-23 nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skirti administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui L. K. baudą. Skunde nurodo, kad teismas be pagrindo konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, kokių konkrečiai reikalavimų L. K. nevykdė, kadangi procese dalyvaujantiems asmenims nekilo abejonių, jog tie reikalavimai yra išvardinti Valstybinės energetikos inspekcijos 2013-03-05 nurodyme Nr. 13ĮP1-2. Atkreipiamas dėmesys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-03-05 buvo surašytas nurodymas, kuris nebuvo įvykdytas ir jo teisėtumas nebuvo ginčijamas teisme. Administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai nurodyta, kad jis surašomas už 2013-03-05 nurodymo nevykdymą, o nurodymo nevykdymo faktas buvo užfiksuotas 2013-10-18 faktinių aplinkybių konstatavimo akte, šio fakto neginčijo ir bylos proceso dalyviai. Nors L. K. nurodė, kad su Valstybinės energetikos inspekcijos nurodymu nesutinka, nes šis yra neteisėtas, pažymima, jog nesant įsiteisėjusio sprendimo, kuriuo Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimas būtų panaikintas, nėra pagrindo konstatuoti jo neteisėtumo.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismo nuomonė, jog valstybinės energetikos inspekcijos 2013-03-05 reikalavimai yra neteisėti, todėl protokolas surašytas nepagrįstai, yra neteisinga. 2013-03-05 nurodyme buvo konstatuoti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimai ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-04-07 įsakymu Nr. 1-111 patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių pažeidimai. Teismas nepasisakė, kad šių aktų kontrolė nėra Valstybinės energetikos inspekcijos kompetencija ar, kad Valstybinės energetikos inspekcijos teisės aktai nesuteikia teisės duoti nurodymus dėl šilumos energetiką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, todėl konstatuotina, kad Valstybinė energetikos inspekcijos 2013-03-05 nurodymas pagrįstas, neperžengiantis teisės aktais suteiktos Valstybinės energetikos inspekcijos kompetencijos ir įgaliojimų ribų. Nurodyme buvo konstatuotas Eksploatavimo taisyklių 311.2 punkto pažeidimas – nepilnai sudarytas pastato šildymo sistemos aprašas, nesudaryta sistemos veikimo schema, nenurodyta šildymo prietaisų galia, tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, kad teisės aktai nenustato prižiūrėtojui pareigos rengti tokius dokumentus. Valstybinė energetikos inspekcija atkreipia dėmesį, kad Eksploatavimo taisyklių 34.1 punktas nustato, kad prižiūrėtojas privalo šilumos ūkį laikyti techniškai tvarkingą ir eksploatuoti jį patikimai ir saugiai, laikydamasis taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų. 309 punktas nustato, kad savininko (administratoriaus) arba prižiūrėtojo būstinėje turi būti šildymo sistemų priežiūros ir naudojimo dokumentai: pastato šildymo sistemos aprašas, pastato šildymo sistemos veikimo ir naudojimo instrukcija ir pastato šildymo sistemos priežiūros instrukcija. Eksploatavimo taisyklių 311.2 punktas nustato, kad pastato šildymo sistemos apraše nurodoma sistemos veikimo schema, hidraulinio balansavimo priemonės ir kiekvieno šildymo prietaiso galia ir šilumnešio srautai stovuose. Valstybinė energetikos inspekcija 2013-03-05 nurodyme konstatavo, kad nepilnai sudarytas pastato šildymo sistemos aprašas, nesudaryta sistemos veikimo schema, nenurodyta šildymo prietaisų galia. Šio pažeidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neginčijo. Už šį pažeidimą Valstybinė energetikos inspekcija surašė 2013-04-05 administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris taip pat nebuvo ginčijamas ir skyrė administracinę nuobaudą, kuri buvo sumokėta. Valstybinė energetikos inspekcija pažymi, kad vykdydama prižiūrėtojo pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Eksploatavimo taisyklių 34.1 ir 311.2 punktų reikalavimus, nes vykdė prižiūrėtojo pareigų pažeisdama 311.2 punkto reikalavimus, todėl Valstybinės energetikos inspekcijos 2013-03-05 nurodymas, kuriame konstatuotas šis pažeidimas, teisėtas.

Skunde akcentuojama, kad teismas taip pat nepagrįstai nustatė, kad (duomenys neskelbtini), name buvo atliktas vamzdyno remontas, todėl šiai situacijai negali būti taikomi Taisyklių punktai, kurie reglamentuoja naujai atsiradusių vartotojų prijungimą, taip pat vartotojų atsijungimą nuo šilumos įrenginių ir šilumos perdavimo. Valstybinės energetikos inspekcijos atstovai ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad buvo atlikta rekonstrukcija, o ne remontas. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. 1-172 patvirtintos Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo 13.2 punktas nustato, kad statinio rekonstravimui priskiriamas šildymo sistemos pertvarkymas dėl buto (butų), patalpos (patalpų) šildymo būdo keitimo, šildymo prietaisų galios, pajungimo vietos toje pačioje patalpoje bei pajungimo schemos keitimas. Byloje buvo pateikta pakankamai duomenų ir nekilo ginčo dėl to, kad šildymo stovai pakeisti iš 20 mm į 16 mm diametrą bei pakeista šildymo prietaisų naudojimo schema. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė šildymo stovų diametras bei šildymo prietaisų pajungimo schema, vadovaujantis paminėtomis nuostatomis, tokia statyba laikytina rekonstrukcija, o ne paprastu remontu, todėl taikytina Taisyklių 138.7 punkto nuostata, reikalaujanti, kad vartotojų naudai sumontuotus ar rekonstruotus šildymo sistemų įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų būtų galima prijungti tik taisyklių 10-17, 107-121, 87-92 punktuose nustatyta tvarka. Pažymima, kad tokia tvarka yra reglamentuota Taisyklių 10-17 punktuose, kurie nustato pareigą vartotojui atlikti tam tikrus veiksmus ir juos patvirtinti dokumentais. Neatlikus taisyklių 10-17 punktuose numatytų veiksmų ir nepateikus atitinkamų dokumentų, Prižiūrėtojas neturėjo teisės leisti atlikti pertvarkymo (rekonstrukcijos) darbus bendroje daugiabučio namo šildymo sistemoje ir leisti pažeidžiant taisykles D. N. šildymo įrenginius prijungti prie centralizuotos šildymo ir karšto vandens sistemos, todėl Valstybinė energetikos inspekcija pagrįstai konstatavo, kad Prižiūrėtojas pažeidė Taisyklių 138.7 punktą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą L. K. prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2014-01-23 nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad Valstybinės energetikos inspekcijos nurodymai iš viso buvo neteisėti, o pagal ATPK 99⁴ straipsnį atsakomybė kyla tik už teisėtų reikalavimų ir nurodymų nevykdymą.

Valstybinės energetikos inspekcijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvada, kad L. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 99⁴ straipsnyje, sudėties. Institucijos nuomone, teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė nepagrįstai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinę skundžiamo nutarimo, apeliacinio skundo motyvus neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis. Pirmos instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. įrodymus vertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų nekonstatuota, todėl skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

L. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagal ATPK 99⁴ straipsnį. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia neįleidimas ar kitoks kliudymas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pareigūnams tikrinti pagal jų kompetenciją įmones, įstaigas, organizacijas ir kitus ūkio subjektus, taip pat Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas. Nagrinėjamu atveju Valstybinės energetikos inspekcija 2013-03-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui L. K. surašė nurodymą Nr. 13ĮP1-2, kuriame nurodė tam tikrus pažeidimus ir nustatė nurodymų įvykdymo terminą. Nustatytų pažeidimų nepašalinus Valstybinė energetikos inspekcija surašė L. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už teisėtų reikalavimų nevykdymą. Pirmos instancijos teismas, teismo posėdyje apklausęs liudytojus, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, Valstybinės energetikos inspekcijos atstovą, ištyręs ir įvertinęs rašytinius įrodymus, esančius byloje, pagrįstai konstatavo, kad Valstybinės energetikos inspekcijos 2013-03-05 nurodyme pateikti reikalavimai neatitinka teisėtumo principo, yra prieštaraujantys įstatymams, todėl negali būti laikomi teisėtais reikalavimais. Esant tokiai aplinkybei teismas pripažino, kad L. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Aukštesnysis teismas sutinka su tokiu pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimu ir pritaria nutarime padarytoms išvadoms, kad neteisėto reikalavimo nevykdymas administracinės atsakomybės neužtraukia, kadangi ATPK 99⁴ straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodyta, kad administracinę atsakomybę pagal minėtą straipsnį užtraukia tik teisėtų reikalavimų nevykdymas.

Atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.)., apeliacinės instancijos teismas, pritardamas Šakių rajono apylinkės teismo 2014-01-23 nutarime padarytoms išvadoms, skundžiamo nutarimo motyvų nekartoja.

Nagrinėjamu atveju papildomai atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl ATPK 99⁴ straipsnio dispozicijoje nustatytų reikalavimų pažeidimo Valstybinė energetikos inspekcija nurodymus gali duoti ne tik juridiniam, bet ir fiziniams asmenims. Tokia teisė aiškiai numatyta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-63 patvirtintuose Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatuose, kurių 12.2 punkte nurodyta, kad Valstybinė energetikos inspekcija ar jos įgalioti valstybės tarnautojai, atlikdami pavestas funkcijas, turi teisę fiziniams ir juridiniams asmenims duoti privalomus nurodymus dėl energijos išteklių ar energijos perdavimo, paskirstymo, laikymo, tiekimo, vartojimo, energetikos objektų ir įrenginių įrengimo, eksploatavimo bei tinklų apsaugos teisės aktų pažeidimo. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šildymo sistemos vamzdžių ir radiatorių pakeitimo kreipėsi tik vieną namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventoja D. N.. Tačiau nustatyta, kad daugiabučio namo butų savininkai bendrojo naudojimo objekto – šildymo stovų rekonstrukciją atliko savavališkai, t. y. apie pastato šildymo sistemos rekonstrukciją neinformavus šilumos tiekėjo (prižiūrėtojo) pakeitė šildymo stovų pralaidumą, pakeisdami vamzdynų diametrą. Byloje jokių objektyvių duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui buvo žinoma apie tai, kad bus rekonstruojama daugiabučio namo šildymo sistema, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ davė leidimą tokiai rekonstrukcijai, byloje nėra. Tokių įrodymų nei bylą nagrinėjant teisme, nei savo apeliaciniame skunde nenurodė ir Institucija. Institucijai nepaneigus faktinės aplinkybės, kad daugiabučio namo šildymo sistema buvo rekonstruota savavališkai, be šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos prižiūrėtojo žinios ir leidimo, laikytina, kad L. K. negali būti atsakingas už kitų asmenų, šiuo atveju namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų neteisėtus veiksmus, apie kuriuos L. K. nebuvo žinoma. Nesant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės negali būti taikoma ir administracinė atsakomybė. Tokią išvadą padarė ir pirmos instancijos teismas, kuriai nepritarti aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Be to, ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo byla L. K. nutraukta, neatima iš Valstybinės energetikos inspekcijos galimybės ir teisės reikalauti pašalinti nustatytus pažeidimus iš atsakingų asmenų, šiuo atveju iš daugiabučio namo gyventojų, savavališkai rekonstravusių namo šildymo sistemą.

Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog buvo atliktas šildymo sistemos remontas, nors iš tikrųjų atlikta rekonstrukcija, šiuo atveju nėra pagrindas konstatuoti, kad L. K. veiksmuose yra ATPK 99⁴ straipsnio sudėtis. Kaip jau minėta, ta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui nebuvo žinoma apie savavališką šilumos įrenginių rekonstrukciją, nėra paneigta, taip pat nėra paneigta ir tai, kad dėl šilumos sistemos rekonstrukcijos S. K. ir A. Ž., pagal jungtinės veiklos sutartį būdami atsakingi už bendrųjų reikalų, susijusių su daugiabučio gyvenamojo namo priežiūra ir eksploatacija, tvarkymą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė. Tokiu atveju valstybinės energetikos inspekcijos nurodymas pašalinti pažeidimus, kurie atsirado ne dėl L. K., o dėl savavališkų daugiabučio namo gyventojų veiksmų, laikytinas neteisėtu, kaip tai nustatė ir pirmos instancijos teismas. Nurodymo teisėtumas šiuo atveju yra būtinas ATPK 99⁴ straipsnio dispozicijoje apibrėžto pažeidimo požymis, o jo nesant, negali atsirasti ir administracinė atsakomybė. Pripažinus, kad L. K. nėra tinkamas atsakomybės subjektas ir nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 99⁴ straipsnyje, sudėties, administracinio teisės pažeidimo byla jam nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Institucija, nesutikdama su tokiomis išvadomis, savo apeliaciniame skunde naujų esminių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ir kurios paneigtų pirmos instancijos teismo išvadų teisingumą, nenurodė, tokių teisinių ir faktinių aplinkybių nenustatė ir aukštesnysis teismas.

Apygardos teismo vertinimu faktinės aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai surinkti ir įvertinti nepažeidžiant procesinių normų reikalavimų, teismo išvados motyvuotos ir pagrįstos. Tvirtinti, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos aiškinantis pažeidimo padarymo aplinkybes ir vertinant įrodymus buvo pažeistos, aukštesnysis teismas pagrindo neturi. Laikytina, kad Šakių rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas, pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.