- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-01
- Bylos Nr.
- e2YT-19825-842/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14540-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Pareiškėjas
- S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, S. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, S. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo J. M. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti ir įgijo ½ dalį bei 1/6 dalį ūkinio pastato.
2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvai S. P. (dabar – M.) ir tėvas J. M. sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėjas. 1992 m. spalio 14 d. sutuoktiniai bendrąja jungtine nuosavybės teise įsigijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojusius įstatymus nurodytas turtas buvo užregistruotas tik pareiškėjo motinos S. M. vardu. 1996 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas J. M. ir S. M. santuoką nutraukė, nutraukiant santuoką butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), padalinti nebuvo. (duomenys neskelbtini) J. M. mirė. Pareiškėjas po palikėjo J. M. mirties priėmė palikimą – ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai juos valdyti. Palikėjas po tėvo mirties butą ir ūkinį pastatą valdė ilgiau kaip 15 metų ir tai daro iki šiol. Pareiškėjas mokėjo mokesčius, išlaikė ir likusį turtą prižiūrėjo, atliko remonto darbus. Be to, nuolatinė pareiškėjo gyvenamoji vieta taip pat yra nurodomame bute. Į notarą pareiškėjas dėl turto paveldėjimo nesikreipė dėl to, kad manė, kad užteks tik faktiškai pradėti valdyti palikimą. Jokie kiti asmenys per teisės aktų nustatytus terminus į notarą dėl turto pavedėjimo nesikreipė, o palikėjas testamento nebuvo sudaręs. Kadangi ½ buto dalis ir 1/6 ūkinio pastato dalis formaliai vis dar priklauso J. M., nes pareiškėjas dokumentaliai nėra priėmęs palikimo nepaisant to, jog palikimą priėmė pradėdamas faktiškai turtą valdyti, todėl pareiškėjas negali pilnai įgyvendinti atsiradusios teisės į tėvo J. M. palikimą, todėl būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, pareiškimo neginčija ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
5. Suinteresuotas asmuo S. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškimui ir prašo jį tenkinti, kadangi po palikėjo J. M. mirties palikimą priėmė sūnus S. M., pradėdamas nekilnojamąjį turtą faktiškai valdyti. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas gyvena bute, jame yra deklaravęs gyvenamąją vietą, butą prižiūri, tvarko, remontuoja, moka mokesčius, betarpiškai naudojasi ir ūkiniu pastatu, butą ir ūkinį pastatą išlaiko,
6. Teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
7. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai (CPK 118 straipsnio 1 dalis, 121 straipsnio 2 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9 dalis)
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
8. Kad įgytų palikimą įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesiui nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).
9. Iš byloje esančio 2023 m. rugsėjo 30 d. išrašo iš Gyventojų registro nustatyta, kad J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdamas ištuokoje.
10. Remiantis pateikta santuokos liudijimo kopija, santuoka tarp J. M. ir S. M. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), ištuokos liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini). Pateiktas 1996 m. gegužės 17 d. sprendimas patvirtina, kad nutraukiant palikėjo ir jo sutuoktinės santuoką nebuvo sprendžiamas klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Duomenų, kad klausimas dėl turto padalinimo būtų išspręstas po santuokos nutraukimo, byloje nėra. Tokių duomenų teismas nenustatė ir patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis.
11. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2023 m. spalio 3 d. išrašu), buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), turinčio priklausinį – 1/3 dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke yra nurodyta tik S. M., tačiau į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (santuokos, ištuokos liudijimai, duomenys iš Nekilnojamojo turto registro) patvirtina, kad šis turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, yra laikytinas bendrąja jungtine palikėjo J. M. ir S. M. sutuoktinių nuosavybe.
12. Palikimas po J. M. mirties atsirado (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties pagal į bylą pateiktus duomenis bei pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimus liko turto: ½ dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei 1/6 dalis jo priklausinio – pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
14. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, Gyventojų registro pažyma apie gyvenamosios vietos deklaravimą, pateikti mokėjimo už komunalines paslaugas kvitai patvirtina, kad pareiškėjas po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį valdyti kaip savo – pareiškėjas liko gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi ir išlaikė likusį nekilnojamąjį turtą.
15. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po J. M. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Įregistruotų mirusio J. M. testamentų nėra. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas po tėvo mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po J. M. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
17. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjo interesais, todėl valstybei iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 14,57 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Įrodymai, patvirtinantys išlaidų sumokėjimą, turi būti pateikti teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini) – priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Priteisti iš pareiškėjo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 14,57 Eur (keturiolika eurų ir 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.