Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.2.14.1.2.2.; 2.1.4.4.; 2.1.4.5.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.8.; 2.1.4.11.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.2.2.10.; 2.3.4.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.

2015 m. gruodžio 29 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. S. (A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Vilniaus r. sav., Kalvelių sen., Kalvelių k., (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, neteistas, administracine tvarka nebaustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. įsibrovęs į patalpą pavogė svetimą turtą, o būtent jis:

2014-12-18, apie 03.00 val., Pasieniečių mokyklos 5 bendrabutyje, esančiame adresu Vilniaus r., Medininkų sen., Medininkų k., įsibrovė į patalpą – įėjo į bendrabučio 137 kambarį, kuriame miegojo A. K. (A. K.) ir pagrobė A. K. turtą - 144,81 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „S. G. SII“ su ,,TELE 2“ SIM kortele ir atminties kortele, tuo padarė nukentėjusiajam A. K. 144,81 Eur turtinę žalą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

A. S. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino, paaiškino, kad 2014-12-18, 06.30 val., būdamas Pasieniečių mokyklos kursantu, nuėjo į rytinę mankštą, po jos einant į kambarį, sutiko kursantą E. I., kuris pasiūlė už 150 litų nusipirkti telefoną ,,S. G. SII“. Kodėl E. I. jam pasiūlė pirkti telefoną nežino. Būnant lauke, paklausus, kodėl taip pigiai parduoda, E. I. atsakė, kad jam reikia pinigų. Telefonas buvo išjungtas, bet veikė, jame buvo atminties ir SIM kortelės. Pastarąją E. I. pasiėmė. Dėžutės, dėklo ar priedų nebuvo. Su savimi turimus 100 litų padavęs sutarė, kad likusius 50 litų atiduos po atostogų. Įsigijo šį ne naują telefoną, nes reikėjo, be to tokio modelio telefono naujo nebūtų galėjęs įsigyti. Su E. I. kalbėjo apie 5 minutes ir tuo metu buvo įjungęs telefoną be SIM kortelės. Po mankštos pasijutus blogai – pakilus temperatūrai, pranešus majorui, apie 07.15 val. išvažiavo į namus Kalvelių kaimą, Vilniaus r. Naudojosi šiuo telefonu 2014-12-31, apie 22.00 val., nes išsikrovė jo senas telefonas, be to dingo elektra ir reikėjo žibintuvėlio. Naudojosi šiuo telefonu keletą dienų, po to naudojosi tik savo senu telefonu, nes ten buvo visi numeriai. Neskubėjo naudotis nauju telefonu. Savo SIM ,,Pildyk“ kortelę įstatė į ,,S. G.“ telefoną. Į mokyklą grįžus 2015-01-05, turėjo pasiėmęs naują telefoną. Girdėjo kalbas, kad jis pavogė telefoną, kurio negrąžino A. K., nes nežinojo, kad tai jo telefonas. E. I. likusius pinigus grąžino 2015-01-06. Grįžus į namus tos savaitės penktadienį, pamiršęs telefoną paliko pas tėvus ir 2015-01-12 telefono neturėjo, todėl neatidavė pareigūnams. Su pareigūnais buvo kalbama dėl telefono grąžinimo. Kriminalistams atvažiavus apie 13.00 - 14.00 val., jis miegojo. Pareigūnas T. M., jį pažadinęs, davė lapą, paklausė ar ant jo nurodytas jo telefono numeris ir nurodė, kad jis pavogė telefoną. Atsakė, kad telefono nevogė, o nusipirko iš E. I.. Pareigūnas sakė, kad prisipažintų, nes kitu atveju bus blogiau, dėl ko išsigando. Kadangi neturėjo problemų su policija, tai jį ir įbaugino. Pareigūnas liepė prisipažinti, nurodydamas, kad susitaikius su A. K. ir davus pinigų jam nieko nebus. Prisipažino, nes pareigūnas darė spaudimą. Nuėjo į A. K. kambarį, kuriame buvo pareigūnė D. G. ir A. K.. T. M. atsisėdo ant spintelės, parodė spintelę, iš kur neva dingo telefonas. Atsiprašė A. K., prašydamas, kad atsiimtų pareiškimą, nes sumokėtų jam padarytą žalą. A. K. sutikus taikytis, nutarė, kad dėl sumos pasikalbės vėliau. Su T. M. ir D. G. nuėjo į jo kambarį, kuriame T. M. klausinėjo, kodėl pavogė telefoną. D. G. surašinėjo apklausos protokolą, tačiau neminėjo E. I. pavardės. Savo apklausos protokolą perskaitė, pasirašė, nes norėjo susitarti su A. K.. Po apklausos buvo parodymų patikrinimas vietoje, t. y. kaip išėjo iš savo kambario, ranka rodydamas į koridoriaus galą kur gyveno A. K.. Įėjus į A. K. bloką, parodė, kur gulėjo telefonas, nes T. M. prieš tai parodė spintelę, ant kurios gulėjo telefonas. Kažkuris iš pareigūnų fotografavo. Su A. K. pakalbėjus apie 17.00 val., paaiškėjo, kad pastarasis nori 1500 litų, kad atsiimtų pareiškimą. Pasakęs, kad tiek pinigų neturi, išvažiavo namo, kur artimieji patarė neprisiimti kaltės. Galimai 2015-01-13 A. K. grąžino telefoną ir pasakė, kad telefono nevogė, atsiprašė, tačiau nepaaiškino, kad telefoną nusipirko iš E. I.. Pakeitus parodymus, nenorėjo su E. I. kalbėtis. E. I. neliepė grąžinti pinigų. Po pareigūnų apsilankymo vieną kartą bendravo su E. I., kuris sakė, kad jam reikia atsiimti savo parodymus. Mokykloje šiuo ,,S. G.“ telefonu, be savo SIM kortelės, neslėpdamas, naudojosi po atostogų. SIM kortelę buvo įdėjęs tik per Naujuosius metus. Turėjo ir savo seną telefoną. Nukentėjusiojo 350 eurų civilinio ieškinio nepripažįsta, nes telefono nevogė. Prašo išteisinti;

A. S. ikiteisminio tyrimo metu 2015-01-12 apklaustas kaip spec. liudytojas apie jo galimai padarytą nusikalstamą veiką paaiškino, kad 2014-12-18, apie 03.00 val. jis buvo Vilniaus r., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių mokykloje, kurioje jis yra kursantas. Minėtu laiku išėjęs iš savo kambario, nuėjo į kito kursanto A. K. kambarį. Atidarė duris, suprato, kad šis miega ir pamatė, kad guli mobiliojo ryšio telefonas ,,S. G. S2“ su liečiamu ekranu. Mobiliojo ryšio telefonas buvo prijungtas prie kroviklio, ištraukęs iš įkroviklio, įsidėjo į kelnių kišenę, ir grįžęs į kambarį jį išjungė ir padėjo prie lovos esančios spintelės. Atsikėlęs ryte apie 07.15 val., išėjęs iš mokyklos, išsiėmęs iš mobiliojo ryšio telefono SIM kortelę išmetė prie mokyklos įėjimo į šiukšlių dėžę. Grįžęs namo į Vilniaus r., Kalvelių sen., Kalvelių k., Bažnyčios g. 8, įdėjo mobiliojo ryšio telefoną į namuose esančią spintelę. 2014-12-31, apie 19.00 val. įsistatė savo SIM kortelę, kurios Nr. 867482040, ir naudojosi iki 2015 m. sausio 2 d., bei paliko namie spintelėje. Daugiau mobiliojo ryšio telefonu nesinaudojo. Norėjo mobiliojo ryšio telefoną grąžinti, bet drąsos neužteko, nes sužinojo, kad išmes iš Pasieniečių mokyklos, todėl telefono negrąžino. Labai gailisi dėl vagystės, nori susitaikyti su A. K. ir atlyginti patirtą žalą (b. l. 62 -63);

Savo parodymus A. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 81 - 86).

Vėlesnėse apklausose, atliktose ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, A. S. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino.

Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikaltimą, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiojo A. K. paaiškinimu, kad mokosi Pasieniečių mokykloje, Medininkų k, Vilniaus r. Bendrabučio Nr. 5 kambaryje, kur gyveno su Edvinu, 2014-12-18 telefoną ,,S. G. SII“, pirktą už 500 litų prieš metus laiko, prijungė prie kroviklio į ,,rozetę“, esančią prie kaimyno spintelės, t. y. ant pirmos spintelės, esančios dešinėje pusėje. Edvino tą naktį nebuvo, o tame bloke dviejuose kambariuose gyvena keturi žmonės, tačiau tuo metu, visame bloke buvo likęs vienas, nes kiti sirgo. Po 22.00 val. iš kambario negalima išeiti. Nuėjo miegoti po 00.00 val. Naktį nieko negirdėjo. 2014-12-19, apie 06.30 val. pažadinęs draugas pasakė, kad pramiegojo mankštą. Pastebėjo, kad liko tik kroviklis, o telefono nebebuvo. Pagalvojo, kad miegodamas išjungė telefone nustatytą žadintuvą ir kur nors jį padėjo, todėl nuėjo į mankštą. Grįžęs po mankštos į kambarį, ieškojo telefono. Apieškojo ir bloką, galvodamas, kad gal kas nors jį paslėpė taip pajuokaujant. Paskambinus iš draugo L. K. telefono į jo dingusį telefoną, paaiškėjo, kad jis išjungtas. Apie dingusį telefoną pranešė kuratoriui, kuris visus sukvietęs nurodė grąžinti telefoną. Niekas telefono negrąžino. Tą dieną iš mokyklos neišleido, savaitgalį policijos įstaiga nedirbo, todėl po maždaug penkių dienų kreipėsi į policiją, parašė pareiškimą. Įtarė, kad telefoną galėjo pavogti A. S., nes mokykloje sklido kalbos, kad pastarasis iš bendroje virtuvėje esančio šaldytuvo vogdavo maistą, dėl ko net komendantė su juo kalbėjo. Nuo 2014-12-19 dvi savaites buvo atostogos. Galimai 2015-01-12 atvykus policijos tyrėjams D. G. ir T. M., nurodė asmenų pavardes, su kuriais bendrauja, tačiau A. S. neminėjo. Su tyrėjais nuėjus į bendrabutį Nr. 5, jis su D. G. nuėjo į savo kambarį, o T. M. kalbėjo su A. S.. Mano, kad su tyrėja pildant dokumentus dėl telefono dėžutės, su tyrėju atėjęs A. S. atsiprašė, kad pavogė telefoną, t. y. sakydamas „atsiprašau, kad pavogiau tavo telefoną“ ir siūlėsi grąžinti pinigus, kad nebeturėtų pretenzijų. Matėsi, kad A. S. nervinosi, bet nematė, kad jis būtų įbaugintas. Bijo suklysti dėl A. S. ir pareigūno atėjimo į jo kambarį, tačiau tikrai žino, kad A. S. jo atsiprašė. Tyrėjai pildė dokumentus, mano, kad ėjo į A. S. kambarį, apklausinėjo A. S., po to, atliko įvykio vietos apžiūrą, kurioje galimai dalyvavo ir jis. Jam su D. G. užėjus į kaltinamojo kambarį, A. S. jo atsiprašė ir siūlė susitarti. Tiksliai nežino, kur buvo T. M., jiems išėjus iš kaltinamojo kambario bei negali pasakyti ar T. M. iki parodymų patikrinimo vietoje buvo užėjęs į paties kambarį. Atsimena, kad A. S. sėdėdamas atsakinėjo į tyrėjos klausimus. Nežino ar tuo metu buvo pildomi kokie dokumentai. Galimai A. S. apklausos metu buvo užėjęs į A. S. kambarį, ar prieškambarį, kurios metu stovėjo. Prisimena, kad matė kaip A. S. buvo apklausiamas, tačiau ką jis sakė negali pasakyti. Po A. S. apklausos koridoriuje rinkosi žmonės, o pareigūnė sakė, kad niekas nelįstų dėl atliekamos apklausos. Po to daiktų paėmimo protokolu iš jo buvo paimta telefono dėžutė. Jei ir prieš A. S. apklausą, A. S. ir T. M. buvo užėję į jo kambarį, tai tikrai jie užėjo trumpam, stovėjo prieškambaryje. Neatsimena ar jie buvo jo kambaryje. Tikrai nebuvo to, kad T. M. sėdėtų ant spintelės ar ilgai būtų jo kambaryje. Mano, kad pirmą kartą buvo apklaustas policijos įstaigoje. Negali pasakyti ar viską papasakojo. Visų įvykių sekos tiksliai gali neprisiminti. A. S. parodymų patikrinimo vietoje mano, kad nedalyvavo, tačiau protokole viskas užfiksuota teisingai. A. S. dar kartą atėjęs atsiprašė, kad pavogė telefoną, nurodydamas, kad taip pasielgė, nes jis kitiems pasakojo apie tai kad A. S. vagia maistą. Neatleido jam, nes tėvai pirko naują telefoną išsimokėtinai. Tą vakarą atėjęs A. S. nesakė, kad jis nevogė telefono, tačiau nurodė, kad atlygins žalą ir sutarė dėl 300-350 eurų atlyginimo, t. y. suma, už kurią jis įsigijo naują telefoną. A. S. paaiškino, kad telefonas namuose, o kitą dieną, jam grįžus iš namų, telefoną grąžino, tačiau apie žalos atlyginimą jau nekalbėjo. Telefonas buvo be apsauginės dėžutės, apsauginės plėvelės, ,,TELE2“ SIM kortelės, apibraižytas, ištrinta visa buvusi informacija, bet veikiantis. Matėsi, kad juo naudojosi A. S., nes buvo įdiegta ,,Viber“ programa ir įjungta jo paskyra su A. S. nuotrauka. Grąžinus telefoną, A. S. pakeitė parodymus sakydamas, kad telefono nevogė, o nusipirkto iš E. I.. Jei asmuo yra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tai jis pašalinamas iš mokyklos, ir dėl to visi kursantai yra įspėti. Pareiškė 350 eurų civilinį ieškinį daugiau už moralinę žalą. Nori, kad A. S. būtų nubaustas ir atlygintų nors dalį nuostolių, nes su tėvais įsigijo naują telefoną, grąžintas pavogtas telefonas buvo be gumytės, apibraižytas, dingo informacija - dėl mokslų, mokomoji medžiaga, nuotraukos;

- liudytojo E. I. paaiškinimu, kad mokosi Pasieniečių mokykloje ir ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, davė teisingus parodymus ir nurodė, kad įvykio naktį miegojo, o tai patvirtinti gali kambario draugas E. K.. Nukentėjusįjį pažįsta, kaltinamąjį tik matęs mokykloje, bet asmeniškai jo nepažinojo. Apie vagystę iš bendrabučio gyventojų išgirdo 2015 metų sausio mėnesį. Po atostogų į mokyklą grįžo 2015-01-06. Galimai 2014-12-18, vagystės dieną, atsikėlė 06.30 val. į mankštą, kuri baigiasi 07.00 val. Po mankštos su A. S. nekalbėjo. Budėtojas užrašo, kiek asmenų dalyvavo mankštoje, tačiau jų pavardžių neužrašo. Apie vagystės laiką sužinojo po apklausos policijoje. Jei po mankštos planuojama važiuoti namo, apie tai reikia pranešti kuratoriui, pasirašyti pas budėtoją ir anksčiausiai iš mokyklos būtų įmanoma išvažiuoti 09.00 – 09.30 val. Vėliau suprato, kad jį A. S. apkalba, galimai dėl to, kad turi draugų, lankosi pas paneles. Telefono nevogė, taip pat A. S. jo nepardavė. Tarp jo bendrabučio ir iki to, iš kurio pavogtas telefonas, 100 metrų atstumas. Mokykloje griežta tvarka, t. y. budėtojas turi patikrinti, ar visi yra savo kambariuose, o išeiti po 22.00 val. negalima. Yra trys bendrabučiai, kuriuose gyvena kursantai, t. y. jo bendrabutis Nr. 6, o A. K. – Nr. 5, kuriame iki įvykio nėra lankęsis. Budėtojai yra kiekviename bendrabučio aukšte. Tuo metu blokuose dar nebuvo galimybės užsirakinti. Sužinojus dėl apkaltinimo telefono vagyste, sausio viduryje nuėjo pas A. S., kuris nepaaiškino, kodėl jį apkalba, tiesiog sakė, kad jis pavogė telefoną. Pas A. S. ėjo vieną kartą su būriu, nes būrys įkalbėjo su juo pasikalbėti. Ėjo su būriu, bijodamas, kad galimai A. S. gali jį užpulti. A. S. negrasino;

- liudytojos D. G. paaiškinimu, kad dirba Vilniaus rajono policijos komisariate Kriminalinės policijos Antrojo skyriaus, tyrėja. Nukentėjusysis A. K. dėl telefono ,,S. G. SII“ vagystės pateikė pareiškimą. Atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pagal pavogto aparato IMEI kontrolę nustatyta, kad į telefoną buvo įstatyta SIM kortelė, priklausanti A. S.. 2015-01-12 su kolega T. M. nuvykus į Pasieniečių mokyklą, prisistačius, informavo, kad nori pakalbėti su A. K. ir A. S.. A. S. tuo metu miegojo, todėl su A. K. nuėjo į koridorių. Kiek pamena paprašė nukentėjusiojo pavogto mobilaus telefono dėžutės ir surašė daiktų pateikimo protokolą. Po to atliko įvykio vietos apžiūrą ir surašė įvykio vietos apžiūros protokolą. Užpildant įvykio vietos protokolą, A. K. parodė savo kambarį. Nerodė, kur gulėjo telefonas. Fotografavo. Gali būti ir atvirkščiai. Galimai pirmiau atliko įvykio vietos apžiūrą, po to paprašė nukentėjusiojo pateikti dėžutę. Šie du protokolai buvo užpildyti A. K. kambaryje, kuris mano, kad dalyvavo tuose veiksmuose. Neatsimena, kada apžiūrėjo mobilaus telefono dėžutę bei ar apžiūrėjo dėžutę su A. K.. Tuo metu T. M. nebuvo, nes jis buvo pas A. S.. Atliekant veiksmus su nukentėjusiuoju iki tol, kol ėjo į A. S. kambarį mano, kad niekas nebuvo atėjęs. Su T. M. buvo pasidalinę darbais - ji bendravo su A. K., o T. M. nuėjo pas A. S.. Po to nuėjo į A. S. kambarį apklausti jį specialiuoju liudytoju. Kambaryje buvo T. M. ir A. S. ir pastarojo būsena buvo normali, neatrodė išsigandęs. T. M. gestų ar žodžių A. S. atžvilgiu nebuvo. Paklausus, kaip galintis paaiškinti, kad jo SIM kortelė buvo įdėta į vogtą telefoną, T. M. pasakė, kad A. S. prisipažįsta padaręs vagystę, o A. S. patvirtino, kad prisipažįsta. Iš A. S. žodžių buvo surašytas apklausos protokolas. Atsimena faktą, kad A. S. tą dieną atsiprašinėjo A. K. ir žadėjo atlyginti žalą, tik negali pasakyti, kurioje vietoje tai įvyko ir kada. A. S., apklaustas specialiuoju liudytoju ir jis apie įvykį parodymus pateikė savanoriškai. Prieš pildant protokolą jam pasiūlė advokato paslaugas, paaiškino jo teises, kad davus parodymus taps įtariamuoju, po ko jis viską pasirašė ir prisipažino. A. S. papasakojo, kad naktį įėjo į kambarį ir paėmė telefoną. Viskas, kas surašyta A. S. apklausos protokole, surašyta iš jo žodžių. A. S. protokolą perskaitė, jokių pastabų neturėjo, sutiko su tuo, kas parašyta pasirašė. Nežino ar kolega šioje apklausoje dalyvavo. Po to tyrėjas T. M. pasiūlė A. S. atlikti parodymų patikrinimą vietoje ir pastarasis savanoriškai parodė kaip viskas vyko. A. S. savanoriškai sutiko užfiksuoti apklausos metu duotus parodymus vietoje. Atliekant šį veiksmą ji dalyvavo. Nieko A. S. sufleruota nebuvo. Buvo paklausta ar jis anksčiau vykdė tokį veiksmą, o jam atsakius, kad ne, buvo pasakyta savo ranka parodyti kambarį ir kaip viskas vyko. A. S. ėjo priekyje, niekas jo niekur nelydėjo, jis pats ranka rodė, kur ir kuria kryptimi eina. A. S. parodė, pro kurias duris reikia užeiti. A. S. pats nuvedė į A. K. kambarį, į kurį įėjo jis pirmas, o kambarys buvo tuščias. A. S. iš karto, tvirtai, tiksliai parodė, nuo kurios spintelės pavogė telefoną, t. y. nuo artimesnės, iš dešinės pusės, šoninės spintelės. A. S. pasakė, kad naktį, kai visi miegojo, paėmė telefoną atjungęs kroviklį, su savimi kroviklio neėmė. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje nebuvo jokių pažeidimų. Mano, kad tą dieną iki A. S. parodymų patikrinimo vietoje atlikimo, A. S. nebuvo užėjęs į A. K. kambarį. Tikrai nebuvo taip, kad iki A. S. parodymų patikrinimo vietoje, į A. K. kambarį būtų užėjęs T. M. su A. S. ir T. M. būtų parodęs A. S. spintelę, ant kurios gulėjo pavogtas telefonas. Tikrai nerodė A. S. jokių gestų, užuominų, niekas jam nieko nepasakinėjo, nes neturi tikslo to daryti. Parodymų patikrinimo vietoje protokole įsivėlusi techninė klaida dėl laiko. Parodymų patikrinimas vietoje su A. S. buvo atliktas paskutinis ir šis veiksmas galėjo baigtis apie 16.00 val. Parodymų patikrinimo vietoje protokole dėl 139 kambario yra taip pat įsivėlusi techninė klaida, nes turi būti nurodytas Nr. 137. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, A. K. jo paties kambaryje nebuvo. Visų smulkmenų nepamena. Buvo įteikti šaukimai atvykti į policijos komisariatą. Bylą perdavė kitai tyrėjai. Be to, bendraujant su A. S., pasakė, kad iš karto po vagystės vogtą telefoną išsivežė namo ir apklausos metu nurodė, kad telefonas pas jį namuose. Nenuvyko pas jį namo ir nepaėmė telefono, nes pastarasis T. M., sakė, kad bijo senelio. T. M. sakė, kad A. S. pažadėjo, kad pats nuvažiuos namo, pasiėmęs telefoną grąžins, arba nuveš į komisariatą. A. S. pasakė, kad užėjęs į kambarį, paėmęs telefoną išėjo, t. y. pavogė telefoną, o kitų asmenų neminėjo. Patvirtina, kad A. S. viską papasakojo savo noru, prisipažino, jokio spaudimo iš jos pusės nebuvo. A. S. kaip specialusis liudytojas galėjo ir sumeluoti. Tai buvo jo pasirinkimo teisė. Jis galėjo ir neduoti parodymų. Mano, kad A. S. iš tikrųjų davė parodymus savo noru, be jokio spaudimo, jis buvo geranoriškai nusiteikęs, sklandžiai viską atsakinėjo, pasakojo, jo apklausa buvo rami, nesunki. Po apklausos jis irgi nesijautė blogai. Iš A. S. apklausos jai buvo aiškios nusikaltimo padarymo aplinkybės, t. y. apklausa buvo informatyvi. 2015-01-12 A. S. prisipažino pavogęs telefoną ir nieko nepasakojo, kad nusipirko telefoną iš E. I.. Atsimena, kad ji, sėdėdama ant lovos, apklausinėjo A. S.. Gal A. K. stovėjo prieškambaryje, nes pagal procesą apklausoje kiti asmenys negali dalyvauti;

- liudytojo E. S. paaiškinimu, kad mokosi Pasieniečių mokykloje. 2014-12-18 vagystės metu nenakvojo savo kambaryje. Tuo metu gyveno viename kambaryje su A. S.. Nakvojo tą naktį antrame aukšte, kitame kambaryje. Po Kalėdinių atostogų ir Naujųjų metų, 2015 metų sausio pradžioje, kai visi grįžo į mokyklą, sužinojo, kad buvo dingęs A. K. telefonas, tačiau jis jau buvo atsiradęs. Telefoną rado pas A. S.. Pastarasis, rūkant, jam pats papasakojo, kad telefoną pavogė jis, jis prisipažino apie tai policijai ir policija rado pas jį telefoną. Pastarasis vagystės aplinkybių nepapasakojo. A. K. gyvena jų bendrabutyje Nr. 5. A. K. gyvena netoli jų kambario. Nakties metu bendrabučio durys nėra rakinamos. A. S. kitą dieną pakeitė savo parodymus ir pasakė, kad tai ne jis pavogė telefoną. A. S. jam paaiškino, kad jis nupirko pavogtą telefoną iš E. I.. Gyveno su A. S. pusę metų ir buvo normalus žmogus, tik vogė maistą, įvairias smulkmenas. Dingdavo ir jo daiktai - oro gaiviklis, maisto produktai. Vieną kartą pagavo A. S. virtuvėje prie šaldytuvo, kai jis gėrė jo pieną, dėl ko pastarasis atsiprašė. Nakties metu negalima iš vieno bendrabučio nueiti į kitą. 2014-12-18 buvo mankštoje, o tą naktį nakvojo kitame kambaryje. A. S. išvažiavo po mankštos namo. Kai grįžo iš mankštos A. S. buvo kambaryje ir pasakė, kad susirgo, surinko savo daiktus ir išvažiavo namo. Su A. S. buvo draugai. niekam nesakė apie telefoną. Po atostogų, kai atvažiavo policija, tik tada A. S. prisipažino, kad telefoną pavogė jis. A. S. iš pradžių pasakė, kad tai jis pavogė telefoną, po to jis jau sakė, kad nieko apskritai nežino apie telefoną. Po to atsirado trečia versija, kad rūkykloje telefoną jam pardavė E. I.. Kai tyrėjai kambaryje kalbėjosi su A. S. ir jis prisipažino apie telefono vagystę, tuo metu koridoriuje buvo daug žmonių. Tyrėjai moteris ir vyras buvo su A. S. jų kambaryje. Kai A. S. išėjo iš kambario, pasakė, kad prisipažino tyrėjams, kad jis pavogė telefoną. Po to, kai rūkė dviese, jis irgi prisipažino, kad tai jis pavogė A. K. telefoną. A. S. negalėjo 150 litų turėti iš karto. A. S. sakė po to, kad E. I. iš pradžių sumokėjo tik 50 litų, po to žadėjo duoti kitą dalį. A. S. tuo metu naudojosi savo ,,S. G.“ telefonu ir turėjo ,,Pildyk“ ar ,,TELE 2“ SIM kortelę. A. S. telefono ekranas buvo apibraižytas, akumuliatorius silpnai laikė. A. S. lapkričio mėnesį visiems sakė, kad nori nusipirkti kitą telefoną, sakė kad gal pasiims kreditą su tėvais ir nusipirks telefoną;

- liudytojos O. L. paaiškinimu, kad A. S. yra posūnis. 2014 metų žiemos atostogų metu buvo kalbos, kad A. S. ruošiasi pirkti naują telefoną. 2014 metų gruodžio mėnesį, grįžęs namo, A. S. pasakė, kad pas kurso draugą, kurio pavardės neminėjo, už 150 litų nusipirko telefoną. Jis gauna stipendiją, o pritrūkus telefonui, 50 litų pasiskolino iš močiutės. Per atostogas namuose A. S. pastebėjo su nauju telefonu. Tuo metu jis turėjo seną ir naują telefonus. Matė, kai jis įsidėjo kortelę patikrinti, ar nupirktas telefonas veikia. Mano, kad jis į mokyklą po atostogų išvažiavo su abejais telefonais. A. S. tuo metu turėjo vieną numerį 867482040. A. S. pradėjo naudotis nauju telefonu pirmą dieną, kai atvažiavo atostogauti ir naudojosi juo visą laiką, kol atostogavo, t. y. dvi ar tris savaites. A. S. papasakojo, kad jį kaltina dėl telefono vagystės. Jis nesutiko su tuo;

- liudytojos H. S. paaiškinimu, kad A. S. yra anūkas. Prieš atostogas Arturas pasakė, kad iš kurso draugo už 150 litų nusipirko telefoną ir paprašė paskolinti 50 litų telefonui, nes jam neužteko pinigų. Prašydamas paskolinti pinigų, jis jau turėjo naują telefoną. Prieš tai Arturas sakė, kad jo telefono ekranas sudaužytas ir jam reikės naujo telefono. Kurso draugas, kurio vardo neatsimena, jam pasiūlė pigiau telefoną, kurį jis ir nusipirko. Po atostogų Arturą į mokyklą nuvežė senelis, vėliau paskambinęs pasakė, kad pas jį buvo policija, kuri, parodė numerį ir paklausė ar tai jo numeris. Jis pasakė, kad tai jo numeris. Jis buvo ką tik atsikėlęs. Pareigūnai jam sakė, kad jis pavogė telefoną. Arturas pareigūnams sakė, kad nupirko telefoną. Arturas sakė, kad prisipažino policijai, nes policija jam sakė, kad taip viskas vyks greičiau. Jai paklausus, kaip jis tiksliai įsigijo telefoną, Arturas papasakojo, kad jam už 150 litų pasiūlė nusipirkti telefoną. Jis sutiko, davė tam kitam berniukui 100 litų, o kitą dalį žadėjo atiduoti vėliau. Po to kitas berniukas už šį telefoną liepė grąžinti 1500 litų. Arturas grąžino telefoną. Arturas maitinosi pas ją ir ji visai savaitei duodavo jam maisto. Sakydavo jam, kad jis eitų pavalgyti į valgyklą, jei tik jam neužteks maisto. Tėvai jam papildomų pinigų nedavinėjo;

- liudytojo T. M. paaiškinimu, kad 2015 metų sausį dirbo Vilniaus rajono policijos komisariate Kriminalinės policijos tyrėju. Pilnai įvykio neatsimena. Palaiko parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Galimai 2015-01-12 ryte su tyrėja D. G. atvyko į Pasieniečių mokyklą Medininkuose. Buvo nustatyta, kad į pavogtą pasienio mokyklos kursanto telefoną buvo įstatyta A. S. SIM kortelė. Atrodo D. G. paprašė budėtojo iškviesti nukentėjusįjį, su kuriuo ji ir bendravo. Atrodo jis nuėjo į A. S. kambarį. Prisistatęs pasiteiravo ar jam priklauso šis telefono numeris. Jis atsakė, kad taip. Paklausus, kur jis yra įstatytas, jis parodė savo telefono aparatą. Paklausęs ar jo SIM kortelė buvo įstatyta į pavogtą telefoną, jis prisipažino, kad pavogė telefoną iš A. K.. A. S. atrodo pats pasakė, kokį telefoną pavogė. Jis pasakė, kad jį pavogė, nes A. K. visų akivaizdoje jį kaltino, kad jis vagia maistą. Dėl to A. S. norėjo atkeršyti nukentėjusiajam. A. S. pats prisipažino, kad trumpam įstatė į pavogtą telefoną savo SIM kortelę, nes norėjo pažiūrėti ar jis veikia. Jis pasakojo kaip pavogė telefoną, tačiau tiksliai, kaip jis viską aiškino, neatsimena. A. S. pats prisipažino, t. y. be jokio spaudimo ar psichologinio smurto. Atrodo A. S. pasakojo, kad jis gyveno su kambario draugu, kurio tą naktį nebuvo, nes jis nakvojo pas panelę. Todėl A. S., nuėjęs pas nukentėjusįjį, nuo spintelės, atjungęs nuo kroviklio paėmė, telefoną. A. S. tikrai nenurodė kitų telefono įsigijimo būdų. Atėjus į kambarį, su A. S. bendravo ir iš karto nepildė jo apklausos protokolo, nes tarp jų įvyko tik pokalbis. Reikėjo nustatyti ar tai tas žmogus. Jį apklausė D. G.. Jis A. S. neapklausinėjo. Po A. S. apklausos atliko jo parodymų patikrinimą vietoje. Pasiūlė A. S. parodyti kaip kas vyko. A. S. parodė kambarį, iš kurio išėjo, t. y. iš savo kambario išėjo į koridorių, ėjo, parodė nukentėjusiojo kambarį, užėjo į jį ir pats parodė, kad, atrodo, dešinėje pusėje ant spintelės gulėjo nukentėjusiojo telefonas. Iki parodymų patikrinimo vietoje 2015-01-12 su kaltinamuoju nebuvo nukentėjusiojo kambaryje. A. S. viską rodė pats. Jis kaltinamajam neparodė, iš kur tiksliai buvo pavogtas telefonas. D. G. irgi nieko jam nerodė. Nukentėjusiojo kambarys tuo metu buvo tuščias. Parodymų patikrinimo vietoje buvo fotografuota. Viskas buvo taip, kaip nurodyta parodymų patikrinimo vietoje protokole. Parodymų patikrinimas vietoje buvo atliktas A. S. sutikus, be jokios prievartos. Iš pradžių D. G. nuėjo į nukentėjusiojo kambarį, o jis nuėjo pas įtariamąjį. Jis su kaltinamuoju buvo jo kambaryje ir kalbėjo. Atėjus D. G. su nukentėjusiuoju, kaltinamasis pradėjo atsiprašinėti nukentėjusiojo. D. G. liko su A. S. kambaryje. Jis su nukentėjusiuoju išėjo į koridorių, kur buvo daug žmonių. Jis nuėjo prie tarnybinio automobilio parūkyti, po to grįžo į koridorių laukti. Išėjus D. G. su A. S., ji pasakė, kad pastarąjį apklausė. Jis pasiūlė atlikti parodymų patikrinimą vietoje. Kadangi kaltinamajam buvo išaiškintos teisės ir pareigos, tai jam iš naujo aiškinama nebuvo. Iki parodymų patikrinimo vietoje, jis nežinojo nukentėjusiojo kambario, jame niekada nebuvo. Parodymų patikrinimas vietoje buvo baigtas 16 val., o ne 14 val. Nukentėjusiojo kambarys yra 137, o ne 139. Protokole padaryta techninė klaida. Pokalbio metu su kaltinamuoju jo kambaryje, jis nesiūlė kaltinamajam susitaikyti su nukentėjusiuoju. Kaltinamojo kambaryje, kai kaltinamasis pradėjo atsiprašinėti nukentėjusiojo, tada galimai tarp jų buvo kalba apie susitaikymą. A. S., atrodo aiškino, kad pavogtas telefonas yra Kalveliuose ir su savimi jo neturėjo. Atrodo išeidinėjant iš mokyklos, į juos kreipėsi moteris, su kuria kalbėjosi, o tuo metu kaltinamasis atsiprašinėjo nukentėjusiojo, prašė atsiimti pareiškimą ir sakė, kad atlygins žalą. Ką atsakė nukentėjusysis negirdėjo;

- liudytojo E. K. paaiškinimu, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir papasakojo tiesą. 22.00 val. visi kursantai turi miegoti ir griežtai vaikščioti negalima. Yra mokyklos budėtojas, kuris vaikščioja naktimis. Kameros yra kieme, pačiame bendrabutyje jų nėra ir vaizdas iš kamerų yra matomas budėtojui. Mankšta mokykloje yra 06.30 val., kuri baigiasi 07.00 val., tada būna pusryčiai, 08.00 val. rytinis skirstymas, 08.30 val. prasideda paskaitos, 12.00 - 13.00 val. pietūs, po pietų būna vėl paskaita. Paskaitos baigiasi 14.40 val. Jei parašomas prašymas, po mankštos išvažiuoti namo yra galimybė. Savavališkai palikti mokyklos negalima ir išleisti gali mokyklos viršininkas, pavaduotojas bei mokymo skyriaus viršininkas, kurie būna ne vienu metu, t. y. jų dar reikia ieškoti. A. K. pažįsta ir bendrauja. A. S. matęs mokykloje, tačiau su juo nebendravęs. 2014-12-18 buvo mankštoje. Nepamena ar matė kambario draugą, A. S. ar A. K., nes juos rikiuoja būriais. Be to, iš kambario išeina skirtingu metu. Kambario draugas E. I. negalėjo pavogti telefono, nes jis tuo metu turėjo naują telefoną. A. S. ir A. K. su juo viename bendrabutyje negyvena. Vagystės naktį nieko negirdėjo ir E. I. nebuvo išėjęs iš kambario. 2014-12-18 naktį miegojo, tai negali pasakyti ar visą naktį E. I. buvo kambaryje. Pagal nustatytas taisykles, jis visą laiką būdavo po 22.00 val. kambaryje. Mokyklos valdžia galimai, tiksliai nepamena, buvo sukvietusi visus kursantus ir prašė grąžinti telefoną. Tokių atvejų būdavo ir anksčiau, nes dingdavo maistas. Po vagystės dėl ligos buvo išvažiavęs, todėl apie tai, kad iš A. K. pavogtas telefonas, nugirdus iš aplinkinių, sužinojo tik sugrįžęs į mokyklą. 2014-12-18 po paskaitų, po 15.00 val., išvažiavo namo. Po vagystės iš aplinkinių girdėjo, kad galimai telefoną pavogė A. S.. Nežino, kodėl buvo tokios kalbos, galbūt kažkas kažkam buvo pasakęs. E. I. jam asmeniškai nieko nepasakojo. Negirdėjo A. S. kitos versijos apie tai, kad neva E. I. pardavė A. S. telefoną;

- 2015-02-06 akistatos tarp E. I. ir A. S. protokolu, kur, A. S. parodė, kad 2014-12-18 ryte Pasienio mokykloje tarp 5 ir 7 bendrabučio jį sutikęs E. I. pasiūlė nusipirkti mobiliojo ryšio telefoną ,,Galaxy“ ir jis nusipirko. E. I. parodė, kad 2015-12-18 A. S. nebuvo sutikęs Pasienio mokykloje, jokio telefono A. S. nepardavinėjo, iš A. K. pavogto telefono net nematė. Akistatos metu E. I. uždavė klausimą A. S., kodėl jį apšmeižė, A. S. atsakė, kad neapšmeižė, nes nesako, kad E. I. pavogė telefoną, tik sako, kad iš E. I. telefoną pirko (b. l. 57 - 58);

- 2014-12-23 A. K. protokolu pareiškimu su VA VPK Vilniaus r. PK tyrėjo rezoliucija, kuria pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškime nurodyta, kad 2014-12-18, nuo 00.10 val. iki 06.30 val. Vilniaus r. Medininkų sen., Medininkų k. Pasieniečių mokyklos 5 bendrabutyje nerakinamame 137 kambaryje pareiškėjui bemiegant buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas ,,S. G. SII“, kurį vertina 500 litų, prašo nustatyti asmenį, apvogusį jį, ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn (b. l. 1);

- įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta, esanti Vilniaus r. Medininkų sen., Medininkų k., – Pasieniečių mokyklos bendrabučio kambarys Nr. 137 ir joje esančios dvi spintelės (b. l. 5 - 7);

- 2015-01-12 daiktų dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo iš nukentėjusiojo A. K. paimta pavogto mobiliojo ryšio telefono ,,Samsung GALAXY SII“ dėžutė (b. l. 8 -10);

- 2015-01-12 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta dėžutė, nustatyta, kad ant dėžutės yra lipdukas su IMEI nr. 3545050557603011. Dėžutė po apžiūros grąžinta A. K. (b. l. 10, 11);

- 2015-01-14 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, kuriuo iš nukentėjusiojo A. K. paimtas mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung GALAXY SII“, IMEI 354505057603011 (b. l. 12);

- 2015-01-14 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung GALAXY SII“, nustatyta, kad IMEI 354505057603011. Telefonas po apžiūros grąžintas A. K. (b. l. 13 - 15, 16);

- 2015-01-08 duomenimis, gautais iš UAB ,,Tele 2“ atlikus IMEI kontrolę, iš kurių matyti, kad į telefoną, kurio IMEI 354505057603011, nuo 2014-12-31 18.54 val. iki 2015-01-02 12.04 val. buvo įdėta SIM kortelė, kurios Nr. 867482040 (b. l. 42 - 43);

- 2015-03-17 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo iš budėtojo paimtas nuorašas Išvykstančių pasieniečių mokyklos kursantų registracijos knygos nuorašas, iš kurio matyti, kad A. S. išvyko 2014-12-18, 07.10 val. (b. l. 50 - 51);

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, protokolą – pareiškimą, parodymų patikrinimo vietoje ir akistatos protokolus, įvykio vietos apžiūros protokolą, daiktų dokumentų pateikimo ir reikalaujamų daiktų pateikimo protokolus; duomenis, gautus iš UAB ,,Tele 2“ atlikus IMEI kontrolę), teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, t. y. įsibrovęs į patalpą pavogė svetimą turtą – A. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „S. G. SII“ su ,,TELE 2“ SIM kortele ir atminties kortele. Tokiais veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip specialusis liudytojas, prisipažino padaręs nusikaltimą ir paaiškino telefono pagrobimo aplinkybes, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamuoju, šias aplinkybes ėmė neigti. Kaltinamasis teigė telefoną už 150 litų įsigijęs iš E. I.. Tačiau tokią kaltinamojo iškeltą versiją paneigia byloje surinkta medžiaga, t. y. tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek policijos pareigūnų, atlikusių kaltinamojo kaip specialiojo liudytojo apklausą, taip pat kitų liudytojų parodymai. Liudytojai nurodo, kad tą dieną kaltinamasis apie E. I. nekalbėjo, t. y. apie jį kaltinamasis pradėjo kalbėti tik tada, kai jis grįžo iš namų. Nukentėjusysis A. K. nurodė, kad 2015-01-12 kaltinamasis jo atsiprašinėjo ir apie E. I. visai nekalbėjo. Be to liudytojas E. S. parodė, kad jam rūkant su A. S., pastarasis pats papasakojo, kad telefoną pavogė jis, vėliau teigė, kad apie telefoną nieko nežino ir anot liudytojo, kaltinamojo trečioji versija buvo, kad rūkykloje telefoną jam pardavė E. I.. Pats E. I. neigia, kad pardavė telefoną kaltinamajam, nurodė, kad jis pats nepagrobė mobiliojo ryšio telefono aparato. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymais. Manytina, kad kaltinamojo iškelta versija, kad E. I. pardavinėjo minėtą mobiliojo ryšio telefoną, nes jam reikėjo pinigų Naujųjų metų šventėms, yra kaltinamojo gynybinė pozicija, kadangi pats kaltinamasis nurodė, kad dalį pinigų sumokėjo iškart, o kitą pinigų dalį – tik po Naujųjų metų. Taip pat su E. I. kartu gyvenęs kambario draugas E. K. nurodė, kad su E. I. tą dieną nakvojo viename kambaryje ir jis buvo kartu. Tuo tarpu su kaltinamuoju gyvenęs E. S. nurodė, kad veikos padarymo metu jis kambaryje nenakvojo. Nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis gyvena tame pačiame bendrabutyje, o E. I. kitame bendrabutyje ir kad pagal Pasieniečių mokyklos nustatytas taisykles, jis neturėjo galimybės nakties metu patekti į bendrabutį, iš kurio buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas, t. y. nuo 22.00 val. visi kursantai turi miegoti ir draudžiama vaikščioti. Kaltinamasis A. S. parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodė vietą, iš kurios buvo paimtas telefonas, kuris tuo metu buvo įjungtas krautis. Kaltinamasis nurodė, kad kroviklio jis nepaėmė, t. y. paėmė tik mobiliojo ryšio telefoną. Nustatyta, kad nukentėjusysis A. K. telefoną buvo pasidėjęs būtent ant tos spintelės. Kaltinamasis teigė, kad pareigūnai, apklausdami jį specialiuoju liudytoju, jo atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, todėl jis prisipažino kaltu, tačiau šią kaltinamojo versiją paneigia policijos pareigūnų D. G. bei T. M. nuoseklūs parodymai apie tai, kad kaltinamasis aplinkybes apie telefono vagystę papasakojo pats, o parodymų patikrinimo vietoje metu viską niekieno neverčiamas ir nieko nesufleruojant parodė pats, t. y. jo atžvilgiu psichologinio smurto nenaudojo. Be to, liudytojas T. M., apklaustas teisme, patvirtino, kad iki parodymų patikrinimo vietoje atlikimo kartu su kaltinamuoju nukentėjusiojo kambaryje nėra buvęs, todėl kaltinamojo teiginys, kad T. M. jam prieš tai parodė, ant kurios spintelės gulėjo mobiliojo ryšio telefonas, nepasitvirtino. Remiantis duomenimis, gautais iš UAB ,,Tele 2“ atlikus IMEI kontrolę, nustatyta, kad į telefoną ,,Samsung GALAXY SII“, kurio IMEI 354505057603011, nuo 2014-12-31, 18.54 val. iki 2015-01-02, 12.04 val. buvo įdėta A. S. priklausanti SIM kortelė, kurios Nr. 867482040. Tai patvirtino ir pats kaltinamasis. Be to, iš byloje esančios Pasieniečių mokyklos žurnalo kopijos, kurioje išvykstant iš mokyklos būtina pasižymėti, matyti, kad tą naktį, kai buvo įvykdyta vagystė kaltinamasis labai anksti ryte išvyko iš mokyklos. Tai paneigia kaltinamojo versiją, kad jis anksti ryte iš E. I. įsigijo telefoną, nes nuo išvykimo iš bendrabučio iki mankštos buvo mažas laiko tarpas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į jo padarymo aplinkybes ir tikslą, pagrobto turto vertę ir būdą, kaltės formą, t. y., kad padarytas apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę, kad jis dirba, nebaustas administracine tvarka, neteistas, todėl jam skirtina bausmė - bauda.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusysis A. K. pateikė 350 Eur civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b. l. 27-28). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis iš kaltinamojo pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną atgavo, tačiau telefono aparatas nukentėjusiajam buvo grąžintas be apsauginės plėvelės, gumytės, ,,Tele 2“ SIM kortelės, apibraižytu paviršiumi, be jame buvusios svarbios informacijos, t. y. mokomosios medžiagos, nuotraukų, be to, pavogus telefoną, patirti nepatogumai - nukentėjusiojo tėvai pirko naują telefoną, todėl konstatuotina, kad tuo nukentėjusiajam buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus nukentėjusiojo ieškinys tenkintinas iš dalies ((duomenys neskelbtini) str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 301-302, 303 str. 2 d., 304-305, 307-308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir skirti 12 MGL (451, 92 Eur) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nesumokėjus baudos per nurodytą laiką, bauda bus išieškota priverstinai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. S. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. S. nukentėjusiajam A. K. 150 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.