Utenos apylinkės teismo sprendimas

2019-02-13 · Civilinė byla Nr. e2-162-842/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-13
Bylos Nr.
e2-162-842/2019
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01466-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Stukaitė
Atsakovas
J. E.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-162-842/2019Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01466-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.2.6.1 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 13 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vilma Stukaitė,sekretoriaujant Ramunei Čypienei,dalyvaujant atsakovei J. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei J. E. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 287,29 Eur negrąžintos paskolos sumos, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad paskolos sutartis tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus, valdančio sistemą vivus.lt, buvo sudaryta 2013 m. vasario 7 d. pagal Vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas. Pradinis kreditorius paskolino atsakovei 144, 81 Eur, 2013 m. vasario 11 d. atsakovė pateikė prašymą papildomai 144, 81 Eur kredito sumai 12 mėnesių terminui, 2013 m. vasario 20 d. – papildomai 144, 81 Eur sumai 15 mėnesių terminui. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 4.8 punktu, atsakovei įmokų grąžinimo terminas pratęstas iki 2013 m. lapkričio 15 d., tačiau atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl pradinis kreditorius 2014 m. sausio 1 d. vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Pradinis kreditorius savo įsipareigojimus įvykdė ir pervedė atsakovei 434, 43 Eur, tačiau atsakovė, pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas negrąžino paskolos sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovė sumokėjo dalį skolos ir liko skolinga 287, 29 Eur.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo pripažinti, kad buvo nustatytos per didelės palūkanos ir paskolos kaina yra nepagrįstai didelė, mano, kad palūkanos mažintinos iki įstatymuose numatyto būtino sumokėti dydžio. Pripažįsta, kad ji ieškovei tam tikrą sumą dar yra skolinga, tačiau ne tokią didelę. Ji ne kartą kreipėsi į kreditorius (pirminį, vėliau – į perėmusį skolą), prašydama atsižvelgti į jos situaciją, prašė sumažinti palūkanas. Į prašymus neatsižvelgta, tik pasiūlyta mokėti kredito pratęsimo mokestį, paaiškinant, kad tai ir bus paskolos palūkanų mokėjimas. Taip teigė UAB ,,4finance“ atstovas. Ji tikėjosi, kad šis kelis kartus jos sumokėtas mokestis ir bus įskaitytas kaip kredito grąžinimas. Ieškovė, kaip savo srities profesionalė, apie visas sutarties sąlygas privalėjo informuoti aiškiai, išsamiai ir neklaidinančiai. Atsakovės pajamos nėra didelės, ji turi nepilnametę dukrą, taip pat papildomų finansinių įsipareigojimų – grąžina paskolas už studijas. Teismui sprendžiant, kad iš jos skola priteisiama, prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „4finance“, veikiančios per sistemą vivus.lt, ir atsakovės J. E. 2013 m. vasario 7 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9884447001 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė 144,81 Eur vartojimą kreditą septynių mėnesių laikotarpiui. Atsakovė paskolą privalėjo pradėti grąžinti iki 2013 m. gegužės 7 d. 2013 m. vasario 11 bei 20 dienomis atsakovė pateikė prašymus papildomoms 144, 81 Eur kredito sumoms. Pradinis kreditorius savo įsipareigojimus įvykdė ir pervedė atsakovei 434, 43 Eur.

2013 m. balandžio 30 d., birželio 7 d., liepos 13 d., rugpjūčio 19 d., spalio 15 d. atsakovė pirminiam kreditoriui pervedė po 21, 60 Eur sumas, nurodydama, kad mokama už termino pratęsimą, dėl ko įmokų grąžinimo termino pradžia pratęsta iki 2013 m. lapkričio 15 d. Vėliau atsakovei nesilaikant kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiosiose sąlygose, pradinė kreditorė Sutartį 2014 m. sausio 1 d. vienašališkai nutraukė.

Atsakovė dalį paskolos sumokėjo. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad 2014 – 2016 metais atsakovė sumokėjo 341, 72 Eur. Ieškovės teigimu, iš grąžintų sumų 147, 14 Eur užskaityta skolos, 88, 53 Eur – sutartinių palūkanų, 106, 05 Eur vėlavimo palūkanų dengimui. Prašoma priteisti 287, 29 Eur pagrindinės skolos sumą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovė įgijo 2016 m. kovo 10 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi (pradinis kreditorius 2015 m. gruodžio 21 d. sutarties pagrindu reikalavimo teisę į atsakovę perleido naujajam kreditoriui – Internacional Risk Management O?, kuris 2016 m. kovo 10 d. reikalavimą į atsakovę perleido kitam kreditoriui – ieškovei). Iš 2016 m. balandžio 25 d. pranešimo dėl reikalavimo teisių perleidimo matyti, kad pradinė kreditorė pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir ragino sumokėti susidariusią skolą kartu su priskaičiuotomis palūkanomis. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė sumokėjo ieškovei visą susidariusį įsiskolinimą, nėra ir šalys tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 176 – 179 straipsniai).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas prievolės, kylančios iš sutarties (CK 6.2. straipsnis), turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Įvertinus išdėstytą, konstatuotina, kad pradinė kreditorė savo prievolę pagal Sutartį įvykdė tinkamai, suteikė atsakovei vartojimo kreditą. Atsakovė savo prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, negrąžino viso suteikto kredito ir Sutartimi aptartų palūkanų.

Atsakovė pripažįsta neįvykdžiusi visų sutartinių įsipareigojimų, tačiau mano, kad palūkanos akivaizdžiai per didelės, ieškovė atsakingai neįvertinos jos mokumo, be to, atsakovė, mokėdama sutarties pratęsimo mokestį, buvo suklaidinta, manė, kad tokiu būdu grąžina palūkanas.

2013 m. vasario 7 d., tai yra vartojimo kredito suteikimo metu, galiojusios Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų (to paties straipsnio 2 dalis). Atsakovei suteikto vartojimo kredito bendra kredito kainos metinė norma – 127, 20 proc., taigi atitiko bendrai vartojimo kredito kainai taikomus reikalavimus, vertinant kredito gavėjo ir davėjo interesus, buvo pakankamai protinga. Atsakovė teigia, kad bankų palūkanos tuo metu buvo gerokai mažesnės, tačiau teismo posėdžių metu pripažino imti kredito banke nebandžiusi, vadovavosi draugų rekomendacijomis ir norėjusi kreditą gauti kuo greičiau. Savo galimybes to metu vertinusi labai patraukliai, neapskaičiavusi rizikos ir drąsiai ėmusi kreditus. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2008 – 2012 metais studijavo buhalteriją, tačiau praktikos tuo metu neturėjo, į Sutarties sąlygas vartojimo kredito ėmimo metu, mokėdama pratęsimo mokesčius nesigilino, vadovavosi kredito davėjo darbuotojų pateikiama informacija, o jai buvo teigiama, kad kredito termino pratęsimo įmokos užskaitomos kaip palūkanų mokėjimas.

Sutarties 2.10 punkte numatyta, kad kredito gavėjui suteikus kreditą, kurio suma ar grąžinimo terminas neviršija nustatytų limitų, tinkamai savo pareigą vykdęs kredito gavėjas turi teisę prašyti suteikti papildomą kredito sumą, sutrumpinti ar prailginti viso kredito grąžinimo terminą.

Atsakovė, imdama kreditą, privalėjo teikti teisingą informaciją, be to, teismo vertinimu, turėdama ne patį elementariausią finansinį raštingumą, galėjo ir privalėjo atidžiai susipažinti su Sutarties sąlygomis, įvertinti savo jau turimus ir naujai prisiimamus įsipareigojimus.

Pagal CK 6.886 straipsnio 2 dalį kredito davėjas, teikdamas vartojimo kredito paslaugą, privalo užtikrinti tinkamą atsakingo skolinimosi principo įgyvendinimą. Kredito davėjui, savo srities profesionalui, nesukėlė įtarimų, kad pagal pateikiamą informaciją ganėtinai dideles pajamas gaunančiam asmeniui nedideliais laiko tarpų skirtumais reikalinga skolintis lyginant su gaunamomis pajamomis sąlyginai mažas sumas. Papildomos kredito sumos buvo suteikiamos atsakovei net nepradėjus vykdyti jau turimų įsipareigojimų, terminų pratęsimo įmokos užskaitomos net ir pradelsiant jas mokėti (2013 metų liepos – spalio mokėjimai). Kaip matyti iš dabar atsakovės pateiktų dokumentų, tuo metu ji buvo bedarbė, be to, jau buvo pasiėmusi paskolą studijoms. Nėra įrodymų, kad kredito davėjas, didindamas paskolos sumą, pratęsdamas mokėjimo terminą būtų reikalavęs įrodymų apie kredito gavėjo pajamas, turimus kitus įsipareigojimus, t.y. tikrinęs atsakovės mokumą. Taigi nėra pagrindo ir išvadai, kad kreditorius elgėsi rūpestingai ir apdairiai.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas užskaityti dalį (du iš penkių) atsakovės mokėtų kredito pratęsimo mokesčių kaip paskolos grąžinimą. Tokiu būdu, įvertinus kredito davėjo ir kredito gavėjo elgesį, bus išlaikyta ir abiejų šalių interesų pusiausvyra. Ieškovei priteistina 244, 09 Eur skolos suma (287,29 – 43,20) (CK 6.37 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.886 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, paskirstymo, grąžinimo ir priteisimo klausimus teismas turi išspręsti ex officio. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė pareiškė ieškinį 287, 29 Eur dydžio sumai, už kurią mokėtinas 15,00 Eur žyminis mokestis. Nors teismas ieškinį tenkina iš dalies, tačiau įvertinęs, kad ir kreipiantis dėl mažesnės sumos priteisimo nagrinėjamu atveju žyminis mokestis būtų toks pat, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas iš atsakovės ieškovei nutaria priteisti 15,00 Eur žyminį mokestį.

Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, įvertinus, kad visos išlaidos susidarė dėl procesinių dokumentų siuntimo atsakovei, iš atsakovės į valstybės biudžetą naudai priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 3,46 Eur (CPK 79, 80, 88, 96 straipsniai). Teismo išlaidos privalo būti sumokėtos teismo sprendimui įsiteisėjus, o jų sumokėjimą patvirtinantis įrodymai pateikti teismui.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Atsakovė teismo posėdžių metu prašė sprendimo vykdymą išdėstyti, nurodė, kad turi prievolę išlaikyti nepilnametę dukrą, mokėti paskolas už studijas, pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, šeimos poreikių skaičiuoklę. Ieškovė teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose yra nurodžiusi, kad nesutinka dėl mokėjimų išdėstymo dalimis.

UAB ,,Finansų administravimas užsiima ilgalaikio ir patikimo veiklos vykdymo bei plėtros užtikrinimu skolų išieškojimo, teisinių paslaugų teikimo ir kitose srityse, taigi skolų išieškojimas jam yra pelną nešanti veikla, pagal viešai skelbiamus duomenis (Rekvizitai.lt) skolų neturi, todėl preziumuotina, jog jos materialinė padėtis yra gera. Atsakovei reikia išlaikyti vaiką ir save, vykdyti kasdieninius, taip pat papildomai prisiimtus finansinius įsipareigojimus, jos finansinė padėtis pripažintina sunkia. Teismas sprendžia, kad teismo sprendimų priteisiamų sumų mokėjimas išdėstytinas (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimu priteisiamos 244, 09 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanų už priteisiamą 244,09 Eur sumą nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimas išdėstytinas 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę J. E., pradedant nuo kito kalendorinio mėnesio po teismo sprendimo įsiteisėjimo, 11 mėnesių kas mėnesį, iki kiekvieno kalendorinio mėnesio antros darbo dienos mokėti po 22, 19 Eur, apmokant priteistą skolą, bei 12 – ą mėnesį sumokant 15 Eur žyminį mokestį ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 244,09 Eur sumą nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovei pažeidus mokėjimo grafiką ir vėluojant mokėti įmokas ilgiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų, ieškovė įgyja teisę į visų teismo procesiniu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteistų sumų išieškojimą iš karto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, naudai: 244,09 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 9 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 244,09 Eur sumą nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.

Teismo sprendimo vykdymą išdėstyti taip: atsakovė J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įpareigojama, pradedant nuo kito kalendorinio mėnesio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 11 (vienuolika) mėnesių kas mėnesį iki kiekvieno kalendorinio mėnesio antros darbo dienos mokėti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, po 22, 19 Eur, apmokant priteistą skolą, o 12 (dvyliktą) mėnesį sumokėti 15 Eur žyminį mokestį ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 244,09 Eur sumą nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovei pažeidus mokėjimo grafiką ir vėluojant mokėti įmokas ilgiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų, ieškovė įgyja teisę į visų teismo procesiniu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteistų sumų išieškojimą iš karto.

Priteisti iš atsakovės J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,46 Eur (tris eurus 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimui, sumokant šią sumą į pasirinktą valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įrodymai apie šių išlaidų sumokėjimą turi būti pateikiami teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.

Teisėja Vilma Stukaitė