- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 1-2637-408/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00499-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- L. J.
- Civilinis ieškovas
- V. V., O. Ž.
- Advokatai
- Arnoldas Blaževičius, Raimundas Jurka
Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, Gitanai Žitinevičienei, Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, kaltinamajam L. J., jo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. V., O. Ž., jų atstovui advokatui Raimundui Jurkai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, registruotas Lietuvos darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis L. J. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo du žmonės, o būtent:
2013 m. liepos 3 d. apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) D“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš kairės pusės, pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje ėjusių pėsčiųjų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini), jas parbloškė ir mirtinai sužalojo, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.
Kaltinamasis L. J. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2013-07-03 apie 17.00 val. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) “, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Automobilyje kartu važiavo dar 3 (trys) vaikinai. Pravažiavęs sankryžą su (duomenys neskelbtini), matė, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir matė, kad iš kairės pusės nuo skiriamosios juostos per gatvę eina pėstieji. Tuo metu pirma eismo juosta greta jo vairuojamo automobilio, bet gerokai priekyje, važiavęs automobilis lėtino greitį prieš perėją. Koks buvo jo vairuojamo automobilio važiavimo greitis, nenurodė. Prieš pėsčiųjų perėją pilnai nesustabdė automobilio būdamas tikras, kad moteris su mergaite pereis per gatvę. Eidamos per gatvę pėsčiosios laikėsi susikibusios rankomis: mergaitė ėjo priekyje ir paskui save vedė mamą. Pėsčiąsias partrenkė antroje eismo juostoje.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Iš nukentėjusiojo V. V. parodymų matyti, kad 2013-07-03 apie 17.30 val., kuomet važiavo namo, iš žmonos mobilaus telefono jam paskambino nepažįstama moteris, prisistatė Greitosios medicinos pagalbos medike, pranešė, kad įvyko nelaimė, prašė atvažiuoti į Baltų pr. Atvykęs į įvykio vietą sužinojo, kad eismo įvykio metu, kurio kilimo aplinkybės jam nėra žinomos, žuvo jo žmona ir vienturtė duktė (b. l. 39).
Iš nukentėjusiosios O. Ž. parodymų matyti, kad 2013-07-03 apie 18.00 val. Jai paskambino sesers Laimos vyras V. V. ir pranešė, kad neteko žmonos ir dukrytės Aistės. Po kurio laiko ji atvažiavo į Baltų prospektą ir sužinojo, kad sesuo ir krikšto dukra žuvo eismo įvykio metu (b. l. 82).
Iš liudytojos R. P. parodymų matyti, kad 2013-07-03 ji (duomenys neskelbtini) važiavo miesto maršrutiniu autobusu. Pamatė, kad ant kelio skiriamosios juostos guli du žmonės. Paskubomis išlipo iš autobuso ir einant link gulinčių žmonių skambino medikams, tačiau buvo sujungta su policija, kuriai pranešė apie tai, ką matė įvykio vietoje, nurodė važiuojamojoje dalyje stovinčio automobilio „BMW“, prie kurio buvo 3 vaikinai, valstybinius numerius – (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kilimo aplinkybės jai nėra žinomos (b. l. 93).
Iš liudytojo E. B. parodymų matyti, kad 2013-07-03 važiavo automobiliu „BMW“, kurį vairavo L.. Jis sėdėjo ant priekinės automobilio sėdynės šalia vairuotojo. Ant galinės sėdynės sėdėjo R. ir L. J.. Važiuojant (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta automobilio judėjimo greitis galėjo būti apie 80 km/h. Matė, kad artėjama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prie kurios, pirmoje eismo juostoje, buvo sustojęs automobilis, o ant skiriamosios juostos stovėjo moteris ir mergaitė, kurios dar nėjo per gatvę. Po akimirkos išgirdo klyksmą ir stiprų smūgį, iššovė oro pagalvė. Prieš tai nejautė, kad L. J. vairuojamas automobilis būtų stabdomas. Sustojus automobiliui išlipo ir pamatė, kad ant skiriamosios juostos guli moteris ir mergaitė (b. l. 94).
Iš liudytojo R. T. parodymų matyti, kad 2013-07-03 važiavo automobiliu „BMW“, kurį vairavo L. J.. Sėdėjo ant galinės automobilio salono sėdynės dešinėje pusėje už keleivio. Važiavo (duomenys neskelbtini), automobilio važiavimo greitis galėjo būti apie 80 km/h, kelio važiuojamosios dalies nestebėjo, nes žaidė mobiliuoju telefonu. Kažkuriuo metu pakėlęs akis pamatė, kad, maždaug už 10-15 metrų, pėsčiųjų perėja, o joje moteris su mergaite – pėsčiosios, kurios buvo jau važiuojamojoje dalyje iš kairės pusės pagal automobilio judėjimo kryptį. Vieną akimirką jos lyg sugrįžo ant skiriamosios juostos, o paskui vėl įžengė. Paskui išgirdo klyksmą, stiprų smūgį, iššovė priekinės oro pagalvės. Automobiliui sustojus išlipo iš jo, matė, kad moteris su mergaite gulėjo netoli viena kitos ant žalios vejos – ant skiriamosios juostos (b. l. 95).
Iš liudytojo L. J. parodymų matyti, kad 2013-07-03 važiavo automobiliu „BMW“, kurį vairavo L. J.. Sėdėjo ant galinės automobilio salono sėdynės už vairuotojo. Važiavo (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta. Automobilio judėjimo greitis galėjo būti apie 90-100 km/h. Kelio važiuojamosios dalies pro priekinį automobilio stiklą nestebėjo, dairėsi pro šalia esantį durelių kairės pusės stiklą. Girdėjo, kaip E. sušuko „stabdyk“, o paskui pajuto stiprų smūgį, priekyje išsiskleidė dvi oro pagalvės. Ar prieš tai Lukas stabdė vairuojamą automobilį ar ne, pasakyti negalintis, nes nepamena. Transporto priemonei sustojus iš jos išlipo, nuėjo į šalimais esantį autobusų sustojimą (b. l. 96).
Iš liudytojo V. S. parodymų matyti, kad 2013-07-03 apie 17.15-17.30 val. vairavo automobilį „Volvo XC 70“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Važiavo (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta, saulė švietė iš nugaros. Priekyje važiavo tamsios spalvos „BMW“. Tarp jo vairuojamo automobilio ir „BMW“ markės automobilio kitos transporto priemonės nebuvo. Matė, kad automobiliui „BMW“ pravažiavus nereguliuojamą pėsčiųjų perėją į orą pakilo žmonės. Savo vairuojamą automobilį sustabdė antroje eismo juostoje, už pėsčiųjų perėjos apie 2-3 metrus nuo mergaitės kūno, kuri gulėjo ant skiriamosios juostos šalia bordiūro (b. l. 97).
Iš liudytojos V. Š. parodymų matyti, kad 2013-07-03 važiavo maršrutiniu miesto autobusu. Apie 17.25 val. išlipo sustojime Baltų prospektas. Kitoje gatvės pusėje buvo prekybos centras (duomenys neskelbtini). Ji išlipo pro galines autobuso duris, o per vidurines duris išlipo moteris su mergaite. Per kelio važiuojamąją dalį ėjo nereguliuojama pėsčiųjų perėja, kuri buvo netoliese. Praėjusi vieną jos dalį, paskui skiriamąją juostą, sustojo. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta matomumo zonoje atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo. Pirma eismo juosta važiavęs automobilis, kurio nei markės, nei valstybinių numerių neįsidėmėjo, sustojo. Bebaigiant praeiti pro prieš perėją sustojusį pirmoje eismo juostoje automobilį už nugaros išgirdo klyksmą ir stiprų bumbtelėjimą. Atsisukusi atgal pamatė, kad labai dideliu greičiu pravažiuoja tamsios spalvos automobilis, o į orą apie 3-4 metrus pakilusi ta pati mergaitė, kurią matė išlipančią iš autobuso su moterimi. Paminėtas automobilis visiškai nestabdė, dar gerokai nuvažiavęs sustojo vidury gatvės. Paskubomis nubėgo prie partrenktos mergaitės, kuri gulėjo ant skiriamosios juostos šalia bordiūro. Matė, kad iš tamsaus automobilio vairuotojo vietos išlipo jaunas vaikinas (b. l. 98).
Iš liudytojo A. J. parodymų matyti, kad 2012 metų gruodžio mėnesį nusipirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniais numeriais „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo naudotis leido anūkui L. J.. Apie eismo įvykio kilimo aplinkybes nieko papasakoti negali, apie tai sužinojo iš televizijos. Dėl sugadinto automobilio pretenzijų anūkui neturi (b. l. 99).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 633/13(02) konstatuota, kad L. V. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai ir paviršinės pjautinės žaizdelės veide, dešinėje rankoje, plėštinė skalpuota viršugalvio minkštųjų audinių žaizda, kaukolės skliauto ir pamato vidurinės duobės skeveldriniai lūžiai, sunkus galvos smegenų sukrėtimas, pilna trauminė kairės blauzdos ir dalinė dešinės blauzdos amputacija, odos nubrozdinimai kairio klubo srityje, skeveldriniai dubens kaulų, stuburo krūtininės dalies, šonkaulių lūžiai su trauminiais dešinio plaučio, aortos, diafragmos dešinio kupolo, kepenų plyšimais. Tai komplikavosi ūmiu nukraujavimu. Mirties priežastis - politrauma, ūmus nukraujavimas (b. l. 111-115).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 634/13(02) konstatuota, kad A. V. mirties priežastis - politrauma, kaip viso kūno sumušimo pasekoje susidariusių sužalojimų visuma, pasireiškusi difuziniu galvos smegenų pažeidimu, trečio ir ketvirto krūtininių slankstelių lūžiais su išnirimu ir pilnu nugaros smegenų pažeidimu, plaučių, širdies sumušimais, diafragmos kairiojo kupolo plyšimu, kairio inksto, kepenų ir blužnies plyšimais, kairiojo klubikaulio ir kryžkaulio jungties išsiskyrimu, kairiojo gaktikaulio apatinės šakos lūžiu, kairiojo šlaunikaulio ir dešinės blauzdos kaulų lūžiais. Sužalojimai yra susidarę betarpiškai prieš pat mirtį nuo didelės energijos trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ir paviršiais, būdingi pėsčiųjų autotraumai ir susidarė A. V. automobiliui labai dideliu greičiu numušant iš vertikalios padėties (b. l. 117-123).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2385 (13) nurodoma, kad automobilio „(duomenys neskelbtini) D“, valstybiniais numeriais „(duomenys neskelbtini) greitis buvo nemažesnis nei 80 km/h, tikėtinas automobilio greitis pėsčiųjų partrenkimo metu 80÷100 km/h (b. l. 127-129).
Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., kvalifikacija teisinga, atitinka šio nusikaltimo sudėtį. Aukščiau aptartų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, kad L. J. 2013 m. liepos 3 d. apie 17.20 val. Kaune, Baltų prospektu vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) D“, valstybiniais numeriais „(duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Žiemgalių gatvės link Žemaičių plento, ties namu Nr. 53 pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš kairės pusės, pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje ėjusių pėsčiųjų A. V., gim. „(duomenys neskelbtini), ir L. V., gim. „(duomenys neskelbtini), jas parbloškė ir mirtinai sužalojo. Būtent šie kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, dėl kurio žuvo du žmonės, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad kaltinamasis kaltu pilnai prisipažino, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, išgyvena dėl įvykio pasekmių, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad L. J. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nors nusikaltimas nebuvo tiesiogiai nukreiptas atimti nukentėjusiųjų gyvybes, jos žuvo dėl to, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisykles – ženkliai viršijo mieste leidžiamą greitį, ir L. V. ir A. V. žūtis buvo kaip šių veiksmų pasekmė. Kaltinamasis L. J. neteistas, tačiau už jo padarytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas itin sunkias ir skaudžias pasekmes. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant kaltinamajam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atviroje kolonijoje, t.y. tokią bausmės rūšį, kurią prašė skirti prokuroras ir su juo sutikdami nukentėjusieji (BK 54 str. 2 d., 55 str. ).
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Lietuvos Respublikos BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
L. J. itin grubiai pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo du žmonės. Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė netinkamai naudodamasis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemonę, teismas kartu su bausme skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždrausdamas L. J. vairuoti kelių transporto priemones.
Nukentėjusysis V. V. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo jo naudai priteisti 482736,00 Lt dydžio patirtą neturtinę žalą ir 588,00 Lt turtinę žalą iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 37-42). Taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas prašo priteisti iš kaltinamojo L. J. 3800,00 Lt išlaidas už advokato teisinę pagalbą (t. 2,b. l. 51-52, 80-81).
Nukentėjusioji O. Ž. civiliniu ieškiniu prašo jos naudai priteisti 200000,00 Lt dydžio patirtą neturtinę žalą iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 86-90). Taip pat nukentėjusioji ir jos atstovas prašo priteisti iš kaltinamojo L. J. 2000,00 Lt išlaidas už advokato teisinę pagalbą (t. 2,b. l. 55-56).
Kaltinamasis L. J. su civiliniais ieškiniais sutinka.
Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 5000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi už kaltinamojo veiksmais padarytą žalą eismo įvykio metu, kuris pripažintas draudiminiu įvykiu, dalinai yra atsakingas, neviršijant sutartyje numatytų sumų, AB „Lietuvos draudimas“. Pagal CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, t.y. kaltinamasis L. J..
Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Teismų praktikoje suformuluota, kad teismo pareiga neturtinės žalos atlyginimo taikymo atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kuo teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimas derinamas su teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais ir siekiu išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenumato (LR CK 6.250 str.), todėl galutinai įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovavosi LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatęs neturtinės žalos dydį atsižvelgė į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) kaltininko turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio turi būti vertinami asmenų santykiai su žuvusiuoju, šių santykių kokybė.
Teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgia į tai, kad civilinius ieškovus V. V. bei O. Ž. ir žuvusiąsias siejo glaudūs tarpusavio santykiai. V. V. prarado žmoną ir dukrą, dėl ko sugriuvo jų tarpusavio planai bei pasitikėjimas visuomene, gyvenimo džiaugsmo praradimas, emocinės kančios. O. Ž. prarado seserį ir krikšto dukrą, su kuriomis buvo artima, ko išdavoje jai atsirado papildomi emociniai krūviai, didelis dvasinis skausmas ir sukrėtimas, stiprūs išgyvenimai.
Teismas laiko, kad nukentėjusiojo V. V. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, kadangi jis prašo priteisti turėtas išlaidas, kurias patyrė dėl eismo įvykio, kuriame žuvo jo artimieji. Teismas įvertinęs įrodymus daro išvadą, jog prašoma suma nėra per didelė, ar neprotinga, todėl turi būti atlyginta ( BPK 115str.1d.).
O. Ž. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai, atsižvelgiant, kad jos ryšys su žuvusiomis nebuvo toks tamprus, kaip vyro ir tėvo. Nors klaidinga būtų teigti, kad tai jos nepalietė, nes byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad O. Ž. su jomis bendravo. Tačiau nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį būtina įvertinti, kaip sesers ir dukterėčios mirtis įtakojo O. Ž. psichologinę, emocinę būseną bei dvasinę skriaudą. Nors nukentėjusioji teigė, kad po artimųjų žuties ji patyrė dvasinius išgyvenimus ir skausmą, tačiau teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Esant teismo aukščiau aptartais motyvais, atsižvelgiant į teismų praktiką tokio paties pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios O. Ž. neturtinės žalos civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.
Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusiojo asmens kaltė, kurios jis neginčija, bei sutikimas atlyginti tokią žalą. Nustatydamas būtent tokius ieškinio dydžius teismas atsižvelgė į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, nes šis kriterijus irgi turi įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Teismas ištyręs kaltinamojo finansinius šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas nustatė, kad jis bedarbis, savo pajamų ar kito turto neturi, pragyvena remiamas tėvų.
Todėl teismas atsižvelgdamas į po įvykio atsiradusias pasekmes, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, o taip pat teismų praktiką aptariamos kategorijos bylose, ieškovų reikalavimus patenkino iš dalies aukščiau nurodytą tvarka (LR BPK 115 str.).
Taip pat teismas visiškai tenkina nukentėjusiųjų reikalavimus priteisti iš kaltinamojo turėtas jų proceso išlaidas, kurias jie pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais pagal pridedamus prie bylos kvitus.
Kardomoji priemonė – suėmimas - nekeistina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 CD su eismo įvykio apžiūros fotografijomis (b.l. 23) bei 1 CD su eismo įvykio įrašu iš stebėjimo kameros (b.l. 105), paliktini prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 str.,
nusprendžia:
L. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 4 (keturių) metų laisvės atėmimą.
Bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo ir suėmimo dienos – 2013-07-03.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., 68 str. nuostatomis, skirti L. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam 3 (tris) metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.
Nukentėjusiojo V. V. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti jam iš L. J. 588,00 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 00 ct) turtinės ir 482736,00 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt šešis litus 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios O. Ž. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlygino tenkinti dalinai ir priteisti jai iš L. J. 50000,00 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš L. J. 3800,0 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus litų 00 ct) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiosiojo V. V. ir 2000,00 Lt (du tūkstančius litų 00 ct) nukentėjusiosios O. Ž. naudai.
Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti tą pačią.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 CD su eismo įvykio apžiūros fotografijomis (b.l. 23) bei 1 CD su eismo įvykio įrašu iš stebėjimo kameros (b.l. 105), palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.