- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-15
- Bylos Nr.
- 2A-416-479/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01776-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- R. Z.
- Ieškovas
- sodininkų bendrijos „Tauras“
- Trečiasis asmuo
- AB „Klaipėdos vanduo“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ ieškinį atsakovei R. Z., trečiajam asmeniui AB „Klaipėdos vanduo“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2013-02-18 pareiškė ieškinį atsakovei R. Z., kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 7 000 Lt skolą už inžinerinių tinklų įrengimą, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas yra sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje, o atsakovė yra sodininkų bendrijos narė nuo 1993-09-03. Bendrijos nariai 2008-05-31 pakartotiniame susirinkime priėmė sprendimą paskelbti konkursą dėl bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinėms įrengimo sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje. Konkursą dėl darbų atlikimo laimėjo UAB „Techsis“, su kuria 2009-05-15 buvo pasirašyta statybos rangos sutartis. Sutarties kaina 4 184 040 Lt, iš jų faktiškai yra sumokėta 3 066 157,14 Lt. 2009-09-12 pakartotiniame bendrijos narių susirinkime priimtas sprendimas iš sklypų savininkų, nesumokėjusių už nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimą, skolas išieškoti teismine tvarka. Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 6 000 Lt, todėl liko skolinga 7 000 Lt, kuriuos ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-10 sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės R. Z. 7 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 450 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2009-09-12 sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinio pakartotiniame susirinkime buvo nutarta, kad sklypų savininkai už nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimą turi sumokėti 13 000 Lt, iš jų 12 000 Lt už tinklų įrengimą ir 1 000 Lt už projektavimo darbus. Susirinkimo metu taip pat nutarta, jog iš sklypų savininkų, kurie nesumokėjo 13 000 Lt iki 2010-11-15, skolas išieškoti teismine tvarka. Teismas sprendė, jog šie sodininkų bendrijos „Tauras“ narių susirinkime priimti sprendimai nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantys ir privalomi visiems sodo sklypų valdytojams. Atsakovė, kaip ir visi sodininkų bendrijos „Tauras“ nariai, turi prievolę sumokėti nustatytą mokestį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. Z. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skunde nurodė, kad ieškovės įgyvendintas vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo projektas neapima sodininkų bendrijos teritorijoje esančios (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl atsakovė negali būti ieškovės įrengtų inžinerinių tinklų bendrosios dalinės nuosavybės dalyve. Kadangi bendrijos įrengtais tinklais atsakovė nesinaudos, ji neprivalo atlyginti šio objekto įrengimo ir išlaikymo išlaidų. Skunde atsakovė nurodė ir tai, kad teismas privalėjo įvertinti, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje inžinerinius tinklus įrengė AB „Klaipėdos vanduo“ ir atsakovė prie šių tinklų galės prisijungti. Atsakovė nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į 2013-08-06 visuotiniame sodininkų bendrijos „Tauras“ narių susirinkime priimtą sprendimą atleisti nuo įmokų mokėjimo asmenis, kurie negalės prisijungti prie ieškovės įrengtų tinklų. Teismas neįvertino, jog projektui įvykdyti buvo sumokėta 3 126 157,14 Lt, todėl vieno sodininkų bendrijos sklypo savininkui priklausanti už tinklų įrengimą mokėtina dalis turėtų sudaryti ne 13 000 Lt, o 8 564,81 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad ieškovė inžinerinius tinklus įrengė tik dalyje sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijos ir šie tinklai nebuvo įrengti (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Dėl to atsakovė negali būti ieškovės įrengto objekto bendrasavininkė ir neprivalo padengti inžinerinių tinklų įrengimo išlaidų. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima. Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 3 str. 1 d. nustato, kad sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo bendrijos įregistravimo (SBĮ 21 str. 2 d.). Kiekvienas bendrijos narys privalo laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus (SBĮ 22 str. 4 d. 1 p.). Bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus (SBĮ 15 str. 1 d. 15 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią įstatymo nuostatą yra pažymėjęs, kad bendrijos narių susirinkimas gali spręsti ne tik dėl esamo bendro turto remonto, pagerinimo, bet ir dėl infrastruktūros (suprantant ją kaip įvairių sričių objektų, skirtų ūkio ir gyventojų reikmėms tenkinti, kompleksą (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai), plėtros, kai sukuriami nauji bendrosios nuosavybės objektai.
Iš byloje esančios medžiagos yra nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas yra sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra sodininkų bendrijos „Tauras“ narė. 2008-05-31 sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinio pakartotinio susirinkimo metu nuspręsta skelbti konkursą dėl bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimo sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje. 2009-09-12 sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinio susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad sklypų savininkai už nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimą turi sumokėti 13 000 Lt, iš jų 12 000 Lt už tinklų įrengimą ir 1 000 Lt už projektavimo darbus. Šiame susirinkime nustatytas ir šios sumos sumokėjimo terminas, tai yra 2010-11-15. Iš sklypų savininkų, nesumokėjusių visos 13 000 Lt sumos iki 2010-11-15, skolas nuspręsta išieškoti teismine tvarka. 2011-06-18 sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinio susirinkimo metu buvo nuspręsta galutinį atsiskaitymo terminą pratęsti iki 2011-09-15. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad šie sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinio narių susirinkimo priimti nutarimai įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014, sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinio narių susirinkimo 2008-05-31, 2009-09-12 ir 2011-06-18 nutarimai buvo pripažinti teisėtais. Šioje kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo ir tai, kad kompetentingam bendrijos organui priėmus teisėtą sprendimą dėl naujo bendrosios dalinės nuosavybės objekto sukūrimo, jis tampa privalomu ir vykdytinu visiems asmenims, turintiems žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais pagrindais mėgėjų sodų teritorijoje. Asmuo, manantis, kad toks sprendimas neproporcingai suvaržo jo nuosavybės teisę, turi teisę ginčyti tokį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgusi į aptartas SBĮ nuostatas, taip pat šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, kad sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinio narių susirinkimo 2008-05-31, 2009-09-12 ir 2011-06-18 priimti nutarimai yra privalomi vykdyti visiems sodininkų bendrijos „Tauras“ nariams, iš jų ir atsakovei, nes tokią bendrijos narių pareigą nustato SBĮ 22 str. 4 d. 1 p. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė privalo vykdyti teisėtus ieškovės reikalavimus.
Nors atsakovė savo skunde nurodė, kad ji neturės galimybės naudotis ieškovės įrengtais inžineriniais tinklais, tačiau ši aplinkybė nepaneigia atsakovės pareigos sumokėti ieškovės reikalaujamą skolą. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo teisė kyla iš sodininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo priimtų nutarimų, nustatančių atitinkamo dydžio piniginę prievolę atsakovei ir kitiems sodininkų bendrijos nariams už naujo infrastruktūros objekto įrengimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrija savo veiklą grindžia jos narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais (SBĮ 3 str. 2 ir 3 d.). Aiškindamas šių principų turinį, kasacinis teismas pažymėjo, kad nurodyti principai reiškia, kad bendrijos sprendimai turi kiek įmanoma labiau atitikti visų bendrijos narių interesus, kita vertus, nepasiekus bendro sutarimo, individualūs atskirų narių interesai gali būti ribojami. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros įrengimas atitinka mėgėjų sodininkystės tikslus bendrąja prasme, užtikrina bendruosius ekologijos, aplinkosaugos reikalavimus, taigi yra reikšmingas ir viešajam interesui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su galimybe faktiškai naudotis ieškovės įrengtais tinklais, galėtų būti reikšmingos bendrijai sprendžiant klausimą dėl atskirų bendrijos narių atleidimo nuo piniginės prievolės vykdymo. Kartu pažymėtina ir tai, kad kol nustatyta tvarka nėra priimtas visuotinio sodininkų bendrijos „Tauras“ narių susirinkimo nutarimas atleisti atsakovę nuo piniginės prievolės vykdymo, ieškovės reikalavimo teisė yra galiojanti. Dėl to galima konstatuoti, jog atsakovės atsikirtimai dėl teisės naudotis bendrijos įrengtais tinklais nešalina atsakovės atsakomybės.
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė ir tai, kad ji nuo piniginės prievolės vykdymo yra atleista, nes 2013-08-06 visuotiniame sodininkų bendrijos narių susirinkime buvo priimtas sprendimas atleisti nuo įmokų mokėjimo asmenis, kurie prie ieškovės įrengtų tinklų prisijungti neturi galimybės. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė savo atsikirtimus grindė 2013-08-06 sodininkų bendrijos narių susirinkimo nutarimais. Susirinkime buvo nuspręsta iš kai kurių sklypų savininkų nereikalauti 13 000 Lt už inžinerinių tinklų įrengimą. Bylos įrodymai patvirtina, kad VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti šiame susirinkime priimtus sprendimus. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė nuo piniginės prievolės įvykdymo ieškovei yra atleista.
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė ir tai, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog projektui įvykdyti buvo sumokėta 3 126 157,14 Lt bendrijos lėšų, todėl vienam sodininkų bendrijos sklypui priklausanti už tinklų įrengimą mokėtina dalis turėtų sudaryti ne 13 000 Lt, o 8 564,81 Lt. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Atsakovės pareiga sumokėti už nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimą kyla iš sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinio narių susirinkimo 2008-05-31, 2009-09-12 ir 2011-06-18 priimtų nutarimų. 2009-09-12 susirinkimo metu nuspręsta, kad sklypų savininkai už šių tinklų įrengimą iš viso turi sumokėti 13 000 Lt, iš jų 12 000 Lt už tinklų įrengimą ir 1000 Lt už projektavimo darbus. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-08-28 visuotinio narių susirinkimo nutarimu buvo nuspręsta perduoti inžinerinių tinklų įrengimo trečiojo etapo užbaigimo darbus AB „Klaipėdos vanduo“, tačiau nustatytų įmokų dydis nebuvo pakeistas. Taigi ieškovės nutarimai yra galiojantys, todėl privalo būti vykdomi. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad dėl projekto lėšų panaudojimo turi teisę spręsti visuotinis sodininkų bendrijos narių susirinkimas ir atsakovė turi teisę kreiptis į bendriją dėl tinkamo bendrijos lėšų panaudojimo.
Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-10 sprendimą palikti nepakeistą.