- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-19
- Bylos Nr.
- 2S-173-258/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03166-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- M. B.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui M. B. (M. B.) dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. B. 1 143,45 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 34,00 Eur žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-10-19 nutartimi ieškovo ieškinį atsakovui M. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise paliko nenagrinėtą.Teismas nurodė, kad nėra jokių įrodymų dėl eismo įvykio kaltininko. Įvykio kaltininką nustato įvykį tirianti institucija. Ji to nepadarė. Nuoroda, kad byla nagrinėtina (nenustačius įvykio kaltininko ar jo ryšio su automobilio savininku) civiline tvarka sudaro situaciją, kai ieškovas teikia ieškinį ne eismo įvykį sukėlusiam asmeniui arba automobilio savininkui, kuris suteikė savo transporto priemonę be draudimo kitam asmeniui. Teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimą Nr. AV2-396/104, kuriame nustatyta, kad automobilis buvo parduotas ir savininko nevaldomas, padarė išvadą, kad ieškovas pateikė ieškinį asmeniui, kuris nėra susijęs su žalos kilimu ir iš to kylančia regreso teise. Dėl to, sprendė, jog tikslinga ieškinį palikti nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 11 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-19 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo.Skunde nurodo, kad teismas 2016-07-26 priėmė ieškinį ir nenustatė jokių trūkumų, tik įvardinęs įrodymus paskelbė verdiktą – kad atsakovas nėra atsakingas ieškovo atžvilgiu. Jei teismui neužtenka įrodymų, jis gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus. CPK 45 str. 2 d. įtvirtinta, kad teismas gali pasiūlyti ieškovui netinkamą šalį pakeisti tinkama, su tuo ieškovui nesutinkant, teismas turi bylą nagrinėti iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas paliko ieškinį nenagrinėtą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 str. 1 dalies 11 punkto pagrindu, pagal kurį jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, teismas ieškinį palieka nenagrinėtu.Lietuvos Respublikos CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, jog teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys priimtas 2016-07-26. Teismas po ieškinio priėmimo, įvertinęs ieškinį bei kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, skundžiama nutartimi nutarė palikti ieškinį nenagrinėtu, nes nėra jokių įrodymų patvirtinančių eismo įvykio kaltininką.CPK 296 straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtu tik tuo atveju, kai šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, jog pirmosios instancijos teismas nei protokoline, nei rašytine nutartimi nenurodė ieškovui, kad ieškinys yra su trūkumais, kad ieškovas turi ištaisyti ieškinio trūkumus, nenustatė termino šiems trūkumams pašalinti, nenurodė ieškinio trūkumų nepašalinimo pasekmių, t. y. nepasisakė, kokie gi yra trūkumai, trukdantys teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Tokiu būdu nebuvo priimta nutartis, įpareigojanti ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus. Kadangi pirmosios instancijos teismas nutarties pašalinti ieškinio trūkumus nepriėmė, laikytina, kad neįpareigojo ieškovo pašalinti ieškinio trūkumų, todėl neturėjo ir pagrindo užbaigti bylos procesą vadovaudamasis CPK 296 str. 1 d. 11 punktu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė procesinės teisės pažeidimus, kurių pagrindu teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo