- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-577-863/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13441-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- Ž. J.
- Atsakovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) V. B. (V. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. J. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo bei atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei Ž. J. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Ž. J. ieškinį atsakovui V. B. bei atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei Ž. J. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, iš dalies patenkinęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutarė iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams – J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B. (A. B.), gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 306 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant nepilnamečių vaikų išlaikymui gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto pagrindais.
Šalies argumentai
3. 2025 m. lapkričio 6 d. ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama nustatyti laikiną jos nurodytą atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Ieškovė nurodė, kad prašymą grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovo vengimu aktyviai/maksimaliai dalyvauti vaikų gyvenime ir auklėjime bei prisidėti prie jų priežiūros. Santykiai tarp šalių yra įtempti ir konfliktiški, atsakovas elgiasi taip, kad sudarytų nepakenčiamas sąlygas ieškovei gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurio nuosavybės teisės vyksta teisminis ginčas, ir, tokiu būdu, priversti ieškovę su nepilnamečiais vaikais iš šio buto išsikelti. Ieškovės teigimu, atsakovo pasyvumas kelia riziką vaikų interesams, ypač atsižvelgiant į dabartinę ieškovės sveikatos būklę – po (duomenys neskelbtini) ji kurį laiką negali tinkamai atlikti kasdienės vaikų priežiūros funkcijų, tokių kaip vaikų vežimas į ugdymo įstaigas, pasiėmimas, maisto gaminimas, jų priežiūra po pamokų. Ieškovė pažymėjo, kad dėl jos dabartinės sveikatos būklės vaikams yra dar labiau reikalinga atsakovo priežiūra, taip pat pagalba su pasiruošimu mokyklai. Kadangi ieškovė dėl gydymo ir reabilitacijos laikinai negali tinkamai pasirūpinti vaikais, atsakovo priverstinis dalyvavimas vaikų priežiūroje yra būtinas, kad būtų užtikrintas stabilus ir saugus vaikų kasdienis gyvenimas. Be to, laikinoji bendravimo tvarka nustatytina ne tik ieškovės reabilitacijos laikotarpiu, tačiau ir iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.
4. 2025 m. lapkričio 11 d. atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas: 1) netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 2) ieškovės prašymą tenkinus, ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 1.5 papunktyje išdėstytą bendravimo tvarkos dalį išdėstyti taip: „1.5 Vaikams arba vienam iš jų esant sanatorijoje (reabilitacijoje) tėvas praleidžia su vaikais pirmą arba paskutinę jų buvimo sanatorijoje savaitę. Vaiko/vaikų buvimo sanatorijoje laikas turi būti derinamas abiejų tėvų išankstiniu susitarimu, atsižvelgiant į atsakovo užimtumą ir darbotvarkę. Apie planuojamą vaiko/vaikų vykimą į sanatoriją ieškovė informuoja atsakovą kaip įmanoma anksčiau, tačiau ne mažiau kaip likus 60 dienų iki numatomos kelionės pradžios, pasiūlydama ne mažiau kaip du galimus alternatyvius buvimo sanatorijoje laikotarpius, iš kurių atsakovas turėtų galimybę pasirinkti jam priimtinesnį laikotarpį, ir Šalys susitaria dėl konkretaus atsakovo buvimo su vaiku / vaikais vieną savaitę sanatorijoje laiko.“; 3) nuo 2025 m. lapkričio 18 d. iki kol ieškovė bus reabilitacijoje, nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu ir šiuo laikotarpiu priteisti iš ieškovės šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 306 Eur mėnesiui, mokant jį atsakovui iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos, vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą, ir įpareigojant ieškovę visas atitinkamu laikotarpiu nuo 2025 m. lapkričio 18 d. iki kol ieškovė bus reabilitacijoje jos gautas valstybės mokamas išmokas vaikams ir sūnaus slaugos išmoką pervesti atsakovui ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jų gavimo dienos; 4) teismui netenkinus minėto reikalavimo – nuo 2025 m. lapkričio 18 d. iki kol ieškovė bus reabilitacijoje sustabdyti 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti iš atsakovo priteisto laikino nepilnamečiams vaikams išlaikymo mokėjimo prievolę arba ją pakeisti (sumažinti) nuo 306 Eur mėnesiui iki 10 Eur mėnesiui kiekvienam vaikui; 5) įpareigoti ieškovę už laikotarpį nuo 2025 m. lapkričio 1 d. iki kol ji su vaikais gyvens bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kompensuoti atsakovui 4/5 dalis kiekvieno einamojo mėnesio būsto komunalinių mokesčių už dujas, šaltą ir karštą vandenį, elektrą bei kitas paslaugas, pervedant atitinkamą sumą atsakovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo duomenų apie atsakovo sumokėtus komunalinius mokesčius pateikimo ieškovei el. paštu. Atsakovas taip pat prašė įpareigoti pateikti ieškovę rašytinius įrodymas apie jos gautą nepilnamečio sūnaus slaugos išmoką bei duomenis (įskaitant, bet neapsiribojant: banko sąskaitos išrašą, sąskaitas faktūras, mokėjimų nurodymus ir kt.) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki šios dienos, iš kurių matytųsi, kada ir kokiems nepilnamečio sūnaus specialiems poreikiams šios jo slaugos išmokos lėšos buvo faktiškai panaudotos bei išreikalauti duomenis ir (ar) rašytinius paaiškinimus iš atvejo vadybininkės, atsakingos už šalių šeimos atvejo vadybos procesą bei šeimos atvejo vadybos kuratorės K. M. dėl žinomos informacijos, susijusios su šalių šeimos atvejo vadyba. Atsakovas nurodė, kad ieškovės teiginiai apie atsakovo elgesį neatitinka tikrovės, yra šališki, klaidinantys ir nepagrįsti objektyviais įrodymais. Atsakovo teigimu, jis aktyviai rūpinasi vaikais, dalyvauja jų ugdyme, kasdieniuose poreikiuose ir nuosekliai prisideda prie jų priežiūros. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka, nes ji nėra būtina – jie gyvena viename būste, o atsakovas ir taip kasdien rūpinasi vaikais. Nors ieškovė kaltina atsakovą sudarant nepakeliamas gyvenimo sąlygas, atsakovas yra siūlęs, kad atsakovas gyventų jos vardu registruotame bute, tačiau ji atsisakė. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovė nemoka jai priklausančios dalies komunalinių mokesčių. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė nuo 2025 m. lapkričio 18 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. išvyksta į reabilitaciją ir namuose bus tik savaitgaliais, todėl per šį laikotarpį visa kasdienė vaikų priežiūra teks atsakovui. Dėl to atsakovas prašė nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su juo, įpareigojant ieškovę mokėti išlaikymą vaikams ir perduoti visas gautas socialines išmokas. Jei teismas šio prašymo netenkintų, atsakovas prašė bent jau sustabdyti arba sumažinti iš jo priteistą laikiną išlaikymą. Papildomai atsakovas prašė įpareigoti ieškovę padengti 4/5 dalis buto komunalinių mokesčių už laikotarpį, kol ji gyvena atsakovo būste su savo vaiku ir šalių bendrais nepilnamečiais vaikais, nes šiuo metu visus mokesčius moka tik atsakovas, o ieškovė nuo 2024 m. gruodžio mėn. su atsakovu neatsiskaito.
Atsiliepimas
5. 2025 m. lapkričio 17 d. ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Ieškovė nurodė, kad atsakovo reikalavimai, įskaitant tuos, kurie susiję su duomenų reikalavimu iš ieškovės, iš esmės yra procesiniai, o ne susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Ieškovė pabrėžė, kad jos prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo grindžiamas išimtinai nepilnamečių vaikų interesais, o atsakovo siūlomi pakeitimai susiję išimtinai su jo paties poreikiais. Pažymėjo, kad vaikų gydymosi sanatorijoje laikas iš anksto nėra prognozuojamas. Ieškovės vertinimu laikinosios bendravimo tvarkos nustatymas leistų užtikrinti vaikams stabilią ir saugią aplinką, aiškų savaitgalių ir švenčių grafiką, ir kt. Ieškovė taip pat nurodė, kad nesutinka su atsakovo deklaruojamu aktyviu dalyvavimu šalių nepilnamečių vaikų gyvenime. Ieškovė akcentavo, kad ji nuolat ir visapusiškai rūpinasi vaikais. Tėvas dažniausiai apsiriboja vaiko vežiojimu, o didžiąją ugdymo naštą prisiima ieškovė. Be kita ko mano, kad atsakovo prašymai sumažinti ar sustabdyti laikiną išlaikymą vaikams laikotarpiu, kai ieškovė bus dviejų savaičių reabilitacijoje, yra nepagrįsti. Ieškovė savaitgaliais grįš į namus ir toliau pasirūpins vaikais, todėl atsakovui neatsiras jokių papildomų išlaidų. Nurodė, jog nesutinka ir su atsakovo reikalavimais dėl komunalinių mokesčių kompensavimo, pažymėdama, kad atsakovas nepagrindė šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, ir siekia išspręsti dalį ginčo iš esmės dar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos vertinimu, akivaizdu, jog šalys, net ir gyvendamos vienuose namuose ir faktiškai kasdien vaikais pasirūpindamos, konfliktuoja bei nesutaria dėl kasdienių klausimų sprendimo, kyla konfliktai, todėl laikinosios atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymas galėtų padaryti teigiamos įtakos ir įnešti aiškumo. Ieškovės prašomos nustatyti laikinosios bendravimo tvarkos sąlygos vertintinos kaip atitinkančios nepilnamečių interesus. Tarnyba pritarė tam, kad laikotarpiu, kuomet motina nurodė negalėsianti vaikais pasirūpinti, jos gaunamos valstybės išmokos vaikams bei tėvo vaikams mokamas laikinas išlaikymas turi būti panaudoti pagal paskirtį ir galėtų būti tvarkomi tuo metu vaikais faktiškai besirūpinančio tėvo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, o ieškovės prašymą patenkino iš dalies, nutarė nustatyti nepilnamečių vaikų J. B. ir A. B. priežiūros tvarką iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, pagal kurią: 1) tėvas V. B. laikotarpiu nuo 2025 m. lapkričio 20 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. kiekvieną darbo dieną pristato vaikus į ugdymo įstaigas, o pasibaigus užsiėmimams, pasiima iš ugdymo įstaigų. Tėvas užtikrina vaikų dalyvavimą neformaliojo ugdymo veiklose ir namų darbų ruošą. Tėvas negali palikti vaikų be priežiūros. Vaikų ugdymo formaliojo ugdymo įstaigose laikotarpiais nuo 2026 m. sausio 1 d. rytais pristato vaikus į ugdymo įstaigas, o motina Ž. J. pasiima vaikus iš ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams; 2) tėvai kiekvienais metais praleidžia su vaikais po pusę vaikų rudens, žiemos (Šv. Kalėdų ir papildomų) bei pavasario atostogų laiko, atsižvelgiant į Lietuvos mokyklų ugdymo planuose numatytą atostogų grafiką: nelyginiais metais V. B. su vaikais praleidžia pirmą atostogų pusę, lyginiais metais – antrą atostogų pusę nuo atostogų išvakarių 18.00 val. iki paskutinės jam priklausančių atostogų dienos 19.00 val. 2026 m. tėvas atostogauja su vaikais nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d., nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d., nuo atostogų išvakarių 18:00 val. iki paskutinės atostogų dienos 19:00 val.; 3) vaikams arba vienam iš jų esant sanatorijoje (reabilitacijoje) tėvas V. B. praleidžia su vaikais pirmąją arba paskutinę jų buvimo sanatorijoje savaitę. Apie planuojamą vaiko/vaikų vykimą į sanatoriją Ž. J. privalo informuoti V. B. trumpąja žinute (SMS) ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip per 2 dienas nuo tos dienos, kai sužino apie vaiko/vaikų vykimo datą į sanatoriją; 4) tėvai gali raštu – trumposiomis žinutėmis (SMS) susitarti ir dėl kitokios bendravimo su vaikais tvarkos.
7.1. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų laikinos bendravimo tvarkos, nes nėra būtinos sąlygos laikino bendravimo nustatymui – vieno iš tėvų gyvenimo skyrium nuo vaikų, nes šalys gyvena kartu. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl vaikų priežiūros tvarkos, jeigu šalys dėl to nesusitaria.
7.2. Teismas vertino, kad tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiniai santykiai. Atkreipė dėmesį į Tarnybos prie išvados pateiktus 2025 m. rugsėjo 4 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimus Nr. 1VSV-5539 ir Nr. 1VSV-5536 dėl šalių nepilnamečių vaikų, kuriuose nustatyti vaiko teisių pažeidimai. Anot teismo, iš pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad santykiai tarp šalių nėra pasikeitę – iki šiol kyla nesutarimai ir konfliktai, be kita ko, sprendžiant ir dėl tėvų pareigų įgyvendinimo. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad ieškovė nuo 2025 m. lapkričio 18 d. bus reabilitacijoje, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinamas šalių nepilnamečių vaikų auklėjimas bei priežiūra ir užtikrinami jų interesai, teismas vertina, kad yra poreikis nustatyti laikiną vaikų priežiūros tvarką. Nustačius aiškią priežiūros tvarką, bus užtikrinamas vaikų dienotvarkių pastovumas bei aiškumas, kada ir kuriuo metu kiekvienas iš tėvų įgyvendina savo pareigas.
7.3. Teismas sutiko su ieškovės prašomais nustatyti laikinosios bendravimo tvarkos 2 ir 4 punktais, įvertinant laikotarpius pagal teismo nutarties priėmimo datą. Teismo vertinimu, nurodytomis nuostatomis bus užtikrinamas vaikų dienotvarkių stabilumas, be to, bus aiškiau, kokia tvarka paskirstomas vaikų atostogų praleidimas su kiekvienu iš tėvų. Taip pat teismas sutiko su siūlomu tvarkos 6 punktu (tėvai gali raštu – trumposiomis žinutėmis (SMS) susitarti ir dėl kitokios bendravimo su vaikais tvarkos). Taip pat vertino, kad yra poreikis tenkinti ieškovės siūlomos tvarkos 5 punktą, atmetant atsakovo siūlomą 5 punkto korekciją, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo siūlomo bendravimo tvarkos 5 punkto įgyvendinimas taptų sąlyginis ir neįgyvendinamas, numatant pareigą informuoti atsakovą apie poreikį vykti į sanatoriją su vaiku prieš 60 dienų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė informaciją apie vietos sanatorijoje gavimą gali sužinoti ir likus mažiau nei 60 dienų iki nurodyto vizito į sanatoriją datos. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašomos nustatyti tvarkos 1 ir 3 punktai atmestini. Nurodytais punktais siekiama nustatyti šalių nepilnamečių vaikų priežiūros tvarką savaitgaliais ir šventinių dienų metu, tačiau nėra aiškiai numatyta, kaip ši tvarka bus įgyvendinama.
7.4. Teismas, nustatęs, kad šalys ir jų nepilnamečiai vaikai gyvena kartu, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, jos numatomą reabilitacijos laiką, sprendė, kad nėra būtinų aplinkybių laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymui, todėl šį atsakovo prašymą atmetė. Be to, teismo vertinimu, nėra pagrindo priteisti ir laikiną išlaikymą iš ieškovės šalių nepilnamečiams vaikams ar tenkinti atsakovo prašymą sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi priteisto laikinio išlaikymo iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams mokėjimą arba sumažinti priteistas laikino išlaikymo sumas laikotarpiu kol ieškovė bus reabilitacijoje. Teismas pažymėjo, kad 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi iš atsakovo laikinasis šalių nepilnamečių vaikų išlaikymas buvo priteistas tam, kad būtų užtikrintas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo stabilumas, be kita ko, kad abi šalys, kaip tėvai, atsižvelgiant į jų turtines padėtis, prisidėtų prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo. Nagrinėjamu atveju net ir susiklosčiusi situacija, kai šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise – ieškovė – dėl sveikatos paslaugų gavimo tam tikrą laikotarpį penkias dienas per savaitę nebus namuose, nesudaro pagrindo vertinti, jog sveikatos paslaugų gavimo laikotarpiu ieškovė nevykdys šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolės. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ieškovė vis tiek turės galimybę savaitgaliais sugrįžti namo, be to, naudojasi ir turi galimybę naudojantis, pvz.: „Barbora“ internetine maisto parduotuve į šalių nepilnamečių vaiku namus užsakyti maisto produktų.
7.5. Dėl atsakovo prašymo įpareigoti ieškovę kompensuoti atsakovui dalį būsto komunalinių mokesčių teismas sprendė, kad nurodytas reikalavimas negali būti vertinamas kaip laikinoji apsaugos priemonė, nes tarp šalių vyksta ginčas dėl buto, iš kurio, kaip teigia atsakovas, bus iškeldinti ieškovė su vaikais, pasidalijimo ir nuosavybės, todėl reikalavimas dėl kompensacijos už ieškovo patiriamas išlaidas apmokant šeimos būsto komunalinius mokesčius turi būti reiškiamas byloje kaip atskiras turtinis reikalavimas. Klausimas dėl kompensacijos pagrįstumo ir dydžio turi būti nagrinėjamas sprendžiant bylą iš esmės, surinkus ir įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Be to, atkreipęs dėmesį į abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tiek šalys, tiek bendri nepilnamečiai vaikai gyvena kartu tame pačiame būste, priteisus nepilnamečiams vaikams iš atsakovo laikinąjį išlaikymą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas nesprendė, kokia komunalinių mokesčių dalis faktiškai tenka vienam vaikui ir kokia dalimi prie jų turi prisidėti kiekvienas iš tėvų, nes tai bus galimybė nustatyti tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
7.6. Netenkindamas atsakovo prašymų dėl įrodymų, paaiškinimų išreikalavimo, teismas pažymėjo, kad nurodyti atsakovo prašymai yra susiję su naujų įrodymų (rašytinių įrodymų, liudytojų parodymais) byloje rinkimu ir bylos nagrinėjimo iš esmės stadija, t. y. šalių ginčo sprendimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas V. B. atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį, kuria buvo atmesti atsakovo prašymai (nustatyti šalių nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą, sustabdyti laikino išlaikymo mokėjimą ar sumažinti jo dydį, įpareigoti ieškovę kompensuoti atsakovui 4/5 dalis būsto komunalinių mokesčių) ir tenkinti atsakovo prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas savo atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
8.1. Pažymi, kad teismas visiškai neatsižvelgė į Tarnybos išvadą, kurioje aiškiai nurodyta, kad Tarnyba pritaria tam, kad laikotarpiu, kuomet motina nurodo negalėsianti vaikais pasirūpinti, jos gaunamos valstybės išmokos vaikams bei tėvo vaikams mokamas laikinas išlaikymas turi būti panaudoti pagal paskirtį ir galėtų būti tvarkomi tuo metu vaikais faktiškai besirūpinančio tėvo. Pažymi, kad nors formaliai šalys ir gyvena tame pačiame būste, tačiau ieškovės reabilitacija ir jos nebuvimas namuose darbo dienomis sukuria faktinę situaciją, kai didžiąją dalį vaiko priežiūros teks atlikti atsakovui. Nepaisant to, teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo tik tai, kad atsakovas galės įrodymus apie padidėjusias išlaidas rinkti ir teikti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tačiau visiškai neįvertino tų aplinkybių, kad atsakovas ne tik patirs papildomas su vaikų priežiūra susijusias išlaidas, tačiau jam objektyviai ir reikšmingai bus sumažintos (apsunkintos) galimybės dirbti. Mano, kad teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai per siaurai interpretavo „gyvenimo skyrium“ sąvoką, neatsižvelgdamas į faktinį kasdienės vaiko priežiūros pasikeitimą ir ieškovės negalėjimą vykdyti savo pareigų vaikų atžvilgiu darbo dienomis.
8.2. Mano, kad teismas nepagrįstai atmetė ir atsakovo prašymą dėl komunalinių mokesčių išlaidų kompensavimo. Atkreipdamas dėmesį į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, pažymi, jog aiškiai nurodė, kad ieškovei nemokant komunalinių mokesčių nuo 2024 m. gruodžio mėnesio, susidarė ir toliau nuolat didėja įsiskolinimas (iki 2025 m. rugsėjo pabaigos skola sudarė 1 659,50 Eur). Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą, neužkirto kelio šiai žalai dar labiau didėti ir nepagrįstai ignoravo atsakovo argumentą, kad atsakovui gali būti sudėtinga ar net neįmanoma iš ieškovės atgauti atitinkamas sumas, net jei jos bus ateityje ir priteistos teismo. Nors buto nuosavybės klausimas yra ginčytinas, tačiau jau ilgą laiką ieškovė su vaikais faktiškai gyvena atsakovo bute, o atsakovas vienas moka už visų penkių asmenų komunalines paslaugas. Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą remdamasis iš esmės vien tuo, kad neva toks prašymas negali būti vertinamas kaip laikinoji apsaugos priemonė, neįvertino šios faktinės situacijos disbalanso ir neproporcingos finansinės naštos, kuri tenka išimtinai tik atsakovui. Net ir esant nuosavybės ginčui byloje, teismas galėjo (ir turėjo) taikyti laikinąją priemonę, siekiant teisingai paskirstyti einamąsias išlaidas iki galutinio sprendimo, juolab, kad bylos nagrinėjimas tęsiasi jau ilgą laiką (nuo 2024 m. rugpjūčio mėn.) ir dar neaišku kurį laiką bylos nagrinėjimas tęsis ir toliau. Kritiškai vertindamas teismo poziciją, kad šioje stadijoje teismas nesprendė dėl faktinės vienam vaikui tenkančios komunalinių mokesčių dalies, mano, kad teismas atsakovo prašymą galėjo tenkinti bent jau iš dalies, pats nustatydamas teisingą dalį, kokia turi prisidėti ieškovė prie komunalinių išlaidų. Atkreipia dėmesį, kad nors teismo priteistas išlaikymas nėra detaliai suskaidomas pagal kiekvieną išlaidų kategoriją, yra numanoma, kad jis apima ir proporcingą dalį būsto išlaikymo išlaidų, tenkančių vaikams. Kadangi atsakovas ir ieškovė, bei abu šalių vaikai (o taip pat ir ieškovės sūnus) gyvena tame pačiame bute, ir atsakovas moka visus komunalinius mokesčius, o ieškovė gauna laikiną išlaikymą vaikams, tai reiškia, kad būtent ieškovė iš priteisto laikino išlaikymo turėtų dengti tenkančią komunalinių mokesčių dalį.
8.3. Atsakovo vertinimu, palikus galioti skundžiamą nutartį nepakeistą, susidarys nesąžininga, neproporcinga ir atsakovo interesus pažeidžianti situacija, kuomet laikotarpiu, kol ieškovė bus reabilitacijoje, dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių, vaikų kasdiene priežiūra visapusiškai daugiausia rūpinsis atsakovas (ruoš jiems maistą, rūpinsis jų švara, higiena, ugdymu, nuvežimu / parvežimu, komunalinių mokesčių mokėjimu ir kt.), o ieškovė atitinkamu laikotarpiu ir toliau gaus ne tik iš atsakovo priteistą pilną laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui, bet ir valstybės mokamas išmokas vaikams bei sūnaus slaugos išmoką, nors darbo dienomis nepatirs jokių kasdienių rūpesčių, susijusių su nepilnamečiais vaikais ir jų priežiūra, o savaitgaliais (kai ji žada grįžti namo) jos galimybės rūpintis vaikais ir jų poreikiais taip pat gali būti itin ribotos, nes priklausys nuo jo tuometinės sveikatos būklės.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepime su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Pažymi, kad ieškovės reabilitacija buvo tik trumpalaikė, be to, jos metu ieškovė tinkamai sugebėjo pasirūpinti materialiniais vaikų poreikiais. Atkreipia dėmesį, kad Tarnybos išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Be kita ko pažymi, kad ieškovė iš reabilitacijos sugrįžo 2025 m. gruodžio 5 d., ir tą pačią dieną dėl patiriamo atsakovo spaudimo ji, padedama draugų, išsikėlė su nepilnamečiais vaikais gyventi į išsinuomotą butą. Nesutinka ir su atsakovo reikalavimu dėl išlaikymo mokėjimo sustabdymo arba sumažinimo. Vien faktas, kad tėvui laikinai tenka didesnis krūvis rūpinantis vaikais, nėra pagrindas mažinti vaikams skirtą išlaikymą. Šiuo laikotarpiu tėvas tik vykdo savo, kaip tėvo, pareigas, kas jokiu būdu neturi būti kompensuojama vaiko lėšų sąskaita – išlaikymo lėšos yra skirtos vaikų poreikiams tenkinti, o ne tėvo darbo krūvio ir jo gaunamų pajamų subalansavimui. Taip pat nesutinka ir su atsakovo pozicija dėl ieškovės įpareigojimo kompensuoti dalį komunalinių mokesčių išlaidų. Mano, kad skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad šis atsakovo reikalavimas negali būti vertinamas kaip laikinoji apsaugos priemonė dėl tarp šalių vykstančio ginčo dėl buto nuosavybės ir pasidalijimo, todėl reikalavimas dėl kompensacijos už ieškovo patiriamas išlaidas apmokant šeimos būsto komunalinius mokesčius turi būti reiškiamas byloje, nagrinėjant ją iš esmės, kaip atskiras turtinis reikalavimas. Taip pat mano, jog teismas padarė pagrįstą išvadą, kad priteisus nepilnamečiams vaikams iš atsakovo laikinąjį išlaikymą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas nesprendė, kokia komunalinių mokesčių dalis faktiškai tenka vienam vaikui ir kokia dalimi prie jų turi prisidėti kiekvienas iš tėvų, nes tai bus galimybė nustatyti tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, ieškovė nuo 2025 m. gruodžio 5 d. su vaikais išsikėlė iš minėto buto, todėl ir šiuo aspektu atsakovo prašymas bei atskirojo skundo reikalavimas prarado aktualumą. Ieškovė nurodo, kad pateikia teismui įrodymus – sąskaitas ir mokėjimų nurodymus, patvirtinančius, kad ieškovė trumpalaikės reabilitacijos laikotarpiu tinkamai tenkino nepilnamečių vaikų materialinius poreikius, kuriuos (įrodymus) prašo prijungti prie bylos, kaip paneigiančius atsakovo atskirojo skundo motyvus ir jo reiškiamus nepagrįstus reikalavimus. Anot ieškovės, šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po to, kai atsakovas pateikė šį atskirąjį skundą. Nurodo, kad pateikia teismui ir susirašinėjimą su atsakovu, kuriame ieškovė aiškiai jam išdėstė, kad apmokės jo išlaidas, jeigu teks nepilnamečio sūnaus A. interesais pasinaudoti mokamomis automobilio parkavimo paslaugomis; taip pat 2025 m. lapkričio 27 d. garso įrašą, patvirtinantį atsakovo psichologinį smurtą prieš šalių dukrą vaiko priežiūros laikotarpiu, keliant vaiką į mokyklą ir žeminančiai filmuojant, kai dukra net du kartus informavo tėvą, jog jai nereikia į pirmąją pamoką, šiai aplinkybei pagrįsti pridedant ir dukters pamokų tvarkaraštį. Ieškovės vertinimu, patekti įrodymai tiesiogiai yra susiję su jos pozicija dėl atsakovo atskirojo skundo motyvų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė.
11. Aptariamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškovės ir atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dalyje dėl atmesto atsakovo prašymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
13. Ieškovei kreipusis į teismą dėl santuokos su atsakovu nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo, vėliau byloje priešieškinį pateikus ir atsakovui, pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pritaikė byloje laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, po 306 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos. Teisinio ginčo procese, ieškovei pateikus naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (dėl laikinos atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo), atsakovui, nesutinkant su ieškovės prašymu ir prašant pritaikyti jo nurodytas laikinąsias apsaugos priemones (dėl ieškovės reabilitacijos laikotarpiu laikinos šalių vaikų gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo arba iš jo teikiamo išlaikymo sustabdymo ar sumažinimo, ieškovės įpareigojimo kompensuoti atsakovui dalį būsto komunalinių mokesčių), Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje byloje ginčijama 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė, o ieškovės tenkino iš dalies ir nustatė laikiną šalių nepilnamečių vaikų priežiūros tvarką (šios nutarties 7 punktas). Apeliantas su priimtu procesiniu sprendimu nesutinka dalyje, kurioje buvo atmesti jo prašymai (nustatyti šalių nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą, sustabdyti laikino išlaikymo mokėjimą ar sumažinti jo dydį, įpareigoti ieškovę kompensuoti atsakovui 4/5 dalis būsto komunalinių mokesčių).
14. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas su atskiruoju skundu bei ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus. Nors pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis), tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į ginčo objektą, tai, kad sprendžiamas klausimas susijęs su labiausiai pažeidžiama visuomenės dalimi – vaikais, neatmetant galimybės, kad pateikti papildomi įrodymai gali būti susiję su nagrinėjamu klausimu, ir atskirojo skundo nagrinėjimo neužvilkins, todėl jie priimtini.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
16. Būtina akcentuoti ir tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
17. Apeliantas, kritiškai vertindamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, pirmiausia nesutinka su teismo pozicija dėl atmestų jo prašymų – nuo 2025 m. lapkričio 18 d. iki kol ieškovė bus reabilitacijoje nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu ir šiuo laikotarpiu priteisti iš ieškovės šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 306 Eur mėnesiui, įpareigojant ieškovę visas atitinkamu laikotarpiu nuo 2025 m. lapkričio 18 d. iki kol ieškovė bus reabilitacijoje jos gautas valstybės mokamas išmokas vaikams ir sūnaus slaugos išmoką pervesti atsakovui, o teismui netenkinus minėto reikalavimo, nuo 2025 m. lapkričio 18 d. iki kol ieškovė bus reabilitacijoje, sustabdyti teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo priteisto laikino nepilnamečiams vaikams išlaikymo mokėjimo prievolę arba ją pakeisti (sumažinti) iki 10 Eur mėnesiui kiekvienam vaikui. Pasisakant dėl šių atsakovo reikalavimų būtina pažymėti, kad po skundžiamos nutarties priėmimo faktinė situacija jau yra pasikeitusi.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau paminėti atsakovo prašymai, kurių pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino, buvo susiję su konkrečiu laikotarpiu, kai vaikų motina turėjo būti (buvo reabilitacijoje). Iš bylos duomenų, pačios ieškovės pateiktų paaiškinimų matyti, jog ieškovė iš reabilitacijos sugrįžo dar 2025 m. gruodžio 5 d., ir tą pačią dieną su nepilnamečiais vaikais išsikėlė gyventi atskirai nuo atsakovo, į išsinuomotą butą. Po skundžiamos nutarties priėmimo, ieškovei pateikus byloje patikslintą ieškinį kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, tokį prašymą motyvuojant būtinybe užtikrinti vaikams saugią bei stabilią aplinką, ieškovei pateikus duomenis apie išsikėlimą iš šeimos gyvenamojo būsto, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatė su vaikų motina (ieškove). Be to, 2026 m. sausio mėnesį šalys taip pat pateikė teismui prašymus dėl 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi 1 punkte numatytos vaikų priežiūros tvarkos (teismui laikinai nuo 2026 m. sausio 1 d. sureguliavus šalių nepilnamečių vaikų nuvežimo į ugdymo įstaigas ir/ar pasiėmimo iš jų tvarką) pakeitimo, bet Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 9 d. nutartimi nutarė, kad šalių nurodytos aplinkybės šiuo metu nesudaro pagrindo keisti nustatytą laikiną nepilnamečių vaikų nuvežimo į ugdymo įstaigą ir pasiėmimo iš ugdymo įstaigos tvarką, numatytą aptariamos 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties 1 punkte, bei papildė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones tvarka dėl atsakovo bendravimo su vaikais savaitgaliais. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad pagal faktinę situaciją dalyje dėl reikalavimų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ieškovės reabilitacijos laikotarpiu, kuris jau yra pasibaigęs, apelianto skundas prarado aktualumą, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako; apeliacine tvarka nagrinėjama byla šioje dalyje nutrauktina.
19. Dėl atsakovo netenkinto prašymo įpareigoti ieškovę kompensuoti atsakovui 4/5 dalis būsto komunalinių mokesčių už laikotarpį nuo 2025 m. lapkričio 1 d. iki kol ji su vaikais gyvens bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad aptariamo ginčo kontekste toks reikalavimas negali būti vertinamas kaip laikinoji apsaugos priemonė, nes tarp šalių būtent ir vyksta ginčas be kita ko ir dėl paminėto turto (buto) padalijimo ir nuosavybės ir, atitinkamai, klausimas dėl su šiuo butu susijusių išlaikymo išlaidų skolos (kompensacijos) pagrįstumo bei dydžio turi būti sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės, surinkus ir ištyrus visas reikšmingas aplinkybes, šalims įvertinus tokio reikalavimo pareiškimo galimybes bei poreikį. Kita vertus, net ir nepaisant nurodyto, atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau minėta, ieškovė nuo 2025 m. gruodžio 5 d. su šalių vaikais jau yra išsikėlusi iš minėto buto, todėl dėl šio aspekto aptariamas atsakovo prašymas bei atskirojo skundo reikalavimas (dėl ieškovės įpareigojimo kompensuoti atsakovui dalį būsto komunalinių mokesčių) yra taip pat praradęs aktualumą, tuo pačiu dar kartą pažymint, kad tai neužkerta atsakovui kelio, esant pagrindui, dėl susidariusios skolos priteisimo iškelti reikalavimą CPK nustatyta tvarka.
20. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog šiame apeliaciniame procese iš esmės nebeliko apeliacijos objekto, todėl, aplinkybėms dėl apeliacinio proceso negalimumo paaiškėjus jau pradėjus apeliacinį procesą, šis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto V. B. (V. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.