Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-550-212/2019

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-25
Bylos Nr.: e2A-550-212/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-02117-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Zina Mickevičiūtė, Laimantas Misiūnas, Birutė Valiulienė
Ieškovas: I. S. V.
Atsakovas: A. R. B., V. B.
Trečiasis asmuo: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos

Civilinė byla Nr. e2A-550-212/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02117-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.2; 2.4.2.12.2; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimanto Misiūno, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. V. ieškinį atsakovams A. R. B. ir V. B., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. S. V. prašė: 1) pakeisti 1976-11-01 nustatytą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri buvo faktiškai pakeista 1991-07-24, vėliau pakeista 1992-02-05 raštu, vėliau pakeista 1994-01-27 planu, vėliau pakeista 1994-10-04 raštu, vėliau pakeista 1994-10-22 planu, vėliau faktiškai pakeista ir nustatyti naują žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą 2018-02-28 UAB ,,Geodezinių matavimų projektai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, nustatant, kad: žemės sklypo dalimi pažymėtu plane raide A, ą pažymėtais žemės sklypo ribų posūkio taškais (3; 2; 1; 6; 5; 21; 20; 19; 18; 7; 7; 8; 9; 10; 11; 12; 13; 3), kurio plotas 247 kv. m. naudosis atsakovai A. R. B. ir V. B.; žemės sklypo dalimi pažymėta plane raide B, pažymėtais žemės sklypo ribų posūkio taškais (3; 4; 5; 21; 20; 19; 18; 7; 16; 15; 14; 3), kurios plotas 215 kv. m. naudosis ieškovė; 2) įpareigoti atsakovus: A. R. B. ir V. B. nugriauti neteisėtą statinį malkinę, esančius (duomenys neskelbtini), per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pastatytus be bendrasavininkės I. S. V. sutikimo ir sutvarkyti statybvietę; 3) priteisti solidariai iš atsakovų A. R. B. ir V. B. 120 Eur už žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo (kadastrinių matavimų) dokumentų parengimą; 4) priteisti solidariai iš atsakovų: A. R. B. ir V. B. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės ir valstybės naudai.

2. Nurodė, kad 1970-04-05 ieškovė Panevėžio m. VK sprendimu Nr. 54, įgijo 0.0548 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 1976-11-01 padovanojo atsakovei A. R. B. 55/100 dalis gyvenamojo namo (plane 1A2/p) ir 67/100 dalis kiemo įrenginių ir ūkio pastatų su garažu (plane 2J1/mb). Sutartyje nurodyta, jog ,,Dovanos gavėja A. R. B. nuolatinai naudosis dalimi ūkio pastato 2J1/mb ir visu garažu g1/p prie ūkio pastato 2J/ mb, žemės sklypo ir ūkinių pastatų pasidalinimo plane pažymėtų Nr. 2, viso 35 kv. m. ir žemės sklypu N. 2, 177 kv. m. sklypu, pasidalijimo plane pažymėtu Nr. 3,79 kv. m., tualetu, šuliniu ir šiukšlių konteineriu šalys naudosis bendrai“. Tokia nustatyta naudojimosi tvarka šalys naudojosi iki 1991 metų. Pažymi, jog 1976-11-01 naudojimosi tvarka nustatyta toje pačioje dovanojimo sutartyje, kaip vientisame dokumente, tačiau dovanojimo sutartis yra įregistruota VĮ Registrų centre, o naudojimosi tvarka nėra įregistruota.

3. Atsakovai 1991 – 1992 metais pasistatė priestatą, tačiau ieškovė nėra dovanojusi, išnuomojusi ir pan. šios žemės sklypo dalies, ant kurios pastatytas atsakovų priestatas ir nėra davusi sutikimo šiam priestatui statyti. 1991-07-24 buvo išduotas statybos leidimas Nr. 411, A. R. B., statyti priestatą ir mansardą. Priestatas prie gyvenamojo namo iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės baigtas statyti 1992 metais, tačiau nėra priduotas iki šiol, nes pastatytas be bendrasavininkės (ieškovės) sutikimo. Nuo 1991 metų faktiškai keičiama žemės sklypo naudojimosi tvarka, t. y. atsakovai pastato gyvenamojo namo priestatą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ant ieškovės žemės sklypo be ieškovės sutikimo.

4. 1994-01-27 žemės sklypo išorinių ribų plane nurodoma, jog pasirašė A. R. B. ir S. I. V. Nuo 1976-11-01 bendro naudojimo žemės sklypo sumažėjo nuo 79 kv. m iki 59 kv. m. Teigia, kad šio dokumento nepasirašė.

5. Pagal 1994-08-17 notaro patvirtintą Gyvenamojo namo dalių perskaičiavimo sutartį Nr. 15851. A. R. B. priklausė dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje: 69/100 dalis gyvenamojo namo, pažymėto plane IA2/p su gyv. priestatu Ia2/p, mezoninu; 55/100 dalis kiemo renginių; 67/100 dalis ūkio pastato 2JI/mb ir garažo 3GI/P. I. S. V. priklausanti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje: 31/100 dalis gyvenamojo namo, pažymėto plane IA2/p su gyv. priestatu Ia2/p, mezoninu; 45/100 dalis kiemo įrenginių; 33/100 dalis ūkio pastato 2JI/mb ir garažo 3GI/p.

6. A. R. B. 1994-09-16 sudarė valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P27/94-0325, pagal kurią, ji įgijo 305 kv. m. žemės sklypo iš jų 30 kv. m. bendro naudojimo.

7. Atsakovė A. R. B. 1994-11-04 dovanojimo sutartimi, perleido dalies dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje savo sūnui, atsakovui V. B., t. y. 30/100 dalių gyvenamojo namo, pažymėto plane IA2/p su gyv. priestatu Ia2/p, mezoninu ir 31 kv. m. žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė apie šį sandorį sužinojo tik prasidėjus teisminiam procesui.

8. Ieškovė 1995-04-26 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P27/95-04400, įgijo 243 kv. m. žemės sklypo, iš jų 29 kv. m. bendro naudojimo.

9. Šalys 2009-10-15 sutarė ir parašais patvirtino: ,,mažinti bendro naudojimo plotą iki 24 kv. m. Įvažiavimą į garažą palikti naudoti A. R. B., o I. S. V. pasidaro savo žemės ribose. Bendro naudojimo plotą atitverti tvora <...> Nustatyti tikslią datą, kada viskas bus įvykdyta, nes reikalaujame įvykdyti iki 2009-11-07 d.“; ieškovė savo lėšomis įrengia atskirą įvažiavimą; Atsakovas V. B. parašu patvirtina, jog naudojimosi tvarkos nėra, nes teigia ,,Naudojimosi tvarkos turi būti patvirtintos mano parašu“.

10. Atsakovai 2010 metais užtvėrė 1,80 metrų tvorą, kuria atskyrė ieškovės naudojamą dalį žemės sklypo ir nebeįleido ieškovės į bendro naudojimo žemės sklypą, ūkinius pastatus ir į garažą.

11. Ieškovė, siekdama pakeisti naudojimosi tvarką, 2017-09-14 atliko kadastrinius matavimus ir kreipėsi į atsakovus (bendrasavininkus) dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo/nustatymo. Atsakovai A. R. ir V. B. 2017-11-10 pateikė ieškovei atsakymą ir nurodė sąlygas, kurias ieškovei įgyvendinus, A. R. ir V. B. duotų sutikimus nustatyti naudojimosi tvarką.

12. UAB ,,Geodezinių matavimų projektai“ 2018-02-28 parengė žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir 2018-03-05 registruota pašto siunta išsiuntė laišką atsakovams, kuriuo buvo prašoma taikiai išspręsti ginčą tarp bendrasavininkų dėl žemės sklypo ir jame esančių pastatų naudojimosi tvarkos. Bendrasavininkai atsakymo iki šiol nepateikė. Vėliau išsiųstas kitas taikus pasiūlymas pakeisti naudojimosi tvarką, tačiau nei į vieną pranešimą atsakovai neatsakė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 300 Eur teisinės pagalbos išlaidas - atsakovės A. R. B. naudai, 400 Eur teisinės pagalbos išlaidas - atsakovo V. B. naudai, 12,35 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

14. Nustatė, kad ieškovė ir atsakovai A. R. B. bei V. B. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai. 0,0548 ha bendro ploto žemės sklypas nuosavybės teise priklauso: 1) 243/548 dalys – I. S. V.; 2) 31/548 dalys – V. B.; 3) 274/548 dalys – A. R. B.. Ieškovei nuosavybės teise taip pat priklauso: 1) 31/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) 33/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) 33/100 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 4) 45/100 dalis kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei A. R. B. priklauso: 1) 39/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) 67/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) 67/100 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 4) 55/100 dalis kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). A. V. B. priklauso: 1) 30/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pirminė žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo nustatyta 1976 m. lapkričio 1 d. dovanojimo sutartimi, pagal kurią ieškovė padovanojo atsakovei A. R. B. 55/100 gyvenamojo namo ir 67/100 ūkinio pastato su garažu. Dovanojimo sutartyje nustatyta, kad A. R. B. nuolatinai naudosis dalimi ūkio pastatu ir visu garažu. 1994 m. lapkričio 4 d. sutartimi atsakovė A. R. B. padovanojo atsakovui V. B. 30/100 dalį gyvenamojo namo ir 31 kv. m. žemės, esančių (duomenys neskelbtini), todėl nustatyta naudojimosi tvarka pasikeitė, išskiriant atitinkamas žemės sklypo dalis atsakovui. Vėliau naudojimosi tvarka šalių nurodymu faktiškai keitėsi ne vieną kartą, dėl konkrečių žemės sklypo naudojimo tvarkos pakeitimo susitarimų šalys nesutaria. Atsakovai remiasi 1992 m. vasario 5 d. susitarimu, kuris dar kartą buvo patvirtintas 1994 m. spalio 4 d. Pagal šį susitarimą atsakovė A. R. B. individualiai naudojosi 189 kv. m. žemė sklypu, po gyvenamuoju namu - 34 kv. m. po ūkio pastatu – 36 kv. m., bendro naudojimo – 15 kv. m., iš viso – 274 kv. m.; ieškovė individualiai naudojosi 165 kv. m., po gyvenamuoju namu – 33 kv. m., po ūkio pastatu – 16 kv. m., bendro naudojimo – 29 kv. m., viso – 243 kv. m.; atsakovas V. B. individualiai naudojosi 2 kv. m., po gyvenamuoju namu – 14 kv. m., bendro naudojimo – 15 kv. m., viso – 31 kv. m.

15. Nurodė, kad šalys neginčija aplinkybių, kad tarp jų vyksta nuolatiniai konfliktai, kad yra reikalinga nusistatyti konkrečias kiekvienam bendrasavininkui naudotis tenkančias žemės sklypo dalis, tačiau atsakovai nesutiko su ieškovės siūloma naudojimosi tvarka. Atsakovai savo naudojimosi tvarkos nesiūlė, tačiau nurodė, kad juos iš esmės tenkina dabartinė nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka.

16. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės pateiktas UAB „Geodezinių matavimų projektai“ 2018 m. vasario 28 d. parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, yra ydingas, neužtikrina visų žemės sklypo bendrasavininkų teisėtų interesų, todėl negali būti tvirtinamas.

17. Nustatė, kad, žemės sklype esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas sudaro 81 kv. m., ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 32 kv. m., garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 20 kv. m., iš viso – 133 kv. m. Ieškovės pateiktame Plane nurodyti žemės sklype esančių statinių užstatyti plotai skiriasi nuo VĮ Registrų centro duomenų, t. y. gyvenamojo namo užstatytas plotas sudaro 86 kv. m., ūkio pastato – 59 kv. m., garažo – 19 kv. m, iš viso – 164 kv. m. Liudytoja UAB „Geodezinių matavimų projektai“ matininkė K. U., parengusi 2018 m. vasario 28 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, teismo posėdyje paaiškino, kad jos sudarytame Plane nurodyti duomenys gali skirtis nuo VĮ Registrų centro duomenų dėl atliktų matavimo metodų ir tikslumo. Paaiškino, kad žemės sklypo plane prie gyvenamojo namo nebuvo pažymėti laiptai, kurie taip pat turėtų būti įskaičiuoti į užstatytą plotą. Ūkinio pastato užstatytas plotas padidėjo, kadangi buvo atlikta jo rekonstrukcija. Patvirtino, kad rekonstruotas ūkinis pastatas nėra įregistruotas, todėl negali nustatyti, kokia žemės sklypo dalis po šiuo pastatu tektų kiekvienam iš bendrasavininkų. Byloje pateikti galiojantys VĮ Registrų centro išrašai, todėl teismas neturi teisės kitaip nustatyti nekilnojamojo turto registro išraše nurodomų duomenų ar šalių nuosavybės teisės dalių. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centro duomenimis gyvenamojo namo užstatytas plotas sudaro 81 kv. m., ieškovei pagal jos turimą nuosavybės dalį (31/100 dalis gyvenamojo namo) tenka 25,11 kv. m. (81 kv. m. x 31/100), atsakovei A. R. B. (39/100 dalis gyvenamojo namo) – 31,59 kv. m. (81 kv. m. x 39/100), atsakovui V. B. (30/100 dalis gyvenamojo namo) – 24,3 kv. m. (81 kv. m. x 30/100). Ūkio pastato užstatytas plotas sudaro 32 kv. m., iš kurių ieškovei tenka 10,56 kv. m. (turima statinio dalis 33/100), atsakovei – 21,44 kv. m. (turima statinio dalis 67/100). Garažo užstatytas plotas sudaro 20 kv. m., iš kurių ieškovei tenka 6,6 kv. m. (turima statinio dalis 33/100), atsakovei – 13,4 kv. m. (turima statinio dalis 67/100). Bendras statiniais užstatytas plotas VĮ Registrų centro duomenimis sudaro 133 kv. m., iš kurių ieškovei I. S. V. pagal jos turimą nuosavybės į statinius dalį priklauso 42,27 kv. m., atsakovei A. R. B. – 66,43 kv. m., atsakovui V. B. – 24,3 kv. m. Statiniais neužstatytas žemės sklypo plotas pagal registro duomenis sudaro 415 kv. m., todėl ieškovė, siekdama visiškai panaikinti bendro naudojimo žemės sklypą, asmeniniam naudojimui galėtų skirti tik 200,73 kv. m. (243 kv. m. - 42,27 kv. m. statiniais užstatytas plotas proporcingai priklausantis ieškovei pagal jos turimas statinių dalis = 200,73 kv. m.).

18. Teismas sutiko su ieškove, kad pagal pateiktą planą jai priklausantis žemės sklypo plotas - 243 kv. m. išlieka toks pat, tačiau siūloma bendro naudojimo žemę palikti tik po gyvenamuoju namu, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendram naudojimui turi būti paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudotis sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Žemės sklype yra ir kitų šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų – ūkinis pastatas, plane pažymėtas „2MG“ bei garažas, pažymėtas raide „N“, todėl po kiekvienu statiniu esanti žemės sklypo ploto dalis tenkanti kiekvienam bendraturčiui proporcingai jo turimai daliai, turi įsiskaičiuoti į bendrą šalims priklausantį žemės sklypo plotą. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniniam šalių naudojimui. Be to, turi būti nustatyta kokia žemės sklypo ploto dalis, esanti prie kiekvieno statinio būtina tam statiniui naudotis pagal paskirtį, ir ši dalis turi būti paliekama bendram naudojimui. Tokių bendro naudojimo plotų ieškovė nenurodė. Tokia žemės sklypo naudojimosi tvarka, kai pirmiausia nustatoma po pastatais kiekvienam bendraturčiui tenkanti žemės sklypo ploto dalis, o likęs plotas paliekamas asmeniniam ar bendram šalių naudojimui, buvo numatyta tiek 1976 m. lapkričio 1 d. sutartyje, tiek kituose susitarimuose, yra teisinga ir neprieštarauja teismų praktikai. Ieškovė nepateikė duomenų, kokios žemės sklypo ploto dalys po ūkiniu pastatu ir garažu pagal jos pateiktą Planą tenka kiekvienai iš šalių. Iš pateikto Plano nustatė, kad į ieškovės asmeninio naudojimo žemės sklypo plotą patektų dalis rekonstruoto ir teisiškai neįregistruoto ūkinio pastato, (2MG), o atsakovams siūloma palikti naudotis žemės sklypu, kuriame yra tiek ieškovei, tiek atsakovei priklausantis garažas (užstatytas plotas 19 kv. m.), plane pažymėtas raide „N“. Rekonstruoto ūkinio pastato užstatytas plotas pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus yra 59 kv. m., t. y. 27 kv. m. daugiau nei įregistruota VĮ Registrų centre.

19. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kokia nuosavybės teisės dalis į rekonstruotą ūkinį pastatą priklauso kiekvienai iš bendrasavininkių, todėl neįmanoma nustatyti kokia žemės sklypo ploto dalis po ūkiniu pastatu šiuo metu priklauso šalims. Detalių paskaičiavimų nepateikė ir pati ieškovė. Patvirtinta ieškovės siūloma naudojimo žemės sklypu tvarka reikštų, kad ieškovei asmeniniam naudojimui yra priskiriamas visas žemės sklypo plotas po neįregistruotu ūkiniu pastatu, taip realiai mažinant bendro naudojimo žemės sklypo plotą tik ieškovės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad į bendrą kiekvienam bendraturčiui priklausantį žemės sklypo plotą yra įskaičiuojama ir proporcingai turimai statinio daliai priskirta žemės sklypo ploto dalis, esanti po statiniais, teismas padarė išvadą, kad patvirtinus ieškovės pateiktą planą, ji įgytų teisę naudotis didesniu žemės sklypo plotu nei jai priklauso nuosavybės teise.

20. Ieškovei priklauso 243 kv. m. žemės sklypo, iš kurių pagal įregistruotą nuosavybės teisę – 42,27 kv. m. sudaro žemės sklypo plotas, esantis po statiniais, todėl priskiriant ieškovės individualiam naudojimui 215 kv. m., ji įgytų teisę naudotis 14,27 kv. m. daugiau nei jai priklauso proporcingai turimai idealiajai daliai bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovės pateiktame žemės sklypo naudojimo Plane nustatytas esminis nukrypimas nuo CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo, pagal kurį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi to daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiantį į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

21. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą Planą, atsakovas V. B. iš viso netenka teisės naudotis žemės sklypu, nors VĮ Registrų centro duomenimis, jis turi asmeninės nuosavybės teisę į 30/100 dalį gyvenamojo namo ir 31 kv. m. žemės sklypo. Pagal pateikto Plano, naudojimo žemės sklypu tvarką prašoma nustatyti iš esmės dviejų asmenų atžvilgiu – Plane pažymėta raide „A“ nustatomas bendras atsakovų naudojamas žemės sklypo plotas, o raide „B“ – ieškovės. Atsakovui V. B. priklauso 31 kv. m. žemės sklypo, iš kurių pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką 25,80 kv. m. tektų bendram naudojimui (86 kv. m. x 33/100 dalis gyvenamojo namo), tačiau Plane nėra pažymėtas ir išskirtas V. B. tenkantis likęs 5,2 kv. m. žemės sklypo plotas, kurį jis naudotų individualiai ar bendrai su kitais bendrasavininkais. Ieškovė nenurodė kokiu teisiniu pagrindu ir kuriam žemės sklypo bendraturčiui priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalies sąskaita V. B. naudosis trūkstama žemės sklypo dalimi. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę nustatant sklypo dalių, kurios priskirtinos asmeniškai naudotis kitiems žemės sklypo bendraturčiams, be kita ko, ieškovei, dydžius. Kaip teisingai pabrėžė atsakovų atstovas, žemės sklypo savininkai yra atskiri fiziniai asmenys, todėl naudojimosi žemės sklypu tvarka turi būti nustatyta trims asmenims, aiškiai plane pažymint kokios žemės sklypo ploto dalys yra naudojamos bendrai, kokio paliekamos asmeniniam naudojimui.

22. Teismas sprendė, jog tarp šalių yra įsisenėjęs konfliktas, todėl teismas, kaip ginčus sprendžianti institucija, turi užtikrinti, kad priimtas sprendimas nepablogintų nei vienos iš šalių esamos padėties, kad būtų atkurta teisinė taika ir eliminuotas konfliktas. Esminis konfliktas tarp šalių kyla dėl žemės sklype esančių statinių – atsakovų pastatytos malkinės ir ieškovės priestato prie ūkinio pastato. Ieškovė siūlė nustatyti tokią žemės sklypu naudojimosi tvarką, pagal kurią dalis žemės sklypo, ant kurios šiuo metu stovi atsakovų pastatyta malkinė, atitektų asmeniniam ieškovės naudojimui. Pastatytą malkinę siūloma nugriauti arba perkelti į kitą vietą. Toks žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas, teismo nuomone, nesudaro prielaidų išvengti bendraturčių konfliktų ateityje, o atvirkščiai, reikalavimas nugriauti atsakovų prieš daugelį metų pastatytą malkinę, o sau priskirti naudotis žemės sklypą su neįteisintu ūkinio pastato priestatu, kurio statyba šiuo metu yra sustabdyta kompetentingų institucijų sprendimu, ne tik, kad pažeidžia atsakovų teisėtų lūkesčių principą, tačiau ir neatitinka faktinės žemės sklypo naudojimo tvarkos.

Atsiliepimas

23. Atsakovai nurodė, kad malkinė toje vietoje stovi nuo 1996 metų, ieškovė niekada iki šiol nekėlė jokio reikalavimo dėl jos nugriovimo, todėl atsakovai pagrįstai tikėjosi, kad ieškovė malkinės pastatymui neprieštarauja. Pagal teismų formuojamą praktiką, jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniais, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje. Be to, patvirtinus ieškovės pateiktą Planą, ji prarastų teisę patekti į šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį garažą. Sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių, sudarytos galimybės pastatą remontuoti ir tinkamai prižiūrėti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės siūloma naudojimosi tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendrų statinių naudojimosi tvarkos. Pažymėjo ir tai, kad pagal susiklosčiusią faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, ieškovė į jos naudojamą žemės sklypo dalį patenka per teisiškai neįregistruotą įvažiavimą. Toks įvažiavimas nėra pažymėtas ir ieškovės pateiktame Plane. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad bendraturčiai faktiškai turi galimybę patekti į jiems priklausančias žemės sklypo dalis per neįregistruotą įvažiavimą, nėra pakankamas pagrindas teismo tvarka įteisinti susiklosčiusią žemės sklypo naudojimosi tvarką, panaikinant žemės sklype esantį bendro naudojimo kelią, kuris iš esmės užtikrina visiems bendraturčiams priėjimą prie bendrai valdomų statinių.

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės siekiama įteisinti žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal jos užsakymu UAB „Geodezinių matavimų projektai“ parengtą 2018 m. vasario 28 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos Planą yra ydinga, prieštaraujanti bendraturčių interesams, todėl negali būti nustatyta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25. Apeliaciniu skundu ieškovė I. S. V. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai atliko skaičiavimus ir teismo nurodyti skaičiavimai prieštarauja 1976 metais nustatytai metodikai ir iki šiol buvusiai naudojimosi tvarkai. Be to, kaip bebūtų skaičiuojama, nei viena iš šalių, ypač atsakovų teisės nėra pažeidžiamos.

26. Sprendime neteisingai nurodomi faktinės aplinkybės, t. y. „Nurodo, kad ieškovės pateiktas 2018-02-28 UAB ,,Geodezinių matavimų projektai“ parengtas naudojimosi tvarkos planas aiškiai skiriasi nuo dabartinės žemės sklypo naudojimosi tvarkos, neatitinka šalių individualiai ir bendrai naudojamų žemės sklypo plotų, prieštarauja VĮ Registrų centro duomenims, neatitinka idealiųjų nuosavybės dalių“. Tokių duomenų byloje nėra. Priešingai naudojimosi tvarkos planas yra parengtas pagal: 1976-11-01 tvarką, 1991 m., faktinį naudojimą, bendro naudojimo šulinį, VJ Registro centro pateiktą pažymą dėl nuosavybės dalių (plotų), individualiai naudojamus pastatus, įėjimus į gyvenamąjį namą.

27. Atsakovai savo plano (pasiūlymo) nepateikė. Šalių individualiai naudojamas ploto vieta nepakito nuo 1976-11-01, išskyrus dalį nuo Miško gatvės pusės atsakovų pastatytą priestatą ant ieškovės individualiai naudojamo žemės sklypo, ko pasėkoje ieškovė teismui pateiktu planu prašo paskirti naudoti kitoje vietoje tą dalį, kurią atsakovai užstatė (užvaldė). Kadangi žemės sklypas yra nedidelis, užstatytas, konfigūracija individualiai naudojamų žemės sklypo dalių yra ribota. Individualiai naudojamos dalys nesikeičia nuo 1976-11-01, išskyrus 1991 m. atsakovų užstatytą plotą ieškovės individualiai naudojamame žemės sklype. Bendro naudojimo žemės sklypo plotas lieka tik po gyvenamuoju namu ir šulinys. Planas parengtas taip, kad atitinka idealiąsias nuosavybės dalis. Atsakovei 1991-07-24 išduotas statybos leidimas Nr. 411, statyti priestatą prie gyvenamojo namo.

28. Panevėžio TTI biuro 1994-08-03 Pastatų dalių paskaičiavime 6886. Kv. Nr. 243, Skl. Nr. 23 (bylos medžiaga) nurodoma, jog iš 55/100 atsakovės dalių, perskaičiuojama į 69/100 dalių. Toliau nurodoma, jog „plotai padidėjo B. A. – R. pagal 1991 m. statybos leidimą Nr. 411 pastačius priestatą gyv. la2/p - 12,12 m². bei įrengus mansardą -36,42 m² bei išplečiant pat I-II po laiptus - 3,11 m²“. Taigi žemės plotas priskaičiuotas pridėjus 12,12 v. m. prie dovanojimo sutarties įgyto gyvenamojo namo ploto, ir tuo pagrindu leista išpirkti (nuosavybės) žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje. Tačiau visuose planuose po 1991 metų nurodoma, jog atsakovų priestatas pastatytas ant ieškovės individualiai naudojam žemės sklypo ploto yra ne 12,12 kv. m., bet 8,8 kv. m. (2,16 kv. m. x 3,88 kv. m.).

29. Notaro 1994-08-17 patvirtintoje gyvenamojo namo dalių perskaičiavimo sutartyje nurodoma, jog gyvenamojo namo dalys perskaičiuojamos, „Remiantis 1991 m. statybos leidimu Nr. 411 pastačius priestatą gyv. Ia2/1, 12,12 m², bei įrengus mansardą -36,42 m² bei eksplikavus pat. I-II po laiptais 3,11 m². Gyvenamojo namo užstatytas plotas 1976-11-01 buvo 72,81 kv. m. (8,09 kv. m. x 9 kv. m.). Faktiškai atsakovė pastatė priestatą, kurio plotas 8,38 kv. m. (2,16 kv. m. x 3,88 kv. m.), bet ne 12,12 kv. m. Viso užstatytas gyvenamojo namo plotas 81,19 kv. m., pridedami atsakovės laiptai 3,11 kv. m. Viso 1994 m. užstatytas gyvenamuoju namu plotas 84,3 kv. m., bet ne 81 kv. m. VĮ Registrų centro banko duomenų išraše nurodoma, jog kadastriniai matavimai atlikti 1994-10-04 užstatytas plotas yra 81 kv. m. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė 1994-09-16 pirkimo - pardavimo sutartimi, atsižvelgiant į turimą dalį gyvenamojo namo išsiperka 305 kv. m., tai yra faktiškai daugiau išsiperka žemės sklypo, nei realiai priklausytu pagal turimą gyvenamojo namo dalį, nes notarui pateikia priestatą 12,12 kv. m., nors realiai priestatas yra 8,8 kv. m. (2,16 kv. m. x 3,88 kv. m.).

30. Ieškovė po UAB „Geodezinių matavimų projektai“ siekė atlikti matavimą dar du kartus, kviesdama pakartotinai permatuoti, tačiau atsakovai kategoriškai atsisakė leisti atlikti matavimus. Todėl turi būti remiamasi ieškovės matininko pateiktais skaičiavimais. Atkreiptinas dėmesys, jog 1994-08-17 atsakovė ne va dėl 12,12 kv. m. padidėjusio ploto perskaičiuoja namo dalis. 1994-09-16 atsakovė išsipirko žemės sklypą, kurio plotas 305 kv. m. iš kurių 30 kv. m. bendro naudojimo. A. B. teikia įvairias naudojimosi tvarkas, bet juose ne ieškovės parašas. 1994-10-04 atsakovė atlieka pastatų kadastrinius matavimus. A. R. B. 1994-11-04 dovanoja dalį nuosavybės savo sūnui. 1995-04-26 ieškovė kas liko išperka žemės sklypą, kurio plotas 245 kv. m. iš kurių 29 kv. m. bendro naudojimo. Atsakovė 1995-04-26 atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriuose nurodoma, jog žemės sklypo plotas 548 kv. m. Užstatytas plotas 548 kv. m., kas visiškai prieštarauja faktinei situacijai.

Žemesnės instancijos teismas

31. Atsakovė dovanojo 30 kv. m. žemės sklypą savo sūnui atsakovui V. B., bet bendro naudojimo žemės sklypo nedovanojo. Teismas sprendime nurodė, jog dovanojimo sutartyje atsakovė atsakovui dovanojo 5,2 kv. m. bendro naudojimo žemės sklypo dalį. Duomenų, jog atsakovė savo sūnui dovanojo bendro naudojimo žemės sklypo dalį, byloje nėra, bet yra pačios atsakovės parengti naudojimosi planai „pagal A. R. B. pasiūlymą“, kurių ieškovė nepasirašė.

32. Teismas sprendime nurodė duomenis, kurių nėra ir jų pagrindu priėmė sprendimą. Pabrėžtina, jog ieškinio reikalavimas yra pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką toje žemės sklypo dalyje, kuri yra bendro naudojimo. Visą kitą žemės sklypo dalį (naudojama ieškovės ir atsakovui palikti naudoti tokį, kaip ir buvo nustatyta 1976 metais. Išimtis, žemės sklypo dalis nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, kur 1976-11-01 nustatytoje naudojimosi tvarkoje nurodoma (pagal ieškovės pateiktą planą patvirtintą archyvo antspaudu), jog nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, žemės sklypu naudojasi ieškovė. 1991 metais atsakovė, be bendrasavininkės sutikimo, pastatė priestatą ant ieškovei priskirto naudotis žemės sklypo ir pati naudojimosi tvarkos plane nusipiešė priestatą (bylos medžiaga, be archyvu spaudo, kurį pateikė atsakovai).

33. Pažymi, jog 1976-11-01 dovanojimo sutartis ieškovei nebuvo įteikta. Šią sutartį ir naudojimosi planą, ieškovės atstovas gavo iš archyvo prasidėjus šiam procesui. Taigi atsakovai užėmė žemės sklypo dalį nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, kuris buvo paskirtas naudotis ieškovei individualiai. Tokiu būdu sumažinta ieškovei priskirta žemės sklypo naudojimosi dalis ir tuo pačiu padidinta atsakovų žemės sklypo dalis, kas pažeidė ieškovės, kaip savininkės interesus, bet teismas sprendime nurodo, jog ginčo dėl žemės sklypo nėra.

34. Teismas sprendime nutylėjo aplinkybę, kad 2010 metais atsakovai pastatė 1,80 metrų tvorą be praėjimo (vartų), tokiu būdu ieškovei užtverdami praėjimą į bendro naudojimo žemės sklypą. Šią tvorą atsakovai nugriovė 2018 m. tik gavę ieškovės ieškinį. Taigi nuo 2010 metų ieškovė negali naudotis bendro naudojimo plotu, įvažiavimu, tačiau teismas apie tai sprendime nepasisakė.

35. Teismas taip pat nepasisakė dėl aplinkybės, kad 1976-11-01 šalys sutarė, jog atsakovė naudosis žemės sklypo dalimi pažymėtu Nr. 2, ieškovė Nr. I. Bendrai naudosis Nr. 3. Pastatais naudosis sekančiai: gyvenamuoju namu ir šuliniu naudosis bendrai, visu garažu naudosi tik atsakovė. Kadangi ūkio pastatas yra perskirtas sienele, tai ūkio pastato dalimi iš garažo pusės naudosis atsakovė, o kita ūkio pastato dalimi naudosis ieškovė. Tokia naudojimosi tvarka pastatais yra išlikusi iki šiol ir jos nebuvo ieškiniu prašoma pakeisti, būtent tokios naudojimosi tvarkos, individualiai naudotis pastatais ir po jais esančiais žemės sklypais, teismo posėdyje išreiškė abi šalys. Atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog ši naudojimosi tvarka faktiškai egzistavo iki 1991 metų, kai atsakovė R. A. B. be bendrasavininkės ieškovės sutikimo pastatė gyvenamojo namo priestatą ieškovei priskirtame naudotis žemės sklypo dalyje iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir 1976-11-01 plane atsakovė prisipiešė priestatą. Taigi naudojimosi tvarka keitėsi, kai atsakovė užstatė ieškovei individualiai paskirtą naudotis žemės sklypo dalį iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Kitos individualiai naudojamos dalys išliko iki šiol. Teismas sprendime apie šias faktines aplinkybes, kurios naudingos atsakovams, nutyli.

36. Teismas neteisingai sprendime nurodė faktines aplinkybes, kurios yra patvirtintos oficialiais rašytiniais įrodymais, t. y. „Po 1976-11-01 keitėsi žemės sklypų naudojimosi tvarka, keitėsi tik 1994-11-04, kai atsakovė A. R. B. padovanojo dalį žemės sklypo savo sūnui, atsakovui V. B.“. Bylos medžiaga prieštarauja teismo sprendimo motyvams, t. y. po 1976-11-01 naudojimosi tvarkos, 1991 metais atsakovė pastato ant ieškovei priskirto naudoti žemės sklypo, taip atsakovė sumažina ieškovės naudojamą žemės sklypą ir padidina savo dalį. Apeliantė teigia, kad būtent dėl šios priežasties jai yra trūkumas žemės sklypo, kurį ji prašo priteisti naudotis. Kadangi šalių žemės sklypo plotas yra nedidelis 0,548 ha, užstatytas statiniais, vietos yra tik žemės sklypo dalyje, kur be ieškovės sutikimo yra pastatyta atsakovų malkinė. Atsakovai statydami malkinę be bendrasavininkų sutikimo prisiėmė riziką, jog ši malkinė gali būti perkelta arba nugriauta. Ši aplinkybė buvo nagrinėta teismo posėdyje, pateikti įrodymai (dokumentai, nuotraukos), bet teismas sprendime iškraipė faktus, ko pasėkoje priimtas neteisėtas ir neteisingas sprendimas.

Žemesnės instancijos teismas

37. Teismas sprendime nurodė, jog atsakovai savo naudojimosi tvarkos nesiūlė, tačiau nurodė, kad juos iš esmės tenkina dabartinė nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka. Teismo posėdyje nurodė, kad sutiktų su ieškovės siūloma naudojimosi tvarka, jeigu riba tarp šalims paliekamu naudotis žemės sklypu būtų brėžiama taip, kad į atsakovams paliekamą naudotis žemės sklypą patektų ir malkinė. Taigi sprendimo motyvuotoje dalyje teismas konstatavo, jog abi šalys nenori bendro naudojimo plotu, o tarp šalių ginčas kyla tik dėl dalies ploto, kuriame atsakovai be bendrasavininkų sutikimo pastatė malkinę be pamatų, kuriai, akivaizdu, reikalingas remontas. Šią malkinę lengva perkelti, be didelių fizinių pastangų, be finansinių lėšų. Be to, atsakovai nekėlė jokio pasiūlymo dėl malkinės perkėlimo laiko ar vietos prasme. Ieškovė siūlė tartis dėl laiko suteikimo (metus persikelti malkinę), fizinės pagalbos atsakovams, perkeliant malkinę, bet atsakovai nesutiko.

38. Teismas sprendime rėmėsi dokumentais, kuriuos atsakingu institucijų atsisakyta tvirtinti, nes kelia abejonių, t. y. „Atsakovai remiasi 1992 m. vasario 5 d. susitarimu, kuris dar karta buvo patvirtintas 1994 m. spalio 4 d.“ Šie susitarimai yra iš esmės skirtingi. 1994-10-04 susitarime nurodomas V. B., nors jis nuosavybę įgijo tik po mėnesio 1994-11-04. Ieškovė šio dokumento nepasirašė. 1992-02-05 originalų susitarimą NŽT atstovas pateikė teismui, kuriame yra spaudas, kuriuo atsisakoma tvirtinti susitarimą, kadangi: 1. ieškovė šio dokumento nepasirašė. 2. atsakovės pastatytas gyvenamojo namo priestatas ant ieškovei numatyto naudoti žemės sklypo, tačiau nėra ieškovės rašytinio sutikimo. 3. kitoje sutikimo pusėje yra 1992-04-23 notarės V. J. patvirtinimas įrašas Nr. 6370; įrašas Nr. 6371, kurios archyvas, VĮ Registrų centras ir šalys neturi. 4. 1978-05-24 ir 1979-06-22 archyve saugomų, Panevėžio m. valstybinės notarinės kontoros dokumentų fonde, notaro tvirtintų sutarčių registracijos įrašai: Įrašas Nr. 6367; įrašas Nr. 6368; įrašas Nr. 6369; įrašas Nr. 6370; įrašas Nr. 6371. Taigi iš šių įrašų akivaizdu, jog 1978 ir 1979 metais buvo sudaryta naudojimosi tvarka, tačiau žemės sklypo naudojimosi tvarkų archyvas ir šalys neturi. 5. Ieškovė tvirtina, jog niekada nepasirašė naudojimosi tvarkos, ji pasirašė pas notarą tik atsakovei dovanojimo sutartį ir gyvenamojo namo dalių perskaičiavimo sutartis. 6. sumažėja ieškovės žemės sklypo naudojimosi plotas nuo 179 kv. m. iki 165 kv. m./atsakovės plotas padidėja nuo 177 kv. m. iki 191 kv. m./bendro naudojimo plotas sumažėja nuo 79 kv. m. iki 71 kv. m. / pasikeičia užstatyti plotai ieškovės dalis po ūkio pastatu sumažėja nuo 16,9 kv. m. iki 16 kv. m., o atsakovės dalis po ūkio pastatu padidėja nuo 35 kv. m. iki 36 kv. m.; 1976-11-01 d. naudojimosi tvarkoje žymėjimas 1,2,3, o šiame A,B,C. Taigi sutartys, pasak teismo sprendimo motyvų yra identiškos, tačiau šios sutartys yra iš esmės skirtingos, nes ieškovės padėtis pablogėjo, o atsakovės pagerėjo.

Žemesnės instancijos teismas

39. Teismas nurodė, jog pagal šiuos susitarimus atsakovė A. R. B. individualiai naudojosi 189 kv. m., žemė sklypu, po gyvenamuoju namu - 34 kv. m. po ūkio pastatu - 36 kv. m., bendro naudojimo - 15 kv. m., iš viso - 274 kv. m.“. Tokių duomenų byloje nėra. Atsakovė individualiai naudojasi žemės sklypu ne 189 kv. m., bet 191 kv. m. (pagal 1992-02-05) arba 187 kv. m. (pagal 1994-10-04). Po gyvenamuoju namu ne 34 kv. m., bet 48 kv. m. (pagal 1992-02-05) arba 34 kv. m. (pagal 1994-10-04). Po ūkio pastatu (ūkio pastatu ir garažu) 36 kv. m. Bendro naudojimo ne 15 kv. m., bet 36 kv. m. (pagal 1992-02-05) arba 15 kv. m. (pagal 1994-10-04). Teismas padarė aritmetinę klaidą: pagal 1992-02-05 atsakovė viso naudojasi ne 274 kv. m., bet 311 kv. m. nors nuosavybės turi 305 kv. m. Pagal 1994-10-04 atsakovė naudojasi 272 kv. m. Atsakovai bendrai naudojasi pagal 1994-10-04 303 kv. m. Taigi A. R. B. ruošdama naudojimosi tvarkas, kurių ieškovė nepasirašė, suklydo aritmetiniame veiksme. Teismas sprendime suklysta skaičiuose „ieškovė individualiai naudojosi 165 kv. m., po gyvenamuoju namu - 33 kv. m., po ūkio pastatu - 16 kv. m., bendro naudojimo - 29 kv. m., viso - 243 kv. m.“ bendro naudojimo atsakovė paskyrė ieškovei pagal 1992-02-05 ne 29 kv. m., bet 35 kv. m. Pagal 1994-10-04 29 kv. m. Viso ieškovė naudojasi pagal 1992-02-05 249 kv. m. Pagal 1994-10-04 241 kv. m. Atsakovo V. B. nuosavybės dalis 31 kv. m., tačiau jam įgyjant nuosavybę, dovanojimo sutartyje, nenurodoma, jog jis turi bendro naudojimo žemės sklypo dalį, kai nedviprasmiškai yra nurodyta ieškovės ir atsakovės dovanojimo sutartyje bendro naudojimo ploto dydis. Mano, kad teismas suklydo aritmetiniame skaičiavime, ko pasėkoje priėmė neteisingą sprendimą, atmesdamas ieškinį.

40. Teismas neteisingai nurodė, jog „pagrindinis ginčas tarp šalių kyla dėl bendraturčiams skiriamų naudotis žemės sklypo plotu ir juose esančiu statiniu.“ Ginčas yra dėl nuosavybės žemės sklypo plotų dydžio, ne dėl statinių. Statinių naudojimas nesikeičia nuo 1976-11-01. Galimai teismas turėjo mintyje ieškovės rekonstruotą pastatą, tačiau byloje yra pateikti atsakovų ranka rašyti originalūs sutikimai rekonstruoti ieškovės naudojamą ūkio pastato dalį. Vėliau, kai ieškovė rekonstravo ūkio pastato ir liko tik pastato išorinė apdaila, atsakovai apsigalvojo ir teikė begalę skundų įvairioms institucijoms su prašymu nuversti ieškovės rekonstruotą pastatą.

41. Teismas vadovavosi teismų praktika, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šioje byloje esančios faktinės padėties. Sprendime nurodomoje teismų praktikoje nustatoma tokia naudojimosi žemės sklypo naudojimosi tvarka, kai yra bendrai naudojami pastatai ir pan. Šioje byloje bendro naudojimo lieka tik šulinys, kuriuo pagal teismui pateiktą projektą, galės nevaržomai naudotis abi šalys. Jokių bendro naudojimo pastatų nelieka. Todėl nesutinkama su teismo išvada. Priešingai, teismas atmesdamas ieškinį toliau pasmerkė šalis, kad ginčas pradėtas spręsti nuo 2007 metų lieka tarp šalių neišspręstas. Atsakovai sutinka su naudojimosi tvarkos pakeitimu, tačiau nesutinka su VĮ Registrų centre nurodytais žemes sklypų dydžiais, ko pasėkoje sumažėja atsakovų realiai užvaldytas ir naudojamas bendro naudojimo ir individualiai naudojamas plotas. Nes 2010 metų atsakovai vieni naudojasi visu bendro naudojimo plotų, individualiai naudojamu plotu ir 1991 metais užstatytu ieškovės plotu iš Miško gatvės pusės plotu.

42. Atsakovai teismui jokio plano nepateikė, bet sutiko su ieškovės planu, tik neatitinka jų nuomone, nuosavybe esanti dalis (plotas). Atsakovai mano per mažas. Pabrėžtina, kad nuo 1976 metų šalys individualiai naudojasi žemės sklypų dalimis ir ant jų esančiais pastatais. Dėl šios priežasties, pagal šalių sutartą nusistovėjusią tvarką ir liko to paties lokalizacijos plotai ir juose individualiai naudojami pastatai. Tokia šalių valia buvo nuo 1976 metų ir yra šiuo metu, bet teismas nurodė privalomai nustatyti bendro naudojimo plotus, kas prieštarauja šalių valiai ir nusistovėjusiai tvarkai.

Žemesnės instancijos teismas

43. Teismas pasisakė, jog ,,Byloje nėra duomenų, patvirtinančiu kokia nuosavybės teisės dalis i rekonstruoto ūkini pastatą priklauso kiekvienai iš bendrasavininkių, todėl neįmanoma nustatyti kokia žemės sklypo ploto dalis po ūkiniu pastatu šiuo metu priklauso šalims. Detaliu paskaičiavimu nepateikė ir pati ieškovė“. Toks teismo nustatytas dalinimas prieštarauja nuo 1976 metų nusistovėjusiai tvarkai ir neturi jokios reikšmės bylai. Taip pat pažymi, jog 1976 metais ir vėlesnėse naudojimosi tvarkose, niekada šalys neskaičiavo po pastatais užstatytų plotų. Priešingai iš viso ploto atėmė gyvenamojo namo užstatytą plotą, o kitą plotą padalino proporcingai, kad kiekviena šalis individualiai naudosis žemes sklypo plotu ir ant ją esančiais pastatais.

44. Dovanojimo sutartyje nurodoma, jog atsakovė savo sūnui padovanojo 31 kv. m. žemės sklypo ploto, bet bendro naudojimo žemės sklypo nedovanojo. Atsakovai nebendravo, priešieškinio nepareiškė, naudojimosi planų nepateikė, t. y. neišreiškė valios naudotis atskiromis dalimis. Todėl teismo pasisakymas dėl V. B. žemės sklypo suskirstymo yra tik teismo noras (valia), kad atsakovai naudotųsi atskirais žemės sklypo plotais, bet ne atsakovų.

45. Mano, jog teismas sprendimo dalyje dėl kompensacijos yra šališkas ir neobjektyvus, kadangi teismas turi mintyje atsakovų malkinės perkėlimo kompensaciją. Teismas nepaminėjo, kad atsakovai 1991 m. užstatė ieškovės žemės sklypo plotą ir nekompensavo ieškovei prarastos žemės sklypo, ko pasėkoje ieškovė patyrė realių nuostolių. Priešingai, atsakovai nuo 2010 metų užtvėrė tvora bendro naudojimo žemės sklypo plotą, taip vieni neteisėtai užvaldydami žemės sklypą. Ieškovė viena apmokėjo visas išlaidas dėl bendro naudojimo statinių nugriovimo, išregistravimo, įvažiavimo įrengimas ir t. t. Pažymi, jog Plane ieškovės įvažiavimas yra teisėtas, pažymėtas naudojimosi plane ir kituose planuose.

46. Teismo sprendime nepaminėta, jog buvo teikiamas teismo nušalinimas, nes ta pati teisėja, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko bylą sprendė nuo 2007 metų. Taigi ginčas, tarp tu pačiu šalių, tarp to paties dalyko tęsiasi nuo 2007 metų. Sprendime nurodoma, jos pasikeitus faktinėms aplinkybėms (ieškovei įsirengus atskira įvažiavimą, panaikinus lauko tualetą ir pan.). Ieškovės nuomone išnyko būtinumas į bendro naudojimo žemę. 2007 metais civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (ta pati teisėja), tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko teismo posėdžio metu sudarė taikos sutartį, kuria šalys nutarė taikiai pakeisti naudojimosi tvarką. Ieškovė posėdžio metu atlygino atsakovams 500 Litų už teisines paslaugas, o atsakovai pažadėjo sutikti panaikinti bendro naudojimo žemės sklypą ir pan. Teismas priėmė nutartį, jog ieškovė atsiima ieškinį. Atsakovai susitarimo neįvykdė, ieškovė susitarimą įvykdė. Panevėžio miesto savivaldybė, matydama šalių nesantaiką, begales skundų, ieškovų policijos kvietimus, surengė taikinimo procesą ir 2009, 2010, 2011 metais, kuriais bandė sutaikyti šalis. Sutaikinimo metu savivaldybėje buvo sudaryta šalių rašytinė sutartis, pagal kurią atsakovės A. R. B. reikalavimu, ieškovė sutiko savo jėgomis ir lėšomis panaikinti visus bendro naudojimo statinius, įsirengti įvažiavimą, ką vėliau įvykdė. Tačiau atsakovai ir toliau nesutinka su naudojimosi tvarkos pakeitimu. Pagal bendrąją taisyklę, bendro naudojimo žemės sklypo dalis tarp bendrasavininkų, nustatoma toje žemės sklypo dalyje, kuri yra būtina bendrasavininkams bendrai naudotis, pvz. priėjimai, privažiavimai ir pan. prie / į bendro naudojimo pastatus, įvažiavimus, praeiti pravažiuoti ir pan. Šioje byloje 1976-11-01 buvo nustatyta šalims bendro naudojimo žemės sklypo dalis 79 kv. m. tikslu tuo, kad patekti (įvažiuoti, įeiti) į žemės sklypą, patekti į lauko tualetą, gyvenamąjį namą, ūkio pastatus ir naudotis šuliniu. Kita žemės sklypo dalis ir joje esantys pastatai nuo 1976-11-01 liko kiekvieno bendrasavininko individualiai naudojama. Taigi ieškovė ir atsakovė nuo 1976-11-01 buvo nusistačiusios individualiai naudojamas žemės sklypo dalis, ant kuriu yra ir šalims paskirti individualiai naudoti pastatai, išskyrus gyvenamasis namas, po kuriuo žemės sklypo plotas buvo naudojamas bendrai. Ieškovė šiuo ieškiniu prašo teismo palikti nuo 1976-11-01 individualiai šalių naudojamas žemės sklypo dalis ant kurių yra šalių individualiai naudojami ūkio pastatai ir pakeisti naudojimosi tvarką tik bendro naudojimo žemės sklypo dalyje. Bendro naudojimo žemės sklypo plotų nebėra. Šalys itin konfliktuoja, ieškovai kviečia policijos pareigūnus, geležiniais strypais išdaužyta ieškovės siena, sugadintas kitas ieškovės turtas. Tačiau teismas 2007 metais ir šiame sprendime nurodo, jog „ginčas dėl būtinumo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkų iš esmės nekyla“, kas prieštarauja bylos medžiagai.

47. Šioje byloje teismo sprendimas ir jame išdėstyti motyvai prieštarauja byloje esantiems dokumentams šalių valiai, teismų praktikai ir imperatyvioms įstatymo normoms, todėl šis teismo sprendimas, turi būti naikinamas.

Atsiliepimas

48. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra, kadangi privačiuose asmenų konfliktuose nedalyvauja ir savo nuomonės pateikti negali.

49. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. R. B. ir V. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo teisingai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai taikė materialines teisės normas, laikėsi LAT suformuotos teismų praktikos teisės taikymo ir aiškinimo srityje analogiškose bylose.

Šalies argumentai

50. Apeliantė skunde nurodo, kad pateiktu ieškiniu nesiekiama pakeisti nustatytos naudojimosi tvarkos individualiais pastatais, bendro naudojimo takais, todėl lieka ankščiau nustatyta naudojimosi tvarka šių teritorijų atžvilgiu ir kartu nurodo, kad gyvenamojo namo užstatytas plotas yra 86 kv. m.. Tačiau nustatant 1976-11-01 naudojimosi žemės sklypu tvarką, gyvenamojo namo užstatytas plotas buvo 81,00 kv. m. Iš VĮ RC Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastato-gyvenamojo namo užstatytas plotas yra 81,00 kv. m. Todėl neaišku, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu remiasi ieškovė apeliaciniame skunde nurodydama, kad buvo susitarta dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu po gyvenamuoju namu, kurio užstatytas plotas 86 kv. m. Akivaizdu, kad ieškovė apeliaciniame skunde nurodo žinomai neteisingas faktines aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

51. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nustatydama naudojimosi tvarką žemės sklypu po statiniais, remiasi ne viešajame registre užfiksuotais duomenimis, o kitais, nepatikslintais duomenimis, kurių teisingumo ar neteisingumo nustatyti negalima. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė yra pasistačiusi priestatus prie ūkinių pastatų, kurių statyba nėra įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, todėl užstatytas plotas yra kitoks, negu nurodo ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde.

Šalies argumentai

52. Ieškovė nurodo, kad teismas nutylėjo sprendime tam tikras aplinkybes (pastatytą ir vėliau nugriautą tvorą, nustatytą bendrai naudojimosi pastatais tvarką), tačiau atsakovai mano, jog teismo sprendimo teisėtumui šios aplinkybės jokios įtakos neturi.

53. Nesuprantami ieškovės argumentai, kad atsakovai pasistatė kažkokį pastatą ant ieškovei individualiai naudotis buvusio paskirto žemės sklypo dalies, todėl trūksta ieškovei individualiai naudotis žemės sklypo, atsižvelgiant į idealiąsias dalis. Šis ieškovės argumentas apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstas.

Šalies argumentai

54. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismai neteisingai taikė LAT praktiką analogiškose bylose ir nurodo, kad bendro naudojimo pastatų nėra. Toks aiškiniams yra aiškiai neteisingas, nes yra bendro naudojimo ūkiniai pastatai, bendro naudojimo gyvenamasis namas ir šulinys. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai yra gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, kiemo statinių bendrasavininkai. Ieškovė šią aplinkybę apeliaciniame skunde tiesiog ignoruoja.

55. Ieškovės pateiktas UAB „Geodezinių matavimų projektai“ paruoštas naudojimosi tvarkos planas neatitinka šalių 1992 metų dovanojime sutartyje nustatytų individualiai ir bendrai naudojamų žemės sklypo plotų. Šia sutartimi nustatyti naudojami plotai, kurie dar kartą buvo patvirtinti šalių 1994-10-04 susitarime, kuris buvo pateiktas VĮ Registrų centras ir įregistruotas, ką patvirtina žyma ant plano su paskaičiavimu. Šalys yra susitarusios, kad:

56. A.R. B. naudosis: individualiai 189 kv. m. žemės sklypu; po gyv. namu - 34 kv. m.; po ūkio pastatu- 36 kv. m.; bendro naudojimo -15 kv. m., viso 274 kv. m.

57. I. S. V. naudosis: individualiai 165 kv. m. žemės sklypu; po gyv. namu - 33 kv. m.; po ūkio pastatu- 16 kv. m.; bendro naudojimo -29 kv. m., viso 243 kv. m.

58. V. B. naudosis individualiai 2 kv. m. žemės sklypu; po gyv. namu - 14 kv. m.; po ūkio pastatu- 0 kv. m.; bendro naudojimo -15 kv. m., viso 31 kv. m.

59. Pažymėtina, kad V. B. paskirta atskirai ir bendrai naudotis žemės sklypo dalis teko iš A.R. B. dovanojimo sutartimi gautos individualiai ir bendrai naudotis žemės sklypo dalies.

60. Pagal naujai pateiktą ieškovės planą, A.R. B. ( A) tektų 247 kv. m. atskirai ir 59 kv. m. bendrai, o ieškovei I.S. V. tektų 215 kv. m. atskirai ir 27 kv. m. bendrai. Šie skaičiai aiškiai skiriasi nuo dabar galiojančios naudojimosi tvarkos. Pažymėtina, kad V. B. iš viso netenka teisės naudotis žemės sklypu, nors jis turi asmeninės nuosavybės teise dalį gyvenamojo namo ir dalį žemės sklypo.

61. 1976-11-01 notariškai patvirtinta sutartis, sudaryta tarp I. S. V. ir A.R. B., pagal kurią I. S. V. dovanojo E. R. B. 55/100 dalis gyvenamojo namo, kiemo įrenginių ir 67/100 dalis ūkio pastato su garažu. Nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ir taip pat nustatyta, kad A.R. B. nuolatinai naudosis ūkio pastatu 2J 1/mb ir visu garažu g 1/p prie ūkio pastato 2J 1/mb, žemės sklypu pažymėtu Nr.2 bei sklypu pažymėtu Nr.3 šalys naudosis bendrai. Taigi notariškai patvirtintoje sutartyje ir jos priede buvo nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu, pastatais, ši sutartis įregistruota viešajame registre.

62. Viešajame registre yra įregistruota 1994-08-17 dienos Statinio dalių perskaičiavimo sutartis. Šia sutartimi A.R. B. teko 69/100 gyvenamojo namo su priestatu, mezoninu; 55/100 kiemo įrenginių 67/100 garažo ir 67/100 ūkio pastato, garažo.

63. 1992-04-23 tarp A. R. B. ir I. S. V. sudarytas ir notariškai patvirtintas susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Šiuo susitarimu nustatyta bendrai naudojamo ir atskirai naudojamo žemės sklypo tvarka. Su pasidalinimu žemės sklypo sutiko abi žemės sklypo naudotojos. Ši tvarka yra privaloma ieškovei ir A.R. B. kaip susitarimo šalims.

64. 1994-08-17 dieną tarp I. S. V. ir A. R. B. sudaryta gyvenamojo namo perskaičiavimo sutartis. B. teko 69/100 gyvenamojo namo su priestatu la2p mezoninu; 55/100 dalys kiemo įrenginių; 67/100 ūkio pastato 2Jl/mb ir garažo 3Gl/p.

65. 1994-11-04 A. R. B. padovanojo V. B. 30/100 gyvenamojo namo su priestatu ir 31 kv. m. žemės. Panevėžio TVIPP biure yra įregistruotas A. R. B., I. S. V. ir V. B. susitarimas, pasirašytas visų šalių, pagal kurį nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu. Ši nustatyta naudojimosi tvarka yra jau vieną kartą įregistruota Registrų centre ir yra privaloma ne tik bendraturčiams, tačiau ir tiems asmenims, kurie įsigys žemę vėliau. Pažymėtina, kad jeigu ir nebūtų įregistruota naudojimosi tvarka viešajame registre, ji yra privaloma pasirašiusioms susitarimą šalims.

66. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad naudojimosi tvarka tarp žemės sklypo savininkų yra nustatyta ir ją galima keisti tik tais atvejais, kurie numatyti įstatyme.

67. Pažymi, kad ieškovė įvažiavimą įsirengė savo lėšomis, tačiau plane jis nėra pažymėtas ir yra vienas tik įvažiavimas iš Aguonų gatvės į vidinį kiemą. Atskiro įvažiavimo įsirengimas nepanaikina šalių teisės naudotis bendru įvažiavimu, kuris yra naudojamas nuo seno.

68. Esant nusistovėjusiai tvarkai, kuri ilgą laiką buvo nekintanti, A. R. B. pastatė malkinę. Jokio pagrindo žemę po malkine perduoti ieškovei individualiai naudotis ir dėl to keisti naudojimosi tvarką - nėra. Priešingai, toks naudojimosi tvarkos pakeitimas reikštų A. R. B. nuosavybės teisių pažeidimą, nes reiktų nugriauti teisėtai pastatytą pastatą, šiuo metu esantį ant A. R. B. individualiai naudotis paskirtos žemės sklypo dalies.

69. Malkinė yra pastatyta ant A. R. B. naudojimui individualiai paskirtos žemės sklypo dalies, ji pastatyta 1996 metais. Tai, kad ji stovi nuo 1996 metų ir tik šiuo metu ieškovė pareiškė reikalavimą ją nugriauti ir reikalavimą susiejo tik su tuo, kad po pastatu esantis žemės sklypas skirtinas jai naudotis individualiai, patvirtina, kad malkinei statyti buvo duotas ir ieškovės sutikimas. Ieškovė niekada, nuo 1996 metų, nekėlė atsakovams reikalavimo dėl šio statinio nugriovimo, jo pastatymui davė žodinį sutikimą. Malkinė yra be pamatų, laikinas statinys, kurio statybai nereikia jokio leidimo.

70. Pažymėjo, kad ir ieškovė, jos atskirai naudojamoje žemės sklypo dalyje, kaip ir atsakovai, yra pasistačiusi 2016 metais malkinę, dėl kurios jie kol kas pretenzijų nekelia.

Žemesnės instancijos teismas

71. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė ant bendro naudojimo žemės neteisėtai statė statinį ir todėl statybos leidimai buvo panaikinti. Ir šiuo metu pastatai yra pastatyti ant bendro naudojimo žemės neteisėtai ir negali būti neteisėta statyba įteisinta reiškiant reikalavimą pakeisti naudojimosi tvarką žemės sklypu. Iš neteisės negali atsirasti teisėtų reikalavimų.

72. A. R. B. priklauso 67/100 dalys pastatas-ūkinis pastatas, pažymėtas 21 1/mb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį, A. R. B. šio pastato paminėta dalimi paskirta naudotis nuolatinai, o taip pat nuolatinai paskirta naudotis visu garažu (1976-11-01 notariškai patvirtinta Sutartis).

73. Pažymi, jog namų valdoje yra pastatas-ūkinis pastatas unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 32,00 kv.m., pastatas-garažas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 20,00 kv.m., kiemo statiniai, tame tarpe šulinys. Ieškovei priklauso nuosavybės teise nurodytų pastatų atitinkamai: 33/100; 33/100 ir 45/100 dalių. A. R. B. atitinkamai: 67/100;67/l00;55/l 00 dalių. Todėl žemė po paminėtais ūkio statiniais turi būti naudojama bendrai.

74. Ieškovės nurodyta naudojimosi tvarka žemės sklypo neatitinka idealiųjų nuosavybės dalių. Tualeto nugriovimas jokios įtakos nuo seno nustatytai naudojimosi tvarkai neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

75. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

76. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisiniai vertinimai, ar yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, teismo atliekamai ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar apeliantas savo reikalavimus grindžia šiuo pagrindu, ar ne. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą esant absoliučiam skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindui, nurodytam CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

77. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturtės. Ieškovė I. S. V. nuosavybės teise valdo: 31/100 dalis gyvenamojo namo, po 33/100 ūkio pastato ir garažo, 45/100 kiemo statinių bei 243/548 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė A. R. B. nuosavybės teise valdo: 39/100 dalis gyvenamojo namo, po 67/100 ūkio pastato ir garažo, 55/100 kiemo statinių bei 274/548 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). A. V. B. nuosavybės teise valdo: 30/100 dalių gyvenamojo namo bei 31/548 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9-14).

78. Ieškovė I. S. V. į teismą kreipėsi prašydama pakeisti naudojimosi tvarką žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuri buvo 1976-11-01, pakeista 1992-02-05 raštu, 1994-10-04 raštu, 1994-10-22 planu pagal UAB ,,Geodezinių matavimų projektai“ 2018-02-28 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą bei įpareigoti atsakovus A. R. B. ir V. B. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti neteisėtą statinį malkinę, esančią (duomenys neskelbtini), pastatytą be bendrasavininkės I. S. V. sutikimo bei sutvarkyti statybvietę.

79. Pirmosios instancijos teismas iš esmės išsprendė tik vieną ieškovės reikalavimą, t. y. reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo. Antrojo reikalavimo - įpareigoti atsakovus A. R. B. ir V. B. nugriauti neteisėtą statinį malkinę ir sutvarkyti statybvietę, teismas neišsprendė ir aplinkybių, susijusių su šio statinio atsiradimu, neišaiškino. Teismas, atmesdamas reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, padarė išvadą, kad UAB „Geodezinių matavimų projektai“ 2018 m. vasario 28 d. parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas yra ydingas, neužtikrina visų žemės sklypo bendrasavininkų teisėtų interesų, todėl negali būti tvirtinamas. Teismas, konstatuodamas, jog tarp šalių yra įsisenėjęs konfliktas dėl žemės sklype esančių statinių – atsakovų pastatytos malkinės ir ieškovės priestato prie ūkinio pastato, iš esmės ieškovės argumentų, pagrindžiančių reikalavimą nugriauti malkinę, dėl šio statinio įtakos šalių nuosavybės teise valdomųjų žemės sklypo dalių sumažėjimui (padidėjimui), nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.

80. Esant byloje nustatytai aplinkybei dėl šalių įsisenėjusio konflikto, svarbu išspręsti šio konflikto visas priežastis, tiksliai įvertinti aplinkybes galinčias konfliktinę situaciją pašalinti, arba bent sumažinti iki minimumo. Taigi, būtina nustatyti tikslius žemės plotus, užimtus statiniais, tame tarpe ir ginčo statiniais (malkine, rekonstruotu, bet neįregistruotu ūkio pastatu), tai nustatant kieno valdomojo žemės sklypo dalyje yra šie statiniai. Teismas, pasitelkdamas į pagalbą matininką, gali vykti į vietos apžiūrą, tikslu nustatyti šalių ginčui svarbias ir objektyvias aplinkybes.

81. Kaip žinia, teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, jeigu teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). CPK 265 straipsnio 2 dalis numato, kad bylą nagrinėjantis teismas turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu (1) nustatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai arba (2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimu pagrindu laikomas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tik bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

82. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, bei tai, kad šiuo atveju bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tik bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų, teisėjų kolegija konstatuoja byloje esant CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės pažeidimų, išnagrinėdamas ieškinio reikalavimą, kurio nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, nes, priešingu atveju, būtų peržengtos apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribos, šalys prarastų apeliacijos galimybę dėl apeliacinės instancijos teisme naujai išspręstų reikalavimų (CPK 301, 313, 320 straipsniai).

83. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nenagrinėja. Kadangi skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, 38 Eur dydžio žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, grąžinamas apeliantei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir byla perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti I. S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. gegužės 30 d. Maxima, LT, esančioje Respublikos g. 71, Panevėžio m.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Teisėjai Zina MickevičiūtėLaimantas MisiūnasBirutė Valiulienė