Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Flexpro“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Flexpro“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ranga IV“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Ranga IV investicijos“, individuali įmonė R. Mikelionio architektūros studija (Plazma), Darius Zablockis, uždaroji akcinė bendrovė „Reklamos draugai“, dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, apmokėjimo už atliktus darbus priteisimo bei uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Flexpro“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Ranga IV investicijos“, individuali įmonė R. Mikelionio architektūros studija (Plazma), Darius Zablockis, uždaroji akcinė bendrovė „Reklamos draugai“, dėl vienašalio darbų perdavimo – priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu, nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, jog skundžiamas teismo sprendimas priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, reglamentuojančias vienašalio statybos rangos darbų perdavimo priėmimo akto pasirašymą, vienašalį rangos sutarties nutraukimą nekokybiškai atlikus darbus, tačiau netinkamai sprendžiant klausimą dėl vienašališko rangos sutarties nutraukimo dėl rangovo vėlavimo atlikti darbus, kai vėlavimą sąlygojo užsakovo veiksmai (Civilinio kodekso 6.662, 6.694, 6.695 straipsniai), netinkamai vertinant įrodymus, susijusius su šiuo klausimu (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis), todėl dėl nurodytų teisės normų netinkamo pritaikymo yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 330 straipsnis).

Dėl 2007-02-07 vienašalio perdavimo – priėmimo akto teisėtumo.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai pripažino 2007-02-07 vienašalį perdavimo – priėmimo aktą negaliojančiu.

Kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepagrįstai vienašališkai perdavė darbus atsakovui, kadangi jo perduodami darbai buvo su esminiais defektais, kurie, net ir po to, kai buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, nebuvo pašalinti.

Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių sudarytos Sutarties 1.1 p. šalys sutarė, jog ieškovas savo rizika sutinka atlikti „A“ korpuso restorano „Bossanova“ tentinių lubų įrengimo darbus ir perduoti darbo rezultatus atsakovui sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Sutarties 18 p. yra išvardinti sutarties priedai: detalus darbų ir medžiagų kiekių apskaičiavimas, techninės charakteristikos ir kiti darbus identifikuojantys požymiai (priedas Nr. 1), projektinė dokumentacija, techninės specifikacijos (priedas Nr. 5). Akivaizdu, jog ieškovas, sutikdamas atlikti Sutartyje sulygtus darbus, turėjo žinoti, dėl kokio objekto yra susitariama ir prisiėmė riziką tinkamai atlikti šiuos darbus savo medžiagomis, gaminiais, įrengimais, darbo jėga ir mechanizmais. Kolegija pažymi, jog Sutarties 1.1.p. yra aiškiai suformuluotas tiek atsakovo užsakymas, tiek ieškovo sutikimas atlikti minėtus darbus. Kartu su Sutartimi pasirašytuose Sutarties prieduose šalys savo parašais patvirtino tiek tentų išdėstymo schemą ir matmenis, tiek tentų vizualinę koncepciją. Be to, kaip matyti iš ieškovo sudarytos kainų pasiūlymo lentelės bei papildomų darbų kainų pasiūlymo lentelės (t. 1, b.l. 47, 71), ieškovas pats aiškiai aprašė darbus, kuriuos įsipareigojo atlikti sutartimi, t.y. tekstilė „tru color cotton“ su spauda, kabinimas (su detalėmis ir darbu), dekoro brėžinių atlikimas (dizainas, vizualizacija); tekstilė „tru color cotton“ su spauda veidrodiniam vaizdui sudaryti, kabinimas, apsiuvimas vertikaliu segmentu, todėl darytina išvada, kad ieškovas aiškiai suprato, kokie turi būti atlikti darbai, kaip jie turi būti atlikti ir kokia yra šių sulygtų darbų apimtis. Pažymėtina, kad atsakovas pavedė atlikti darbą ieškovui pagal jo pateiktą viziją, ieškovas, kaip šios srities specialistas ir, be to, turintis ilgametę patirtį panašaus pobūdžio darbuose, kaip yra nurodoma atsakovo atsiliepimuose, įsipareigojo atsakovo pateiktą viziją įgyvendinti praktiškai, t.y. pagaminti tentus, sukurti dekoro brėžinius, atspausdinti juos ant pagamintų tentų, pagaminti karkasą, tvirtinimo detales ir šiuos tentus prikabinti. Darytina išvada, kad ieškovui pateiktos informacijos apie tai, koks turi būti pasiektas atliekamų darbų rezultatas, siekiant atlikti Sutartimi sulygtus darbus pakako, nes ieškovas papildomos informacijos ar medžiagos iš atsakovo nereikalavo, jokių dėl to pretenzijų nereiškė, priešingai, jis atliko darbus pagal atsakovo pateiktą užduotį, tačiau buvo konstatuoti šių darbų defektai.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovo atlikti darbai neatitiko įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų įvertinant tai, kad šie darbai buvo atliekami restorano patalpose, kuriose dekoruojantys tentai kaip pagrindinis interjero akcentas negalėjo turėti akivaizdžių ir vizualiai pastebimų trūkumų.

Nors, kaip teisingai nurodo apeliantas, teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimų, kaip turi būti atliekami tentų įrengimo darbai, tai konstatavo ir ekspertas 2009-07-20 ekspertizės akte atlikdamas normatyvinių statybos techninių dokumentų įvertinimą, siekiant nustatyti, ar juose nustatyti kokybės reikalavimai tentų įrengimo darbams, tačiau pripažinti, kad šiems darbams nėra taikytina „įprastumo“ savybė, nėra jokio pagrindo.

Civilinio kodekso 6.663 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis. Rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Kaip matyti iš tarp šalių 2006-11-17 sudarytos subrangos sutarties turinio, jos 4.2.3 p. nurodyta, kad subrangovas įsipareigoja atlikti darbus pagal Statinio projektą, vadovaujantis statybos techniniais reglamentais ir kitų norminių teisės aktų reikalavimais, vykdyti valstybinės techninės priežiūros institucijų reikalavimus, autorinę ir techninę priežiūrą atliekančių asmenų nurodymus, laikytis profesinės etikos bei šios sutarties reikalavimų, aukštesni reikalavimai nebuvo nustatyti.

Apeliantas nurodo, kad Projekto autoriams patvirtinus būsimų konstrukcijų maketą, patvirtinti sprendiniai iš esmės skyrėsi nuo tų, kurie buvo numatyti prie Sutarties pridėtoje dokumentacijoje. Nepaisant to, nei atsakovas, nei pirminius brėžinius rengę „Plazma“ projektuotojai nepateikė ieškovui patikslintų brėžinių ir nesiėmė priemonių, kad tokie pakeitimai būtų užfiksuoti projektinėje dokumentacijoje. Teismas neįvertino to, jog užduoties pateikimas yra užsakovo pareiga. Kolegija atkreipia dėmesys į tai, kad nors pagal Sutartį subrangos darbai atliekami pagal genrangovo (atsakovo) užduotį, tačiau, atsižvelgiant į rangos darbų teisinių santykių specifiką, darbai yra atliekami ieškovo (subrangovo) rizika.

Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.659 straipsnis numato rangovo prievolę nedelsiant įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai užsakovo nurodymai arba kitokios aplinkybės sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, o taip pat numato rangovo teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius, jei užsakovas nepaiso įspėjimo ir darbų sustabdymo fakto. Sutarties 6.3 p. yra nurodyta, kad jeigu Subrangovas mano, kad Genrangovo nurodymai yra neteisėti ir / arba prieštaraujantys Sutarties sąlygoms, jis privalo apie tai motyvuotai raštu informuoti Genrangovą.

Kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, jog projekto vykdymo eigoje buvo keičiami projektiniai sprendiniai, t.y. keičiami tentų lūžiai, ilginami ir trumpinami atskiri tentų segmentai, koreguojamas atstumas nuo lubų, siuvamas antras tentų sluoksnis ir pan., nesudaro pagrindo pripažinti, jog būtent dėl atsakovo veiksmų buvo pasiektas ne toks darbų rezultatas, kurio tariamai tikėjosi atsakovas.

Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas priėmė sprendimą pakeisti projektinius sprendinius ir su pirmu tentu susiūti antrą tekstilės sluoksnį, o antro sluoksnio atsiradimas įtakojo tik vienam sluoksniui suprojektuotų konstrukcijų patvarumą ir poveikį galutinio darbų rezultato kokybei, tačiau kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu. Kolegija sprendžia, kad byloje nesant pateiktų jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad ieškovas, laikydamas, kad atsakovo pasirinkti darbų atlikimo metodai – tekstilės dviejų sluoksnių sujungimas ir susiuvimas yra netinkami, būtų raštu kreipęsis į atsakovą, siekdamas įspėti apie tokių darbų atlikimo grėsmę jų kokybei, toks apeliacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo laikyti, jog ieškovas nėra atsakingas už atliktų darbų rezultatą.

Kaip matyti iš byloje esančio ieškovo 2007-02-21 rašto adresuoto atsakovui UAB „Ranga IV“, (t. 1, b.l. 74-75), ieškovas pripažino, kad 2007-01-08 dalyvaujant genrangovo ir subrangovo atstovams buvo konstatuoti pageidavimai daryti sutartyje nenumatytus pakeitimus, t.y. „dėl tvirtinimo prie grindų mazgo, buvo pasakyta, kad vertikalūs konstrukcijos segmentai neturi siekti grindų; dėl „bangavimo“ ir „negražių“ kraštų buvo pareikštas pageidavimas apsiūti vertikalius kraštus; išsiaiškinus, kad prožektorių šviesa „pramuša“ piešinį, buvo pateiktas pasiūlymas dėti kažką panašaus į pamušalą. Iš pradžių kalbėta apie baltą tokią pat tekstilę, vėliau sugalvota spausti veidrodinį vaizdą ir siūti“. Ieškovas rašte nurodė, kad papildomus darbus baigė 2007-01-26 ir tą pačią dieną informavo Genrangovą, kuris nurodė, jog vasario 5 d. bus darbų priėmimo diena. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje atliktos statybos darbų ekspertizės akte teismo ekspertas nurodė, jog, labiausiai tikėtina ir pagrindine nustatyto tentų susibangavimo priežastimi yra pasirinktas tentų tvirtinimo būdas. Kaip yra nurodyta ekspertizės akte, tvirtinant tentus tik dviejose kraštinėse: viršuje tvirtinant per visą plotį, o apačioje taškiniu būdu, išvengti susibangavimų yra neįmanoma, tokiu būdu šis apelianto argumentas neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Tai, kad teismas kiekvieno defekto neanalizavo atskirai, nesudaro pagrindo, jog teismo padaryta išvada, kad ieškovas Sutartimi sulygtus darbus atliko nekokybiškai, yra nepagrįsta. Tačiau nesant byloje pakankamų įrodymų, ar ieškovo atlikti darbai atitinka įprastus tokiems darbams keliamus reikalavimus, siekdama visapusiškai ir išsamiai išaiškinti visas bylos aplinkybes, susijusias su darbų kokybe, ir paskyrusi statybos darbų ekspertizę, ekspertizės padarytos išvados nepaneigė teismo konstatuoto fakto, kad ieškovas darbus atliko nekokybiškai.

Dėl vienašališko Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Pažymėtina, jog nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai ar nukentėjusioji šalis iš esmė negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių sudarytoje Sutartyje buvo numatytas vienašalis Sutarties nutraukimas, kuriuo ir pasinaudojo atsakovas.

Sutarties 11.9.2 p. yra numatyta, kad Genrangovas turi teisę nutraukti Sutartį, jeigu Subrangovas, nepaisydamas Genrangovo raginimo, neatlieka darbų sutartu laiku arba dirba taip lėtai, kad baigti darbus Sutartyje nustatytu laiku būtų tikrai neįmanoma.

Kolegijos vertinimu, yra pagrindas sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai pripažino Sutarties nutraukimą 11.9.2 p. pagrindu teisėtu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tuo pačiu metu, kai ieškovas turėjo atlikti darbus, patalpoje buvo atliekami ir kiti darbai, kurie trukdė jo darbų atlikimui Sutartyje numatytais terminais, šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti statybos darbų žurnalai. Kaip matyti iš prie bylos prijungto bendrųjų statybos darbų vykdymo žurnalo, statybos žurnalo Nr. 13 paslėptų darbų patikrinimo akto Nr. 8, juose yra aiškiai įvardinta, kad subrangovas UAB „Skaida NP“ atliko švietimo prietaisų iliuminacijos lempų su elektroniniais paliniais montavimą laikotarpiu nuo 2006-11-27 iki 2007-01-31 (t. 2, b.l. 117, 166), šviestuvai buvo montuojami UAB „Bossanova“ ir įmonės UAB „Apsaugos sistemos“ 2006-11-27, 2006-11-30, 2006-12-18, 2007-01-16 (t. 2, b.l. 127, 129), kadangi pagal projektą vaizdas iš viršaus turėjo būti apšviestas, turėjo būti montuojami prožektoriai, o jų nesumontavimas buvo kliūtis kabinti tentus. Kaip matyti iš bendrųjų statybos darbų vykdymo žurnalo (t. 2, b.l. 105-135), laikotarpiu, kuriuo ieškovas turėjo vykdyti Sutartimi sulygtus darbus, buvo atliekami kitų rangovų darbai – sienų, lubų dažymas, angokraščių formavimas, sienų apdaila, glaistymo kampų tvirtinimas restorane „Avenue“, taip pat „A“ korpuse ventiliacijos šachtų, sienų tinkavimas, pertvarų įrengimas, sienų dažymas restorane „Avenue“, lubų dažymas, sienų apdaila, glaistymo kampukų montavimas, angokamščių glaistymas, dažymas restorane „Avenue“ ir kt. (t. 2, b.l. 110, 111). Esant byloje įrodymams, patvirtinantiems ieškovo nurodomas aplinkybes, kad jis negalėjo atlikti laiku darbų dėl kitų asmenų, kuriuos samdė atsakovas, atliekamų darbų tose pačiose patalpose Sutarties vykdymo metu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti, kad atsakovas Sutartį 11.9.2.p. pagrindu nutraukė teisėtai.

Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai pripažino vienašališką sutarties nutraukimą 11.9.3. p. pagrindu neteisėtu, nes pasak jo, Sutartis negalėjo būti nutraukta, kai ja sulygti darbai buvo įvykdyti. Kaip jau buvo konstatuota, ieškovo atlikti darbai neatitiko kokybės reikalavimų, buvo netinkamai atlikti, tai patvirtina tiek 2007-07-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tiek 2009-07-20 teismo ekspertizės aktas, ieškovas vienašališkai perdavė atliktus darbus neteisėtai, vienašalis darbų perdavimo priėmimo aktas teismo buvo pripažintas negaliojančiu, tokiu būdu laikyti, jog sutartis buvo įvykdyta, nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo šiuo sutartyje numatytu pagrindu.

Dėl delspinigių priteisimo.

Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (Civilinio kodekso 6.256 str. 1 d.). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – kaltoji šalis privalo kitai šaliai sumokėti netesybas (Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas, priteisdamas iš ieškovo atsakovui delspinigius už vėlavimą vykdyti Sutartį, neatsižvelgė į tai, dėl kokių priežasčių ieškovas pavėlavo atlikti Sutartimi sulygtus darbus. Kaip jau buvo konstatuota pripažįstant vienašalį Sutarties nutraukimą 11.9.2. p. pagrindu, ieškovui laiku atlikti darbus trukdė atsakovas, tinkamai nevykdydamas vienos svarbiausių rangos sutartiniuose santykiuose pareigos – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas (Civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovui atlikus darbus praleidus su atsakovu sutartus darbų pabaigos terminus, teismui nebuvo pagrindo priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 8 233,30 Lt delspinigių.

Atsižvelgiant į išdėstyta, kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, tokiu būdu tenkinant apeliacinį skundą šioje dalyje.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas priešieškinio dalyje dėl delspinigių priteisimo, kitoje dalyje paliktinas nepakeistas iš esmės sutinkant su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 p.).

Kadangi teismo sprendimas yra keistinas, atitinkamai turi būti pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas remiantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi, numatančia, jog ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys yra atmestas, o priešieškiniu patenkintų reikalavimų kiekis sumažintas, iš ieškovo atsakovo naudai priteistas 1 272,29 Lt dydžio žyminis mokestis mažintinas iki 112 Lt. Kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas buvo neteisingai priteisęs žyminį mokestį iš ieškovo, kadangi patenkinus vieną turtinį reikalavimą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 247 Lt, ir patenkinus vieną neturtinį reikalavimą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 112 Lt, viso iš ieškovo atsakovo naudai turėjo būti priteista 359 Lt žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nekeistinos, atsižvelgiant į tai, kad atmestas priešieškinio reikalavimas dėl delspinigių sudaro labai nedidelę dalį bendro priešieškinio reikalavimo ir nekeičia šių išlaidų paskirstymo iš esmės.

Apeliacinės instancijos teisme šalys turėjo bylinėjimosi išlaidų: ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 3 048,60 Lt žyminio mokesčio (du neturtinio pobūdžio reikalavimai po 127,3 Lt ir vienas turtinio pobūdžio reikalavimas - 2 794 Lt (93 134,37 Lt * 3 %), už ekspertizės atlikimą - 8 000 Lt, nei ieškovas, nei atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad būtų patyrę bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš dalies, kas sudaro 2,9 %, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 479 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme: 247 Lt žyminio mokesčio ir 232 Lt išlaidų, susijusių su ekspertizės atlikimu (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 1 p., 93 straipsnio 2-4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

n utarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovo UAB „Flexpro“ 8 223,30 Lt dydžio delspinigių atsakovui UAB Ranga IV“ šioje dalyje atsakovo priešieškinį atmesti.

Iš ieškovo UAB „Flexpro“ atsakovo naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 112 Lt pirmosios instancijos teisme.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Ranga IV“ ieškovo UAB „Flexpro“ naudai 479 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.