Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-03-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-6-188/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-01
Bylos Nr.
II-6-188/2018
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00291-2017-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramyna Šidlauskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-6-188/2018
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00291-2017-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.30.1; 21.10.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 1 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Ramyna Šidlauskienė,sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. K.,

dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Kauno RAAD) atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. skundą dėl Kauno RAAD 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KAUANN-130992383-17, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno RAAD 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KAUANN-130992383-17 (toliau – Nutarimas) A. K. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 1 ir 4 dalyse, dėl to, kad jis 2017 m. spalio 2 d. 15.00 val. Kėdainių r., Labūnavos k., neturėdamas mėgėjų žvejybos leidimo, žvejojo Barupės upėje arčiau kaip 100 m žemiau Labūnavos gyvenvietės tvenkinio užtvankos vandens nuleistuvo, draudžiamu ne mėgėjų žvejybos tinkliniu įrankiu (7 m ilgio ir 1,5 m pločio žalios spalvos tinklu). A. K. žvejojo kartu su dviem nenustatytais asmenimis. Neteisėtos žvejybos metu A. K. sužvejojo apie 15 kg ešerių (Perca fluviatilis), kuriuos aplinkosaugininkai patikrinimo metu išleido į Labūnavos gyvenvietės tvenkinį. A. K. tokiais veiksmais pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14, 10.1, 11.1 bei 11.8 punktų reikalavimus. Už ANK 291 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą jam paskirta 10 Eur bauda, o už ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą – 210 Eur bauda. Subendrinus paskirtas nuobaudas, A. K. paskirta galutinė nuobauda- 210 Eur bauda.

Šalies argumentai

A. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad Kauno RAAD vyriausiasis specialistas K. M. nepagrįstai rėmėsi vien anoniminio pranešėjo bei suinteresuotų asmenų Kauno RAAD Kėdainių rajono agentūros vedėjos J. S. ir vyriausiojo specialisto A. Č. bei A. N. parodymais, ir mano, kad visiškai nepagrįstai minėti pareigūnai atmetė įvykio vietoje užtikto I. Č. parodymus. Taip pat skunde nurodo, kad K. M., priimdamas Nutarimą, šiurkščiai pažeidė administracinių nusižengimų nagrinėjimo procedūras ir nuostatas. Pažymėjo, kad K. M., nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, rėmėsi išgalvotomis aplinkybėmis bei faktais, o kiti Kėdainių agentūros darbuotojai: vedėja J. S., A. Č. bei A. N. yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai bei tarnybiniai pranešimai negali būti vertinami kaip objektyvūs. Akcentavo, kad K. M. iš administracinių nusižengimų bylos išėmė I. Č. parodymus bei atsisakė antrą kartą apklausti minėtą asmenį, kaip nesant reikalinga. Taip pat nurodė, kad nusižengimų dieną jis su pagalbininku S. Š. krovė savo pagamintus baldus pirkėjui G. K.. Tą patvirtina ir liudytojas D. V., kartu buvęs prie sandėlio. Minėti liudytojai buvo nusižengimų padarymo dieną kartu su juo - A. K.. Pareiškėjas mano, kad jo skundas tenkintinas, o Nutarimas naikintinas ir administracinė byla nutrauktina (b. l. 2-4).

A. K. teismo posėdžio metu prašė bylą jo atžvilgiu nutraukti. Paaiškino, kad nusižengimų padarymo metu jis buvo visai kitoje vietoje, savo sklype- sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), netoli nusižengimų padarymo vietos. Paaiškino, kad 2017 m. spalio 2 d., po pietų, laukė draugo G. K. su savo talkininku S. Š., kad atiduotų jam (G. K.) padarytus lauko baldus. Atvykus draugams, rūkė, kalbėjo, po kurio laiko pastebėjo nuo Kėdainių miesto atvažiuojantį su įjungta sirena aplinkos apsaugos automobilį, kuris užsuko į upelio pusę. Jie prie sandėlio sukrovė baldus į automobilį, gamtos apsaugos automobilis dar pastovėjo, o draugai ir jis išvažiavo automobiliais namo. Kitą dieną pas jį atvažiavo trys pareigūnai - viena moteris ir du vyrai. A. Č. prisistatė ir pradėjo pasakoti apie žvejybą, jis jam atsakė, kad žvejyboje nedalyvavo, bei kad atsisako ta tema kalbėti. Tą pačią dieną su žmona nuvažiavęs prie sandėlio pašerti šuns, pastebėjo gamtos apsaugos automobilį, pareigūnams paprašius, atrakino sandėlį, kurį pareigūnai apžiūrėjo. Du pareigūnai pamatė guminius žvejo batus, nufotografavo, jis paaiškino, kad batai yra sūnaus, kuris iš Kauno atvažiuoja pažvejoti. Taip pat nurodė, kad batai neatitinka tų batų, kurie nufotografuoti bėgant brakonieriams, nufotografuoti batai - iki pažastų, o sandėlyje buvę batai - iki klubų. Nesutinka su institucijos darbuotojų parodymais, nes mano, kad pareigūnai suklastojo bylą. Prieš tai jis niekada nebuvo susidūręs su aplinkos apsaugos pareigūnais. Pažymėjo, kad pareigūnams atvažiavus į namus, jis nesijautė sutrikęs, į klausimus neatsakinėjo, nes klausimai kartojosi, tačiau patvirtino sakęs, kad bendros kalbos nebus.

Institucijos atstovė L. M. paaiškino, kad palaiko administracinio nusižengimo nutarimą, surašytą A. K. dėl to, kad jis 2017 m. spalio 2 d. 15.00 val. Kėdainių r., Labūnavos k., neturėdamas mėgėjų žvejybos leidimo, žvejojo Barupės upėje arčiau kaip 100 m žemiau Labūnavos gyvenvietės tvenkinio užtvankos vandens nuleistuvo, draudžiamu ne mėgėjų žvejybos tinkliniu įrankiu (7 m ilgio ir 1,5 m pločio žalios spalvos tinklu) kartu su dviem nenustatytais asmenimis. Neteisėtos žvejybos metu A. K. sužvejojo apie 15 kg ešerių (Perca fluviatilis), kuriuos aplinkosaugininkai patikrinimo metu išleido į Labūnavos gyvenvietės tvenkinį. A. K. tokiais veiksmais pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14, 10.1, 11.1 bei 11.8 punktų reikalavimus. Prašo A. K. skundo netenkinti.

Iš liudytojų J. S. ir A. Č., kurie teismo posėdžio metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, matyti, kad 2017 m. spalio 2 d. tarp 14-15 val. buvo gautas skambutis, jog vykdoma neteisėta žvejyba Barupės upelyje, šalia tvenkinio. Prie Barupės užtvankos nuvyko visi trys - J. S., A. Č. ir A. N.. A. Č. buvo įjungęs automobilio garsinę sireną. Sustojus šalia užtvankos, sutiko tris asmenis, kurie išiminėjo iš tinklo ešeriukus, o dar vienas stovėjo šalia ir kalbėjo telefonu. A. Č. priėjo prie I. Č. ir jį sulaikė, kiti trys metė tinklą ir bėgo į kitą krantą, juos nusivijo J. S., tačiau pavyti nepavyko. Vienas jų buvo su bridkelnėmis, kurių viena petneša buvo nutraukta, tas užfiksuota fotonuotraukoje. Visi pareigūnai įsidėmėjo veidus, kadangi buvo apie 3-5 metrus nuo jų. Trys brakonieriai pabėgo per parkelį link miestelio, A. Č. ir A. N. bandė automobiliu juos vytis, bet nespėjo. Ant kranto rado apie 15 kg prigaudytų ešerių, kuriuos išleido į vandenį. Pasodintas į automobilį, po kurio laiko I. Č. pabėgo. Grįžę į agentūrą, išsiuntė į Pelėdnagių seniūniją nuotraukas dėl atpažinimo, ir seniūnijos darbuotojai atpažino A. K.. Kitą rytą A. Č. gavo anoniminį pranešimą, kad brakonieriavo A. K.. Išsiaiškinę, kur gyvena A. K., nuvažiavo, paklausė, kur jis buvo vakar, tačiau A. K. atrodė pasimetęs, iš karto buvo nusiteikęs priešiškai, jiems pasidarė aišku, kad tai buvo tas pats žmogus, kuris žvejojo, nes gerai įsidėmėjo veidą, kadangi buvo šviesus paros metas, po pietų. A. K. jiems nieko nepasakė, jis kažką kalbėjo apie mišką, apie tai, kad turės kažkur važiuoti ir į agentūrą nevažiuos. Kaip nurodė J. S., A. K. tuo metu apie baldus tikrai nieko nekalbėjo. Papildė, kad spalio 3 d., po įvykio, kai važiavo iš A. K. namų, prie parduotuvės sutiko Labūnavos gyventojus V. B. ir I. Č., kurio paklausus, kodėl bėgo, jis sakė, kad „suveikė adrenalinas“. Jie nepaneigė, kad žvejojo A. K., tik nusišypsojo ir pasakė, kad jie viską patys išsiaiškins. Nuvykę pas A. K. į sandėlį, rado lygiai tas pačias bridkelnes, kurios užfiksuotos J. S. nuotraukoje- atplyšusi petneša, šlapios. Taip pat paaiškino, kad V. B. ir I. Č. rašytinių parodymų byloje nėra, nes jie atsisakė juos duoti, be to, jie nebuvo brakonieriai, jie netoliese tiesiog vartojo alkoholinius gėrimus, buvo rastas tuščias plastikinis alaus butelis, nugertas butelis degtinės. Taip pat pažymėjo, kad dar spalio 2 d. užsukus į žemės ūkio bendrovę, vienas iš vadovų sakė, kad tai vyksta (brakonieriavimas). Nuvažiavus iki girininkijos, ten nieko neradus, privažiavus netoli K. pastatų ir suskambus A. Č. telefonui, A. Č. sustojo pagrindinio kelio šalikelėje pakalbėti, ir liudytojams įstrigo tai, kad iš A. K. sandėlio dideliu greičiu išvažiavo tamsios spalvos automobilis.

Liudytojas A. N. parodė, kad 2017 m. spalio 2 d. jo kolegai A. Č. pasakius, kad gavo skambutį, važiavo į Labūnavą. Važiuojant per Barupės tiltą, pastebėjo žmonių susibūrimą prie užtvankos. A. Č. įjungė garsinį signalą, sustojo, jis matė, kad trys žmonės buvo šalia tinklo, ketvirtas žmogus kalbėjo telefonu. Trys vyrai metėsi į upę, o ketvirtas stovėjo. A. Č. čiupo stovintį vyrą, J. S. pasileido upės krantu, o jis liko prie automobilio. Vyrai pabėgo, jie sėdo į automobilį su I. Č., vijosi kitus vyrus, nerado, o grįžus prie užtvankos, pabėgo ir I. Č.. Bandė jį vytis, bet nesėkmingai, tada gelbėjo žuvis. Tą dieną dar važinėjo po gyvenvietę, į girininkiją. Kitą dieną A. Č. gavo žinių apie tai, kas buvo įvykio kaltininkas. Nuvažiavus į gyvenamąjį namą, išėjo A. K., dėl prastų oro sąlygų atsisėdo į jų automobilį, šalia jo (A. N.), ir jis suprato, kad tai tas pats žmogus, kuris buvo vakar prie tvenkinio. Dialogo nebuvo, A. K. sakė, jog nežvejojo, nieko nežino, neturi laiko. Važiuodami prie A. K. ūkinio pastato, pakeliui sutiko pabėgusį asmenį - I. Č., su juo buvo kitas asmuo, kurį prieš dieną matė ant suoliuko su alkoholiu. Į ūkinio pastato kiemą atvyko A. K. su moterimi, visi užėjo į pastatą. Jis su J. S. pasiliko pirmame aukšte, A. Č. su šeimininku užlipo į antrą. A. K. buvo pirmame aukšte, kartu su jais. Jis su J. S. pamatė žvejo bridkelnes, kurios buvo panašios į užfiksuotas nuotraukose. Bridkelnės buvo šlapios, J. S. jas fotografavo. Nurodė, kad iki tvenkinio buvo privažiavę iki 15 metrų, kadangi jis sėdėjo gale, atstumą sunku vertinti. Atgal grįždami stabtelėjo prie sandėlio pagrindinėje gatvėje.

Liudytojas G. K. parodė, kad A. K. yra jo draugas, 2017 m. spalio 2 d. jis pas A. K. su draugu S. Š. atvažiavo pasiimti baldų. Besišnekučiuojant prie sandėlio, matė, kad važinėjo gamtos apsauga, bet nekreipė dėmesio. Kai stovėjo prie sandėlio durų, matė pareigūnų automobilį, automobilis pastovėjęs prie vartų, nuvažiavo. Iš sandėlio A. K. išvažiavo tamsiai žalios spalvos automobiliu apie 10-20 km/h greičiu.

Liudytojas S. Š. parodė, kad yra tik A. K. pažįstamas. Tą dieną padėjo kaimynui G. K. parsivežti baldus, girdėjo sireną, paskui sužinojo, kad kažkas su tinklu gaudė žuvis, bet pabėgo. Nurodė, kad sireną girdėjo, kai pas A. krovė baldus. Neatsimena, kaip A. K. išvažiavo nuo sandėlio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnį). Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis teismų praktika, išnagrinėjęs bylą, teismas savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį skundo teiginį.

Teismas, patikrinęs nusižengimų bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad Kauno RAAD vyriausiasis specialistas K. M., nagrinėdamas administracinių nusižengimų bylą ir 2017 m. lapkričio 24 d. priimdamas Nutarimą joje, surinko įrodymus, ištyrė aplinkybes, nustatė pažeidimo faktą bei administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nepažeisdamas teisės normų reikalavimų.

A. K. administracinė nuobauda paskirta pagal ANK 291 straipsnio 1 ir 4 dalis, t. y. dėl to, kad jis 2017 m. spalio 2 d. 15.00 val., Kėdainių r., Labūnavos k., neturėdamas mėgėjų žvejybos leidimo, žvejojo Barupės upėje arčiau kaip 100 m žemiau Labūnavos gyvenvietės tvenkinio užtvankos vandens nuleistuvo, draudžiamu ne mėgėjų žvejybos tinkliniu įrankiu (7 m ilgio ir 1,5 m pločio žalios spalvos tinklu). A. K. žvejojo kartu su dviem nenustatytais asmenimis. Neteisėtos žvejybos metu A. K. sužvejojo apie 15 kg ešerių (Perca fluviatilis), kuriuos aplinkosaugininkai patikrinimo metu išleido į Labūnavos gyvenvietės tvenkinį. A. K. tokiais veiksmais pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14, 10.1, 11.1 bei 11.8 punktų reikalavimus Taigi, siekiant asmenį patraukti atsakomybėn už šių pažeidimų padarymą ir jį nubausti, turi būti neginčijamai nustatyta, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2017 m. spalio 2 d. 15.00 val. Kėdainių r., Labūnavos k., neturėdamas mėgėjų žvejybos leidimo, žvejojo Barupės upėje arčiau kaip 100 m žemiau Labūnavos gyvenvietės tvenkinio užtvankos vandens nuleistuvo, draudžiamu ne mėgėjų žvejybos tinkliniu įrankiu (7 m ilgio ir 1,5 m pločio žalios spalvos tinklu). Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatytas neteisėtos žvejybos faktas, rasti ir nufotografuoti tinklai bei apie 15 kg gyvų ešerių ir dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra (adm. b. l. 39-40). Šiuo atveju spręstinas klausimas, ar neteisėtai žvejojo būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas A. K..

Kauno RAAD vyriausiojo specialisto 2017 m. lapkričio 24 d. Nutarimu A. K. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 291 straipsnio 1 ir 4 dalyse, ir jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda -210 Eur bauda.

Atsakomybė pagal ANK 291 straipsnio 1 ir 4 dalis taikoma už Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus, padarytus panaudojant draudžiamus naudoti ne mėgėjų žvejybos įrankius, be žvejybos leidimo ir žvejojant arčiau kaip 100 m žemiau tvenkinių užtvankų vandens nuleistuvų.

Šių normų dispozicija – blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą – taisykles, reglamentuojančias mėgėjų žvejybą vidaus vandenyse. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų taisyklių 10.1.punkte įtvirtinta, jog draudžiama žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu ar naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius, 11.1 punktas numato, jog be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę, o 11.8. punkte apibrėžta, kad žuvų praplaukimo takuose (specialiuose įrenginiuose žuvims migruoti per užtvanką) ir arčiau kaip 100 m žemiau tvenkinių vandens nuleistuvų (užtvankų).

Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, konkrečiu atveju asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas nutarimas, turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad jo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IX skirsnis, tame tarpe 57-58 straipsniai).

A. K. pateiktame skunde teigiama, jog nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nutarimo nepagrįstumas ir neteisėtumas motyvuojamas tik fakto, jog jis 2017 m. spalio 2 d. 15.00 val. Kėdainių r., Labūnavos k., Barupės upėje draudžiamu tinkliniu ne mėgėjų žvejybos įrankiu, neturėdamas žvejybos leidimo, arčiau kaip 100 m žemiau tvenkinio užtvankos vandens nuleistuvo, -nežvejojo, konstatavimu. Skunde pareiškėjas, remiantis administracinio nusižengimo byloje esančiais liudytojų parodymais, įrodinėja, jog tuo metu (2017 m. spalio 2 d. 15.00 val.) jis krovė savo rankų darbo medinius baldus, tačiau jokiais papildomais rašytiniais neįrodinėja prašomo panaikinti nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo aplinkybės, nepateikiami jokie faktiniai duomenys.

Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą, kad byloje esančios įrodymų visumos visiškai pakanka pripažinti, jog A. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 291 straipsnio 1 ir 4 dalyse.

A. K. kaltė įrodyta objektyviais administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais, tai yra: 2017 m. spalio 23 d. administracinių nusižengimo protokolu AM KAUANP-124526025-17 (adm. b. l. 32); A. Č. ir J. S. tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti nustatytos analogiškos aplinkybės, kad 2017 m. spalio 2 d. 14.46 val., gavę telefoninį pranešimą, ir 15.00 val. kartu su A. N. nuvyko į Kėdainių r., Labūnavos k., prie Barupės upės, šalia užtvankos prie ištraukto 7 m ilgio bei 1,5 m pločio žalios spalvos tinklo buvo rasti trys piliečiai, kurie pamatę pareigūnų automobilį, įšoko į Barupės upę, vienas iš jų buvo su bridkelnėmis, jo veidą įsidėmėjo visi pareigūnai. Kol pasiekė reikiamą Barupės kranto vietą, žvejai pabėgo, liko tik I. Č., kuris kategoriškai neigė žvejybą su tinklu. Žodžiu apklausę I. Č., sužinojo, kad jis (I. Č.) su V. B. vartojo alkoholinius gėrimus, prie tinklo atėjo tik iš smalsumo, o pabėgusių asmenų nepažįsta. Tuomet aplinkos apsaugos pareigūnai, iš tinklo išėmė apie 15 kg ešerių ir paleido į upę. Neteisėtą įrankį-tinklą, parvežė į Kėdainių rajono agentūrą kaip daiktinį įrodymą. Aplinkos apsaugos vyr. specialistas A. Č. 2017 m. spalio 3 d. ryte, telefonu buvo informuotas, kad dieną prieš tai žvejojo A. K., kuris šalia kranto turi ūkinius pastatus, ir kur grįžęs persirengė bridkelnes. A. K. neigė žvejojęs, tačiau atvykusiesiems aplinkos apsaugos pareigūnams atidarė savo ūkinio pastato duris. Jame pareigūnai rado pakabintas dar šlapias bridkelnes. Tik po kurio laiko A. K. pateikė versiją, kad kelnės priklauso jo sūnui (adm. b. l. 35-37); fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad trys žvejai bėga iš vandens, vienas iš dešinės yra su bridkelnėmis, ant kranto guli pilnas žuvies žalios spalvos tinklas bei matyti pilnas krepšys ešerių (adm. b. l. 38-40); G. K. ir S. Š. rašytiniais paaiškinimais, iš kurių matyti, kad jie 2017 m. spalio 2 d., po pietų, G. K. neva krovė į G. K. automobilį A. K. pagamintus medinius baldus (adm. b. l. 10-12); fotonuotrauka, iš kurios matyti kieme pas G. K. stovintys medinis stalas ir du suolai (adm. b. l. 9); rašytiniais A. K. paaiškinimais, iš kurių matyti, kad nusižengimų padarymo dieną jis pardavė medinius baldus, girdėjo pareigūnų sirenas, matė automobilį, tačiau iš jo niekas neišlipo ir nieko jo neklausė. Nurodė, kad niekada nebrakonieriauja, tą dieną taip pat nedarė nusižengimų, tą patvirtina jo liudytojai G. K. ir S. Š.. Nurodė, kad pareigūnus įleido į ūkinį pastatą, pasakė, kad valtis ir bridkelnės priklauso sūnui, kuris paskutinį kartą žvejojo 2017 m. spalio 1 d. (adm. b. l. 22-23).

Nors A. K. skunde nurodyta, kad visi aplinkos apsaugos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad aplinkos apsaugos pareigūnai būtų susiję su pažeidėju kokiais nors ryšiais (darbo, šeiminiais ar kitais), būtų su juo susipykę ar būtų suinteresuoti jam kaip nors pakenkti. Jokių priežasčių, dėl kurių aplinkos apsaugos pareigūnai būtų suinteresuoti jam pakenkti, nenurodė ir A. K.. Šiuo atveju aplinkos apsaugos pareigūnai tik vykdė savo tarnybines pareigas ir buvo suinteresuoti užfiksuoti ir nutraukti daromus teisės nusižengimus. Byloje esančios fotonuotraukos laikytinos tinkamais rašytiniais įrodymais, kurie buvo surinkti įstatymų nustatyta tvarka –fotografuota buvo šviesiu paros metu, esant geram matomumui, vaizdas originalus, neredaguotas, bei suteikia informacijos apie nusižengimų aplinkybes.

Pateiktos fotonuotraukos patvirtina pareigūnų nurodytas ir skundžiamame nutarime išdėstytas nusižengimų aplinkybes. Nors byloje nebuvo užfiksuotas tinklo pastatymo momentas, tačiau tai nereiškia, kad kiti įrodymai nepatvirtina, jog A. K. nepadarė jam inkriminuojamų veikų. Šios veikos – žvejybos taisyklių pažeidimas yra tęstinės ir gali pasireikšti tiek žvejybos įrankių pastatymu žuvims gaudyti, tiek tinklų su žuvimi traukimu, įtempimu ir pan. Būtent ištrauktą tinklą ir prie jo esančius asmenis betarpiškai matė liudytojai – aplinkos apsaugos inspektoriai, kurių parodymais ir foto medžiaga nustatyta, kad A. K. neleistinu įrankiu, neleistinoje vietoje bei be leidimo žvejojo. A. K. nurodytos aplinkybės, kad jis neva 2017 m. spalio 2 d. popietę bendravo su klientais ir krovė medinius dirbinius į automobilį, o kitą dieną jam asmenine nuosavybės teise priklausančiame ūkiniame pastate rastos šlapios bridkelnės ne jo, o jo sūnaus, vertintinos kritiškai, kaip jo gynybinė pozicija, kadangi jis be savo paaiškinimų ir suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymų daugiau teismui patvirtinančių rašytinių įrodymų, pvz., medienos dirbinių pardavimo dokumentų ar kitų duomenų, kurie leistų teismui manyti, kad A. K. iš tiesų tą dieną užsiėmė savo darbine ar kita veikla, nepateikė. Taip pat, kaip matyti iš visos administracinių nusižengimų bylos turinio, A. K. dėstydamas savo poziciją nebuvo nuoseklus, nors protokole pasirašė, tačiau savo pozicijos iš karto neišreiškė, tik daug vėliau pareiškė nesutinkantis su nusižengimais, taip pat ne iš karto atsakė į pareigūnų klausimus.

Taip pat A. K. skunde nurodė, kad įvykio vietoje sutikto I. Č. pareigūnai neapklausė, jo parodymų nevertino nepagrįstai, tačiau teismas mano, jog byloje yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų ir įrodymų. Juolab, kad skunde minimas liudytojas I. Č. įvykio dieną buvo neblaivus, be to, I. Č. pareigūnams paaiškino, kad jis nieko nematė, tik atėjo pažiūrėti ištraukto tinklo, o ten buvusių asmenų jis nepažįsta. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad I. Č. apklausa šiuo atveju būtų buvusi netikslinga, nes nepatvirtintų jokių aplinkybių. Tuo tarpu viso proceso metu aplinkos apsaugos pareigūnų parodymai buvo nuoseklūs, papildantys vieni kitus, be to juos patvirtino rašytinė bylos medžiaga. Pareigūnai analogiškai paaiškino tas pačias aplinkybes, todėl teismui nėra jokio pagrindo netikėti nuosekliais, vienas kitą papildančiais aplinkos apsaugos pareigūnių parodymais bei rašytine bylos medžiaga, kuri pilnai atitinka liudytojų parodymus.

Teismas sutinka su administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t.y. kad traukiamas administracinėn atsakomybėn A. K. pasirašydamas protokolą, savo pozicijos neišreiškė (adm. b. l. 32), tačiau nors ir buvo tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (informuotas 2017 m. spalio 23 d. asmeniškai pasirašytinai) (adm. b. l. 32), vėliau jo paties prašymu atidėjus bylos nagrinėjimą, bylos nagrinėjime nedalyvavo, prašymų nepateikė, taip pat, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių A. K. atžvilgiu nenustatyta. Šios minėtos aplinkybės surašant nutarimą administracinių nusižengimų byloje ir skiriant administracines nuobaudas, buvo įvertintos ir A. K. buvo paskirta administracinė nuobauda, numatyta ANK 291 straipsnio 1 dalies sankcijoje – 10 Eur (ANK 291 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas asmenims užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 10 iki 60 eurų), taip pat buvo paskirta administracinė nuobauda, numatyta ANK 291 straipsnio 4 dalies sankcijoje – 210 Eur (ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymas asmenims užtraukia baudą nuo 120 iki 300 eurų) ir ne mėgėjų žvejybos įrankio- medžiaginio tinklo (1 vnt.) konfiskavimas (ANK 291 straipsnio 8 dalyje numatytas privalomas administracinio nusižengimo padarymo įrankio konfiskavimas). Vadovaujantis ANK 38 straipsniu nuobaudos subendrintos ir paskirta subendrinta galutinė nuobauda- 210 Eur bauda, A. K. paskirta nepažeidžiant administracinės nuobaudos skyrimo nuostatų. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto K. M. 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr. AM-KAUANN-130992383-17, kuriuo A. K. buvo paskirta 210 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 1 ir 4 dalis yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta straipsnių sankcijos ribose, todėl nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais šį nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, teismas

nutaria:

A. K. skundo netenkinti.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto K. M. 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. AM-KAUANN-130992383-17 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KAUANN-130992383-17 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Ramyna Šidlauskienė