Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro B. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atlikęs; 2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 8 punktu, 3 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per šį laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. B. pasiųstas atlikti minėtu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2018 m. liepos 15 d., apie 15 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę R. J., t. y. sugriebęs R. J. už kairės rankos ir ją sukdamas, sugriebęs nukentėjusiajai už kairės kojos ir ją sukdamas, alkūne suduodamas ne mažiau kaip 5 kartus R. J. į galvą, sukėlė savo šeimos narei – sugyventinei R. J. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. B., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine R. J. kartu gyvena apie 4 metus. Šiuo metu jie gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 15 d. nuo pat ryto kartu su sugyventine vartojo alkoholinius gėrimus, po to išėjo pas draugą ir namo grįžo apie 15 val. Grįžęs ėmė dėl kažko priekaištauti sugyventinei R. J., tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tuo metu R. J. gulėjo lovoje. Priėjo prie sugyventinės ir rankomis sugriebęs jai už kairės rankos riešo ėmė jį sukti. Po to, sugriebęs R. J. už kairės kojos ties blauzda, ėmė ją sukti. Sugyventinei pradėjus šaukti, alkūne sudavė R. J. ne mažiau kaip 5 kartus į pakaušį. Sugyventinė po konflikto pabėgo iš namų ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę jį sulaikė. Dėl tokio savo poelgio sugyventinės atsiprašė, nuoširdžiai gailisi. Su R. J. susitaikė, toliau gyvena kartu. Pasižada daugiau nebenusikalsti ir nebenaudoti R. J. atžvilgiu jokio fizinio smurto (b. l. 104-107).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios R. J. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). kartu su sugyventiniu A. B.. 2018 m. liepos 15 d. nuo ryto abu gėrė alkoholinius gėrimus, vėliau sugyventinis išėjo ir grįžo apie 15 val. Grįžęs ėmė priekaištauti, kad ji neišplovė grindų, kilo žodinis konfliktas. A. B. čiupo jai už kairės rankos ir kairės kojos, ėmė jas sukti, tada alkūne ne mažiau kaip 5 kartus trenkė į galvos sritį. Pabėgo iš namų ir iškvietė policiją. Dėl A. B. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Į medikus nesikreips (b. l. 34). Papildomos apklauso metu nukentėjusioji R. J. nurodė, kad nori papildomai paaiškinti, jog su A. B. kartu gyvena apie 3 metus. Kuomet 2018 m. liepos 15 d., apie 15 val. sugyventinis grįžo namo, ji gulėjo lovoje. A. B. jai gulinčiai sugriebė rankomis už kairės rankos riešo ir ėmė jį sukti, tada rankomis sugriebė už kairės kojos ties blauzda ir pradėjo sukti. Pradėjo šaukti, kad A. B. ją paleistų. Tuo metu pajuto nestiprų skausmą. Tada sugyventinis alkūne sudavė ne mažiau kaip 5 kartus į galvos plaukuotąją dalį, pataikė kažkur į pakaušį. Smūgiai nebuvo labai stiprūs, tačiau juto fizinį skausmą. Išsilaisvinusi pabėgo iš namų. Bėgant iš buto A. B. šaukė, kad ją užmuš, tačiau mano, kad taip jis pasakė iš pykčio. Sugyventinis smurtauja nebe pirmą kartą, tačiau į policiją nesikreipė. A. B. dėl šio įvykio atsiprašė, jam atleido ir toliau kartu gyvena. Civilinio ieškinio nereiškia, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 37-40).

Iš liudytojo K. Ž. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2018 m. liepos 15 d. dirbo ekipaže „1812“. Apie 15.34 val. iš budėtojo gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur neblaivus sugyventinis sumušė pranešėją. Nuvykus minėtu adresu, pasitiko moteris, kuri buvo susijaudinusi, verkė. Ji paaiškino, kad sugyventinis ją mušė, stumdė, sukiojo kojas ir rankas, grasino nužudyti. Jos sugyventinis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai (b. l. 45-47).

Liudytojas L. B. apklausos metu nurodė analogiškas aplinkybes (b. l. 50-52).

Iš R. J. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2018 m. liepos 15 d., 17.03 val., ji pranešė, jog 2018 m. liepos 15 d., apie 15 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė sugyventinis A. B.. Jis čiupo už kairės rankos, ją suko, taip pat už kairės kojos, kurią taip pat suko. Po to A. B. sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į galvos sritį. Dėl jo veiksmų jai sukeltas fizinis skausmas (b. l. 5).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2018 m. liepos 15 d., nuo 19.53 val. iki 20.04 val., atlikus įvykio vietos apžiūrą nustatyta, jog įvykio vieta yra namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-12).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2018 m. liepos 15 d., apie 15.34 val., buvo gautas pranešimas, jog namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis sumušė pranešėją, sukiodamas jos rankas, kojas, grasino nužudyti. Nuvykus minėtu adresu nustatyta, kad policiją kvietė R. J., kuri paaiškino, jog sugyventinis A. B. kumščiu trenkė į krūtinę, tampė už rankų, grasino nužudyti. Jo veiksmai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 13-14).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad garso įraše 2018_07_15_15-34-32_25.06 užfiksuota kaip R. J. sako, kad neblaivus jos sugyventinis ją daužo, sumušė, sukiojo kojas ir rankas, grasino nužudyti (b. l. 22-25).

Aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis smurtavo prieš sugyventinę R. J., savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. A. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; nusikalstamą veiką A. B. padarė būdamas recidyvistu.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis yra teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 58-80), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 56-57), yra bedarbis, užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 54, 55). Kaltinamojo atžvilgiu yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. A. B. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 112-114). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – laisvės apribojimas, skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie gali turėti teigiamą poveikį A. B. elgesiui. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad padarytas smurtinio pobūdžio nusikaltimas, kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 15 d., 16.15 val., iki 2018 m. liepos 17 d., 14.15 val. (2 paros) (b. l. 83-86).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamas veikai tirti – kompaktinis diskas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro paliktinas saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, A. B. paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 15 d., 16.15 val., iki 2018 m. liepos 17 d., 14.15 val. (2 (dvi) paras), ir laikyti, kad A. B. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. B. palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinį diską su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro palikti saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

Išaiškinti A. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme žodinio proceso tvarka, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios.

Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.