Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiai kaltintojai ir nukentėjusiajai J. T. T.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., a.k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 2 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. B. 2013-04-25, apie 18.00 val., nukentėjusiajai J. T. T. važiuojant 16-to maršruto troleibusu ir šiam sugedus, išlaipinęs keleivius, nukentėjusiajai paprašius pagalbos, kai ji stovėjo troleibuso priekinėse durelėse iš kojos spyrė jai į krūtinę, dėl ko nukentėjusioji nukrito ant žemės ir pajuto fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. B. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino, parodė, jog dirbo tą dieną kaip visada, 16-to maršruto troleibuse ir prie Lazdynų, prie tilto sugedo troleibusas. Jis paprašė visų keleivių išlipti, visi išlipo, išlipo ir ta moteris, bet paskui ji sugrįžo. Troleibuso durys buvo uždarytos, moteris pradėjo rėkauti, reikalauti ją įleisti ir vežti. Jis sėdėjo prie vairo ir neatidarė durų, ji grasino, kad išmuš langą. Tada jis atidarė priekines duris, ji įlipo, pradėjo rėkauti, jis išlipo į lauką ir laukė techninės pagalbos. Kai atvažiavo techninė pagalbos darbuotojai, jie pamatė moterį viduje ir negalėjo tempti troleibuso į parką, prašė, kad jai pasakytų, kad ji išliptų. Ji nenorėjo išlipti, tada iš mechanikų kažkas iškvietė policiją. Atsakydamas į klausimus parodė, jog kai kiti keleiviai išlipo, moteris nuėjo prie stotelės su visais ir tada ji sugrįžo, gal praėjo kažkur 5 min., kol ji grįžo, jis tuo metu žiūrinėjo troleibusą, buvo dūmų kvapas, iš šono žiūrėjo į troleibusą, buvo išlipęs, bet paskui įlipo atgal. Priėjusi moteris sakė pavežti ją iki stotelės. Nuo sugedusio troleibuso iki stotelės yra apie 200 metrų. Nežino, kodėl moteris sugrįžo, kiti keleiviai negrįžo. Atėjusi iki jo, moteris kalbėjo lietuviškai, prašė ją vežti iki stotelės, sakė jai, kad negali, nes troleibusas sugedęs. Tada ji pradėjo rėkauti, tuo metu ji buvo lauke, tada pradėjo grasinti, kad išmuš langą, sakė, kad su akmeniu išmuš, tada jis iš karto atidarė pirmąsias troleibuso duris ir ji įlipo, atsisėdo ant priekinės sėdynės, kur prie vairuotojo kabinos ir pradėjo rėkauti, kad reikia važiuoti. Jis išlipo iš troleibuso ir lauke stovėjo. Iškvietė techninę pagalbą, jie pirmieji ir atvažiavo, du žmonės, moteris tuo metu sau sėdėjo troleibuse, darbuotojai paprašė, kad išliptų, bet ji nenorėjo. Atrodo su savimi moteris turėjo tik rankinę, atpažįsta ją šiandien, tai ta moteris. Jis nebuvo fiziškai prisilietęs prie moters. Jis pats neiškvietė policijos, kai ji grasino išdaužti langą, nes tiesiog šiaip būna tokių atvejų, kai nenori išlipti, bet kai atvažiuoja technikinė pagalba, paprašo išlipti ir jie išlipa, manė, kad ir ši moteris irgi išlips, kai atvažiuos darbuotojai. Moteris pasakė, kad ją vežtų iki stotelės, o darbuotojai tik pasižiūrėjo ir tiek, ką jie gali padaryti. Moteris prašė nuvežti ją iki stotelės arba į parką, o techninės pagalbos darbuotojai pasakė, kad temps troleibusą į parką, bet tik be keleivio. Galima pasakyti, kad moteris buvo agresyvi. Atrodo, ji buvo apsirengusi marškiniais, bet tiksliai neprisimena. Toje vietoje, kur pirmos įėjimo durys, ten ji stovėjo, šalia yra šaligatvis, troleibusas stovėjo ant važiuojamosios dalies prie pat šaligatvio. Jeigu ją kas stumtų pro duris, ji griūtų ant šaligatvio, ten buvo trinkelėmis klotas šaligatvis. Kai moteris grįžo, po to kai keleiviai buvo išlaipinti, ji nesiskundė savo prasta fizine būkle. Iš jos išvaizdos nebuvo matyti, kad jai blogai su sveikata, atrodė normalus žmogus. Jis išlipo iš autobuso, kai moteris buvo jau grįžusi, kai jau ji buvo įlipusi į vidų. Išlipo iš autobuso, kad jo neklausinėtų dėl važiavimo. Kai atvažiavo techninė pagalba, jis visą laiką lauke sėdėjo. Kai atvažiavo policija, nuėjo jie į troleibusą ir paprašė jos išlipti, tada ji ir išlipo. Prieš atvažiuojant policijai, niekas nebandė jos išvesti iš troleibuso. Kai moteris grįžusi įlipo į troleibusą, ji pradėjo mojuoti rankomis, tuo reiškėsi jos agresyvumas, šnekėjo vis vieną ir tą patį, kad ji niekur nelips, kad jai reikia važiuoti, ji prašė ją nuvežti su troleibusu. Moters nelietė, nemušė.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. T. T. parodė, jog iki įvykio nepažinojo kaltinamojo. Buvo taip, kad sėdo į 16-tą troleibusą, pravažiavo tiltą, ten buvo toks pereinamas tiltas ir, iki jo neprivažiavus, vairuotojas sustojo ir liepė visiems išlipti. Visi išlipo, ji irgi išlipo, šiek tiek paėjo po tiltu, pamatė, kad labai toli stotelė, apsisuko ir grįžo. Troleibuso durys buvo atidarytos, vairuotojas sėdėjo prie vairo, sakė jam: „sūneli, buk geras, sustabdyk kitą troleibusą, man reikia namo, aš „nedaeisiu“, esu invalidė, neturiu su savimi vaistų“. Vairuotojas žiūrėjo į ją, tada atsistojo ir kaip davė kojomis į krūtinę, ji krito, ten buvo smėlis ir kupstas. Jis pradėjo ją tampyti ir sakė visokius žodžius. Ji klausė, už ką ją muša. O jis kaip davė. Paskui pasakė, jog ji eitų iš čia. Ji atsakė, jog niekur neis, jog kviestų policiją. Jis pradėjo ją mušti, tada ji įšoko į troleibusą, ranka visa sumušta buvo, be to buvo ji su švarku, visa ranka buvo baisi, raudona, paskui atvažiavo policija, pažiūrėjo jie į ją ir pasakė, „na tu uždirbai“, tada antras pareigūnas pasakė, kad paveš ją. Atsakydama į klausimus parodė, jog kai sakė vairuotojui: „sūneli, sustabdyk kitą troleibusą“ tuo metu buvo prie durų, o jis viduje sėdėjo, be to ji net nebūtų galėjus nei jokio akmeniuko paimti, nieko, yra juk maža. Ji paprašė pasodinti ją į kitą troleibusą, o vairuotojas atsistojo ir kaip davė jai kojomis, ji nugriuvo į smėlį. Jis prie išėjimo jai smogė, jai į krūtinę trenkė su koja, nepamena, kuria koja, griuvo ant nugaros, tada jis išėjo, paėmė ją už rankos, pradėjo mušti ir „kolioti“, jis už rankos ją traukė, klausė jo, kodėl ją muša. Šitą ranką jis jai paėmė, policininkas irgi po to apžiūrėjo ranką, paprašė policijos pavežti iki namų, ten jos vaistai, jie privežė ir paliko prie namų. Jai skaudėjo krūtinę ir dabar skauda ir ranką skauda. Kai išlipo iš troleibuso, ir grįžo, durys buvo visą laiką atidarytos. Tuo metu nebuvo daug žmonių, gal kokių 10 buvo, jie buvo jau išlipę, jauni žmonės ir nuėjo jie, o jai būtų toli eiti, užėmė ir kvapą, negalėjo eiti. Ji prašė, kad jis ją persodintų į kitą troleibusą, nes toli eiti, o be to ir matėsi, kad kiti troleibusai važiavo. Kai vairuotojas spyrė koja į krūtinę, ji stovėjo ant smėlio ir toks kupstas dar buvo, ten šalia yra pereinamas tiltelis. Troleibuso durys buvo atidarytos, kai jis spyrė, ji griuvo į smėlį. Ji serga cukriniu diabetu, yra antros grupės invalidė, yra poinfarktinėje būklėje. Jai darė krūtinės operaciją po infarkto, prieš tai buvo šuntavimas darytas. Po pavartoto smurto ji ir dabar net iki parduotuvės negali nueiti, o tuo momentu, kai jai suko rankas, spyrė, jai viskas sukosi, ją pykino, svaigo. Kai atvažiavo policija, ją vis dar pykino ir policija pasakė, jog nuveš į ligoninę, bet ji atsisakė, nes bijojo, kad jos „nepriveš“, nes jai buvo labai blogai, manė, namuose iš karto nueis ir išgers vaistus. Pati neprašė kviesti greitosios pagalbos. Sakė, kad neišeis iš troleibuso, kol neatvažiuos policija. Ji krito ant nugaros, kai jai sudavė į krūtinę. Kai nusirito, jis jai ranką laužė, visur jai skaudėjo, bet nežiūrėjo, ar kitur buvo mėlynių. Ji krito iš karto visu ūgiu, kai nukrito, jai iš karto labai galvą skaudėjo, negalėjo niekaip atsistoti, jis paskui pašoko, norėjo ją po to tiltu tempti, sakė, jog ji niekur neišeis, jog kviestų policiją. Už sprando jis nebuvo paėmęs, už rankos buvo suėmęs, į pečių sritį sudavė. Jis tampė ją už rankų ir už apykaklės tempė. Jis sugriebęs už rankos ją tampė. Aplinkui nebuvo žmonių, jie visi nuėjo į kitą stotelę. Automobiliai buvo toliau, o čia buvo tiltas, ten niekas nevažiuoja. Dėl rankos ir krūtinės skausmo kreipėsi į medikus ir iki šiol dar lankosi, jai skyrė ir procedūras, trynimus, vonias. Iš pradžių atvažiavo techninė tarnyba, ji sakė, kad jai iki sustojimo reikia, sakė, jog pavežtų iki ten, daugiau jai nieko nereikia. Atvažiavęs mechanikas matė, kad ji sėdi ir sakė, kad pavežtų iki sustojimo, prašė pavežti. Mechanikas nebuvo užėjęs į troleibusą, tik stovėjo ir su ja nekalbėjo, paskui kalbėjosi jie su vairuotoju. Kai prašė nuvežti iki sustojimo, jie nekreipė dėmesio. Ji tik sakė, kad neišlips, kol neatvažiuos policija, bet neprašė kviesti policijos. Buvo apsirengusi švarkeliu, storas švarkas buvo, paltinės medžiagos. Kai ji pragriuvo, jis už šitos rankos ją sugriebė ir tempė po tiltu ir mosikavosi rankomis, voliojo smėlyje, buvo purvina. Ji buvo po šio įvykio labai purvina, visa purvina, kažkiek pabandė nusivalyti. Kai jai spyrė, ji stovėjo apačioje, ji mažiukė, jai spyrė ir maždaug per vidurį krūtinės jai pataikė koja. Į gydymo įstaigą kreipėsi po kelių dienų, nes ji porą dienų išvis nesikėlė, jai taip patarė gydytoja, pasakė, atsigulti ir nesikelti. Grįžusi namo labai blogai jautėsi, išgėrė iš karto savo vaistus, atsigulė ant grindų ir laukė, kol geriau pasidarys. Telefonu ji naudotis moka. Tą dieną, kai kreipėsi į medikus, atėjo anūkas, jis buvo su mašina, sakė, jog nuveš į ligoninę, jeigu ne jis, būtų dar nevažiavus, ten viską apžiūrėjo, ranka buvo visa mėlyna. Nepamena, į kurią ligoninę nuvežė, į policiją kreipėsi po keturių dienų, nes kai policija ją nuvežė namo, vienas jai tyrėjo davė pavardę ir sakė, kad gali tyrėjui iš namų paskambinti. Visą laiką ji tik gėrė vaistus ir negalėjo suprasti, už ką ją mušė. Tik dabar kreipėsi į teismą, nes, kai jai pasidarė geriau, turėjo autobuso numerį, galvojo, jog nueis ir susižinos, už ką ją sumušė, paskui blogai jautėsi ir nutarė nevažiuoti, o kaimynė jai patarė, kad nevažiuotų, sakė, jeigu geras žmogus, pats paskambins ir atsiprašys, ji laukė, bet jis nesikreipė. Policininkas pats pamatė, kad ji sumušta, ranka buvo raudona, sakė jai, „nu ir uždirbai tu“ ir po to jie su vairuotoju kalbėjo. Kodėl jos civilinis ieškinys būtent tokio dydžio, tegul advokatas geriau atsako, tiek susiskaičiavo. 4000 eurų sudaro tai, kad buvo brangūs vaistai, gydymas, patyrė pažeminimą, įžeidimus. Dėl ieškinio parodė, jog ji prašo 4 000 Eur, nes daug važinėjo su taksi, pirko brangius vaistus, leidosi injekcijas, vaikščiojo į masažus. Dabar už viską reikia mokėti. Taksi paslaugos jai kainavo 20 Lt į vieną pusę, gydėsi spec. ligoninėje Antakalnio gale. Taksistai lėtai važioja ir daug prisuka skaitliukas. Su taksi važinėjo mėnesi. Vaistams buvo išleista daug, jeigu būtų žinojusi, surinkus būtų visus čekius. Už masažus mokėjo po 18 Lt su centais, buvo 10 masažų. Kai eini į masažus duodi daugiau, kad geriau pamasažuotų. Ji prašė tik persodinti į kitą troleibusą. Suma išaugo nuo 2 000 Eur iki 4 000 Eur dėl to, kad žmogus muštų seną žmogų, tai pažeminimas. Nepadėjo, nepadavė rankos, tai yra neįkainuojamai skaudu. Kai vairuotojas spyrė į krūtinę su koja, ji nukrito ir jis griebė jai už rankos. Negalėjo iš karto atsistoti. Jis ją griebė už švarko ir norėjo nutempti po tiltu. Kai ji įšoko į troleibusą, jis norėjo ją iš troleibuso ištraukti. Vairuotojas ją spardė ne tik į pilvą, jis suko ir vieną ranką ir kitą. Norėjo ją nutempti po tiltu kuo toliau nuo troleibuso. Ji nelabai ir prisimena. Po tiltu norėjo nutempti dėl to, kad jos nepamatytų atvažiuoti turėję darbuotojai. Kai ji nukrito ir jai labai skaudėjo galvą ir jis iš karto griebė ją už rankos. Pirmas smūgis buvo į krūtinę, o pas ją čia yra pjautinė žaizda. Jai iki šiol skauda.

Teisiamajame posėdyje liudytojas P. V. parodė, jog įvykio aplinkybių neatsimena. Pagarsinus tarnybinį pranešimą, 12 b.l., parodė, jog įvykis buvo prieš 2 metus, ką sakė nukentėjęs žmogus, neatsimena. Detalių neatsimena. Nukentėjusiosios iš išvaizdos, neatsimena. Kas parašyta tarnybiniame pranešime, tie parodymai teisingi. Kad nuvežė nukentėjusiąją iki namų, taip galėjo būti, nes ji yra pagyvenusi. Įvykis buvo prieš 2 metus, prisiminti tikrai yra sunku. Atvažiavus pagal iškvietimą visada asmuo yra apžiūrimas, ir jeigu jis skundžiasi kviečiama greitoji pagalba. Greitoji pagalba nukentėjusiajam kviečiama visada, jeigu mato sumušimus, paraudimus, neatsižvelgiant į jo norus, nes būna principingų asmenų kurie atsisako medikų pagalbos. Visais atvejais jeigu yra sumušimo požymiai kviečiama greitoji pagalba. Vizualiai visada asmuo yra apžiūrimas. Jeigu būtų sumušimai, paraudimai kviestų greitąją pagalbą. Jeigu nukentėjusioji atsisakytų greitosios, bet jis matytų patinimus, vis tiek kviestų.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. V. parodė, jog nukentėjusiosios nepažįsta, su kaltinamuoju kartu dirba. Žino, dėl ko iškviestas. Buvo antra dienos pusė ir buvo gautas pranešimas, kad sugedo troleibusas Lazdynų stotelėje. Atvažiavus vairuotojas paaiškino, kad negali toliau važiuoti. Jie pradėjo tikrinti troleibusą. Salone sėdėjo moteris. Jie nusprendė buksuoti troleibusą į parką, o moteris sėdėjusi salone atsisakė išlipti iš troleibuso. Susisiekė su dispečere, paaiškino situaciją, jį liepė kviesti pareigūnus. Pareigūnus iškvietė jis. Su moterimi kalbėjo jis. Jis moteriai paaiškino, kad reikia nubuksuoti troleibusą į parką, prašė išlipti. Moteris piktai atsakė, kad niekur neišlips, važiuos kartu į parką, rašys skundą. Moteris sėdėjo priekyje. Kai atvažiavo, vairuotojas buvo lauke. Troleibuso durys buvo atidarytos. Moteris buvo pagyvenusi ir nervinga, mojavo rankomis, pasakojo, kad vairuotojas ją jėga išvarė iš troleibuso. Moteris sveikata nesiskundė. Jis su ja pašnekėjo ir iškvietė pareigūnus. Su ja atrodo šnekėjo lietuviškai. Kokią jėgą prieš ją naudojo vairuotojas, ji nepasakojo. Nusiskundimų sveikata iš moters negirdėjo. Pokalbio tarp nukentėjusiosios ir pareigūnais negirdėjo. Pareigūnai įėjo į saloną, jis visą laiką buvo lauke. Jis su pareigūnais nebendravo. Po pokalbio su pareigūnais jį išėjo iš troleibuso ir įsėdo į pareigūnų automobilį. Su vairuotoju pareigūnai nebendravo, tik surašė jo duomenis. Atsimena, kad moteris laikėsi už rankos, sakė, kad važiuos su jais ir rašys skundą. Kad pas moterį būtų pakitimai ant rankų, neatsimena. Ponios rūbai buvo švarus, ji nebuvo purvina. Moteris mojavo rankomis. Kol laukė pareigūnų, jis buvo lauke, troleibuse nesėdėjo. Pašnekėjus su ja, išėjo į lauką ir iškvietė policiją, daugiau su ja nebendravo. Moters pokalbio su pareigūnais negirdėjo. Moteris laikėsi už vienos rankos, bet nusiskundimų iš jos pusės, neatsimena. Atsimintų, jeigu jam būtų pasakyta, kad jai spyrė iš kojos į krūtinę. Su V. B. darbe matosi tik, kai sugenda troleibusas. Bendrauti tenka mažai. Draugystės ryšių tarp jų nėra. Kvapo nejuto, bet moteris elgėsi neadekvačiai, mojavo rankomis. Norėjo, kad greičiau atvažiuotų pareigūnai, dėl to pasakė, kad moteris neblaivi.

Teisiamajame posėdyje liudytojas K. P. parodė, jog giminystės, draugystės ryšiai su nukentėjusiąją ar V. B. nesieja. V. B. yra jų vairuotojas. Įvykį prisimena. Buvo sugedęs troleibusas, atvažiavo prie troleibuso, apžiūrėjo jį ir reikėjo jį nubuksuoti į parką. Vairuotojas stovėjo lauke, moteris sėdėjo salone. Moteriai buvo pasakyta, kad reikia nubuksuoti troleibusą, o ji sakė, kad niekur neišlips, važiuos toliau. Su keleive jie buksyruoti negali ir iškvietė policiją. Moteris neminėjo, dėl kokių priežasčių ji norėjo toliau važiuoti su jais. Moteris sėdėjo troleibuso dešinėje pusėje. Sveikata moteris nesiskundė. Priežasties nesakė, dėl ko liks troleibuse. Nesiskundė, kad jai padaryti sužalojimai. Apie ką su pareigūnais ji kalbėjo, negirdėjo. Išėjus su pareigūnais iš troleibuso, moteris nieko nesakė. Rankų sužalojimų nematė. Kaip buvo apsirengusi nukentėjusioji, neatsimena. Nepamena, ar ji buvo su trumpomis ar su ilgomis rankovėmis. Apsirengusi ji buvo švariai. Jeigu atsitinka toks įvykis, jie turi paskambinti dispečerei ir paaiškinti situaciją, tada ji sako, kad reikia kviesti policiją. Kai paprašė išlipti, moteris mojavo rankomis sakė, kad neišeis, važiuos toliau. Ji tą darė sėdėdama. Su Valdemaru matosi retai, jį pažįsta tik kaip vairuotoją.

Teisiamajame posėdyje liudytojas S. L. parodė, jog šie asmenys jokiais santykiais su juo nesusiję. Praėjo daug laiko, paties įvykio neatsimena. Pamena, kur troleibusas stovėjo, bet detaliau nieko negali pasakyti, kadangi nieko nepamena. Tarnybiniame pranešime turėtų būti nurodyti duomenys, detaliau nieko negali pasakyti. Šiame darbe dirba 15 metų. Jeigu būtų tam tikras pagrindas, jeigu mato, kad žmogui reikalinga pagalba, jis afekto būsenoje, labai susijaudinęs, patys iškviečia greitąją medicinos pagalbą, nors ir žmogus atsisako. Jokių detalių nepamena. Jeigu moteriai būtų reikalinga pagalba, ji būtų purvina, sužeista, tikrai prisimintų. Kiek pamena, moteris nebuvo purvina. Jeigu moteris būtų nukritus, purvina, sužeista, įvykis įsimintų. Įvykis nebuvo įsimintinas.

Iš specialisto išvados matyti, jog nukentėjusiajai J. T. T. padarytos poodinės kraujosruvos kairėje rankoje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2013-04-25) paveikus kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 10-11). Specialisto išvada datuota 2013-04-29.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog gavo pranešimą, jog adresu Laisvės pr., važiuojant link Lazdynų laukia troleibusas, kuriame keleivė atsisako išlipti. Atvykę, rado stovintį 16 maršruto troleibusą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) garažinis Nr. 2473. Troleibuso vairuotojas V. B. paaiškino, jog keleivė atsisakė išlipti iš troleibuso, o vėliau su akmeniu bandė išdaužti troleibuso langą. Troleibuso keleivė J. T. T. paaiškino, jog troleibuso vairuotojas V. B. naudojo prieš ją fizinę jėgą, buvo sugriebęs už rankų. Nuo GMP J. T. atsisakė (b.l. 12).

Iš J. T. T. 2013-04-27 pareiškimo VPK matyti, jog ji nurodo, kad 2013 m. balandžio 25 d. važiavo 16 maršruto troleibusu, kuris sugedęs po pėsčiųjų tiltu (neprivažiavęs stotelės) sustojo ir vairuotojas paprašė visų keleivių išlipti iš troleibuso. Ji taip pat išlipo, tačiau paėjusi pora žingsnių pajuto silpnumą ir išsigando, kad negalės paeiti iki stotelės (bijojo, kad vėl gali ištikti širdies priepuolis). Grįžusi prie troleibuso labai mandagiai paprašė vairuotojo pagalbos, jam pasakė, kad yra 2 grupės invalidė ir blogai jaučiasi. Paprašė vairuotojo pagelbėti jai nueiti iki stotelės ir paprašė, kad padėtų jai įlipti į kitą troleibusą, kad galėtų parvažiuoti namo. Troleibuso vairuotojas išvadino ją necenzūriniais žodžiais, užgauliojo įvairiais negražiais žodžiais. Toliau vairuotojas spyrė jai į krūtinės ląstą. Nuo tokio smūgio ji griuvo į griovį. Vairuotojas išlipo iš troleibuso ir norėjo nustumti ją kuo toliau nuo troleibuso. Vairuotojas grubiai ją pakėlė už pakarpos. Išsilaisvinusi iš jo rankų ji greitai įlipo atgal į troleibusą ir atsisėdo prie pat lango. Įtūžęs troleibuso vairuotojas labai stipriai griebė ją už rankų, bandė ištempti iš troleibuso. Ji iš baimės negalėjo paleisti troleibuso sėdynės, laikėsi įsikibusi į ją. Supratęs, kad negali ištempti jos už rankos, vairuotojas spardė ją į kairės pusės dubens kaulą. Tuo pačiu metu įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Visą laiką prašė, kad vairuotojas daugiau nemuštų jos ir prašė, kad iškviestų policijos pareigūnus. Išsigandęs, kad jai pasidarė bloga vairuotojas išlipo iš troleibuso ir stovėjo lauke. Atvažiavusi techninio aptarnavimo tarnyba pamatę jos būklę (jos mėlynes, patinusią ranką) iškvietė policijos pareigūnus (b.l. 91-92).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK nutarimo matyti, jog atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 9).

K. V. B. kaltės nepripažino, parodė, jog kai sugedo troleibusas, paprašė visų keleivių išlipti, visi išlipo, išlipo ir ši moteris, bet paskui ji sugrįžo. Troleibuso durys buvo uždarytos, moteris pradėjo rėkauti, reikalauti ją įleisti ir vežti. Jis sėdėjo prie vairo ir neatidarė durų, ji grasino, kad išmuš langą. Tada jis atidarė priekines duris, ji įlipo, pradėjo rėkauti, jis išlipo į lauką ir laukė techninės pagalbos. Kai atvažiavo techninė pagalbos darbuotojai, jie pamatė moterį viduje ir negalėjo tempti troleibuso į parką, prašė, kad jai pasakytų, kad ji išliptų. Ji nenorėjo išlipti, tada iš mechanikų kažkas iškvietė policiją. Nukentėjusioji J. T. T. parodė, jog kai ji sugrįžusi paprašė vairuotojo, kad jai sustabdytų kitą troleibusą, šis atsistojo ir sudavė kojomis jai į krūtinę. Ji krito ant smėlio ant nugaros. Vairuotojas pradėjo ją tampyti, paėmė už rankos (rodė į ranką), norėjo tempti po tiltu ir sakė visokius žodžius. Ji klausė, už ką ją muša. O jis kaip davė. Paskui pasakė, jog ji eitų iš čia. Ji atsakė, jog niekur neis, jog kviestų policiją. Jis pradėjo ją mušti, tada ji įšoko į troleibusą, ranka visa sumušta buvo, be to buvo ji su švarku, visa ranka buvo baisi, raudona. Atsakydama į klausimus tikslino parodymus, jog ji paprašė pasodinti ją į kitą troleibusą, o vairuotojas atsistojo ir kaip davė jai kojomis, ji nugriuvo į smėlį. Jis prie išėjimo jai smogė, jai į krūtinę trenkė su koja, nepamena, kuria koja, griuvo ant nugaros, tada jis išėjo, paėmė ją už rankos, pradėjo mušti ir „kolioti“, jis už rankos ją traukė, klausė jo, kodėl ją muša. Šitą ranką jis jai paėmė. Jai skaudėjo krūtinę ir dabar skauda ir ranką skauda. Kai vairuotojas spyrė koja į krūtinę, ji stovėjo ant smėlio ir toks kupstas dar buvo, ten šalia yra pereinamas tiltelis. Troleibuso durys buvo atidarytos, kai jis spyrė, ji griuvo į smėlį. Ji krito ant nugaros, kai jai sudavė į krūtinę. Kai nusirito, jis jai ranką laužė, visur jai skaudėjo, bet nežiūrėjo, ar kitur buvo mėlynių. Ji krito iš karto visu ūgiu, kai nukrito, jai iš karto labai galvą skaudėjo, negalėjo niekaip atsistoti, jis paskui pašoko, norėjo ją po to tiltu tempti, sakė, jog ji niekur neišeis, jog kviestų policiją. Už sprando jis nebuvo paėmęs, už rankos buvo suėmęs, į pečių sritį sudavė. Jis tampė ją už rankų ir už apykaklės tempė. Jis sugriebęs už rankos ją tampė. Kai ji pragriuvo, jis už rankos ją sugriebė ir tempė po tiltu ir mosikavosi rankomis, voliojo smėlyje, buvo purvina. Ji buvo po šio įvykio labai purvina, visa purvina, kažkiek pabandė nusivalyti. Kai jai spyrė, ji stovėjo apačioje, ji mažiukė, jai spyrė ir maždaug per vidurį krūtinės jai pataikė koja. Kai vairuotojas spyrė į krūtinę su koja, ji nukrito ir jis griebė jai už rankos. Negalėjo iš karto atsistoti. Jis ją griebė už švarko ir norėjo nutempti po tiltu. Kai ji įšoko į troleibusą, jis norėjo ją iš troleibuso ištraukti. Vairuotojas ją spardė ne tik į pilvą, jis suko ir vieną ranką ir kitą. Norėjo ją nutempti po tiltu kuo toliau nuo troleibuso. Ji nelabai ir prisimena. Po tiltu norėjo nutempti dėl to, kad jos nepamatytų atvažiuoti turėję darbuotojai. Kai ji nukrito ir jai labai skaudėjo galvą ir jis iš karto griebė ją už rankos. Pirmas smūgis buvo į krūtinę, o pas ją čia yra pjautinė žaizda. Jai iki šiol skauda. Iš J. T. T. 2013-04-27 pareiškimo VPK matyti, jog ji nurodo, kad paprašė vairuotojo pagelbėti jai nueiti iki stotelės ir paprašė, kad padėtų jai įlipti į kitą troleibusą, kad galėtų parvažiuoti namo. Troleibuso vairuotojas išvadino ją necenzūriniais žodžiais, užgauliojo įvairiais negražiais žodžiais. Toliau vairuotojas spyrė jai į krūtinės ląstą. Nuo tokio smūgio ji griuvo į griovį. Vairuotojas išlipo iš troleibuso ir norėjo nustumti ją kuo toliau nuo troleibuso. Vairuotojas grubiai ją pakėlė už pakarpos. Išsilaisvinusi iš jo rankų ji greitai įlipo atgal į troleibusą ir atsisėdo prie pat lango. Įtūžęs troleibuso vairuotojas labai stipriai griebė ją už rankų, bandė ištempti iš troleibuso. Ji iš baimės negalėjo paleisti troleibuso sėdynės, laikėsi įsikibusi į ją. Supratęs, kad negali ištempti jos už rankos, vairuotojas spardė ją į kairės pusės dubens kaulą. Tuo pačiu metu įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog troleibuso keleivė J. T. T. paaiškino, jog troleibuso vairuotojas V. B. naudojo prieš ją fizinę jėgą, buvo sugriebęs už rankų. Nustatyta, jog nukentėjusioji kreipėsi į specialistą. Specialistas nustatė kairės rankos kraujosrūvas ir nežymų sveikatos sutrikdymą. L. P. V. ir S. L. įvykio neprisiminė, nes prabėgo pora metų. Liudytojas A. V. parodė, jog kai atvyko nutempti troleibuso, vairuotojas buvo lauke, troleibuso salone sėdėjo moteris, moteris atsisakė išlipti iš troleibuso. Iškvietė policiją. Moteris buvo pagyvenusi ir nervinga, mojavo rankomis, pasakojo, kad vairuotojas ją jėga išvarė iš troleibuso. Moteris sveikata nesiskundė. Nusiskundimų sveikata iš moters negirdėjo. Atsimena, kad moteris laikėsi už rankos, sakė, kad važiuos su jais ir rašys skundą. Liudytojas K. P. parodė, jog kai atvažiavo prie troleibuso, vairuotojas stovėjo lauke, moteris sėdėjo salone. Moteriai buvo pasakyta, kad reikia nubuksuoti troleibusą, o ji sakė, kad niekur neišlips, važiuos toliau. Su keleive jie buksyruoti negali ir iškvietė policiją. Moteris neminėjo, dėl kokių priežasčių ji norėjo toliau važiuoti su jais. Sveikata moteris nesiskundė. Iš to, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo kaltė įrodyta. Nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, įvykio mechanizmą ji nurodė nuo pat tyrimo pradžios tokį patį: jog kaltinamasis sudavė koja į krūtinę, ji griuvo, po to paėmė už „šitos“ rankos, tampė, ji įlipo į troleibusą, mėgino ją ištempti. Smurto vartojimas prieš nukentėjusiąją fiksuotas ir tarnybiniame pranešime, ir nukentėjusiosios pareiškime policijos komisariatui, ir specialisto išvadoje. Techninės tarnybos darbuotojas, liudijęs teisme, taip pat parodė, jog moteris laikėsi už rankos. Yra netikslumų dėl tolesnio įvykio mechanizmo, t.y., kurioje rankoje buvo padarytos kraujosruvos. Pati moteris teisme rodė dešinę ranką, jog ją skauda, kraujosruvos nustatytos kairėje rankoje. Įvykio detalėse moteris minėjo ir daugiskaitą, kad buvo griebta už rankų, jog buvo apsistumdymas troleibuso viduje. Todėl sugriebta galėjo būti už abiejų rankų, o kraujosruvos nustatytos tik vienoje rankoje, skaudėti gali ir kitą ranką. Tačiau šią aplinkybę teismas vertina kaltinamojo naudai ir iš faktinių aplinkybių pašalina, kadangi ji netiksli bei švelnina kaltinamojo padėtį, nurodant, jog jis sukėlė fizinį skausmą. Taigi, kaltinamojo nusikalstama veika tyčinė, baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 2 dalį kaltinamasis išteisintinas, nes ši veika dekriminalizuota.

K. V. B.atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Nukentėjusioji J. T. T. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 4000 EUR neturtinę žalą ir priteisti 5 proc. dydžio palūkanas. Nurodo, jog ji dėl įvykio patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus. Pablogėjo sveikata, patyrė stresą ir pažeminimą, buvo priversta gydytis. Jos atsakovas neatsiprašė. Taip pat prašoma priteisti iš kaltinamojo advokato išlaidas 300 EUR (pateikė kvitą) (b.l. 71-72). Teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimus atsižvelgia, jog nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, su koja smūgiuota į krutinę, nukentėjusioji toje vietoje turi operacijos pjūvį, įvykio metu nugriuvo, atsižvelgiama į nukentėjusiosios amžių, į kaltę – tyčinė, į tai, jog nėra ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, į tai, jog nukentėjusioji teigia, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, į kaltinamojo turtinę padėtį bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei teismų praktika ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia nukentėjusiosios naudai 100 EUR neturtinės žalos iš kaltinamojo V. B..

Be to, teismas mano, kad yra tikslinga priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai jos partirtas išlaidas advokatui (nukentėjusioji pensininkė, turi neįgalumą, yra 1935 m. gimimo, kaltinamasis dirbantis), t.y. priteistinos 300 EUR turėtos advokatui išlaidos.

Kaltinamasis prašo priteisti iš nukentėjusiosios 500 EUR advokato išlaidas (pateikė kvitą). Prašymas atmestinas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkiems nusikaltimams, tačiau smurtauta prieš garbingo amžiaus moterį (šiuo metu moteriai (duomenys neskelbtini) metų), atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į civilinio ieškinio dydį, į kaltinamojo asmenybę: vidurinio išsilavinimo, dirba troleibuso vairuotoju, charakterizuojamas teigiamai, vedęs, turi pilnametę dukrą, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, baustas praeityje, neteistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti V. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis, tęsti darbą.

Išteisinti V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 2 dalį.

Nukentėjusiosios J. T. T. civilinį ieškinį, tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiosios naudai 100 EUR neturtinės žalos iš kaltinamojo V. B..

Priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai jos partirtas 300 EUR išlaidas advokatui.

Kaltinamojo prašymą priteisti iš nukentėjusiosios 500 EUR advokato išlaidas atmesti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.