Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2014-06-05 pažymos Nr. 69/06-2339 „Dėl T. D. laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje“, pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių pirmą kartą etapuotas 2013-02-22 ir įstaigoje periodiškai laikytas iki 2014-05-06. Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje kameroje Nr. 92 - laikotarpiu nuo 2011-10-25 iki 2011-10-28 su dar 6-7 asmenimis ir vienam asmeniu teko nuo 2,36 kv.m. iki 2,7 kv.m., kameroje Nr. 98 – nuo 2011-10-28 iki 2011-11-04 su dar 4-7 asmenimis ir vienam asmeniu teko nuo 2,48 kv.m. iki 3,97 kv.m., kameroje Nr. 2 – periodiškai laikotarpiais nuo 2011-11-04 iki 2012-02-28 su dar 2-6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,06 kv.m. iki 7,16 kv.m., kameroje Nr. 24 – periodiškai nuo 2012-03-13 iki 2012-05-15 su dar 2-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,14 kv.m. iki 6,28, kv.m., kameroje Nr. 30 – nuo 2012-05-18 iki 2012-05-18 su dar 4-7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,92 kv.m. iki 4,67 kv.m., kameroje Nr. 66 – periodiškai laikotarpiais nuo 2012-05-18 iki 2012-06-12 ir nuo 2014-03-19 iki 2014-05-06 su dar 2-8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,51 kv.m. iki 7,53 kv. m., kameroje Nr. 51 buvo laikomas nuo 2013- su dar 5-8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,5 kv. m. iki 3,75 kv.m., kameroje Nr. 88 – periodiškai laikotarpiais nuo 2013-03-06 iki 2013-05-17, nuo 2013-05-18 iki 2013-05-20 ir nuo 2013-06-06 iki 2013-08-22 su dar 1-7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,34 kv.m. iki 9,36 kv.m., kameroje Nr. 46 – nuo 2013-05-17 iki 2013-05-18 su dar 5-6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,61 kv.m. iki 3,05 kv.m., kameroje Nr. 62 – periodiškai laikotarpiais nuo 2013-05-20 iki 2013-05-27 ir nuo 2013-05-28 iki 2013-06-06 su dar 1-5 asmenimis ir vienam asmeniu teko nuo 2,83 kv.m. iki 8,5 kv.m. , kameroje Nr. 64 – laikotarpiais nuo 2013-08-22 iki 2013-08-26 ir nuo 2013-08-27 iki 2013-10-04 su dar 4-8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,48 kv.m. iki 4,46 kv.m., kameroje Nr. 54 – laikotarpiais nuo 2013-08-26 iki 2013-08-27 ir nuo 2013-11-27 iki 2014-01-16 su dar 3-7 asmenimis ir vienam asmeniu teko nuo 2,24 kv.m. iki 4,49 kv.m., kameroje Nr. 67 – nuo 2013-10-04 iki 2013-11-27 su dar 2-6 asmenimis ir vienam asmeniu teko nuo 3,28 kv.m. iki 7,67 kv.m., kameroje Nr. 32 – nuo 2014-01-16 iki 2014-01-22 su dar 2-4 asmenimis ir vienam asmeniu teko nuo 4,18 kv.m. iki 6,97 kv.m., kameroje Nr. 91 – nuo 2014-01-22 iki 2014-02-20 su dar 3-9 asmenimis ir vienam asmeniu teko nuo 1,84 kv.m. iki 4,61 kv.m., kameroje Nr. 57 – laikotarpiu nuo 2014-02-20 iki 2014-02-26 vienas ar dar su 1-5 asmenimis ir vienam asmeniu teko nuo 3,33 kv.m. iki 19,99 kv.m. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 1,84 kv.m. (kameroje Nr. 91) iki 19,99 kv.m. (kameroje Nr. 57) gyvenamasis plotas, o tai leidžia daryti išvadą, jog tik tam tikrais atvejais pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiškai ji netgi buvo viršijama.

Atsakovas atkreipia Teismo dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, ši aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui paros eigoje, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytą iki viršijančio normą.

Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje per laikotarpį nuo 2011-10-25 iki 2014-05-06 iš viso buvo laikomas 559 dienas. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2013-05-07 atliko patikrinimą (išvados surašytos 2013-05-09 patikrinimo akte Nr. EP-128), kurio metu buvo patikrinta kamera Nr. 54 kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2013-08-26 iki 2013-08-27 ir nuo 2013-11-27 iki 2014-01-16. Nustatyta, kad stalas yra, kabyklos asmeniniams drabužiams nėra. Sanitarinis mazgas atitvertas presuoto kartono plokštėmis. Kameroje atliktas einamasis remontas, pelėsio nėra. Oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitinka nustatytus higienos normos reikalavimus, nežymus dirbtinės apšvietos pažeidimas. Pakartotinai kamera Nr. 54 buvo tikrinta 2014-01-14 (išvados surašytos 2014-01-23 patikrinimo akte Nr. EP-8). Jame pažymėta, kad kameroje Nr. 54 santykinės oro drėgmės matavimai atitinka nustatytus reikalavimus, kameroje atliktas remontas, pelėsio nėra. Nustatytas oro temperatūros (suimtieji tuo metu laikė atidarytą langą) bei dirbtinės apšvietos pažeidimas.

Kameros Nr. 66, kurioje pareiškėjas buvo laikomas periodiškai nuo 2012-05-18 iki 2012-06-12 ir nuo 2014-03-26 iki 2014-05-06, patikrinimas buvo atliktas 2014-02-03 (išvados surašytos 2014-02-12 patikrinimo akte Nr. EP-27). Buvo atlikti santykinės oro drėgmės ir dirbtinės apšvietos matavimai, kurie atitiko nustatytus higienos normos reikalavimus. Kameroje 2013 m spalio-lapkričio mėnesiais buvo atliktas einamasis remontas, pelėsio nėra, tualetas atskirtas nuo kameros orientuotų skiedrų plokšte ir užuolaida.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl ventiliacijos nebuvimo, oro nepatekimo į kameras ar drėgmės kameros, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Pareiškėjas nenurodė jokių žalą sąlygojančių veiksnių, nepateikė jokių galimai patirtos neturtinės žalos įrodymų. Lakoniškai dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės apie įstaigos patalpų būklę savaime neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės Reabilitacijos skyriaus 2014-05-27 pažymos Nr. 61/04-783 „Dėl T. D.“, pareiškėjas su skundais, prašymais ar pasiūlymais dėl laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje į įstaigos direktorių nesikreipė. Pareiškėjas neturtinės žalos nepagrindžia jokiais argumentais, tik konstatuoja kamerose buvusias sąlygas. Faktai, galintys būti prielaida neturtinę žalą sąlygojantiems išgyvenimams kilti patys savaime nėra pagrindas tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011; kt.). Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Minėta, kad nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.

Prašo nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija, kadangi pareiškėjo buvimas įstaigoje nebuvo nepertraukiamas, įstaigos veikimas nebuvo nukreiptas išimtinai prieš pareiškėją, nustačius, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą,

Atsakovas taip pat prašo teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas T. D. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 200000 LT žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2011-10-12 iki 2012-06-13 ir nuo 2013-02-22 iki 2014-05-06. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, todėl nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vieną pagrindinių demokratinės valstybės vertybių, ji įtvirtina absoliutų kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimą, toks draudimas nepriklauso nuo aukos elgesio (žr., pvz., 2011 m. sausio 20 d. EŽTT sprendimą Mandic ir Jovic prieš Slovėniją ir jame nurodytą teismo praktiką).

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą).