- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-25
- Bylos Nr.
- 1-1108-1034/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- N. A., I. N.
- Nukentėjusysis
- V. C.
- Advokatai
- Anatolijus Svila, Šarūnas Vadeikis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine bausme – laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, teistas užsienyje, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbanti, teista:
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį galutine bausme – 8 MGL dydžio bauda;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį 20 parų arešto (neįsiteisėjęs);
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
N. A. 2023 m. liepos 15 d. apie 15 val., veikdamas kartu su I. N., (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam V. C. priklausančią kuprinę „Tommy Hilfiger“, 104 Eur vertės, su joje buvusiu V. C. vardu išduotu Lietuvos Respublikos pasu, asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu, banko „Swedbank“ mokėjimo kortele, Europos sveikatos draudimo kortele, mobiliojo ryšio telefonu „Apple iPhone 13 Pro Max“, 1259 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefonu „Samsung Xcover“, 200 Eur vertės, kvepalais „Bleu De Chanel“, 149 Eur vertės, „EA7 Emporio Armani Polo“ marškinėliais žalios spalvos, 62 Eur vertės, „EA7 Emporio Armani Polo“ marškinėliais raudonos spalvos, 55 Eur vertės, „Tommy Hilfiger Polo“ marškinėliais oranžinės spalvos, 59 Eur vertės, sportinėmis kelnėmis „Adidas“, 70 Eur vertės, kosmetine su higienos priemonėmis, bendros 300 Eur vertės, pinigine „Hugo Boss“, 50 Eur vertės, dvejais telefono „iPhone“ krovimo laidais, nesudarančiais materialinės vertės, 0,75 L talpos vyno buteliu „Cotes Du Rhine“, 7,50 Eur vertės, iš viso turto už 2315,50 Eur, šiais savo bendrais veiksmai padarydami V. C. 2315,50 Eur turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais N. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Be to, N. A. 2023 m. liepos 15 d. neturėdamas teisėto pagrindo, pagrobdamas įgijo svetimą V. C. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laikė su savimi ir 2023 m. liepos 15 d. 15.08 val. šį svetimą, V. C. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančio „(duomenys neskelbtini)“ lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) A. B., kaip savo, taip įkeisdamas mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Xcover“ ir už telefoną gaudamas 30 Eur.
Šiais savo veiksmais N. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.
I. N. 2023 m. liepos 15 d. apie 15 val., veikdama kartu su N. A., (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam V. C. priklausančią kuprinę „Tommy Hilfiger“, 104 Eur vertės, su joje buvusiu V. C. vardu išduotu Lietuvos Respublikos pasu, asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu, banko „Swedbank“ mokėjimo kortele, Europos sveikatos draudimo kortele, mobiliojo ryšio telefonu „Apple iPhone 13 Pro Max“, 1259 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefonu „Samsung Xcover“, 200 Eur vertės, kvepalais „Bleu De Chanel“, 149 Eur vertės, „EA7 Emporio Armani Polo“ marškinėliais žalios spalvos, 62 Eur vertės, „EA7 Emporio Armani Polo“ marškinėliais raudonos spalvos, 55 Eur vertės, „Tommy Hilfiger Polo“ marškinėliais oranžinės spalvos, 59 Eur vertės, sportinėmis kelnėmis „Adidas“, 70 Eur vertės, kosmetine su higienos priemonėmis, bendros 300 Eur vertės, pinigine „Hugo Boss“, 50 Eur vertės, dvejais telefono „iPhone“ krovimo laidais, nesudarančiais materialinės vertės, 0,75 L talpos vyno buteliu „Cotes Du Rhine“, 7,50 Eur vertės, iš viso turto už 2315,50 Eur, šiais savo bendrais veiksmai padarydami V. C. 2315,50 Eur turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais I. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis N. A. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta tik tai, kad panaudojo V. C. dokumentą. Jis su I. N. vaikščiojo (duomenys neskelbtini), priėjo ir susipažino su V. C. ir O., kurie (duomenys neskelbtini) jau vartojo alkoholį. Jis su V. C. nuėjo į parduotuvę, kur V. C. nupirko trauktinės „Trys devynerios“, alaus, ir nuėjo prie O. ir I., jie laukė prie laiptelių. Ten vartojo alkoholį. Prieš susitinkant su V. C. ir O., patys buvo nusipirkę alkoholio, o paskui dar jie pavaišino. Nevogė iš V. C. telefono, nes jis jį turėjo, kai jie buvo kartu. Drabužius O. jam padovanojo, ten buvo marškinėliai ir kelnės. Kvepalai buvo pas jį kuprinėje. Nelabai atsimena, nes tuo metu buvo neblaivus, vartojo alų, trauktinę „Trejos devynerios“, tą dieną buvo daug išgėręs. Jau prieš sutinkant V. C. buvo išgėręs alaus. Alkoholį su V. C. ir jo draugu vartojo (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į (duomenys neskelbtini). Toje vietoje tikriausiai yra kameros. Neatsimena, kas įvyko toliau, dėl neblaivumo. V. C. pasą panaudojo, kai pridavė telefoną į lombardą. Nepamena, kokiomis aplinkybėmis gavo pasą, kurį panaudojo lombarde. Tą kartą į lombardą nešė telefoną „Samsung“, nežino, kam jis priklausė. O. K. ir V. C. iki įvykio nepažinojo. V. C. meluoja, nežino, koks tikslas meluoti, bet jie su O. yra draugai. V. C. pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta. Tuo metu, kai įvyko įvykis, dirbo, bet įvykio dieną nedirbo. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį kaltinamojo N. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 104-105), N. A. parodė, jog teisingi parodymai. Jei jam padovanojo kvepalus, tai jų nevogė. Kaip pas jį atsirado telefonas, neprisimena. Įvykio dieną iš savo asmeninių daiktų turėjo – pasą, kuprinę, alkoholį. Kartu su I. N. turėjo tris kuprines. Nukentėjusiajam priklausančioje rankinėje buvo „Samsung“ telefonas, „Adidas“ kelnės, dveji marškinėliai – „Polo“ ir „Armani“, šortai, asmens dokumentai, „Chanel“ kvepalai, pakrovimo laidai. Viską, ką rado prie jo, visi daiktai ir buvo rankinėje. Mobiliojo ryšio telefono „iPhone“ nebuvo, kosmetinių priemonių tai pat nebuvo. Viskas grąžinta nukentėjusiajam, tik „Samsung“ telefonas užstatytas lombarde. Tikrai nebuvo tiek daiktų, kiek sako nukentėjusysis. Sutinka, kad paėmė daiktus, kuriuos rado pas jį. Žino, kad nukentėjusysis turėjo telefoną „iPhone“, bet jo neėmė.
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji I. N. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną susitiko su V. C. ir jo draugu O. Tie vyrai sėdėjo prie žolės, šalia kiosko, buvo išgėrę. Ji su N. A. ėjo pro šalį ir pradėjo kalbėti su vyrais, kurie turėjo išgerti. Pasakė jiems nueiti prie laiptų, kad policija jų neišvežtų už alkoholio vartojimą viešoje vietoje. V. C. stovėjo su telefonu „iPhone“, laikė jį rankoje. Jis pasakė niekam neliesti jo telefono, pats jungė muziką, jie net nebuvo prisilietę prie telefono. Vartojo alkoholį su V. C. ir jo draugu O. Tada V. C. su O. užmigo. V. C. pasiliko telefoną „iPhone“, o jie su N. A. išėjo. Su N. A. buvo sulaikyti autobuse. V. C. įšoko į autobusą ir paprašė vairuotojo, kad išlaipintų visus keleivius, tada laukė policijos. Sulaukus policijos, V. C. pasakė, kad neturi jokių pretenzijų, tik prašė grąžinti jam telefoną. Pareigūnai jiems pasakė, kad juos paleis, jei prisipažins, bet jie neprisipažino, nes to nepadarė. Jos kuprinėje pareigūnai nieko nerado. Kuprinėje buvo alus ir butelis „Dainava“, tai buvo jos alkoholis. V. C. daiktų neėmė. Ji banko kortelių ir kitų daiktų neturėjo. V. C. prašė prižiūrėti jo kuprinę, bet nepamena kaip viskas buvo. Vaizdo įrašuose yra klaida, kad ji su N. A. apsikeičia kuprinėmis ir grįžta atgal, nes taip nebuvo. Jie turėjo dvi kuprines, kurias tyrėja jai atidavė komisariate. Grąžino kuprinę nukentėjusiajam V. C., kai grįžo į (duomenys neskelbtini). V. C. buvo girtas, neturėjo pinigų, o norėjo dar išgerti, todėl susitarė su juo, kad padės jam priduoti telefoną į lombardą. Kai nuėjo į lombardą, V. C. ištraukė „Samsung“ telefoną. Lombardo kvitą pamiršo grąžinti, bet V. C. neplanavo išpirkti telefono, jam kvito nereikėjo. V. C. pasas pas ją atsirado, nes šis jai davė pasą tam, kad galėtų priduoti telefoną lombarde. Po įvykio jos piniginę su asmens dokumentu buvo pavogę. V. C. pareikšto civilinio ieškinio nepripažįstą. Nežino, koks tikslas V. C. ir jo draugui juos apkalbėti, jie nėra draugai ar pažįstami, pabendravo tik porą valandų. Labai daug ko neprisimena iš įvykio, ji nekreipia dėmesio į daug ką, tokia yra. Su N. A. telefono „iPhone“ ir kitų daiktų nevogė. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį kaltinamosios I. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 17-18), I. N. parodė, jog teisingi parodymai. Neturi paaiškinimo, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nukentėjusysis pats ėjo į lombardą. Nieko neprisimena, vartoja vaistus. Tuo metu vaikščiojo į lombardą, galbūt ėjo užstatyti savo telefono „Samsung A14“. Nežino, ar tą dieną vartotas alkoholis turėjo įtakos jos veiksmams, nes nieko blogo nepadarė. Jos atlyginimas yra minimalus, į rankas gauna 800 Eur.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. C. parodė, kad pažintis su N. A. ir I. N. prasidėjo tada, kai jie su draugu sėdėjo. N. A. ir I. N. priėjo ir juos užkalbino, o jie pavaišino juos alkoholiu. Alkoholį gėrė prie įėjimo į (duomenys neskelbtini), ant laiptelių. Nesijautė girtas, bet tuo metu labai greitai užmigo. Kai atsikėlė po 20 min., pasigedo savo daiktų. Pradėjo vaikščioti (duomenys neskelbtini) ir ieškoti. Buvo prie baro, prie čeburekinės, kur lauko staliukai. I. N. ir N. A. buvo prie baro, lauke prie paviljonų, pačiame centre, prie to lombardo, kuriame rado jo telefoną. Jie buvo su jo kuprine. Bandė iš I. N. atimti kuprinę, bet ji pradėjo laistyti alų jam į akis. Nežino, kodėl I. N. taip darė, turbūt tam, kad jis nematytų. Tada I. N. ir N. A. pradėjo bėgti ir padarė klaidą, kad įlipo į autobusą. Jis juos prisivijo ir paprašė autobuso vairuotojo užblokuoti visas autobuso duris ir iškviesti policiją. Pareigūnai rado jo dokumentus I. N. rankinėje. Pasigedo daug daiktų, pareigūnams dar vėliau siuntė lokacijas, kur buvo matoma jo telefono „Iphone“ buvimo vieta. Kaltinamiesiems išėjus iš sulaikymo buvo matyti, kad telefonas pradėjo keliauti po Vilniaus miestą. Siuntė tyrėjai tris ar keturias lokacijas. Savo telefono „Iphone“ lokaciją sekė naudodamasis „Icloud“ programa „Find my phone“. Telefonas buvo (duomenys neskelbtini), taip pat aplink (duomenys neskelbtini). O. K. jau miegojo ir nieko negalėjo padovanoti N. A. Visi daiktai – kvepalai, drabužiai ir pan., priklausė jam. O. K. savo telefoną turėjo su savimi. Kai jis nerado savo daiktų, tai paprašė O. K. duoti savo telefoną iškviesti policijai. O. K. daugiau jokių daiktų neturėjo. Apie tai, kad I. N. ir N. A. užstatė jo telefoną lombarde, sužinojo tik tada, kai policija rado pas juos lombardo kvitą. Nedavė jokių savo daiktų saugoti kaltinamiesiems, tik nupirko alkoholio parduotuvėje. Kuprinė jam buvo grąžinta. Jis turėjo pinigų, nėra taip, kaip sako I. N., kad jis neturėjo pinigų. Nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamuosius. Įvykio metu kaltinamiesiems nerodė savo telefono. Moteriai davė savo telefoną tik tada, kai įjungė muziką. Paskui pasiėmė savo telefoną ir užmigo, o tada jau jo pasigedo.
Teisiamajame posėdyje liudytojas O. K. (apklausiamas nuotoliniu būdu) parodė, kad V. C. jam paskambino ir pasiūlė važiuoti į Vilnių, nes jam reikėjo pristatyti automobilį, sutiko jį palydėti. Pridavė automobilį ir nusprendė eiti išgerti. Nuėjo išgerti ir V. C. tikriausiai pasidarė liūdna su juo, todėl V. C. pasiūlė išgerti pro šalį einančiai porelei. Visi išgėrė baro teritorijoje, išėjo parūkyti. Kai grįžo, dar išgėrė ir užmigo. Gal gėrimuose buvo pripilta kokaino. Kai atsikėlė, nebuvo V. C. rankinės, o ten buvo du telefonai, piniginė ir dar kažkas. V. C. pamatė juos, paprašė jo telefono, kad galėtų paskambinti policijai, jis jam davė savo telefoną ir V. C. juos nusivijo. Jis laukė V. C. valandą, nesulaukė ir išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini) taksi automobiliu. Pasakė vairuotojui, kad namuose turi pinigų, jis sutiko nuvežti, o kai grįžo namo, davė pinigus vairuotojui. Tą dieną gėrė degtinę. Jis tą dieną jokio nešulio su savimi neturėjo, tik „Samsung“ telefoną. Kai atsibudo, jo telefonas buvo kišenėje. Nei jis, nei V. C. asmenims, su kuriais vartojo alkoholį (duomenys neskelbtini), daiktų nedovanojo. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamuosius. Po įvykio dar kurį laiką bendravo su V. C., o vėliau jau ne, kadangi V. C. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). V. C. jam pasakojo, kad įlipo į autobusą, pasakė vairuotojui uždaryti duris ir kviesti policiją. Dar pasakojo, kad vienas telefonas buvo užstatytas į lombardą. V. C. kuprinės vagystės fakto nematė, nes miegojo. Kai vartojo alkoholį, V. C. kuprinė buvo prie staliuko, o kai atsibudo, jos nebuvo. Kai gėrė alkoholį, V. C. nesinaudojo telefonu.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis N. A. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2023 m. liepos 15 d. apie 10.30 val. jis kartu su savo pažįstama I. N., kurią pažįsta apie 4 mėnesius, nuėjo pasivaikščioti. Vaikštant atėjo į (duomenys neskelbtini), kur susipažino su dviem vyriškiais. Vienas iš nepažįstamų vyriškių, kurio vardo ir pavardės nežino, kartu su juo nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio, o jo pažįstama I. N. liko su kitu vyriškiu, kurio vardas galimai O. Liko prie pagrindinio įėjimo į (duomenys neskelbtini) ant laiptų. Apie 14 val., (duomenys neskelbtini), jie atnešė vieną butelį trauktines „Trejos devynerios“, 0,7 l talpos, ir du butelius, po 1 l talpos alaus. Alkoholį pirko tas nepažįstamas vyriškis, su kuriuo jis nuėjo į parduotuvę. Už prekes jis mokėjo banko kortele. Tada jie visi kartu vartojo alkoholį. I. gėrė alų, o jie trauktinę. Bendraujant su jais, jie pasakė, kad yra iš (duomenys neskelbtini). Kai jie su jais susipažino, vyriškiai jau buvo neblaivūs. Kai išgėrė alkoholį, jie išsiskyrė, o tie du nepažįstami vyrai liko sėdėti ant laiptų prie įėjimo į (duomenys neskelbtini). O. su savimi turėjo juodos spalvos kuprinę. Bendraujant su O., jis jam padovanojo 2 poras marškinėlių, šortus „Adidas“, kvepalus „Channel“, daugiau nieko jam nedavė. Pamena, kad kitas nepažįstamas vyriškis turėjo su savimi telefoną „Iphone“. Vėliau, kai išgėrė visą alkoholį, jie išsiskyrė. Maždaug po 20 min., apie 15 val., prie jų priėjo tas nepažįstamas vyriškis, su kurio jie vartojo alkoholį, ir apkaltino, kad jie pas jį pavogė jo telefoną „iPhone“. Tuo metu jie buvo (duomenys neskelbtini) netoli jų. Jie pasakė, kad jo telefono neėmė, bet tas vyriškis buvo agresyvus ir lindo prie jų muštis. Tada jis su I. N. nuėjo į autobusų sustojimą ir atvykus autobusui įlipo į autobusą, tas nepažįstamas vyriškis įlipo iš paskos ir paskambino į policiją. Atvykus policijos pareigūnams, jį ir I. sulaikė. Paviršutinės apžiūros metu pas I. N. kuprinėje buvo aptiktas svetimas Lietuvos Respublikos pasas. Kam jis priklauso, nematė ir nežino. Daugiau nieko nematė, nes juos policijos pareigūnai išskyrė. Nei jis, nei I. N. jokių O. ar jo pažįstamui, kuris iš jų reikalavo telefono, priklausančių daiktų, t. y. kuprinės, asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimo, Lietuvos Respublikos paso, mobilaus ryšio telefono „iPhone 13 pro max“, mobilaus ryšio telefono „Samsung Xcover“, kvepalų „Channel“, trijų marškinėlių, sportinių „Adidas“ kelnių, parfumerijos rinkinio, nevogė. Dėl ko jis juos apkaltino įvykdžius vagystę, pasakyti negali. O. jiems jokių pretenzijų neturėjo ir pareiškimo nerašė. Kaip pas I. N. atsirado to nepažįstamo asmens, su kuriuo jie vartojo alkoholį, dokumentai, jis nematė ir nežino. Kai jie buvo sulaikyti, tas nepažįstamas vyriškis policijos pareigūnams sakė, kad turi pretenzijų tik dėl telefono, dėl kitų daiktų pretenzijų neturėjo. Daiktai, kuriuos jam padovanojo O., buvo aptikti jo kuprinėje (2 t., b. l. 104-107). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiamas kaip įtariamasis N. A. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną su nepažįstamais vyriškiais vartojo alkoholinius gėrimus. Jie buvo labai girti, jis irgi buvo labai girtas. Vienas iš tų vyriškių pats jam padovanojo savo drabužius ir kvepalus. Jokių kitų daiktų iš tų vyriškių nevogė. Fakto, kad į lombardą ėjo kartu su I. priduoti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Xcover“, neprisimena ir pakomentuoti negali. Menkai ką prisimena iš to įvykio, kadangi buvo girtas. Atsimena, kad vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo (2 t., b. l. 118-120).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip įtariamoji I. N. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2023 m. liepos 15 d. apie 10.30 val. sutiko savo pažįstamą N. A., kurį pažįsta apie 4 mėnesius. Kai susitiko, nuėjo pasivaikščioti. Vaikštant atėjo į (duomenys neskelbtini), kur susipažino su dviem vyriškiais. Kai susipažino, vienas iš nepažįstamų vyriškių, galimai vardas V., kartu su N. A. nuėjo į parduotuvę ir nusipirko alkoholio, o ji su kitu vyriškiu, galimai O., liko jų laukti prie pagrindinio įėjimo į (duomenys neskelbtini) ant laiptų. Apie 15 val., (duomenys neskelbtini), jie atnešė vieną butelį trauktinės „Trejos devynerios“, o jai atnešė 1 l talpos alaus. Tada jie visi kartu vartojo alkoholį. Ji gėrė alų, o vyrai gėrė trauktinę. Bendraujant, vyriškiai pasakė, kad jie yra iš (duomenys neskelbtini). Kai jie su jais susipažino, vyriškiai buvo jau neblaivūs. Bendraujant su V., jis pasakė, kad pas jį baigėsi pinigai, dėl to jis buvo nuėjęs į šalia esantį lombardą. Ką jis ten darė ir ką pridavė, pasakyti negali. Atėjęs iš ten, jis jai padavė savo pasą ir lombardo kvitą, paprašė juos palaikyti, pasaugoti, nes jis yra neblaivus ir bijo jos pamesti. Kokie ten dar buvo dokumentai, pasakyti negali, nes ji į juos nežiūrėjo, bet įdėjo į savo kuprinę. Jis jai savo daiktus davė pasaugoti, nes ji iš jų buvo blaiviausia. Kai išgėrė alkoholį, jie išsiskyrė, o tie du nepažįstami vyrai liko prie laiptų, prie įėjimo į (duomenys neskelbtini). O. jau gulėjo ant žolės, o V. buvo toks girtas, kad nesiorientavo aplinkoje. Kokius daiktus su savimi turėjo minėti vyriškiai, ji neprisimena, nes į tai neatkreipė jokio dėmesio. Pamena, kad V. turėjo su savimi telefoną „Iphone 13 pro max“. Sakė, kad jo telefono niekas negalės pavogti, nes telefonas turi daug apsaugų. Ji jam pasakė, kad jis nedemonstruotų telefono (duomenys neskelbtini), nes jį galį pavogti. Kai jie išsiskyrė, ji su N. A. nuėjo į (duomenys neskelbtini), norėjo atiduoti dokumentus apsaugos darbuotojui, nes V. dokumentus galėjo pamesti. Maždaug po 20 min., kai jie išsiskyrė, prie jų priėjo V. ir apkaltino, kad jie pas jį pavogė jo telefoną „Iphone 13 pro max“. Tuo metu jie buvo (duomenys neskelbtini) netoli jų. Jie pasakė, kad jo telefono neėmė. Ji jam pasakė, kad pas ją yra tik jo dokumentai ir bandė juos atiduoti jam, bet jis savo dokumentų neėmė ir lindo muštis, reikalavo grąžinti telefoną, kurio jie neėmė. Apie jokią kuprinę su kitais daiktais jis nieko nesakė. Tada ji ir N. A. nuėjo į autobusų sustojimą ir atvykus autobusui įlipo į autobusą. V. taip pat įlipo iš paskos ir paskambino į policiją. Atvykus policijos pareigūnams, ją ir N. A. sulaikė. Paviršutinės apžiūros metu pas ją kuprinėje buvo aptiktas Lietuvos Respublikos pasas bei kitos kortelės ir lombardo kvitas, kurį jai padavė pasaugoti V. Nei ji, nei N. A. jokios V. ar O. priklausančios kuprinės, asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimo, Lietuvos Respublikos paso, mobilaus ryšio telefono „Iphone 13 pro max“, mobilaus ryšio telefono „Samsung Xcover“, kvepalų „Channel“, trijų marškinėlių, sportinių „Adidas“ kelnių, parfumerijos rinkinio, nevogė ir neėmė. Dėl ko jis juos apkaltino įvykdžius vagystę, pasakyti negali (2 t., b. l. 17-20). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiama kaip įtariamoji I. N. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną nukentėjęs asmuo su savo draugu buvo labai girti. Ji ir N. irgi buvo išgėrę. Minėtą dieną nieko iš nukentėjusiojo asmens nevogė. Mobiliojo ryšio telefoną „Iphone“ jis laikė visą laiką savo rankose, net nebuvo jiems davęs jo palaikyti. Nukentėjęs asmuo dalį savo dokumentų davė jai pasaugoti, kadangi bijojo, kad gali juos pamesti. Dokumentus ji įsidėjo į savo kuprinę. Mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Xcover“ nukentėjęs asmuo jiems su N. padavė pats, pasakė, kad jam pasibaigė pinigai, todėl paprašė, kad jie telefoną priduotų į lombardą. Taip pat pats pasakė, kad jie priduotų telefoną jo vardu su jo asmens dokumentu, kad jis vėliau galėtų minėtą telefoną išpirkti. Todėl su N. nuėjo į lombardą ir pridavė jo telefoną „Samsung Xcover“. Neprisimena jau tiksliai kas lombarde ką padavinėjo lombardo darbuotojui. Gavę pinigus už telefoną, grįžo pas nukentėjusįjį asmenį su jo draugu, ir toliau už gautus pinigus už telefoną, nusipirkę alkoholio vartojo jį toliau. Vėliau nukentėjęs asmuo su savo draugu užmigo. Nukentėjęs asmuo laikydamas rankoje telefoną „Iphone“, padėjęs ant pilvo, taip ir miegojo. Tada ji su N. nuėjo nuo nukentėjusiojo ir jo draugo, tačiau niekur jie nesišalino, buvo (duomenys neskelbtini). Pas ją kuprinėje buvo nukentėjusiojo asmens dokumentai, nes kaip minėjo jis jai davė juos pasaugoti. Tada norėjo pavažiuoti troleibusu kelias stoteles netoli (duomenys neskelbtini), bet kartu įlipo nukentėjęs asmuo ir pradėjo reikšti pretenzijas, kad jie jį apvogė, norėjo muštis, kilo konfliktas. Tada nukentėjęs asmuo iškvietė policiją. Tikrai nevogė iš to vyriškio jo daiktų (2 t., b. l. 34-37).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas A. B. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame lombarde „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Yra (duomenys neskelbtini). Į lombardą atėjo moteris su vyru ir nurodė, kad nori užstatyti mobiliojo ryšio telefoną. Labiau su juo bendravo moteris. Jis paprašė, kad jam parodytų mobiliojo ryšio telefoną, kurį nori užstatyti. Mobiliojo ryšio telefoną jam padavė vyriškis. Telefonas buvo „Samsung Xcover“. Telefoną jis apžiūrėjo, įvertino (buvo veikiantis, nesudaužytas). Pasakė, kad minėtą telefoną galima užstatyti už 30 Eur. Vyras ir moteris sutiko už tiek užstatyti telefoną. Tada paprašė, kad jam būtų pateiktas asmens dokumentas, būtinai galiojantis, kadangi be asmens dokumento nėra priimami į lombardą daiktai. Dokumentą jam padavė moteris – iš kuprinės ištraukė ir padavė asmens tapatybės kortelę. Jis patikrinęs, pamatė, kad dokumentas yra negaliojantis, todėl pasakė, kad negali priimti telefono. Moteris pasakė, kad turi kitą dokumentą – galiojantį. Moteris pradėjo kuprinėje ieškoti dokumento, gan ilgai kuprinėje ieškojo, po ko ištraukė ir padavė jam Lietuvos Respublikos pasą. Patikrinęs pasą nustatė, kad jis yra galiojantis. Tuomet palygino nuotrauką pase su vyriškiu, kelis kartus žvilgtelėjo. Vyriškis jam pasakė, kad nuotrauka daryta seniai, taip pat vyras nuolat dairėsi po lombardo patalpas, vis atsisukdavo. Jis sutikrino telefono paskyrą (el. pašto duomenis, kitus duomenis) su dokumento duomenimis, jam sutapo duomenys, todėl kažkokių kitų įtarimų jam nekilo. Jis pats užpildė paskolos kvitą, visus būtinus laukelius, ir kvitą padavė vyriškiui, kad jis įrašytų savo vardą, pavardę ir pasirašytų. Vyriškis labai ilgai rašė vardą, pavardę, todėl jam kilo įtarimų, kad jis yra neblaivus. Pasirašius vyriškiui, jis jam išdavė pinigus – 30 Eur ir padavė paskolos kvito kopiją. Gavę pinigus, vyras su moterimi išėjo iš lombardo. Tik vėliau sužinojo (kai buvo atvykę policijos pareigūnai ir iš lombardo pagal reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą paėmė minėtą telefoną), kad jam pateiktas dokumentas buvo svetimas, o telefonas buvo greičiausiai pavogtas, nors tuo metu jam nekilo jokių įtarimų (1 t., b. l. 92-95).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti BPC garso įrašai. Užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjo V. C. ir BPC operatoriaus (1 t., b. l. 117-120).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai (1 t., b. l. 123-126).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti iš (duomenys neskelbtini) specialistų gauti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 134-137).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo kameros įrašas, gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 142-147).
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
Dėl kaltinimo N. A. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.
Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio asmens dokumentą.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad N. A. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip minėta, kaltinamasis N. A. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad panaudojo V. C. dokumentą. Nevogė iš V. C. telefono, nes šis jį turėjo, kai jie buvo kartu. Drabužius O. jam padovanojo, ten buvo marškinėliai ir kelnės, kvepalai buvo pas jį kuprinėje. Nepamena, kokiomis aplinkybėmis gavo nukentėjusiojo asmens dokumentą, kurį panaudojo lombarde. Tą kartą į lombardą nešė telefoną „Samsung“, nežino, kam jis priklausė. Jei jam padovanojo kvepalus, tai jų nevogė. Neprisimena, kaip pas jį atsirado mobilaus ryšio telefonas „Samsung“. Įvykio dieną iš savo asmeninių daiktų turėjo – pasą, kuprinę, alkoholį. Kartu su I. N. turėjo tris kuprines. Mobiliojo ryšio telefono „iPhone“ nebuvo, kosmetinių priemonių tai pat nebuvo. Viskas buvo grąžinta nukentėjusiajam, tik „Samsung“ telefonas įkeistas lombarde. Tikrai nebuvo tiek daiktų, kiek nurodė nukentėjusysis. Sutinka, kad pagrobė nukentėjusiajam priklausančius daiktus, kurie buvo surasti pas jį (N. A.).
Visgi, teismas tokius kaltinamojo N. A. parodymus vertina kaip jo gynybinę versiją, kurią įtikinamai paneigia surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, todėl teismas remiasi tik tokia kaltinamojo parodymų dalimi, kurią atitinka ir kiti byloje esantys įrodymai.
Visų pirma, pažymėtina, kad kaltinamojo N. A. poziciją paneigia nukentėjusiojo V. C. parodymai. Teisiamajame posėdyje V. C. parodė, kad pažintis su N. A. ir I. N. prasidėjo tada, kai jie su draugu sėdėjo, priėjo N. A. ir I. N. ir juos užkalbino, o jie pavaišino šiuos alkoholiu. Jie alkoholį gėrė prie įėjimo į (duomenys neskelbtini), ant laiptelių. Nesijautė girtas, bet tuo metu labai greitai užmigo. Kai atsikėlė po 20 minučių, pasigedo savo daiktų. Pareigūnai rado jo dokumentus I. N. rankinėje. Pasigedo daug daiktų, dar vėliau ikiteisminio tyrimo pareigūnams siuntė lokacijas, kur buvo matoma jo mobilaus telefono „iPhone“ buvimo vieta. Po kaltinamųjų paleidimo iš sulaikymo buvo matyti, kad telefonas „judėjo“ po Vilniaus miestą, telefonas buvo (duomenys neskelbtini), taip pat aplink (duomenys neskelbtini). O. K. jau miegojo ir nieko negalėjo padovanoti N. A. Be to, visi daiktai – kvepalai, drabužiai ir pan., priklausė jam. Jis taip pat nedavė jokių savo daiktų saugoti kaltinamiesiems, tik nupirko alkoholio parduotuvėje. Nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamuosius. Tokie nukentėjusiojo V. C. parodymai iš esmės buvo išsamūs ir nuoseklūs, atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 31-32, 38-39). Taip pat teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis V. C. norėtų nepagrįstai apkalbėti N. A., tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis. Teismas nustatė, kad iki byloje nagrinėjamų įvykių šie asmenys nebuvo pažįstami, dėl to ginčo nėra.
Teismas pažymi, kad nukentėjusiojo V. C. duotus parodymus atitinka ir liudytojo O. K. parodymai. Teisiamajame posėdyje O. K. parodė, kad V. C. pasiūlė išgerti pro šalį einančiai porelei, t. y. I. N. ir N. A. visi išgėrė baro teritorijoje. Vėliau dar išgėrė ir užmigo, gal gėrimuose buvo kažko pripilta. Kai atsikėlė, pasigedo V. C. rankinės, ten buvo du telefonai, piniginė ir dar kažkas. Jis tą dieną jokio nešulio su savimi neturėjo, tik telefoną „Samsung“. Kai atsibudo, jo telefonas buvo kišenėje. Nei jis, nei V. C. asmenims, su kuriais vartojo alkoholį (duomenys neskelbtini), daiktų nedovanojo. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamuosius. Tokie O. K. parodymai taip pat iš esmės yra nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 86-87).
Teismas pažymi, kad kaltinamojo N. A. iškelta versija apie tai, kad neva jam kažkokius daiktus padovanojo O. K., yra nelogiška, negyvenimiška ir nepagrįsta. Visų pirma, pastebėtina, kad nėra įprasta gyvenime pirmą kartą matomiems asmenims kažką dovanoti, nepaisant to, kad šie asmenys kartu vartojo alkoholį. Antra, tiek nukentėjusysis V. C., tiek liudytojas O. K. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad O. K. jokio ryšulio neturėjo ir jokių daiktų kaltinamiesiems nedovanojo. Teismas nustatė, kad N. A. parodymai yra nenuoseklūs, tai jis tvirtina, kad kažko nepamena dėl vartoto alkoholio, tačiau pamena, kad negrobė mobilaus ryšio telefono „iPhone“, tai vėlgi nurodo nepamenantis, kokiu būdu įgijo svetimą pasą, kurį naudojo lombarde įkeičiant telefoną.
Teismas pažymi, kad iš vaizdo įrašų, užfiksuotų prie (duomenys neskelbtini), matyti, kaip N. A. kartu su I. N. neša iš viso tris kuprines, be to, jie tomis kuprinėmis apsikeičia. O vėliau matyti, kaip N. A. užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameros teritorijoje, (duomenys neskelbtini), šalia geltonų paviljonų, tačiau jau yra vienas ir be kuprinių. Nei vienas iš kaltinamųjų teisminio nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti, kam jiems buvo reikalingos trys kuprinės. Sugretinus šias aplinkybes su anksčiau minėtais įrodymais, akivaizdu, kad viena iš kaltinamųjų neštų kuprinių priklausė nukentėjusiajam V. C. Nors vėliau pareigūnai grąžino V. C. jo kuprinę ir jo surastus daiktus, ne visi jam priklausantys daiktai buvo sugrąžinti. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad kaltinamieji N. A. ir I. N. dalį pagrobtų daiktų spėjo realizuoti ar kažkur paslėpti. Tokį teismo vidinį įsitikinimą sustiprina teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo V. C. pateiktos ekrano nuotraukos, iš kurių matyti, kad po įvykdytos vagystės V. C. priklausantis mobilaus ryšio telefonas „iPhone“ užfiksuotas šalia (duomenys neskelbtini), t. y. vietos, kurioje anksčiau gyveno N. A. ir I. N. (3 t., b. l. 27-29).
Be to, teismas pastebi, kad iš vaizdo įrašo, pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančio „(duomenys neskelbtini)“ lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), matyti, kad kaltinamieji N. A. ir I. N. atrodė gana adekvačiai minėtame lombarde įkeičiant nukentėjusiojo V. C. mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, t. y. jie nesvirduliavo, negriuvinėjo ir pan. Be to, ir lombardo darbuotojui nekilo įtarimo, kad šie asmenys per daug apsvaigę, nes jis suteikė jiems paslaugą – leido įkeisti mobilaus ryšio telefoną. Taigi, kaltinamųjų nurodytos aplinkybės apie tai, kad jie kai kurių aplinkybių neprisimena dėl tą dieną vartoto alkoholio, teismo vertinamos kritiškai, kaip neatitinkančios objektyvių bylos duomenų.
Kaltinamojo N. A. padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, nes pagrobto turto vertė, t. y. 2315,50 Eur, viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 2 dalis). Be to, jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, nes jis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo svetimą V. C. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laikė su savimi ir 2023 m. liepos 15 d. 15.08 val. šį svetimą, V. C. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančio „(duomenys neskelbtini)“ lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) A. B., kaip savo, taip įkeisdamas mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Xcover“ ir už telefoną gaudamas 30 Eur.
Dėl kaltinimo I. N. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad I. N. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Kaip minėta, kaltinamoji I. N. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną susitiko su V. C. ir jo draugu O. Vartojo alkoholį su V. C. ir jo draugu O. Tada V. C. su O. užmigo. V. C. pasiliko telefoną „iPhone“, o jie su N. A. išėjo. Su N. A. buvo sulaikyti autobuse. V. C. įšoko į autobusą ir paprašė vairuotojo, kad išlaipintų visus keleivius, tada laukė policijos. Sulaukus policijos, V. C. pasakė, kad neturi jokių pretenzijų, tik prašė grąžinti jam telefoną. Pareigūnai jiems pasakė, kad juos paleis, jei prisipažins, bet jie neprisipažino, nes to nepadarė. Jos kuprinėje pareigūnai nieko nerado. Ji V. C. daiktų neėmė, banko kortelių ir kitų daiktų neturėjo. Jie turėjo dvi kuprines, kurias tyrėja jai atidavė komisariate. Grąžino kuprinę nukentėjusiajam V. C., kai grįžo į (duomenys neskelbtini). V. C. buvo girtas, neturėjo pinigų, o norėjo dar išgerti, todėl susitarė su juo, kad padės jam priduoti telefoną į lombardą. Kai nuėjo į lombardą, V. C. ištraukė „Samsung“ telefoną. Lombardo kvitą pamiršo grąžinti, bet V. C. neplanavo išpirkti telefono, jam kvito nereikėjo. V. C. pasas pas ją atsirado, nes šis jai davė pasą tam, kad galėtų priduoti telefoną lombarde. Po įvykio jos piniginę su asmens dokumentu buvo pavogę. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį kaltinamosios I. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 17-18), I. N. parodė, jog teisingi parodymai, neturi paaiškinimo, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nukentėjusysis pats ėjo į lombardą.
Visgi, teismas tokius kaltinamosios I. N. parodymus vertina kaip jos gynybinę versiją, kurią įtikinamai paneigia surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Visų pirma, pažymėtina, kad kaltinamosios I. N. parodymai nėra nuoseklūs. Kaip minėta, I. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusysis pats ėjo į lombardą. Apklausiama teisminio nagrinėjimo metu I. N. jau parodė, kad V. C. buvo girtas, neturėjo pinigų, o norėjo dar išgerti, todėl susitarė su juo, kad padės jam priduoti telefoną į lombardą. Tokie kaltinamosios parodymai visiškai neatitinka nei nukentėjusiojo V. C., nei liudytojo O. K. parodymų. Be to, iš vaizdo įrašų iš lombardo matyti, kad į lombardą ėjo tik kaltinamieji N. A. ir I. N. Taip pat pažymėtina, kad nors kaltinamoji I. N. teigė, kad jos kuprinėje pareigūnai nieko nerado, ji V. C. daiktų neėmė, banko kortelių ir kitų daiktų neturėjo, tai neatitinka byloje surinktų įrodymų. Antai, iš Vilniaus apskrities VPK vyr. postinio M. L. 2023 m. liepos 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. liepos 15 d. apie 18.41 val. į Vilniaus apskrities VPK OVS buvo pristatyta I. N., pas kurią apžiūros metu kuprinėje buvo rasti nukentėjusiajam V. C. priklausantys daiktai, t. y. asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, banko kortelė, Lietuvos Respublikos pasas, Europos sveikatos draudimo kortelė, lombardo kvitas, „Rimi“ kvitas (1 t., b. l. 150).
Taip pat teismas pažymi, kad, priešingai. nei parodė I. N., policijos pareigūnai grąžino kuprinę nukentėjusiajam V. C., o ne tai padarė kaltinamieji (1 t., b. l. 38-41).
Analogiškai kaip ir dėl kaltinamojo N. A., gynybinę kaltinamosios I. N. versiją paneigia išsamūs ir nuoseklūs nukentėjusiojo V. C. parodymai. Kaip nurodyta aukščiau, nukentėjusiojo V. C. parodymai iš esmės buvo išsamūs ir nuoseklūs, atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 31-32, 38-39). Taip pat teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis V. C. norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąją I. N., tokių aplinkybių nenurodė ir pati I. N. Teismas nustatė, kad iki byloje nagrinėjamų įvykių šie asmenys nebuvo pažįstami, dėl to ginčo ir nėra.
Teismas taip pat pažymi, kad nukentėjusiojo V. C. duotus parodymus atitinka ir liudytojo O. K. parodymai. Teisiamajame posėdyje O. K. parodė, kad su juo, todėl V. C. pasiūlė išgerti pro šalį einančiai porelei. Visi išgėrė baro teritorijoje, išėjo parūkyti. Kai grįžo, dar išgėrė ir užmigo, gal gėrimuose buvo kažko pripilta. Kai atsikėlė, nebuvo V. C. rankinės, o ten buvo du telefonai, piniginė ir dar kažkas. Jis tą dieną jokio nešulio su savimi neturėjo, tik „Samsung“ telefoną. Kai atsibudo, jo telefonas buvo kišenėje. Nei jis, nei V. C. asmenims, su kuriais vartojo alkoholį (duomenys neskelbtini), daiktų nedovanojo. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamuosius. Tokie jo parodymai taip pat iš esmės yra nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 86-87). Pastebėtina, kad kaltinamųjų iškelta versija apie tai, kad neva jiems kažkokius daiktus padovanojo O. K., yra nelogiška, negyvenimiška ir nepagrįsta. Nėra įprasta gyvenime pirmą kartą matomiems asmenims kažką dovanoti, nepaisant to, kad šie asmenys kartu vartojo alkoholį. Be to, tiek nukentėjusysis V. C., tiek liudytojas O. K. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad O. K. jokio ryšulio neturėjo ir jokių daiktų kaltinamiesiems nedovanojo. Teismas nustatė, kad N. A. parodymai yra nenuoseklūs, todėl šių aplinkybių iš naujo neaprašinėja.
Taip pat šioje vietoje svarbu tai, kad iš vaizdo įrašų, užfiksuotų prie (duomenys neskelbtini), matyti, kaip N. A. kartu su I. N. neša iš viso tris kuprines, be to, jie apsikeičia kuprinėmis. Vėliau matyti, kaip N. A. jau užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameros teritorijoje, šalia geltonų paviljonų, tačiau jau yra vienas ir be kuprinių. Nei vienas iš kaltinamųjų teisminio nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti, kam jiems buvo reikalingos trys kuprinės. Sugretinus šias aplinkybes su anksčiau minėtais įrodymais, akivaizdu, kad viena iš kaltinamųjų neštų kuprinių priklausė nukentėjusiajam V. C. Nors vėliau pareigūnai grąžino V. C. jo kuprinę ir jo surastus daiktus, visi jam priklausantys daiktai nebuvo grąžinti. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad kaltinamieji N. A. ir I. N. dalį pagrobtų daiktų spėjo realizuoti ar kažkur paslėpti. Tokį teismo vidinį įsitikinimą sustiprina teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo V. C. pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad po įvykdytos vagystė V. C. priklausantis mobilaus ryšio telefonas „iPhone“ šalia (duomenys neskelbtini), t. y. vietos, kurioje anksčiau gyveno N. A. ir I. N. (3 t., b. l. 27-29).
Be to, kaip aptarta aukščiau, iš vaizdo įrašo, pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančio „(duomenys neskelbtini)“ lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), matyti, kad kaltinamieji N. A. ir I. N. atrodė gana adekvačiai minėtame lombarde įkeičiant nukentėjusiojo V. C. mobilaus ryšio telefoną „Samsung“. Taigi, kaltinamųjų nurodytos aplinkybės apie tai, kad kai kurių aplinkybių neprisimena dėl tą dieną vartoto alkoholio, teismo vertinamos kritiškai, kaip neatitinkančios objektyvių bylos duomenų.
Kaltinamosios I. N. padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, nes bendrais veiksmais pagrobto turto vertė, t. y. 2315,50 Eur, viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 2 dalis).
IV. Dėl bausmių skyrimo N. A. ir I. N.
Dėl bausmės skyrimo N. A.
BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo N. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei ir vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas valdymo tvarkai, susijęs su dokumentų klastojimu (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl darytina išvada, jog kaltinamajam N. A. skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies, 302 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – areštas.
Įvertinus kaltinamojo charakterizuojančius duomenis matyti, kad kaltinamasis N. A. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, šiuo metu teistas 1 kartą Lietuvos Respublikoje, teistas užsienyje, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 130-147), nedirba, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti artimas įstatyme numatytam arešto bausmės dydžio vidurkiui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į pirmiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamojo N. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką ir kaltinamasis yra laikytinas bausmę atlikusiu. Jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikintina.
Dėl bausmės skyrimo I. N.
BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Kaltinamosios I. N. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajai būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl darytina išvada, jog kaltinamajai I. N. skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viena iš švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimas su įpareigojimais. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, nėra tikslinga skirti jai areštą, juolab, kad valstybinė kaltintoja nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių I. N. reiktų skirti antrą pagal griežtumą bausmės rūšį – areštą. Be to, prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė skirti I. N. areštą ir bausmės vykdymą atidėti. Tačiau BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, o teismas nustatė, kad anksčiau I. N. jau teista arešto bausme. Taigi, skirti jai arešto bausmės ir atidėti šios bausmės vykdymą nėra jokio teisinio pagrindo.
Įvertinus kaltinamosios I. N. charakterizuojančius duomenis matyti, kad kaltinamoji I. N. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teista 1 kartą, šiuo metu yra teista tris kartus, tačiau paskutinis jos atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas dar nėra įsiteisėjęs, administracine tvarka bausta, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 47-61), nedirba, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė, kaltinamajai skirtinos bausmės dydis turi būti artimas įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytam laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkiui (past. – vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų laisvės apribojimo) kartu skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į pirmiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamosios I. N. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. liepos 15 d. 17.00 val. iki 2023 m. liepos 17 d. 15.33 val. įskaitytinas į bausmės laiką.
Atsižvelgiant į tai, kad paskutinis baudžiamasis įsakymas priimtas I. N. atžvilgiu nėra įsiteisėjęs, teismas šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės nebendrina su ankstesniais sprendimais, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo.
V. Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Baudžiamojoje byloje yra nukentėjusiojo V. C. civilinis ieškinys dėl 1896 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 52). Ieškinyje nurodyta, kad V. C. padaryta turtinę žalą sudaro 1300 Eur (telefonas „iPhone“), 50 Eur (ausinės „Triptronics“), 55 Eur („Emporio Armani“ marškinėliai), 59 Eur (rausvi „Tommy Hilfiger“ marškinėliai), 62 Eur („Emporio Armani“ marškinėliai), 70 Eur (juodos „Adidas“ kelnės).
Teismas nustatė, kad kaltinamieji N. A. ir I. N. pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą, taigi kaltinamieji turi atlyginti civilinio ieškovo patirtą žalą. Teismo vertinimu, civiliniame ieškinyje nurodytos išlaidos atsirado dėl kaltinamųjų bendrai padarytos nusikalstamos veikos, teismas nenustatė, kad civiliniu ieškiniu būtų bandoma pasipelnyti, tačiau pastebėtina, kad mobilaus ryšio telefonas „iPhone 13 Pro Max“ įsigytas ne už 1300 Eur, o 1259 Eur (1 t., b. l. 43). Dėl to šis civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, sumažinant priteistiną sumą 41 Eur ir priteisiant 1855 Eur dydžio turtinę žalą solidariai iš abiejų kaltinamųjų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
N. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 40 parų.
N. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 60 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti N. A. galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti N. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. liepos 15 d. 17.00 val. iki 2023 m. liepos 17 d. 15.28 val., nuo 2024 m. birželio 5 d. 9.30 val. iki 2024 m. birželio 6 d., nuo 2024 m. birželio 26 d. iki 2024 m. rugsėjo 25 d. ir laikyti N. A. bausmę atlikusiu.
N. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir jį nedelsiant paleisti.
I. N. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 8 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
I. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti I. N. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. liepos 15 d. 17.00 val. iki 2023 m. liepos 17 d. 15.33 val.
Iš dalies tenkinti civilinio ieškovo V. C. civilinį ieškinį ir priteisti iš solidariai iš N. A. ir I. N. civilinio ieškovo V. C. naudai 1855 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus ir penkiasdešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.