Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-38-397/2016

2016 m. vasario 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Ramūno Antanavičiaus Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui, išteisintajam T. C., jo atstovui advokatui Vincui Pacevičiui, nukentėjusiajai I. S., civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui L. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro, nukentėjusiųjų I. S., E. B. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. C. dėl jam pateiktų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

T. C. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 str.

Nukentėjusiųjų E. B., I. S. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos bei civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. C. išteisintas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 294 str. 1 d., t. y. dėl to, kad jis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.23 straipsnio „Teisėtas ir neteisėtas daikto valdymas“ 3 p. „Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas“, 4.26 straipsnio „Valdymo atsiradimas sąžiningai ir nesąžiningai“ 4 p. „Nesąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai daiktą valdantis asmuo žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis neturi teisės tapti to daikto valdytoju arba kad kitas asmuo turi daugiau teisių į jo užvaldomą daiktą“, 4.28 straipsnio „Kilnojamojo daikto valdymo atsiradimas“ 2p. „kai pageidaujantysis, kad atsirastų kilnojamojo daikto valdymas, pradėjo saugoti daiktą ar tai daroma jo nurodymu“ ir 8 p. „atlikus kitus veiksmus, išreiškiančius asmens valią užvaldyti daiktą“, 4.48 straipsnį „Nuosavybės teisės įgijimas perdavimo būdu“, kur nurodyta, kad „Perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo“, bei „Perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita“, 4.93 straipsnį „Savininko teisių apsauga“ 2 d. 1 p., kur nurodyta, kad „Niekas neturi teisės“: „paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus“, 3 d., kur nurodyta, kad „Nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu“, 6.610 straipsnį „Sutarties nutraukimo ir asmenų iškeldinimo tvarka“, kur nurodyta, kad „Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus šio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus“, 6.612 straipsnį „Iškeldinimas iš savavališkai užimtų patalpų“, kur nurodyta, kad „Savavališkai užėmę gyvenamąja patalpą, t. y įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama“, 6.595 straipsnį „Gyvenamosios patalpos subnuoma“ 3 p., kur nurodyta, kad „Pasibaigus subnuomos terminui, subnuomininkas neturi pirmumo teisės atnaujinti sutartį ir nuomininko reikalavimu turi patuštinti pagal nuomos sutartį turėtą patalpą. Jeigu subnuomos sutartis sudaryta nenurodant termino, nuomininkas privalo prieš tris mėnesius įspėti subnuomininką apie subnuomos sutarties nutraukimą. Jeigu subnuomininkas atsisako patuštinti gyvenamąją patalpą, jis turi būti teismo tvarka iškeldintas ir kita gyvenamoji patalpa jam nesuteikiama“, 6.597 straipsnį „Subnuomininkų ir laikinų gyventojų iškeldinimas pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai“ 1 d., kur nurodyta, kad „Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, kartu pasibaigia ir subnuomos sutartis. Subnuomininkas, taip pat laikini gyventojai, atsisakę išsikelti iš patalpos, iškeldinami per teismą ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama“, bei 2010-09-01 nuomos sutarties Nr. 1 tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)Vilnius), kurią atstovavo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis asmuo R. P., t.y. nuomotojo ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), t.y. nuomininko 3.2 punktą, kuriame nurodyta, kad „pasibaigus sutarties terminui ar ją nutraukus prieš terminą nuomininkas privalo grąžinti turtą tokios būklės, koks nuomotojo buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų jos susidėvėjimą. Turto perdavimas forminamas rašytiniu perdavimo - priėmimo aktu“, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą kito asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)", reg. (duomenys neskelbtini) tikrą teisę laisvai disponuoti bendrovei priklausančiu turtu, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bendrovei 2011-12-20 varžytinių metu iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijus žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, un. Nr. (duomenys neskelbtini) bei inžinerinius tinklus - nuotekų išvadą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė teisę priimti turtą bendrovės žinion, nors 2012-08-21 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi su ieškiniu į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl E. B. iškeldinimo iš patalpų (duomenys neskelbtini), įtraukiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ trečiuoju asmeniu, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neperėmus iš E. B. turto (duomenys neskelbtini) pagal turto perdavimo-priėmimo aktą ir jo neperdavus UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2012 m. rugpjūčio mėn. 21 d. prašymu registracijos Nr. 1489 dėl paslaugos suteikimo prašė AB „Lesto“ darbuotojų nutraukti elektros energijos persiuntimą adresu (duomenys neskelbtini) name ir priklausiniuose, bei šiuo laikotarpiu nuo 2012-08-29 iki 2012-09-07 nutraukė elektros energijos tiekimą, 2012-09-07 pateikė prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams pakeisti namo spynas, kad namo naudotojai negalėtų patekti į namą ir disponuoti jiems priklausančiu turtu ir 2012-09-07 spynas pakeitus, savavališkai iškeldino nuomininkę E. B. ir subnuomininkus I. S., L. S. ir Z. S. iš gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) ir T. C. pagal galiojančius teisės aktus neperdavus name ir priklausiniuose buvusių nuomininkės E. B., subnuomininkės I. S. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ daiktų, taip neteisėtai atėmė iš daiktų savininkų nuo 2012-09-07 teisę šiais daiktais naudotis ir disponuoti, dalį šių daiktų: kompiuterį Samsung 400 Lt vertės, spausdintuvą 500 Lt vertės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės dokumentus, faksą / printerį 400 Lt vertės, printerį/skanerį 400 Lt vertės, kercherį (aukšto slėgio plovimo įrenginį) 400 Lt vertės, televizorių LG 1400 Lt vertės, priklausančius L. S., kanceliarines prekes (popierių, segtuvus, dokumentus) 200 Lt vertės, 15 vnt. vaiko žaislų 200 Lt vertės, vaikišką vežimėlį su dalimis l500 Lt vertės, vaikišką lovytę 200 Lt vertės, 2 vnt. žieminių striukių, kurių vienos vertė 100 Lt bendrai 200 Lt sumai, vaikišką lovytę - maniežą 200 Lt vertės, 50 vnt. vaikiškų drabužėlių 200 Lt vertės, 3 poras vaikiškų batų 200 Lt vertės, 80 vnt. drabužių 1000 Lt vertės, 10 vnt. odinių rankinių 1000 Lt vertės, 6 buteliukus kvepalų 500 Lt vertės, Mary Kay kompanijos kosmetiką 500 Lt vertės, vystymo lentą 50 Lt vertės, vaikišką vonelę 50 Lt vertės, priklausančius I. S., 2 lentynas, muzikinį centrą, garso stiprintuvą, 8 vnt. kolonėlių, 120 vnt. knygų, treniruoklį (dviratį), 3 dviračius, 5 kėdes, 50 įvairių indų, braižymo lentą, 22 padangas, 41 paltą, striukes ir kailinius, 3 čiužinius, 10 paveikslų, 6 poras batų, sulankstomą kėdę, asmeninius dokumentus, 60 dekoro elementų, 7 valgomojo kėdes, 30 taurių, 20 Suomijos įmonės Marimekko puodelių ir 40 lėkščių po puodeliais, 20 stiklinių, 60 stalo įrankių, 20 staltiesių, servietėlių, kavos aparatą, namų kombainą, 20 lėkščių, 15 Zepter puodų, indaplovę, mikrobangų krosnelę, 6 butelius alkoholinių gėrimų, maisto atsargas, 3 vazas, televizorių Philips, 3 sofas, 6 kėdes, 3 kavos staliukus, pastatomą šviestuvą, 15 nuotraukų rėmelių, antikvarinį stalą, darbo stalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, drabužių kabyklę, 4000 vnt. drabužių, 40 porų batų, 2 spintas, spintelę, automobilį Citroen C3, 10 asmeninių nuotraukų albumų, 30 nuotraukų rėmelių, stiklinį staliuką, kilimėlį, 2 minkštus krėslus, pastatomą šviestuvą, džiovyklę, 2 čiužinius, dvigulę lovą, patalynę, priklausančius E. B., grąžino 2012-10-31, dalį daiktų - užuolaidą, spintelę, 510 drabužių, lagaminą, 10 odinių rankinių, 3 kailinius, TV staliuką, televizorių, dvigulę lovą, čiužinį, patalynę, 2 staliukus prie lovos, 2 stiklines, knygą, 5 lovos viduje buvusius lovos užklotus, 5 patalynės komplektus, 10 nuotraukų rėmelių, 30 papuošalų, bižuterijos, 5 aukso dirbinius, stalą, siuvimo mašiną, lyginimo lentą, lygintuvą, 20 rankšluosčių, 15 patalynės komplektų, 15 porų batų, skalbimo mašiną, 20 asmens higienos priemonių, svarstykles, išlankstomą kėdę, šašlykinę, priklausančius E. B., grąžino 2012-11-12 bei UAB „(duomenys neskelbtini)" daiktų 16508,25 Lt vertės: kompiuterio Apple Macbook Pro 3525 Lt vertės, fotoaparato Canon 60D Objektyvo EF 70-200 mmf/2.8 L IS II USM EF 24-70 2.8* IIUSM, blykstės EX 580 II 11493,75 Lt vertės, planšetinio kompiuterio IPAD 1489,50 Lt vertės, I. S. pinigų 8000 Lt, buvusių rudame moliniame inde, kuris stovėjo ant baltos komodos prie darbo kabineto durų bei E. B. daiktų 59385 Lt vertės: 20 medinių stepų, kurio vieno vertė 25 Lt bendrai 500 Lt sumai, 30 vnt. jogos kilimėlių aptrauktų mėlynos spalvos oda, kurių vieno kaina 15 Lt bendrai 450 Lt sumai, 20 vnt. poroloninių jogos kilimėlių, kurių vieno kaina 9 Lt bendrai 180 Lt sumai, rašomojo stalo, kurio vertė 100 Lt, 6 vnt. kambarinių gėlių: klevelio 160 cm aukščio, 30 Lt vertės, fiko 20 Lt vertės, velykinio kaktuso 50 cm aukščio 50 Lt vertės, sefleros 70 cm aukščio 40 Lt vertės, azalijos 30 cm aukščio 30 Lt vertės, kambarinės begonijos 40 cm aukščio 30 Lt vertės, 6 vnt. pailgų šviestuvų, pritvirtintų prie lubų, kurių vieno vertė 50 Lt bendrai 300 Lt sumai, 7 veidrodžių pakabinamų: 4 vienetai 180-160 cm, prilipinti prie sienos, kurių vieno vertė 20 Lt bendrai 80 Lt sumai, vienas vienetas 150-160 cm, prilipintas ant pertveriamos sienelės, kurio vertė 20 Lt, vienas vienetas 100-160 cm, prilipintas prie sienos, kuri yra persirengimo nišoje, kurio vertė 20 Lt, vienas vienetas 40-60 cm, pritvirtintas laikikliais tualete, kurio vertė 20 Lt, ovalaus veidrodžio 50-30 cm, pakabinto prie įėjimo, tarp sandėlio ir lauko durų, kurio vertė 10 Lt, žoliapjovės 200 Lt vertės, makaronų gaminimo aparto 300 Lt vertės, 10 vnt. lauko įrankių: kastuvo 80 Lt vertės, kastuvo-semtuvo 20 Lt vertės, grėblio žemei purenti 20 Lt vertės, grėblio išsiskleidžiamo 30 Lt vertės, grėblio lapams grėbti 20 Lt vertės, kauptuko "nagučiai" 5 Lt vertės, kauptuko-kaplio 10 Lt, šluotos-šepečio 10 Lt vertės, kibiro 10 Lt vertės, laistytuvo 10 Lt vertės, baltos kambario pertvaros iš 3 dalių 100 Lt vertės, spintelės su veidrodžiu 50 Lt vertės, 50 cm pločio veidrodžio 100 Lt vertės, rūbų kabyklės 200 Lt vertės, balto valgomojo stalo 5000 Lt vertės, kabančio šviestuvo 500 Lt vertės, medinio skambučio su dviem metaliniais vario strypais 50 Lt vertės, 2 vnt. užuolaidų, kurių vienos vertė 500 Lt bendrai 1000 Lt sumai, 2 vnt. sieninių šviestuvų, kurių vieno vertė 1000 Lt bendrai 2000 Lt sumai, stiklinės kambario pertvaros su augalų peizažu 3000 Lt vertės, stiklinės indaujos 1500 Lt vertės, virtuvės baldų komplekto 2000 Lt vertės, indaplovės Zannusi 300 Lt vertės, gartraukio 100 Lt vertės, orkaitės 200 Lt vertės, kaitlentės 200 Lt vertės, 3 vnt. šviestuvų virtuvėje, kurių 1 vnt. vertė 50 Lt bendrai 150 Lt sumai, šaldytuvo Liephier 200 Lt vertės, šaldiklio Liephier 300 Lt vertės, veidrodžio, buvusio darbo kambaryje 300 Lt vertės, sieninės spintos 3000 Lt vertės, 4 vnt. sieninių šviestuvų, kurių vieno vertė 100 Lt bendrai 400 Lt sumai, 5 vnt. užuolaidų, kurių vienos vertė 100 Lt bendrai 500 Lt sumai, 4 vnt. kambarinių gelių: sefleros 80 Lt vertės, fiko mažalapio 100 Lt vertės, 2 vnt. orchidėjų, kurių 1 vnt. vertė 30 Lt bendrai 60 Lt sumai, 2 vnt. rusvo šilko užuolaidų dekoruotų melsvais siuvinėtais apskritimais, kurių 1 vnt. vertė 200 Lt bendrai 400 Lt sumai, šviestuvo, pritvirtinto prie lubų 500 Lt vertės, sieninės spintos 3500 Lt vertės, TV staliuko ant ratų 50 Lt vertės, komodos 309 Lt vertės, lovos 90 Lt vertės, 1 užuolaidos melsvo satino roleto 100 Lt vertės, kabančio šviestuvo 100 Lt vertės, 2 vnt. sieninių šviestuvų, įmontuotų į lubas, kurių vieno vertė 100 Lt bendrai 200 Lt sumai, aukso dirbinių, buvusių antrame aukšte miegamajame: 2 vnt. auskarų su deimantais, kurių vertė 6000 Lt, 2 vnt. auskarų su natūraliais baltais perlais, kurių vertė 1500 Lt, auksinės grandinėlės ant rankos su spalvotais perlais 900 Lt vertės, 2 vnt. auksinių auskarų su spalvotais perlais 500 Lt vertės, grandinėlės ant kaklo auksinės su svarovskio kristalu 1100 Lt vertės, medinių žaliuzių, pritvirtintų prie lango 120 Lt vertės, antrojo aukšto miegamojo kambario spintelės stalčiuje buvusio voko su 3000 Lt, mėlyname vokelyje prie lovos spintelėje biblijos knygoje buvusių 2000 Lt, auksinio popieriuko dėžutėje buvusių 1000 Lt, vonios kambaryje buvusio veidrodžio 60 Lt vertės, tvoros 10 000 Lt vertės, vaismedžių: 2 vnt. kriaušių, kurių vienos vertė 50 Lt bendrai 100 Lt sumai, 3 vyšnių, kurių vienos vertė 50 Lt bendrai 150 Lt sumai, 10 vnt. obelų, kurių vienos vertė 30 Lt bendrai 300 Lt sumai, 60 vnt. gėlių: 30 vnt. lanksvų, kurių vienos vertė 30 Lt bendrai 900 Lt sumai, 15 vnt. raugerškių, kurių vieno vertė 20 Lt bendrai 300 Lt sumai, 5 vnt. nuotakų, kurių vienos vertė 30 Lt bendrai 150 Lt sumai, 10 vnt. šliaužiančių rožių, kurių 1 vnt. vertė 15 Lt bendrai 150 Lt, lauko baldų: 2 ąžuolinių stalų, kurių vieno vertė 600 Lt bendrai 1200 Lt sumai, 4 ąžuolinių suolų, kurių vieno vertė 200 Lt bendrai 800 Lt sumai neleido pasiimti ir negrąžino iki 2014-08-01 ir tokiais savo veiksmais padarė didelę žalą E. B., I. S., UAB „(duomenys neskelbtini)" teisėtiems interesams, dėl negalėjimo laisvai disponuoti jiems priklausančiais daiktais ir tuo padarė didelės turtinės ir moralinės žalos E. B., I. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Prokuroras savo apeliaciniame skunde prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-07-30 išteisinamąjį nuosprendį, priimtą T. C. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – T. C. pripažinti kaltu padarius nusiklaltimą, numatytą BK 294 str. 1 d. ir nuteisti 50 MGL bauda, civilinius ieškinius tenkinti pilnai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš T. C. priteisti 4781,12 Eur., I. S. naudai iš T. C. priteisti 2316,96 Eur turtinės ir 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo, E. B. naudai iš T. C. priteisti 18328,60 Eur turtinės ir 2896,20 neturtinės žalos atlyginimo.

Prokuroras savo apeliaciniame skunde teigė, jog teismas pasisakydamas, kad T. C. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo – savivaldžiavimo požymiai konstatavo, kad T. C. veikė neteisėtai ir tyčia savo veiksniais padarė žalą, tačiau jos nelaiko didele žala. Su tokia teismo išvada prokuroras sutinka dalinai. Iš tiesų byloje nustatyta, ką konstatuoja ir teismas, kad T. C. elgėsi neteisėtai, tyčia pažeisdamas teisė normas ir sukėlė tokiais veiksmais žalą nukentėjusiems, tačiau visiškai nesutika, kad tokiais veiksmais nebuvo padaryta nukentėjusiems didelės žalos jų teisėms ir turtinams interesams. Tokia išvada iš esmės prieštarauja byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktai ir teisme patikrintai medžiagai. Prokuroro nuomone, teismas byloje surinktus duomenis vertino išimtinai išteisintojo naudai, neatsižvelgiant į byloje nustatytas visas faktines aplinkybes. Teismas priimdamas nuosprendį visiškai nevertino tų aplinkybių, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, išteisintąjį T. C., E. B. atsisakius iki nurodyto termino atlaisvinti gyvenamąjį namą, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl E. B. iškeldinimo ir teisme buvo pradėta civilinė byla dėl T. C. iškeldinimo, ir visi jo tolimesni veiksmai siekiant priversti E. B. su dukros šeima išvykti iš gyvenamosios vietos buvo akivaizdžiai neteisėti, pavojingi, padarantys didelę žalą E. B. interesams. Teismas visiškai nevertino tų aplinkybių, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ namo nuomininkei E. B. suteikė labai trumpą laiko tarpą, nuo 2012-08-16 iki 2012-08-20, atlaisvinti gyvenamąjį namą su priklausiniais, pasibaigus namo nuomos sutarčiai, nebuvo įvertintos tos aplinkybės, kad E. B. bei I. S. suprato, jog teks atlaisvinti namą, tačiau name buvo gyvenama, jis buvo apstatytas baldais ir kita įranga ir reikėjo surasti vietą sandėliuoti daiktams, susiorganizuoti namo fizinį atlaisvinimą pergabenant daiktus, be to, namo atlaisvinimą sutrukdė ir I. S. mažamečio sūnaus liga. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nedelsiant reikalingas gyvenamasis namas su priklausinais, bendrovė jame, vėliau jau jį užvaldžius jokios veiklos nevykdė, vėliau namą iš bendrovės nupirko išteisintasis T. C. ir jame dabar su šeima gyvena. Esant tokioms aplinkybėms E. C. veiksmai laikytini pavojingais baudžiamojo įstatymo prasme ir padarę didelę žalą E. B. bei jos dukros interesams.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su teismo argumentais, kad neįrodyta, jog dėl T. C. tyčinių veiksmų nebuvo padaryta didelė turtinė žala E. B., I. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jų turto praradimo. Prokuroro nuomone, teismo padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems ir teisme patikrintiems duomenims. Teismas konstatavo, kad kaltinamasis tiksliai nežinojo, kurie daiktai įsgytame name yra BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie nukentėjusios E. B., kadangi bankroto administratorius nepateikė įsigyto turto aprašo. Taip pat nurodė, kad T. C. nukentėjusiųjų turtu nesinaudojo, jį sudėjo atskiroje patalpoje, iš kur nukentėjusieji turtą galėjo laisvai pasiimti. Duomenų, kad civiliniuse ieškiniuose nurodytas turtas buvo, byloje nesurinkta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tik turto išrašus, bet nepateikė jokių duomenų, kad turtas buvo realiai saugojamas (duomenys neskelbtini).

Su tokiomis teismo išvadomis prokuroras nesutinka, kadangi, jo nuomone, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo tik gyvenamąjį namą su priklausiniais, kadangi jis buvo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse. Jokių kitų daiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo. Vėl gi, byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai, be name gyvenančių asmenų sutikimo, vykstant civiliniam procesui dėl iškeldinimo, pakeitė namo spynas, taip apribodamas nukentėjusiems disponuoti turtu, vėliau daiktus pergabeno į kitą patalpą, dalį daiktų nukentėjusieji atsiėmė, tačiau pasigedo dalies daiktų, dėl to ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad T. C. neleido E. B. ir jos dukros šeimai apžiūrėti namą, ar jame neliko jų kokių nors daiktų. Nors teismas konstatuoja, kad T. C. nesinaudojo E. B. bei kitiems asmenims priklausančiais daiktais, tačiau E. B. parodymų patikrinimo vietoje metu name (duomenys neskelbtini)n nurodė daiktus, kurie ir toliau naudojami šiame name. Ikiteisminio tyrimo metu ir pats T. C. pripažino, kad dalį name buvusių daiktų išvežė į savartyną. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitus spynas gyvenamajame name, ir taip realiai pradėjus disponuoti visu name esančiu turtu, nesvarbu kam jis priklauso, T. C. visiškai nesiėmė priemonių užfiksuoti name esančiam turtui, kad iškilus nesutarimams dėl turto buvimo ar nebuvimo, galėtų pateikti duomenis apie realiai buvusius daiktus, taip užkirto kelią nukentėjusiems atkurti pažeistas teises. Nukentėjusios E. B. ir I. S. gali ir nepateikti daiktų įsigijimo ir jų vertę patvirtinančių dokumentų, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai neįpareigoja fiziniams asmenims saugoti bendro naudojimo daiktų įsigijimo ir jų vertę įrodančius dokumentus, ir jų vertė gali būti nustatinėjama ir liudytojų parodymais.

Nukentėjusiosios savo skunde taip pat atkreipė dėmesį, kad teismas nevertino kaltnamojo melagingų parodymų dėl priežasčių tariamai paskatinusių jį laužtis į namą, juolab, kad jokių priežasčių tam daryti nebuvo. Nukentėjusiosios savo apeliaciniuose skunduose nesutinka, kad teismas nepagrįstai nevertino per trumpą laikotarpį, skirtą išsikraustymui, nevertino tai, kad vyko teisminiai procesai dėl varžytinių, kurių pagrindu namą įsigijo UAB „Megamita“, vadovaujama T. C., teisėtumo, nepagrįstai teismas sprendė, kad mukentėjusieji vengė atsiimti savo daiktus, neatsižvelgdamas, kad kaltinamasis, keršydamas nebūdavo sutartu laiku, kuomet atvykdavo jie pasiimti diaktų, taip pat nevertino, kad adminisratoriui išdavus leidimą, buvo įspėtas dėl namo užvaldymo pasekmių.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį jo ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusiąją, prašiusią skundus tenkinti, civilinio ieškovo atstovą, palaikiusį prokuroro ir nukentėjusiųjų skundus, išteisintąjį ir jo gynėją, prašiusius prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Savavaldžiavimas, kaip nusikalstama veika, apibrėžtas BK 294 str. 1 d. ir kvalifikuota sudėtimi BK 294 str. 2 d.. Pagal BK 294 str. 1 d. atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Būtina baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą sąlyga – didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar teisėtiems interesams. Savavališki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, vertintini kaip administracinės teisės pažeidimas (ATPK 188 straipsnis) ir gali tapti pagrindu ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, taikyti pažeidėjui drausmines ar visuomeninio poveikio priemones.

Atsižvelgiant į tai, kad savavaldžiavimas aprašytas materialiąja sudėtimi (sudėties būtinas požymis yra ir padariniai) bei remiantis tyčinės kaltės samprata veikose, aprašytose materialiosiomis sudėtimis (BK 15 str. 2 d. 2 p.), inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Kartu pažymėtina, kad savavaldžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumą ir atribojant baudžiamąją ir kitų rūšių teisines atsakomybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267-2011).

Lietuvos Aukščiausias teismas pasisako, jog šios nuostatos yra aktualios aiškinant ir nustatant nusikalstamo savavaldžiavimo požymius, nurodydamas, kad BK 294 str. 1 d. dispozicija yra pakankamai abstrakti ir pagrindiniai savavaldžiavimo objektyvieji požymiai (kaltininko vykdomos teisės rūšis, tvarka, kurios nesilaikoma, didelės žalos kriterijai) nesukonkretinti. Be to, įstatymai nustato ne tik baudžiamąją, bet ir administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą, kadangi savavališki veiksmai, įgyvendinant tam tikrą teisę, dažnai atliekami esant skirtingų interesų sandūrai, civiliniam ginčui, kurio sprendimo pagrindus ir būdus nustato civilinės teisės normos. Todėl savavaldžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumą ir atribojant baudžiamąją ir kitų rūšių teisines (civilinė, administracinė, drausminė) atsakomybes. Nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267-2011, 2K-P-183/2012).

Nagrinėjamu atveju, įvertinant prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinių skundų esminius argumentus, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo surinkta jokių patvirtinančių įrodymų dėl nukentėjusiųjų patirtos turtinės ir neturinės žalos, t. y. byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie pagristų nukentėjusiųjų ir civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos dydį ar nukentėjusiųjų patirtus didelius išgyvenimus.

Kaip matyti iš bylos duomenų bei nuosprendyje išdėstytų šių duomenų vertinimo, suformuluotame kaltinime T. C. dėl didelės žalos, susijusios su nukentėjusiųjų ir civilinio ieškovo daiktais, padarymo, buvo tik nurodyta, kad T. C. veiksmais buvo padaryta didelės žalos nukentėjusiųjų ir civilinio ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams, tačiau jau pačiame kaltinime konstatuota, jog kaltinamasis 2012-10-31, 2012-11-12 dalį daiktų grąžino, likusius daiktus grąžino 2014-08-01. Šias aplinkybes didžiąja dalimi patvirtino apklaustas liudytoju antstolis S. V., kuris parodė, kad dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2012 m. vykdė faktinių aplinkybių konstatavimą. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu 2012 m. balandžio mėn. fotografuodamas užfiksavo namo būklę, 2012 metų rugpjūčio mėn. konstatavo namo skaitiklių rodmenis ir namo perdavimo aplinkybes, 2012 m rugsėjo 7 d. J. B. užsakymu konstatavo faktines aplinkybes, kai jis savo turimais raktais neturėjo galimybės patekti į šį namą,. Taip pat parodė, kad buvo priklijuoti pranešimai, kur kreiptis, ant namo durų buvo pranešimas, kad vykdomi remonto darbai ir informacija apie namo spynų pakeitimą bei informuojama dėl daiktų pasiėmimo; 2012 m. rugsėjo 24 d., spalio 1 d. fiksavo, kad E. B. negalėjo įeiti į šį namą. 2012 metų spalio 31 d. ir lapkričio 12 d. fiksavo, kad E. B. su ją lydinčiais asmenimis pasiiminėjo iš šio namo savo daiktus. Daiktai buvo imami iš namo ir nešami per garažo vartus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai buvo ne visą laiką, jie tai atvažiuodavo, tai išvažiuodavo. Į namą jis negalėjo įeiti, nes savininkai to daryti neleido. Kai buvo paimami daiktai, E. B. sakė, kad neatiduodami ir nerandami kai kurie daiktai ir pinigai, ji rodė tų daiktų sąrašą, liudytojas jį nufilmavo, buvo kalba, kad name yra daiktų, kuriuos vėliau pasiims. Kai buvo imami daiktai, iš naujųjų savininkų pusės nebuvo jokio trukdymo išnešti daiktus, jie tik siūlė nukentėjusiesiems pasirašyti pakvitavimą, kad viską pasiima ir pretenzijų neturi, dėl to vyko tam tikros derybos. Bet Balčiai nesutiko pasirašyti pakvitavimo avansu, tačiau buvo leista pasiimti daiktus – kaltinamasis ir jo žmona nei žodžiu, nei fiziškai netrukdė pasiimti daiktų. Nukentėjusiosios prašė leidimo patekti į kitas gyvenamąsias patalpas, kad galėtų pasiimti kitus ten esančius daiktus, bet negalėjo ten patekti lyg tai dėl daromo remonto.

Teismas nuosprendyje taip pat pagrįstai rėmėsi policijos pareigūno J. L., parodymais, kuris apkausiamas liudytoju nurodė, kad, jam dirbant apylinkės inspektoriumi Alytuje, jo aptarnavimo teritorijoje buvo (duomenys neskelbtini) gatvė. Jam žinomas konfliktas tarp T. C. ir J. B. bei E. B. ir I. S. dėl daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) name. Į jį kreipdavosi arba J. B., arba E. B.. Prisimena, kad jo darbo metu policijos budėtojas liepė nuvykti tuo adresu, kadangi žmonės nesutarė dėl patekimo į namo vidų. Jam atvykus prie namo, buvo E. B., J. B., L. S., antstolis S. V. ir spynų meistras. Jie norėjo laužti spynas ir patekti į vidų. Ant namo buvo užklijuotas pranešimas, jame buvo nurodytas kaltinamojo kontaktinis telefonas. Liudytojas jam paskambino ir kaltinamasis atvyko. Liudytojas norėjo išsiaiškinti viską vietoje, bet pokalbis nukrypo į abipusius kaltinimus, susidarė vaizdas, kad niekam į namą nei reikėjo įeiti, nei pasiimti kažkokių daiktų. Esant tokiai situacijai, liudytojas išvyko. Vėliau į policijos komisariatą vėl buvo kreiptasi, liudytojas buvo atvykęs antrą kartą, čia buvo B., kaltinamasis. Kaltinamasis E. B. įeiti į pastatą leido, I. S. – ne, jis neatsisakė atiduoti daiktų, bet liudytojas suprato, kad jie nesutarė dėl teismų sprendimų. E. B. ar J. B. pranešė, kad iš namo dingo daiktai. Liudytojas dėl to aiškintis iškvietė kitą pareigūną, bet E. B. nėjo aiškintis, pareiškusi, kad jai šiai dienai tų daiktų nereikia. Tada pretenziją dėl daiktų pradėjo reikšti I. S.. Automobilio, kuriuo galima būtų išsivežti daiktus iš namo, prie namo nukentėjusieji neturėjo atsivarę. Vėliau prasidėjo pareiškimų rašymas dėl daiktų vagysčių, bet buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes daiktai buvo vietoje.

Vertinant E. B. parodymus, kad rugpjūčio 17 ar 18 dieną, penktadienį, buvo atsiųstas laiškas, kad įvykę varžytynės, priimtas teismo sprendimas, jog ji turinti per dvi dienas išsikraustyti iš namo, o pirmadienį po pietų atėjo bankroto admnistratoriaus atstovė, antstolis S. V. dėl namo perdavmo, bet nukentėjusioji nesikraustė, nes norėjo pati kreiptis į teismą dėl jos iškeldinimo tam, kad gautų daugiau laiko iškraustyti, vertinant tai, kad grįžus iš Vilniaus rugsėjo 27 ar 28 dieną, buvo atjungta elektra, pasiėmė būtiniausius daiktus, išėjo pas gimines, kitą dieną grįžo, pasiėmė dar daiktų, išvažiavo pas kitus gimines, tai, kad rugsėjo 7 d. jos buvęs vyras aptiko, kad pakeistos namo spynos, o ant langų buvo klijuoti skelbimai, kur kreiptis, kad ji su kaltinamuoju susisiekti niekada nebandė, tik dukra su juo susirašinėjo ir derino susitikimus, kad kaltinamasis jai siuntė priminimus dėl daiktų atsiėmimo, bet kiek kartų ji ėjo prie namo, daiktų jai neleido pasiimti, kad atvažiavus su dukra pasiimti daiktų pirmą kartą, buvo antstolis, vairuotojas, du krovikai, policijos atstovai ir iš garažo viską pasiėmė, ten buvo sudėta dalis daiktų iš namo, oficialių pareigūnų – anstolio bei policijos pareigūno parodymų kontekste pagrįstai galima spręsti, ką konstatavo ir apylinkės teismas savo nuosprendyje, kad nukentėjusiosios nenorėjo išsikraustyti, pasiimti savus daiktus, siekė šį procesą vilkinti. Taip pat galima pagrįstai spręsti ir tai, kad T. C. ėmėsi visų priemonių, siekdamas nepažeisti nukentėjusiųjų teisių, kreipėsi dėl spynų pakeitimo į bankroto administratorių, tiek skelbimais prie namo, tiek elektroniniu paštu informavo ir derino daiktų išsivežimo klausimus su nukentėjusiomis.

Teismas pagrįstai konstatavo, jog T. C. nukentėjusiesiems priklausančiu turtu nesinaudojo, jį saugojo tinkamai, sudėdamas į atskiras patalpas ir netrukdydamas šį turtą atsiimti. Kaltinamasis netrukdė daiktų savininkams pasiimti daiktus iš jų turėto būsto: liudytojas antstolis S. V. nurodė, kad nei kaltinamasis, nei jo sutuoktinė daiktų paėmimo metu netrukdė pasiimti daiktų, liudytojas policijos pareigūnas J. L. nurodė, kad ikiteisminiai tyrimai dėl daiktų vagystės ar turto pasisavinimo buvo nutraukti.

Atsižvelgiant į tai, kad didelės žalos požymis vertinamasis ir konstatuojant šį požymį, būtina nurodyti teisinius argumentus, šiame kontekste spręsti apie nuketnėjusiųjų ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtą žalą, nesant jokių objektyvių duomenų apie tariamai nepasiimtą turtą ir jo vertę, o vadovaujantis tik nukentėjusiųjų subjektyviu daiktų vertės vertinimu, nėra jokios galimybės, kaip ir nėra galimybės spręsti apie padarytą moralinę žalą, kurios atsiradimas nebuvo jokiais motyvais argumentuotas.

Kaip minėta, pagal BK 294 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai dėl kaltininko neteisėtų veiksmų asmens teisėms ar teisėtiems interesams padaroma didelė žala. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo pateikta ar surinkta jokių nukentėjusiosios turtinę žalą, jos dydį patvirtinančių įrodymų, o nustatytų ir įvertintų aplinkybių visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad T. C. veiksmai ir jų sukelti padariniai yra tiek pavojingi, kad būtų galima konstatuoti nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 1 d., požymius.

Aptariant prokuroro apeliacinio skundo motyvus, jog teismas nevertino tų aplinkybių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” nustatė labai trumpą laiką išsikraustyti nukentėjusiosioms iš parduoto namo, kad kurį laiką UAB “ (duomenys neskelbtini)”, įsigijusi namą, jokios veiklos jame nevykdė, jokios reikšmės ir įtakos T. C. kaltei pagal BK 294 str. 1 d. pagrįsti neturi, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)”, vadovaujamas J. B., bankrutavo, o jo bankroto procedūrą vykdė bankroto administratorius, vadovaudamasis bankroto procesu ir nustatydamas tam tikrų procedūrų terminus, jokia apimtimi neprivalomus kaltinamajm T. C.. Atmestini, kaip nepagrįsti ir prokuroro skundo argumentai, susiję su tuo, kad T. C. nesudarė nukentėjusioms ir UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausiusio turto aprašo. Teismas pažymi, kad turto aprašo nesudarymas, nesudaro pagrindo baudžiamajai atskomybei atsirasti, juolab, kad ikiteisminiai tyrimai, kaip minėta aukščiau dėl daiktų dingimo, buvo nutraukti.

Nukentėjusiųjų skundų argumentai aptarti bendrame kontekste, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teismo pripažintas įrodytomis faktines aplinkybes, nustatytas įvertinus bylos įrodymų visetą, nes BPK 20 str. 2 d. nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 d. nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Jokių duomenų apie tai, kad atliekant proceso veiksmus būtų pažeistos BPK nustatytos taisyklės byloje nėra, todėl nėra pagrindo abejoti jų rezultatų, kaip įrodymų nagrinėjamoje byloje, patikimumu ir teisėtumu. Išteisinamajame nuosprendyje visi įrodymai išsamiai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių, todėl atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, primosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas, o prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai atmetami.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančią įrodymų visumą, teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad faktiškai tarp T. C. ir nukentėjusiųjų kilę civilinio pobūdžio santykiai, kuriems ginti pakanka civilinės teisės normų ir šiuo konkrečiu atveju tokių santykių kriminalizavimas visiškai nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro, nukentėjusiųjų I. S., E. B. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nuosprendžio, atmesti.