- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-17
- Bylos Nr.
- 2YT-3868-956/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02848-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kulbienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, O. B., VĮ „Turto bankas“
- Advokatai
- Vytautas Garla
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjui J. K. ir jo atstovui advokatui Vytautui Garlai, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Kęstučiui Chrapačui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims O. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo brolis V. K. priėmė palikimą po savo motinos E. P. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas jį valdyti, pareiškėjas priėmė palikimą po savo brolio V. K. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškime nurodė, teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad po motinos E. P. mirties (duomenys neskelbtini) į jos gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu adresu (duomenys neskelbtini) , persikėlė gyventi brolis V. K. su sutuoktine D. K.. Pareiškėjo brolis V. K. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) rūpinosi ir prižiūrėjo namų valdą. Po jo mirties liko gyventi sutuoktinė D. K., kuri labai sunkiai sirgo ir (duomenys neskelbtini) mirė. Vaikų neturėjo. Po brolio V. K. mirties, paveldimu turtu rūpinasi, prižiūri (šienauja, sudėjo išdaužtus langus ir pan.) ir valdo kaip savo pareiškėjas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo O. B. teismo posėdyje nedalyvauja, yra gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b.l. 39). Atsiliepime nurodė, kad prieštaravimų neturi, palikimo atsisako ir prašo tenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo (b.l. 39).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad valstybė nėra pradėjusi paveldėjimo procedūros, pareiškėjo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotas žemės sklypas. Pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašo spręsti pagal nustatytas aplinkybes (b.l. 41).
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ teismo posėdyje nedalyvauja, yra gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b.l. 44-46). Atsiliepime nurodė, kad turėtų būti pateikti duomenys apie V. K., J. K. ir D. K. paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, pateikti įrodymai apie komunalinių mokesčių mokėjimą ir turto išlaikymą. Pareiškėjui įrodžius prašomus nustatyti juridinius faktus, suinteresuotas asmuo neprieštarautų pareiškėjo pareiškimo tenkinimui (b.l. 44-46).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pareiškėjas prašo nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus, t.y. kad jo brolis V. K. priėmė palikimą po savo motinos E. P. mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti, pareiškėjas priėmė palikimą po savo brolio V. K. mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kitokia tvarka jis negali gauti šiuos faktus patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 str.). Šie faktai turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jų priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t.y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti V. K. turtą (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p.).
Palikėja E. P. mirė (duomenys neskelbtini), todėl taikomos tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso teisės normos. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 str.). Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, sutuoktinis ir tėvai (1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Tokie veiksmai galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 6 d.).
Pareiškėjo brolis V. K. mirė (duomenys neskelbtini), todėl taikomos tuo metu galiojusio 2001 m. Civilinio kodekso teisės normos. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1, 2 d., 5.51 str. 1 d.).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. P., gim. (duomenys neskelbtini), turėjo keturis vaikus: pareiškėją J. K., gim. (duomenys neskelbtini), suinteresuotą asmenį O. B., gim. (duomenys neskelbtini), J. R., gim. (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Palikėja E. P. mirė (duomenys neskelbtini). (b.l. 10). Pareiškėjo motina E. P. mirė būdama našle (b.l. 9). Pareiškėjo brolis V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). Pareiškėjo sesuo J. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Pareiškėjo brolis V. K. mirė santuokoje, vaikų nėra (b.l. 8). V. K. sutuoktinė D. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 13).
Panevėžio rajono 1-ojo notaro biuro išduota pažyma patvirtina, kad po palikėjos E. P. mirties ir po V. K. mirties dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam nėra išduotas (b.l. 15). Testamentų registre nėra įregistruotų testamentų ir palikimo faktų (b.l. 36, 37). Po palikėjos E. P. mirties liko gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu, namų apyvokos daiktai bei kiti asmeniniai palikėjos daiktai, kuriuos priėmė bei juos valdyti ir jais rūpintis kaip savo pradėjo pareiškėjo brolis V. K.. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po motinos mirties (duomenys neskelbtini) V. K. su savo sutuoktine D. K. pradėjo gyventi gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), ir gyveno minėtame gyvenamajame name iki savo mirties, rūpinosi, naudojosi gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, juos prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes, duodamas paaiškinimus, nurodė pareiškėjas, patvirtino liudytojai R. D., P. E. savo parodymais bei patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 12, 13, 50, 51, 59, 60, 62, 64, 65-68). V. K. deklaruota paskutinė gyvenamoji vieta adresu Jočiūnų (duomenys neskelbtini), D. K. deklaruota paskutinė gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 50, 51). Mirties liudijime V. K. mirties vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). Liudytojas R. D., gyvenantis nuo 1982 metų adresu (duomenys neskelbtini) , parodė, kad E. P. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), buvo kaimynai. Po motinos mirties name apsigyveno V. K. su sutuoktine. V. K. rūpinosi gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, pradžioje laikė gyvulius, paskui nebelaikė, nes sveikata buvo prasta. Po V. K. mirties į namus atvažiuoja J. K., kuris viską tvarko ir rūpinasi. Dabar namų valda labai sutvarkyta ir prižiūrėta. Liudytojas P. E., gyvenantis nuo 1976 metų adresu (duomenys neskelbtini), parodė, kad buvo kaimynai. Iki mirties name gyveno E. P., po mirties pradėjo gyventi V. K. su sutuoktine D. Po jų mirties gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu rūpinasi, prižiūri, šienauja žolę J. K.. Taigi, byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. K. po savo motinos mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad V. K. būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės paveldėti, piktnaudžiautų šia teise, byloje nėra. Todėl minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad V. K. aptartu būdu priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po brolio V. K. mirties pareiškėjas rūpinasi, naudojasi gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, juos prižiūri ir moka mokesčius. Šias aplinkybes, duodamas paaiškinimus, nurodė pareiškėjas, patvirtino liudytojai R. D., P. E. savo parodymais bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Taigi, byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, būdamas ketvirtos eilės įstatyminis palikėjo įpėdinis, po savo brolio V. K. mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas aptartu būdu priėmė po brolio V. K. mirties atsiradusį palikimą.
Iš pareiškėjo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos E. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo brolio V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Priteisti iš pareiškėjo J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 8,60 Eur (aštuonis eurus 60 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660)
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.