Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Stasio Gudyno,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės “Vanaginė” skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė “Arginta” ir G. K. , dėl sutikimo panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovė „Vanaginė” (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. lapkričio 9 d. sutikimą Nr. 424 dėl inžinerinių tinklų rekonstrukcijos valstybinėje žemėje. Skunde paaiškino, kad 2006 m. lapkričio 24-25 dienomis UAB „Arginta”, neturėdama pareiškėjo sutikimo, vykdė elektros tinklų prijungimo darbus pareiškėjui priklausančiame kelyje. Kadangi tinklų rekonstrukcijos metu buvo ardomas kelio kelkraštis ir sugadinta kelio danga, darbus atliekančios bendrovės „Arginta” buvo paprašyta pateikti leidimus jiems atlikti, tačiau tokie leidimai nebuvo pateikti ir buvo paaiškinta, kad darbai vykdomi gavus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sutikimą. UAB „Arginta” pareiškėjui jokių leidimų ar kitų dokumentų nepateikė. Iš susirašinėjimo su įvairiomis institucijomis paaiškėjo, kad 2006 m. lapkričio 9 d. G. K. buvo išduotas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sutikimas dėl elektros tinklų tiesimo valstybinėje žemėje. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kelias yra inžinierinis statinys, skirtas transporto ir pėsčiųjų eismui. Minėtame įstatyme taip pat numatyta, kas sudaro kelią, kas yra jo apsaugos juosta, kokio pločio ji yra. Išanalizavęs Kelių įstatymo nuostatas, pareiškėjas padarė išvadą, kad ŽŪB „Vanaginė” priklausančiame kelyje elektros tinklų tiesimo darbams atlikti buvo reikalingas kelio savininko sutikimas, tačiau jis nebuvo gautas, atliekami darbai nesuderinti su kelio savininku.

Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspęsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo kyla iš civilinių teisinių santykių ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjas, ginčydamas kito savininko – Vilniaus apskrities viršininko administracijos – sutikimą tiesti elektros tinklus, siekia apginti savo, kaip kelio savininko (b.l. 20-21), nuosavybės teises. Šiuo atveju ginčas yra susijęs su žemės ir kelio valdytojų tarpusavio santykiais, jų teisių įgyvendinimu bei kelio savininko nuosavybės teisių pažeidimais. Sprendžiamas ginčas, teismo nuomone, nesusijęs su viešojo administravimo įgaliojimų vykdymu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, CPK 22 straipsnis). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. J. A. ir kt., bylos Nr. 3K-7-989/2000; nutartis paskelbta biuletenyje “Teismų praktika” Nr. 14).

Pagal Civilinio kodekso 2.34 ir 2.36 straipsnius, valstybė, savivaldybė ir jų institucijos, kaip viešieji juridiniai asmenys, be viešojo administravimo veiklos, gali užsiimti ūkine komercine veikla ir būti civilinių teisinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Todėl jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalimi yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikomas civiliniu ir nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Specialiosios teisėjų kolegijos praktika patvirtina, kad ginčai dėl valstybinės žemės pardavimo, nuomos, žemės nuomos mokesčio mokėjimo, t. y. dėl valstybės turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, laikytini ginčais kylančiais iš civilinių teisinių santykių ir paprastai nagrinėti bendrosios kompetencijos teismuose, nepaisant to, kad viena iš ginčo šalių yra viešojo administravimo subjektas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. lapkričio 9 d. G. K. išduoto sutikimo valstybinėje žemėje tiesti elektros tinklus. Specialiosios teisėjų kolegijos nuomone, išduodama paminėtą sutikimą Vilniaus apskrities viršininko administracija iš esmės įgyvendino valstybės, kaip nuosavybės teisės subjekto (valstybinės žemės savininko), teises ir išreiškė savo valią dėl valstybinės žemės sklypo (pa)naudojimo elektros tinklams tiesti. Taigi pareiškėjas iš esmės kėlė ginčą dėl žemės savininko teisės leisti kitam asmeniui naudoti jo nuosavybės teise turimą sklypą elektros tinklams tiesti įgyvendinimo. Pareiškėjas skundą argumentavo savo, kaip kelio‑susisiekimo komunikacijų savininko, teisių pažeidimu. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamas ginčas kyla iš privatinių (civilinių) teisinių santykių, t. y. valstybės, kaip lygiateisės civilinių teisinių santykių dalyvės, turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių, todėl byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Byla perduotina nagrinėti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės “Vanaginė” skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė “Arginta” ir G. K. , dėl sutikimo panaikinimo, perduoti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.