- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- e2-12070-807/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jankienė
- Ieškovas
- AS ,,PlusPlus Capital“
- Atsakovas
- A. N.
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AS ,,PlusPlus Capital“ ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 3341,88 Eur skolą, 11,50 procento dydžio metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 2696,20 Eur sumos 2018 m. kovo 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas A. N. ir pradinis kreditorius AB „Swedbank“ (toliau – Bankas), 2016 m. sausio 19 d. sudarė Lanksčiųjų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 07-010911-RK (toliau – Sutartį), pagal kurią atsakovas įsipareigojo Bankui pasinaudoti kreditu ir per nustatytą laikotarpį grąžinti kreditą mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas. Nurodo, kad atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį, pradinis kreditorius AB „Swedbank“ sutartį su atsakovu nutraukė. Paaiškino, jog Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius AB „Swedbank“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą PlusPlus Baltic“ AS, Lietuvoje atstovaujamai „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo, o šis įsiskolinimą perleido PlusPlus Capital“ AS, Lietuvoje atstovaujamai „PlusPlus Capital“ OU Lietuvos filialo. Faktinė reikalavimo perleidimo diena – 2017 m. liepos 24 d. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas informuotas registruotu laišku.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad neatsisako vienašališkai įvykdyti prievolę ir grąžinti kreditą. Pažymėjo, kad atsakovas su AB Swedbank buvo sudaręs kredito naudojimosi per kreditinę kortelę sutartį ir kredito kortelės įsipareigojimų draudimo sutartį. „Kredito kortelės įsipareigojimų draudimas“ yra skirtas suteikti paramą ir saugumą netikėtais gyvenimo atvejais. Toks atvejis įvyko, kai dėl bankroto bylos UAB PCS85, kur jis buvo vienas iš akcininkų, bankroto administratoriaus prašymu nuo 2016-11-23 uždėtas areštas visoms atsakovo sąskaitoms, ko pasėkoje jis nebegalėjo naudotis sąskaitomis ir nebeturėjo pakankamai pajamų, kad galėtų dengti kreditą. Atsakovas suprato, kad bankas pasinaudos kredito kortelės draudimu ir pratęs grąžinimo terminus, tačiau bankas nutraukė sutartį. Kad sutartis nutraukta, sužinojo tik iš „Plus Plus Capital“ AS, gavęs jų pranešimą. Nurodė, kad apie tai bankas neinformavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Byloje nustatyta, kad atsakovas A. N. ir pradinis kreditorius AB „Swedbank“ 2016 m. sausio 19 d. sudarė Lanksčiųjų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 07-010911-RK (toliau – Sutartį), pagal kurią atsakovas įsipareigojo Bankui pasinaudoti kreditu ir per nustatytą laikotarpį grąžinti kreditą mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį, pradinis kreditorius AB „Swedbank“ sutartį su atsakovu nutraukė. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius AB „Swedbank“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą PlusPlus Baltic“ AS, Lietuvoje atstovaujamai „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo, o šis įsiskolinimą perleido PlusPlus Capital“ AS, Lietuvoje atstovaujamai „PlusPlus Capital“ OU Lietuvos filialo. Faktinė reikalavimo perleidimo diena – 2017 m. liepos 24 d. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas informuotas registruotu laišku.
Motyvai ir teisiniai argumentai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Byloje duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs savo prievolę pradiniam kreditoriui ar ieškovui nėra, atsakovas skolos neginčija, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2696,20 Eur negrąžintą kreditą yra pagrįstas ir tenkintinas.
Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartyje šalys susitarė, kad kredito gavėjas (atsakovas) moka palūkanas nuo nepadengtos kredito dalies, taip pat susitarė dėl 11,50 procento metinės palūkanų normos. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas iki šiol nėra padengęs viso kredito sumos, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 403,02 Eur dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už laikotarpį nuo 2017-07-03 iki 2018-03-01, t. y. nuo ginčo sutarties nutraukimo iki ieškinio padavimo dienos. Taip pat atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, tenkintinas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 11,50 procentų dydžio metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo 2696,20 Eur, skaičiuojamas nuo 2018 m. kovo 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Civilinio kodekso 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 242,66 Eur dydžio delspinigius. Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Sutarties 13.2. punkte šalys numatė, kad atsakovui praleidus sutartyje numatytus mėnesinio mokėjimo, palūkanų ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Sutartyje buvo numatytas 0, 05 proc. per dieną delspinigių dydis. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 242,66 Eur delspinigių tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).
Atsakovo argumentai, jog jis tikėjosi, kad bankas pasinaudos kredito kortelės draudimu ir pratęs grąžinimo terminus, atmestinas, kaip neįrodytas. Teismas pažymi, jog argumentai turi būti pagrįsti leistinais įrodymais. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė nei kredito kortelės įsipareigojimų draudimo sutarties, nei kitų atsakovo aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad pagal bendrąsias kredito kortelės įsipareigojimų draudimo sutarties sąlygas, prie draudžiamųjų įvykių priskiriami nedarbingumas dėl ligos ir darbo netekimas su tam tikromis išimtimis, atsakovo paminėtas sąskaitų areštas į draudžiamuosius įvykius neįtrauktas. Todėl šių aplinkybių teismas detaliau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, taip pat turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (3341,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas,
nusprendė:
ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 2696,20 Eur (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 20 ct) negrąžintos skolos, 403,02 Eur (keturis šimtus tris eurus 02 ct) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 242,66 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus 66 ct) delspinigių, 11,50 procentų dydžio metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo negrąžintos 2696,20 Eur skolos sumos, skaičiuojamas nuo 2018 m. kovo 1 d. iki visiško skolos grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3341,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 07 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.