Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas E. Š. surašytas už tai, kad 2015 m. liepos 3 d., 13.48 val,. Kaune, Maironio 26B, vairuodama transporto priemonę Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo automobilių stovėjimo vietoje, išlipusi iš automobilio, neužtikrino, kad automobilis savaime nepajudėtų. Vairuotojai išlipus iš automobilio automobilis pariedėjo nuokalne ir atidarytos automobilio durelės apgadino šalia stovėjusią transporto priemonę. Tokiais veiksmais vairuotoja padarydama turtinę žalą ir nesant nukentėjusiam asmeniui įvykio vietoje, nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais E. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 147, 222 punktų reikalavimus, o jos veika kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. Š., peržiūrėjusi vaizdo įrašą pripažino, kad sujudėjęs automobilis galėjo atidarytomis durelėmis apgadinti šalia stovėjusią transporto priemonę, tačiau jei taip ir atsitiko, ji to negirdėjo, nejautė ir nesuprato. Iš eismo įvykio vietos nesiekė pasišalinti. Tą dieną turėjo nemažai rūpesčių, važiavo į gydymo įstaigas, į banką nusiimti pinigų.

Dėl ATPK 127 str. 2 d. padaryto pažeidimo.

ATPK 127 str. 2 d. numato, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Administracinio teisės pažeidimo protokole esantys duomenys, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. 1. 4), eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti automobilio Peugeot stovėjimo vieta po eismo įvykio, bei jam padaryti apgadinimai (b. l. 5), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad buvo gautas pranešimas, kad adresu Maironio g. 26 B, yra įvykęs eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis. Atvykus į minėtą vietą, buvo pastebėtas automobilis Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį, matėsi vairuotojo pusės priekinių durelių apgadinimai (b. l. 6), Ž. V. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2015-07-03 grįžusi po pietų pertraukos, pastatė automobilį Maironio g. B. V. atėjusi prie automobilio, rado apgadintas vairuotojo pusės dureles. Šalia, stovėjimo vietoje, jokio automobilio nebuvo (b. l. 7), fotonuotraukos, iš kurių matyti automobiliu Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai (b. l. 9-11), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti automobiliui Volvo V70 padaryti apgadinimai, t.y. ant kairės pusės priekinių durelių matomi dažų ir metalo pažeidimai, bei pateikta išvada, kad durelės atsivėrė taip įsiremdamos į Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekines kaires dureles ir jas apgadino (b. l. 12), vaizdo įrašas (CD b. l. 22a), patvirtina, kad E. Š., sustojusi automobilių stovėjimo vietoje bei išlipusi iš automobilio, neužtikrino, kad automobilis savaime nepajudėtų, kuris pariedėjo nuokalne, o jo atidarytos durelės apgadino šalia stovėjusią transporto priemonę. Teismui nekyla jokių abejonių, kad E. Š. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9 ir 147 p. reikalavimų ir apgadinusi kitam asmeniui priklausantį turtą padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo.

ATPK 130 str. numato administracinę atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles . Šis pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Kelių eismo taisyklės numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (219.4 punktas), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (220 punktas), o taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra (222 punktas). Asmuo, kuris padaręs eismo įvykį neįvykdo šios pareigos ir pasišalina iš įvykio vietos, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju privalu nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006). Institucija (pareigūnas), nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėjimais. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N–1–697/2007).

Taip pat, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Be to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. Š. teigė, kad jokio kontakto nejuto ir nesuprato, kad sujudėjusio automobilio durelės kliudė šalia stovėjusią transporto priemonę ir ją apgadino.

Vertinant tai, ar E. Š. suvokė sukėlusi eismo įvykį ir iš jo pasišalino tyčia, visų pirma pažymėtina tai, kad nors automobilių apgadinimai pakankamai akivaizdūs, tačiau nežymūs. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad E. Š., atvykusi į stovėjimo vietą, atsidaro dureles ir apie minutę sėdi automobilyje. Jai išlipus iš automobilio ir pasisukus link banko pastato, automobilis pajuda atgal. Tuomet E. Š. pasilenkia link automobilio salono ir jame kažko ieško, netrukus atsistoja ir žiūrėdama į banko pastatą, kurį laiką rūko. Po to, paėjusi link banko durų, sugrįžta uždaryti automobilio durelių ir įėjusi į banko pastatą užtrunka prie bankomato. Galiausiai grįžta prie automobilio ir išvažiuoja (CD, b. l. 22a). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po to, kai automobilis pajudėjo, ji neapžiūrinėjo nei šalia stovėjusios transporto priemonės nei savo automobilio durelių, elgėsi ramiai, visiškai neskubėjo išvykti, t.y. stovėdama, nesidairydama bei atsisukusi į banko pastatą parūkė, po to neskubėdama įėjo į banko pastatą, užtrukusi prie bankomato ramiai sugrįžo į automobilį ir išvažiavo. Akivaizdu, kad toks elgesys, visiškai nebūdingas asmeniui, siekiančiam išvengti administracinės atsakomybės, nuslėpti eismo įvykį ir pan.

Taigi, teismas, įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad duomenų, kurie leistų daryti kategorišką ir neginčytiną išvadą apie tai, kad E. Š. suvokė sukėlusi eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, byloje nėra. Kaip minėta, teismas nutarimo negali grįsti net ir labai tikėtino pobūdžio prielaidomis ir spėjimais. Tokiu būdu E. Š. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. Š. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, vairuodama transporto priemonę Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo automobilių stovėjimo vietoje, išlipusi iš automobilio neužtikrino, kad automobilis savaime nepajudėtų, ko pasėkoje automobilis pariedėjo nuokalne ir atidarytos automobilio durelės apgadino šalia stovėjusią transporto priemonę. Tokiais veiksmais E. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 147 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 127 str. 2 d., numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl yra baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad E. Š. tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, nors teise vairuoti transporto priemones naudojasi nuo 2010 m. Ši aplinkybė rodo, kad iki šio pažeidimo E. Š. jai suteikta specialia teise naudojosi itin pavyzdingai, o jos padarytas pažeidimas yra visiškai atsitiktinio pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonių apgadinimai taip pat nežymūs.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtina minimali bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 127 str. 2 d., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., bylos teiseną E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.