Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. B. pripažinta kalta pagal LR BK 260 str. 3 d. ir, taikant LR BK 54 str. 3 d., nubausta 350 MGL (45500 Lt) bauda;

M. A. pripažintas kaltu pagal LR BK 259 str. 2 d. ir nubaustas 40 MGL (5200 Lt) bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. A. pagal LR BK 260 str. 1 d. ir 260 str. 3 d. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. nuteista už tai, kad 2007 m. kovo 5 d., Vilniaus m., tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, turėdama tikslą neteisėtai platinti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, neteisėtai įgijo 496,937 g šviesios spalvos susikristalizavusios medžiagos, turinčios savo sudėtyje labai didelį kiekį – 310,331 g narkotinės medžiagos – heroino, šią medžiagą M. A. vairuojamu automobiliu ,,RENAULT Clio“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno iki (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną 14.00 val. buvo sulaikyta policijos pareigūnų ir narkotinė medžiaga buvo išimta.

M. A. nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2007 m. kovo 5 d., neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį – ne mažesnį kaip 0,529 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, šią medžiagą, padalintą į tris dalis laikė savo namuose (duomenys neskelbtini) ir lengvajame automobilyje ,,RENAULT Clio“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki tos pačios dienos 14 val., kai narkotinė medžiaga lengvojo automobilio apžiūros metu rasta ir išimta, bei iki 17 val., kai bute atlikus kratą rasta ir išimta.

Be to, pirmosios instancijos teisme M. A. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su J. B. , neteisėtai pardavė narkotines medžiagas, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje su J. B. 2007 m. kovo 5 d., tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 496,937 g šviesios spalvos susikristalizavusios medžiagos, turinčios savo sudėtyje labai didelį kiekį – 310,331 g narkotinės medžiagos – heroino. Įgytą narkotinę medžiagą automobiliu ,,Renault Clio“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno iki (duomenys neskelbtini), kur 2007 m. kovo 5 d. 14.00 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir narkotinė medžiaga buvo išimta. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje esantys įrodymai nepatvirtina M. A. kaltės jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu, nes nėra objektyvių įrodymų dėl tiesioginio kontakto su maišeliu ar paketu bei jame esančia narkotine medžiaga – heroinu, todėl M. A. pagal LR BK 260 str. 3 d. išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Apelianto nuomone, skiriant bausmę J. B. , buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta aiškiai per švelni bausmė. Prokuroras pažymi, kad vadovaujantis BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, teismas bausmę skiria baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o tik išimtiniais atvejais gali skirti bausmę išeidamas už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytų ribų. Be to, prokuroras nurodo, jog LR BK 54 str. 3 d. suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Visgi LR BK 54 str. 3 d. nuostata taikytina tik tada, kai įvertinus visas bylos aplinkybes padaroma išvada, kad kaltininkui konkrečiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyta bausmė nėra teisinga.

Be to, teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, taip pat turi nurodyti, dėl kokių išimtinių byloje nustatytų aplinkybių sankcijoje numatytos bausmės skyrimas konkrečiam asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Prokuroro įsitikinimu, teismas nepagrįstai konstatavo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad J. B. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nes J. B. ikiteisminio tyrimo metu skirtingai aiškino narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes. Be to, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nuteistosios J. B. sunkią šeiminę padėtį įvertino kaip išimtinę aplinkybę taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, nes LR BK 260 str. 3 d. numatytas nusikaltimas yra labai sunkus, keliantis padidintą pavojų visuomenei, o teismas netinkamai įvertino baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nusikaltimo padidintą pavojų visuomenei.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, prokuroras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008-09-08 nuosprendžio dalį, kuria M. A. išteisintas dėl LR BK 260 str. 1 d. ir 260 str. 3 d. numatytų nusikaltimų padarymo, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimų padaryme ir priimti šioje dalyje apkaltinamąjį nuosprendį – M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 260 str. 1 d. ir 260 str. 3 d., bei paskirti jam bausmes: pagal LR BK 260 str. 1 d. – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams; pagal LR BK 260 str. 3 d. – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p. bausmę, skirtą pagal LR BK 259 str. 2 d. subendrinti apėmimo būdu su bausme, skirta pagal LR BK 260 str. 1 d., ir paskirti subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme paskirta už LR BK 260 str. 3 d. numatytą nusikaltimą, ir paskirti galutinę subendrintą 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Be to, prokuroras prašo Kauno apygardos teismo 2008-09-08 nuosprendžio dalį, J. B. atžvilgiu pakeisti pripažįstant, kad nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 3 d. J. B. įvykdė bendrininkų grupėje su M. A. ir tai yra jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), o pagal LR BK 260 str. 3 d. J. B. skirti 11 vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, t. y. dėl bausmės sugriežtinimo nuteistajai J. B. , panaikinant BK 54 str. 3 d. taikymą, o taip pat dėl M. A. nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. Likusioje dalyje prokuroras minėtą apeliacinį skundą prašo atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo kodekso bendrosios dalies baudžiamojo įstatymo (BK 54 str. 3 d.) ir tuo pačiu neteisingai paskirtos bausmės nuteistajai J. B. .

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, jeigu sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 str. 3 d.). Pagal teismų praktiką, taikant minėtą nuostatą, būtina nurodyti kokios yra byloje nustatytos išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. J. B. pripažinta kalta ir nuteista dėl padarytos nusikalstamos veikos, kuri numatyta BK 260 str. 3 d., kurios sankcijoje nustatyta, kad kaltininkas, padaręs šią nusikalstamą veiką, kuri priskirta labai sunkiems tyčiniams nusikaltimams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų.

Kolegijos nuomone, minėta teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisinga. Tai, kad nuteistosios įgyta ir gabenta narkotinė medžiaga neišplito apyvartoje, ją išėmus policijai, nesumažino J. B. padarytos veikos pavojingumo, o tuo pačiu nesumažino jos kaltės dėl šios veikos padarymo, todėl negali būti pripažinta išimtine aplinkybe, dėl kurios paskyrimas itin griežtos laisvės atėmimo bausmės aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kita išimtine aplinkybe BK 54 str. 3 d. nuostatos taikymui teismas pripažino J. B. sunkią šeimyninę padėtį, t. y. kad ji išsituokusi, nėščia, viena augina ir išlaiko mažametę dukrą.

Kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės yra tik nuteistąją charakterizuojantys duomenys apie jos šeimyninę padėtį, todėl pripažinti ją išimtine aplinkybe, dėl kurios įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nėra pagrindo.

J. B. , pritaikius BK 54 str. 3 d., paskirta 350 MGL dydžio bauda. Pažymėtina, kad BK 47 str. 3 d. numatyta, kad už sunkų nusikaltimą gali būti paskirta maksimali 300 MGL dydžio bauda.

Vadovaudamasi nurodytais motyvais kolegija mano, kad byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų buvę galima taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatą ir paskirti jai švelnesnę bausmę, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tai leidžia teigti, kad teismas, nesant įstatyminio pagrindo pritaikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatą, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir tuo pačiu J. B. neteisingai paskyrė bausmę, todėl nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 1, 2 punktai).

Atmestinas apeliacinio skundo teiginys apie tai, kad teismas nepagrįstai J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jos prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Bylos duomenys patvirtina, kad J. B. teisme davė išsamius parodymus apie jos padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, pripažino savo kaltę ir dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailėjosi, todėl teismas pagrįstai minėtą aplinkybę pripažino lengvinančia jos atsakomybę. Vien tai, kad ikiteisminiame tyrime jos parodymai buvo nenuoseklūs, nėra pagrindo teigti, kad ji nepripažino savo kaltės ir dėl jos nuoširdžiai nesigailėjo.

Įvertinusi byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kolegija mano, kad J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji šią veiką padarė dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 str. 1 d. 4 p.).

Kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės objektyviai leidžia teigti, kad J. B. nusikalstamą veiką sutiko padaryti ir padarė būtent dėl labai sunkios turtinės padėties.

J. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, tačiau yra dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 ir 4 punktuose. Bylos duomenys patvirtina, kad J. B. išsituokusi, viena augina dvi mažametes dukras, gimusias 2004 metais ir 2008 metais, po padarytos nusikalstamos veikos dirbo, yra dar jauno amžiaus, charakterizuojama teigiamai, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, todėl, kolegijos nuomone, nors ji padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė, yra įstatyminis pagrindas, skiriant bausmę, taikyti BK 62 str. nuostatas ir paskirti jai realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau mažesnę, negu BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatyta mažiausia bausmė. Kaip minėta, jai skirtina vis tik reali laisvės atėmimo bausmė, nes jos padaryta itin pavojinga nusikalstama veika.

Prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl M. A. išteisinimo pagal BK 260 str. 3 d. ir 260 str. 1 d., atmestina. M. A. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su J. B. , neteisėtai pardavė narkotines medžiagas, t. y. kartu su minėta bendrininke 2007-03-05 Vilniaus mieste, tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, įgijo labai didelį kiekį heroino, kurį automobiliu ,,R. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno iki Marijampolės savivaldybės Lygumų gyvenvietės, kur tą pačią dieną apie 14 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir narkotinė medžiaga buvo išimta. Pareikštame kaltinime ši veika buvo kvalifikuota pagal BK 260 str. 3 d.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs įrodymus, padarė motyvuotą išvadą, kad M. A. kaltė dėl šios veikos nepatvirtinama objektyviais įrodymais, todėl jį išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant minėtą nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Prokuroras mano, kad ši teismo išvada neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, vieninteliu įrodymu, būk tai pagrindžiančiu M. A. kaltę, šiame epizode prokuroras nurodo tai, kad ant jo vilkėtos striukės tyrimo metu buvo rasti heroino pėdsakai. Prokuroro nuomone, ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, kad heroino pėdsakai ant striukės atsirado tik tiesioginio kontakto su J. B. turėtame pakete buvusia narkotine medžiaga (heroinu).

Bylos duomenys leidžia teigti, kad minėtas prokuroro apeliacinio skundo teiginys yra vertintinas tik kaip prielaida, bet ne kaip objektyvus M. A. kaltės įrodymas. Vien tai, kad ant striukės rasti heroino pėdsakai, kolegijos nuomone, niekaip nepatvirtina M. A. kaltės.

Teismo posėdyje specialistas A. Ž. , tyręs M. A. bei J. B. rūbus (striukę ir kailinius) bei aptikęs ant jų heroino pėdsakus, paaiškino, kad ant tirtų rūbų buvo rasti minimalūs heroino pėdsakai, tačiau ar tai sudegusio ar šviežaus narkotiko pėdsakai, nenustatyta. Specialistas paaiškino, kad kontaktuojant dviem asmenims, medžiagos dalelės gali pereiti nuo vieno ant kito, jei ant vieno iš jų rūbų tokių dalelių yra, tai judant sukeliamas šių dalelių debesis ir narkotiko dalelės gali nusėsti nuo vieno objekto ant kito, ypač uždaroje patalpoje ar automobilyje. Pažymėtina, kad tyrimui pateiktose M. A. rankų delnų nuoplovose, minėtos narkotinės medžiagos (heroino) pėdsakų nerasta.

Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad vien heroino pėdsakai, rasti ant M. A. striukės, niekaip objektyviai nepatvirtina tiesiogiai jį kontaktavus su heroinu, buvusiame pas J. B. surastame pakete. Pats M. A. nuosekliai neigia žinojęs apie J. B. įgytą ir vežtą paketą su heroinu bei bendrininkavęs šioje nusikalstamoje veikoje. Tai ikiteisminiame tyrime bei teisme patvirtino ir J. B. , kuri nuosekliai aiškino, kad apie jos įgytą ir pervežamą paketą su heroinu, M. A. nesakė, pastarasis apie tai nieko nežinojo. Šie minėtų asmenų parodymai nepaneigti, jokių objektyvių M. A. kaltės įrodymų bendrininkavus su J. B. įgyjant bei gabenant paketą su heroinu nėra, todėl teismo išvada išteisinant M. A. pagal BK 260 str. 3 d., pagrįsta ir teisinga. Pažymėtina, kad apygardos prokuroro apeliacinio skundo nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad net ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroras net ir nepalaikė Kauno apygardos prokuroro apeliacinio skundo minėtoje dalyje.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais kolegija atmeta apeliacinio skundo dalį dėl būk tai nepagrįsto M. A. išteisinimo pagal BK 260 str. 3 d., o taip pat dėl pripažinimo, kad nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d., J. B. įvykdė bendrininkų grupėje su M. A. ir tai pripažinti jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismo išvada išteisinant M. A. pagal BK 260 str. 3 d. bei nepripažinimas J. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, t. y. kad ji nepadarė BK 260 str. 3 d. numatytos veikos, veikdama bendrininkų grupėje su M. A. , yra teisingos, motyvuotos, tuo tarpu apeliacinio skundo teiginiai, kaip jau minėta, grindžiami tik prielaidomis, kuriomis teismas negali vadovautis.

Atmestina ir kita apeliacinio skundo dalis, kurioje prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. A. išteisino pagal kitą kaltinimo epizodą dėl veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., t. y. dėl jo automobilyje ,,R. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , surastų ir paimtų 23 paketėlių su heroinu įgijimo, gabenimo, turint tikslą šią narkotinę medžiagą platinti.

Kaip seka iš apeliacinio skundo turinio, prokuroras, nesutikdamas su minėta teismo išvada, faktiškai vieninteliu objektyviu M. A. kaltės įrodymu laiko tai, kad paketėliai su heroinu buvo surasti būtent minėtam asmeniui priklausančiame automobilyje. Kolegijos nuomone, minėta aplinkybė nėra ir negali būti pripažinta objektyviu bei neginčijamu M. A. kaltės įrodymu. Bylos duomenys patvirtina, kad M. A. policijos pareigūnų buvo sulaikytas važiuojantis minėtu automobiliu kartu su J. B. 2007 m. kovo 5 d. Įvykio vietos apžiūros, darytos 2007-03-05, protokolo turinys patvirtina, kad apžiūros metu buvo atidžiai apžiūrėtas ir M. A. priklausantis minėtas automobilis, tačiau minėtų 23 paketėlių su heroinu, surasta nebuvo. Po apžiūros automobilis buvo saugomas Kauno miesto VPK autotransporto saugojimo aikštelėje. Antrą kartą automobilis buvo apžiūrėtas tyrėjos, kartu su kinologu, panaudojus šunį, tik 2007-05-22, t. y. praėjus daugiau kaip dviem su puse mėnesio. Būtent šios apžiūros metu, šuns pagalba, kaip rašoma protokole, po vairuotojo sėdynės kairės pusės bėgeliu buvo surastas ir paimtas polietileninis ryšulėlis su 23 paketėliais, kuriuose vėliau tyrimo metu nustatyta buvus narkotinę medžiagą (heroiną).

Pažymėtina, kad byloje nenustatyta kada ir kokiomis aplinkybėmis automobilyje buvo palikti minėti 23 paketėliai su heroinu. Vien tai, kad narkotikai buvo surasti M. A. priklausančiame automobilyje, kuris po pirmos apžiūros 2007-03-05 iki 2007-05-22 buvo saugomas policijos aikštelėje, kai antros apžiūros metu narkotikai ir buvo surasti, kolegijos nuomone, nėra ir negali būti objektyviu ir neginčijamu M. A. kaltės įrodymu, ką teisingai ir nurodė teismas skundžiamame nuosprendyje. M. A. niekuomet nepripažino, kad automobilyje surastus narkotikus paslėpė jis. Tyrimo metu ant ryšulėlių su heroinu M. A. paliktų pėdsakų nerasta. Teismas, teisingai akcentavo, kad nei 2007-03-05 įvykio vietos apžiūros protokole dėl automobilio apžiūros, nei 2007-03-06 transporto priemonės apraše nėra nurodyta ar užfiksuota, kad ši transporto priemonė būtų buvusi užplombuota, taip apsunkinant patekimą į ją. Tik antros apžiūros metu, t.y. 2007-05-22 surašyto protokolo pabaigoje pažymėta, kad prieš apžiūrint automobilį buvo nuimtos plombos, kurios būk tai buvo uždėtos dar 2007-03-06, pastačius automobilį į policijos saugojimo aikštelę. Visiškai neaišku kokiais duomenimis vadovaudamasi tyrėja 2007-05-22 apžiūros protokole konstatavo, kad minėtos plombos ant automobilio buvo uždėtos dar 2007-03-06, perdavus automobilį į saugojimo aikštelę, nes 2007-03-06 padarytame transporto priemonės apraše, perduodant automobilį į saugojimo aikštelę, tokie duomenys nenurodyti.

Įvertinus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija mano, kad teismo išvada, jog byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina M. A. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, kad nėra objektyvių įrodymų jam kontaktavus su 2007-05-22 rasta ir paimta narkotine medžiaga (23 paketėliais heroino), yra išsamiai motyvuota, pagrįsta ir teisinga. Vien tai, kad minėta narkotinė medžiaga buvo rasta M. A. priklausančiame automobilyje, kas prokuroro nuomone jau patvirtina minėto asmens kaltę, vertintina tik kaip prielaida, kuria pagal įstatymo nuostatas negalima pagrįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Kaip jau minėta, tyrimo metu taip ir liko nenustatyta kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis padėjo minėtame automobilyje 23 paketėlius su heroinu, jokių objektyvių įrodymų, kad šią narkotinę medžiagą įgijo, laikė automobilyje būtent pats M. A. , tuo laibiau platinimo tikslu, nėra, jie nenurodyti ir prokuroro apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 ir 2 punktais, 326 str. 1 d.,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį dalyje dėl J. B. skiriant bausmę pagal BK 260 str. 3 d., pritaikyto BK 54 str. 3 d. bei paskirtos 350 MGL dydžio baudos (45 500 Lt), panaikinti.

J. B. , pripažintai kalta pagal BK 260 str. 3 d., pritaikius BK 62 str. 1 d., 2 d. 2 p. ir 3 d. 1 p. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti kardomąjį kalinimą – suėmimą nuo 2007 m. kovo 5 d. iki 2007 m. liepos 7 d. imtinai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeista.

Prokuroro apeliacinį skundą dėl nuteistojo M. A. atmesti.