- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-05
- Bylos Nr.
- TS-38-908/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- M. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 59-81 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 3 d. (4 epizodai), 178 str. 2 d. (23 epizodai), 258 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. (2 epizodai), 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 1 p. - laisvės atėmimo bausme 4 metams 6 mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. ši bausmė subendrinta su 2015 m. balandžio 21 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Įskaitytos 2 dienos.
Bausmės vykdymo pradžia: 2014 m. gruodžio 1 d. Bausmės vykdymo pabaiga: 2018 m. gegužės 30 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliks 2016 m. rugpjūčio 30 d. Neatliktos bausmės dalis: 2016 m. kovo 24 d. - 2 metai 2 mėnesiai 6 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau– Komisija) 2016 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 59-81 nutarė netaikyti nuteistajam M. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija atsižvelgdama į nuteistojo vidutinį nusikalstamo elgesio rizikos balą - 68 balus, nusikaltimams būdingą modelį, gyvenimo stilių ir draugus, mąstymą ir elgesį, specialybės neturėjimą bei motyvacijos - užimtumo stoką laisvės atėmimo vietoje, padarė išvadą, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Šalies argumentai
M. P., pateikdamas teismui skundą dėl Komisijos nutarimo, nurodo, kad nesutinka Komisijos išvada, kadangi buvo lygtinai paleistas, bet sąlygų laikėsi, dabar realią bausmę teismas paskyrė antrą kartą. Draugavo ne su tais draugais. Šiuo metu su jais ryšius nutraukė. Turi artimuosius, kurie nori jam padėti atsistoti ant kojų, susirasti darbą, pradėti gyventi, laikytis įstatymų. Turi draugę, kuri jį lanko, pasiryžusi susituokti kai išeis į laisvę. Pataisos įstaigoje mokinasi 12 klasėje, mokslus gali tęsti laisvėje Suaugusiųjų mokymo centre. Įkalinimo įstaigoje nuobaudų neturi, elgiasi gerai, lankosi bažnyčioje. Skaitydamas bibliją suprato doros kelią. Probacijos tarnyba 2016-01-25 rašte mini, kad yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą nurodytu adresu, tai yra kur gyventi.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. P. skundas netenkintinas.
Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad M. P. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte bei 3 dalyje. Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina tai, kad esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (ankstesni teistumai ir pan., paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Susipažinus su nuteistojo asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindai bei motyvais, matyti, kad nuteistasis priežiūrą vertina palankiai, stengiasi laikytis vidaus tvarkos taisyklių, išsako motyvaciją keistis ir mano, kad intensyvios priežiūros taikymas jam būtų puiki galimybė formuoti ir lavinti įgūdžius, padedančius laikytis visuomenės pripažintų taisyklių. M. P. nuo 2015-07-29 bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis. Režimo reikalavimų nepažeidė, neskatintas. Nuteistasis Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“ programose. Mokosi mokykloje. Asmuo socialinius ryšius palaiko su motina, drauge. Retkarčiais bendrauja laiškais, skambina telefonu, 1 kartą buvo aplankytas draugės. M. P. turi pastovią gyvenamąją vietą. Po paleidimo planuoja grįžti gyventi pas motiną į Panevėžį.
Teismas teigiamai vertina nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, t. y. dalyvauja įvairiose programose, mokosi. Tokios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją tinkama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Teismas pažymi, jog būtina atsižvelgti, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, įvertinti padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybės, kaltininko požiūrį į padarytus nusikaltimus, t. y. turi būti pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Šiuo atveju, Komisija priimdama nutarimą tai padarė tinkamai.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, nuteistojo Socialinio tyrimo išvada, nustatė, kad Komisijai nuteistasis M. P. pristatomas 1 kartą. Anksčiau teistas 9 kartus, amžius pirmojo teistumo metu – 17 metų, kas leidžia teigti, jog netinkamas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo jauname amžiuje. Pažymėtina, jog jam vieną kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (sąlygų nesilaikė), lygtinis paleidimas (sąlygų laikėsi) ir laisvės apribojimas (sąlygų laikėsi). Antrą kartą nubaustas laisvės atėmimu. Būdingas nusikaltimų modelis. Teismas sprendžia, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam teigiamo poveikio nepadarė. Jis vėl nusikalto, M. P. padarė veikas 30 nusikalstamų veikų, iš kurių 5 – baudžiamieji nusižengimai, o likusios – apysunkiai nusikaltimai. Dauguma jo padarytų veikų yra savanaudiškos, tyčinės, padarytos veikiant bendrininkų grupe. Be to, šias veikas M. P. padarė, turėdamas neišnykusį teistumą. Teismo vertinimu, nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir kiekis rodo padidintą asmenybės pavojingumą. Be to, aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, jog M. P. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti ir kelia teismui pagrįstų abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad M. P. bausmės atlikimo metu nebuvo baustas, tačiau taip pat nebuvo ir skatintas. Atlikdamas bausmę nedirba. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad M. P. priklauso tik vidutinei rizikos grupei - 68 balai. Atliktas vertinimas ir jo rodikliai rodo, kad nuteistojo rizika nusikalsti laisvėje nėra maža. Be to, nuteistasis šiuo metu dar yra neatlikęs pakankamai didelės dalies laisvės atėmimo bausmės. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistajam taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų vykdymo rezultatus, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį M. P. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, kad šiuo metu jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. M. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistojo skundas atmestinas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo M. P. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 59-81 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.