- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 2-18649-191/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Inokaitis
- Pareiškėjas
- R. V. S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos gyventojų
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant suinteresuotųjų asmenų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovui (apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka), žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. S. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. V. S. K. kreipėsi į teismą prašydamas nuo 1939-1990 okupacijų nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvo politinio kalinio J. K. įkalinimo metu nuo 1940-07-12 iki 1941-06-23, pareiškėjas R. V. S. K., būdamas nepilnametis, negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbitini), Kaune.
Pareiškėjas nurodė, jog jo tėvas J. K., gimęs 1900 m., miręs 1943 m., buvo Lietuvos savanoris, apdovanotas dviem Vyčio kryžiais. Prasidėjus sovietinei okupacijai, jis tapo politiniu kaliniu. Pareiškėjo motina J. G. K. buvo mokytoja. Ji taip pat jau mirusi. Šeimoje buvo du sūnūs - pareiškėjas R. V. S., gim. 1934 m. ir brolis G. K., gim. 1936 m., kuris jau miręs. 1940 m. spalio 15 d. nutarime dėl kardomosios priemones parinkimo buvo rašoma, kad pareiškėjo tėvas J. K. turi žmoną J., kuri mokytoja, du vaikus vyresniam iš kurių 7 metai (tai apie pareiškėją). Tėvas TSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo 1941 m. balandžio 23 d. nutarimu buvo paskelbtas „socialiai pavojingu elementu“ ir nuleistas 8 metams pataisos darbų lagerio. Jis buvo suimtas 1940 m. liepos 12 d. ir kalinamas iki 1941 m. birželio 23 d. Kauno kalėjime, jam pateikti kaltinimai pagal RTFSR BK 58 straipsnius (tėvynės išdavimas). Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 2008-09-20 išdavė pažymėjimą Nr. 12.11-260, kuriuo pripažino pareiškėjo tėvą nekaltu ir jam atkurtos visos pilietinės teisės. Suėmus ir įkalinus tėvą, pareiškėjas su motina ir broliu gyveno Kaune, (duomenys neskelbitini). Po tėvo suėmimo buvo nesaugu gyventi Kaune ir dėl to, kad tuo metu vyko masiniai mokytojų trėmimai. Todėl motina su vaikais slapstėsi Jovaišų kaime Ramygalos valsčiuje Panevėžio apskrityje pas pareiškėjo senelį J. K., vėliau slapstėsi Biržytės kaime Troškūnų valsčiuje, Panevėžio apskrityje pas G.. Prasidėjus karui ir užėmus Kauną vokiečiams, motina su vaikais grįžo į Kauną. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl nuo okupacijos nukentėjusio asmens tremtinio statuso pripažinimo, tačiau jam buvo nurodyta, jog kad komisija galės svarstyti prašymą dėl nuo okupacijos nukentėjusio asmens - tremtinio statuso suteikimo tik tuomet, kai bus nustatytas juridinis faktas, kad įkalinus vieną iš tėvų, šeima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamoje vietoje. Todėl pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Asmenų, kurie slapstėsi, apskaita nebuvo vedama, todėl atkurti prarastų dokumentų, kurių iš viso nebuvo ir nėra, pareiškėjas neturi galimybės ir juridinę reikšmę turintį faktą. įrodinės tik liudytojų parodymais.
Savo pareiškimą pareiškėjas grindė: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro raštu, Lietuvos TSR Vidaus reikalų liaudies komisaro nutarimu, LR Generalinės prokuratūros pažymėjimu dėl neteisėto kalinimo, Lietuvos ypatingojo archyvo pažyma, Lietuvos ypatingojo archyvo raštu, gimimo liudijimu, mirties liudijimu, liudytojų K. B. ir J. G. parodymais.
Liudytojas K. B., apklaustas teismo posėdyje, nurodė, jog pareiškėjas yra jo pusbrolis. Žino, kad jis negalėjo gyventi legaliai, nuo1940-07-12 jis privalėjo slapstytis, jie gyveno senelio ūkyje Jovaišų kaime Ramygalos valsčiuje. .
Liudytoja J. G. apklausta teismo posėdyje, nurodė, jog pareiškėją pažįsta. Žino, kad jis negalėjo legalia gyventi savo gyvenamoje vietoje, nes tėvą areštavo, motina neteko darbo, neturėjo ko valgyti, Jie atvažiavo pas ją į kaimą prieš naujus metus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bylą prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Savo atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas siekia įgyti nukentėjusio asmens - tremtinio statusą pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 dalies 3 punktą. Šis punktas numato, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu bent vienas iš tėvų buvo įkalintas ir šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju įrašymas į tremiamųjų sąrašus nebūtinas. Tai, kad pareiškėjo tėvas J. K. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1940-07-12 iki ne mažiau kaip 1941-04-23 įrodo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2008-09-10 pažymėjimas Nr. 12.11-260. Pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad slapstymosi faktas yra buvęs (b.l. 20).
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, priimti sprendimą teismo nuožiūra. Savo atsiliepime nurodė, jog pagal LR Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją turi politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių atkūrimą, arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens - politinio kalinio, tremtinio ar buvusio beglobio vaiko teisinio statuso pažymėjimus. Todėl suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškėjas juridinę reikšmę turintį faktą įrodytų teisme (b.l. 18-19).
Byla nagrinėjama suinteresuotųjų asmenų atstovams nedalyvaujant (CPK 246 str.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos CPK 445 str. teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimais bei byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas R. V. S. K. gimė 1934 m. sausio 12 d., pareiškėjo motina – J. G. K., tėvas – J. K. (b.l. 5). Pareiškėjo tėvas J. K., gim. 1900 m., 1940-11-08 buvo suimtas ir laikomas Kauno m. kalėjime iki ne mažiau kaip 1941-04-23 (tikslių duomenų apie paleidimą nėra) (b.l. 7-10, 11). Lietuvos ypatingojo archyvo 2013-06-21 pažymoje Nr. P2-2399 nurodyta, jog J. K., gim. 1900 m., 1940-07-12 suimtas, 1941-04-23 nutarimu buvo nubaustas 8 metams pataisos darbų lagerio ir buvo kalinamas iki 1941-06-23. Po tėvo J. K. suėmimo pareiškėjo motina su vaikais pabėgo iš namų ir pradėjo slapstytis. Prasidėjus karui ir vokiečiams užėmus Kauną, pareiškėjo motina su vaikais grįžo į Kauną. J. K. mirė 1943-04-12 (b.l. 6). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nurodė, kad nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens – tremtinio statusas galės būti pripažintas, jei pareiškėjas teisme liudytojų pagalba galės įrodyti savo šeimos tėvo įkalinimo metu negalėjimą legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamoje vietoje (b.l. 14). Todėl pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nagrinėtinas teismine tvarka (CPK 445 str.).
Suinteresuotų asmenų paaiškinimai ir liudytojų paaiškinimai - viena iš įrodymų rūšių, numatytų CPK 177 str. 2d. Pagal CPK 189 str. 1 d. liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokie asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai. Liudytojų K. B. ir J. G. parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo konstatuota, jog suinteresuotų asmenų ir liudytojų parodymus paneigia byloje esanti medžiaga.
Pagal 2007 m. birželio 28 įstatymu Nr. X-1234 papildyto Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tėvų įkalinimo tuo metu negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad iki tėvo įkalinimo pareiškėjas R. V. S. K. gyveno (duomenys neskelbitini), Kauno m. Pareiškėjo tėvas buvo įkalintas nuo 1940 m. liepos 12 d. iki 1941 m. birželio 23 d. Tėvo įkalinimo metu pareiškėjas buvo nepilnametis. Pareiškėjo paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad pareiškėjo motina J. G. K. J. K. įkalinimo metu su vaikais R. V. S. ir G. K. negyveno savo nuolatinėje gyvenamojo vietoje, siekdama pasislėpti su vaikais nuo tremties. Tokiu būdu darytina išvada, kad pareiškėjo šeima buvo priversta slapstytis, negalėjo legaliai gyventi savo gyvenamojoje vietoje, o tremties išvengė dėl to, kad slapstėsi. Todėl iš visumos įrodymų matyti, kad pareiškėjas jo tėvo J. K. įkalinimo metu slapstėsi, negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Pareiškėjas pareiškimą įrodė visiškai (CPK 177 str., 178 str.), nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels pareiškėjui teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti tai patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 str. 1d., 8 p., 445 str.).
Tikslu gauti nukentėjusio nuo genocido tremtinio teisinį statusą bei pensiją nustatytinas turintis juridinę reikšmę faktas, kad pareiškėjo tėvo J. K., gim. 1900 m., įkalinimo metu nuo 1940-07-12 iki 1941-06-23 jo šeima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 264 str., 268 str., 270 str., 448 str. teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad J. K., gim. 1900 m., įkalinimo metu nuo 1940 m. liepos 12 d. iki 1941 m. birželio 23 d., jo šeima – žmona J. G. K. ir vaikai R. V. S. K., gim. 1934 m., ir G. K. K., gim. 1936 m., negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbitini), Kauno m., kadangi turėjo slapstytis.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas okupacijų nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo tikslu bei pensijos gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą