Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2021-10-14 · Civilinė byla Nr. e2VP-10200-880/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-14
Bylos Nr.
e2VP-10200-880/2021
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00859-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Pareiškėjas
R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-10200-880/2021Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00859-2021-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.2.13. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 14 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo antstolė Tereza Gerasimovič,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja R. S. kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės Terezos Gerasimovič atliekamus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodė, jog būtina uždrausti antstolei perleisti pareiškėjai (ir M. A.) priklausančio nekilnojamojo turto nuosavybės teisę, nes jo perleidimas vėliau gali apsunkinti pareiškėjos galimybes susigrąžinti turtą jeigu skundas būtų tenkintas arba nulemtų naujus teisminius procesus tarp ginčo šalių, o tai nesuderinama su teisingumo vykdymu ir siekimu užkirsti kelią naujiems teisminiams procesams (CPK 2 straipsnis). Todėl pareiškėjos nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo sustabdymas padėtų išlaikyti status quo iki bus išspręstas ginčas bei taip išvengti galimų nuostolių ir naujų teisminių procesų. Pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra tenkinama, nes ieškovės reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Ieškovė nurodė visas aplinkybes, teisinius motyvus ir pateikė reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, kurių visuma rodo, jog ieškinys prima facie yra pagrįstas ir galėtų būti tenkintas. Pareiškėjos vertinimu, šiuo atveju egzistuoja rizika, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, antstolė galės realizuoti pareiškėjos ir M. A. turtą ir tokiu atveju priimta teismo nutartis netektų prasmės. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl egzistuoja grėsmė galimam pareiškėjos palankaus teismo sprendimo vykdymui, todėl nustatyta būtinybė nagrinėjamu atveju išlaikyti status quo padėtį, kol bus iš esmės išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra neabejotinai proporcingos, nes būtų laikinai (iki išsispręs ginčas) apsaugoti pareiškėjos, kuri gali itin nukentėti dėl jos turto perleidimo kitam asmeniui, teisės ir teisėti interesai. Tuo tarpu išieškotojas UAB „EDS Invest“ ar kiti asmenys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenukentėtų, nes aptariamas turtas yra areštuotas antstolės 2021-06-10 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas.

CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka, t. y. vadovaudamasis CPK 144 – 152 straipsnių nuostatomis.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tokį prašymą pateikiantys asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tikėtina grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ar kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, tačiau teismui nebūtina turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai tokia grėsmė atsiras. Taigi CPK normos suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar konkrečiu atveju reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Be to, teisingumo principas (CPK 3 straipsnio 7 dalis) reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Tai reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai proceso šaliai nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų kitos šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.

CPK 144 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Tai yra laikinoji apsaugos priemonė nustatanti pareigą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, jos tikslas – užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, išsaugoti status quo.

Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Nustačius, kad ieškovo pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai toje bylos proceso stadijoje preliminariai leidžia manyti, kad ieškovui palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tuo atveju, jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-927-381-2015 ir 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-276/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės Terezos Gerasimovič 2021 m. rugsėjo 28 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjos prieštaravimus dėl turto įkainojimo bei prašymą skirti pakartotinę ekspertizę dėl turto įkainojimo. Skundu pareiškėja prašo panaikinti minėtą patvarkymą ir paskirti pakartotinę ekspertizę dėl turto vertės nustatymo. Skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimų užtikrinimui pareiškėja prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti antstolės Terezos Gerasimovič atliekamus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Preliminariai įvertinus pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pareiškėjos pareikšto reikalavimo pagrindu negalėtų būti priimtas galimai jai palankus teismo procesinis sprendimas ir skundas dėl antstolio veiksmų tenkintas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad yra pirmoji būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – pareiškėja tikėtinai pagrindė savo skundo reikalavimą.

Pareiškėja, įrodinėdama antrąją būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygą (grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui), nurodo, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų, galimai palankaus jai sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomu. Teismas iš esmės sutinka su nurodytais pareiškėjos argumentais. Anot pareiškėjos, esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, yra ta, kad varžytinėse pardavus pareiškėjai ir M. A. priklausantį turtą, jis būtų perleistas tretiesiems asmenims, todėl pareiškėjai palankaus teismo sprendimo atveju reikėtų atlikti papildomus procesinius veiksmus dėl sprendimo (nutarties) įvykdymo, t. y. taikyti restituciją. Akivaizdu, kad tai sąlygotų naujų teisminių procesų inicijavimą, išlaidų patyrimą.

Įvertinęs pareiškėjos skunde keliamo klausimo pobūdį bei vykdymo procese susiklosčiusią situaciją, teismas sprendžia, kad antstolio vykdymo veiksmų sustabdymas atitinka tiek proporcingumo, tiek ekonomiškumo principus, taip pat tiek pareiškėjos, tiek trečiųjų asmenų interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant išlaikyti status quo padėtį vykdymo procese, iki pareiškėjos skundo išnagrinėjimo yra tikslinga sustabdyti antstolės Terezos Gerasimovič atliekamus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 510 straipsnio 3 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Remiantis CPK 152 straipsnio 1 dalimi, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 145 straipsniu, 151 – 152 straipsniais, 290 – 291 straipsniais, 510 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjos R. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Sustabdyti antstolės Terezos Gerasimovič atliekamus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėtas pareiškėjos R. S. 2021 m. spalio 11 d. skundas dėl antstolės Terezos Gerasimovič veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl ginčo esmės.

Nutartis vykdoma skubiai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu per Vilniaus regiono apylinkės teismą Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Linas Zinkevičius