Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-08-22 · Administracinė byla Nr. I-7133-171/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-22
Bylos Nr.
I-7133-171/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Paulauskienė, Milda Vainienė, Liudmila Zaborovska
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Ignotas Ungaila
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7133-171/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01727-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.1; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Vainienės, Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Ignotui Ungailai, atsakovo atstovei Elinai Petrauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Z. K. (Z. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti 2016 m. balandžio 12 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) sprendimą Nr. (15/4-1) 3IU-459 (00054) ir įpareigoti atsakovą jo prašymą išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. vasario 18 d. pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad atvyksta dirbti į Gruzijoje registruotos įmonės „LLC Mega Servis Tsentri“ filialą Lietuvoje.

Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 58 straipsnio 5 punktu ir nurodo, kad nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti yra atleidžiamas užsienietis, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams dirbti užsienio valstybės įmonės filiale, kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienus metus dirbo toje įmonėje.

Nurodo, kad Migracijos departamentas neatidžiai išanalizavo faktines aplinkybes, t. y. nesivadovavo jo pateiktais rašytiniais įrodymais (įmonės „LLC Mega Servis Tsentri“ veiklos dokumentais ir kt.), todėl priėmė skubotą ir neteisingą sprendimą. Migracijos departamentas ginčijamame sprendime rėmėsi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostata, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Mano, kad atsakovo nurodyta aplinkybė yra visiškai nepagrįsta, kadangi priimant ginčijamą sprendimą buvo vadovautasi nenuodugniai ištirtais faktais.

Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo pateiktus dokumentus, nurodė, kad kilus įtarimams, kad pareiškėjo atvykimo tikslas į Lietuvos Respubliką gali būti kitas, negu oficialiai deklaruotas, 2016 m. kovo 21 d. išsiuntė kvietimą iki 2016 m. balandžio 10 d. asmeniškai atvykti į apklausą į Migracijos departamentą, o atvykimo datą ir laiką buvo prašoma suderinti nurodytu telefono numeriu. Migracijos departamentas ginčijamame sprendime rėmėsi tuo, kad pareiškėjas į apklausą neatvyko ir neatvykimo priežasčių nepranešė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškino, kad kvietimo išsiuntimo metu buvo Gruzijoje, tai patvirtina žymos jo pase. Kvietimas buvo surašytas lietuvių kalba ir išsiųstas elektroniniu paštu 2016 m. kovo 22 d. Gruzijoje suradęs vertėją ir sužinojęs, kad yra asmeniškai kviečiamas į apklausą, keletą kartų skambino kvietime nurodytu telefono numeriu norėdamas informuoti, kad jis kviečiamu laikotarpiu yra Gruzijoje ir negalės taip skubiai atvykti, tačiau telefonu niekas neatsiliepė.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad kvietime nurodytu laikotarpiu atvykti nuo 2016 m. kovo 24 d. iki 2016 m. balandžio 10 d. buvo Gruzijoje, kadangi neturėjo vizos, o paskutinės vizos galiojimo laikas buvo pasibaigęs dar 2016 m. kovo 8 d. Pareiškėjui būnant Gruzijoje ir bandant susisiekti su Migracijos departamento pareigūnais ir informuoti, kad naujos vizos gavimo laikotarpis gali užtrukti iki kelių mėnesių, 2016 m. balandžio 12 d. buvo gautas ginčijamas sprendimas dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjas nurodo, kad turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra sėkmingas verslininkas, sugebantis tinkamai organizuoti verslą. Paaiškino, kad Gruzijos juridinis asmuo „Mega Servis Tsentri“, kurio filialas yra įsteigtas Lietuvoje, yra įsteigtas 2007 metais. Jo vienintelis akcininkas ir vadovas yra pareiškėjas.

Migracijos departamentui buvo pateikti visi duomenys apie šį juridinį asmenį, taip pat buvo pateikti ir kiti rašytiniai įrodymai (Gruzijos mokesčių tarnybos pažyma apie 2013–2015 metais gautas pajamas), kad „Mega Servis Tsentri“ yra sėkmingai veikianti įmonė su didele metine apyvarta, t. y. remiantis paskutiniųjų trejų metų bendrovės „Mega Servis Tsentri“ metinėmis pajamų mokesčio deklaracijomis, bendras pelnas buvo 2 464 728 Eur. Šiuo metu joje dirba 76 darbuotojai. Pareiškėjas pažymi, kad įmonės „Mega Servis Tsentri“ filialo steigimas Lietuvoje yra išimtinai susijęs su būsimu ūkinės ir komercinės veiklos vykdymu. Įmonės „Mega Servis Tsentri“ filialas jau turi verslo partnerį Lietuvoje, nes 2016 m. vasario 18 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį su akcine bendrove „Plasta“, kuriai teiks statybos rangos darbus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad siekiant optimizuoti pirmines įmonės „Mega Servis Tsentri“ filialo išlaidas buvo pasirinktas šis buveinės adresas: Kalvarijų g. 125, Vilniuje. Pareiškėjui gavus leidimą laikinai gyventi ir galutinai persikėlus gyventi į Lietuvą, pagal įmonės „Mega Servis Tsentri“ filialo poreikius būtų ieškomos atskiros komercinės patalpos. Jam yra nesuprantamas Migracijos departamento motyvas, kad filialo buveinės adresu gyvenamąją vietą deklaravo 74 užsieniečiai.

Pareiškėjas mano, kad Migracijos departamentas visiškai neskiria Gruzijos juridinio asmens „Mega Servis Tsentri“, „Mega Servis Tsentri“ filialo ir fizinio asmens Z. K. teisinio santykio. Pareiškėjo, fizinio asmens, įdarbinimas įmonės „Mega Servis Tsentri“ filiale teisiškai nelaikytinas sutartimi su pačiu savimi, nes tai yra sutartis tarp dviejų skirtingų subjektų – juridinio asmens visuotinio akcininkų susirinkimo (nors ir atstovaujamo to paties asmens) ir filialo vadovo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį patenkinti remdamasis skunde išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2016 m. vasario 18 d. pareiškėjas, motyvuodamas tuo, kad atvyksta dirbti į Gruzijoje registruotos įmonės filialą Lietuvoje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pateikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninį sertifikuotą išrašą, patvirtinantį įmonės „Mega Servis Tsentri“ filialo registraciją Lietuvoje, įmonės „Mega Servis Tsentri“ filialo tarpininkavimo raštą, įmonės „Mega Servis Tsentri“ patvirtinimo raštą, įmonės „Mega Servis Tsentri“ sprendimą įsteigti „Mega Servis Tsentri“ filialą Lietuvoje, įmonės „Mega Servis Tsentri“ filialo nuostatus, darbo sutartį, dokumentą dėl turimos gyvenamosios patalpos Lietuvos Respublikoje ir kitus dokumentus.

Atsakovas nurodo, kad Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 84.2 papunktyje yra nustatyta, kad Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus.

Kai užsienietis yra Lietuvos Respublikoje, apklausą raštu atlieka Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas. Užsienietis iškviečiamas ir apklausiamas raštu – užpildo Migracijos departamento arba migracijos tarnybos parengtą apklausos lapą (jei apklausą raštu atliko migracijos tarnybos valstybės tarnautojas Migracijos departamento rašytiniu prašymu, užpildytas apklausos lapas išsiunčiamas Migracijos departamentui).

Jeigu užsienietis yra užsienyje, Migracijos departamentas arba migracijos tarnyba per Migracijos departamentą paštu arba elektroniniu paštu išsiunčia konsulinei įstaigai prašymą atlikti apklausą ir parengtą apklausos lapą arba šių dokumentų skaitmenines kopijas. Konsulinės įstaigos pareigūnas iškviečia šį asmenį ir jį apklausia (užpildomas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos parengtas apklausos lapas). Konsulinė įstaiga užpildyto apklausos lapo kartu su lydraščiu skaitmenines kopijas nedelsdama elektroniniu paštu persiunčia Migracijos departamentui, o vėliau šiuos dokumentus išsiunčia artimiausiu diplomatiniu paštu Migracijos departamentui arba migracijos tarnybai per Migracijos departamentą.

Užsieniečio atsisakymas būti apklaustam asmeniškai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Migracijos departamentas, siekdamas atlikti pareiškėjo apklausą, jo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytu elektroninio pašto adresu 2016 m. kovo 22 d. išsiuntė 2016 m. kovo 21 d. kvietimą Nr. (15/4-6) 10K-11363 atvykti pareiškėją asmeniškai į Migracijos departamentą iki 2016 m. balandžio 10 d., apie atvykimą pranešti iš anksto ir suderinti atvykimo laiką. Tuo pačiu raštu pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad atsisakymas būti apklaustam asmeniškai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, tačiau iki kvietime nurodytos datos į Migracijos departamentą neatvyko, su Migracijos departamento tarnautojais nesusisiekė ir nepranešė apie neatvykimo priežastis.

Atsiliepimas

Atsakovas pažymi, kad minėtame Migracijos departamento kvietime buvo nurodytas ne tik telefono numeris, bet ir Migracijos departamento tarnautojo, nagrinėjančio pareiškėjo prašymą, elektroninio pašto adresas, t. y. pareiškėjas turėjo visas galimybes nustatytu laiku susisiekti su Migracijos departamentu tiek telefonu, tiek elektroninio pašto adresu, tačiau to nepadarė, o skunde nurodyta aplinkybė, kad jis keletą kartų skambino kvietime nurodytu telefono numeriu, vertintina kritiškai.

Paaiškino, kad jeigu pareiškėjas būtų susisiekęs su Migracijos departamentu ir informavęs, kad jis neturi galiojančios vizos ir nurodytu laiku negali atvykti į Migracijos departamentą, Migracijos departamentas galėtų organizuoti pareiškėjo apklausą per konsulinę įstaigą. Tačiau, pareiškėjui su Migracijos departamentu nesusisiekus ir neinformavus apie neatvykimo priežastis, Migracijos departamentas negalėjo pasinaudoti šia Apraše įtvirtinta galimybe.

Pareiškėjas teismui pateikė 2016 m. balandžio 22 d. Gruzijos mokesčių tarnybos pažymos apie 2013–2015 metais gautas pajamas kopiją bei 2016 m. balandžio 22 d. Gruzijos mokesčių tarnybos pažymos apie dirbančius asmenis 2013–2015 metus kopiją.

Atsiliepimas

Atsakovas pažymi, kad nurodyti dokumentai Migracijos departamentui kartu su pareiškėjo prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikti nebuvo, savo prašymo pagrįstumą pareiškėjas šiais ar panašaus pobūdžio dokumentais negrindė. Atsakovo nuomone, Gruzijoje įregistruotos pareiškėjo įmonės veiklos apimtys savaime nepatvirtina Įstatyme įtvirtinto pagrindo išduoti leidimą laikinai gyventi, ši aplinkybė galėtų būti laikoma tik papildoma aplinkybe, vertinant pareiškėjo ketinimų dirbti Lietuvos Respublikoje įregistruotame įmonės „Mega Servis Tsentri“ filiale realumą. Migracijos departamento nuomone, pareiškėjas kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo ketinimų dirbti Lietuvos Respublikoje realumą, šių aplinkybių nepatvirtina ir tik teismui pateikti anksčiau minėti dokumentai.

Atsakovo nuomone, nagrinėjamai bylai yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3048-822/2016, nagrinėjamoje pagal panašias aplinkybes, suformuota praktika. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, turėjo prašymą pagrįsti visais jo turimais įrodymais, o ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo tinkamai įvertintas pagal tuos dokumentus ir informaciją, kurią pareiškėjas pateikė iki atsakovui priimant ginčijamą sprendimą.

Dėl pareiškėjo skundo motyvų apie įmonės „Mega Servis Tsentri“ filialo registracijos adresą atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu 2016 m. sausio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2005-662-2016, nagrinėjamoje pagal panašias aplinkybes. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pareiškėjui teigiant, jog jis ketina vykdyti veiklą kitu adresu, t. y. ne įmonės registracijos adresu ir ne Migracijos departamentui nurodytu, akivaizdu, jog pareiškėjas nurodė įmonės registracijos adresą, kuriuo neketino vykdyti įmonės veiklos, t. y. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Migracijos departamentui pateiktų įmonės „Mega Servis Tsentri“ filialo nuostatų 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad filialo vadovą skiria, atleidžia ir jo atlyginimą nustato steigėjas („Mega Servis Tsentri“), o su filialo vadovu sudaroma darbo sutartis, kurią pasirašo steigėjo įgaliotas asmuo, tačiau tokia sutartis Migracijos departamentui pateikta nebuvo. Aplinkybę, kad su filialo vadovu nebuvo sudaryta darbo sutartis, liudija ir 2016 m. vasario 17 d. įmonės „Mega Servis Tsentri“ filialo tarpininkavimo raštas bei tos pačios dienos įmonės „Mega Servis Tsentri“ patvirtinimo raštas.

Migracijos departamento nuomone, aplinkybę, kad pareiškėjas iš tikrųjų neketino dirbti įmonės „Mega Servis Tsentri“ filiale, o atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie, nei oficialiai deklaruoti, patvirtina ir tai, kad jis Migracijos departamentui nepateikė jokios informacijos apie planuojamą įmonės „Mega Servis Tsentri“ filialo veiklą (2016 m. vasario 17 d. LLC „Mega Servis Tsentri“ patvirtinimo rašte buvo nurodyta tik tai, kad įmonės „Mega Servis Tsentri“ ir „Mega Servis Tsentri“ filialo pagrindinė veikla yra gyvenamųjų namų statyba).

Visos pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (tai, kad jis ketino dirbti Lietuvos Respublikoje įregistruoto LLC „Mega Servis Tsentri“ filialo direktoriumi, nors tuo pačiu metu jis yra ir Gruzijoje įregistruoto LLC „Mega Servis Tsentri“ vienintelis akcininkas ir vadovas, tai, kad pareiškėjas neatvyko į Migracijos departamentą į apklausą ir nepranešė apie neatvykimo priežastis, tai, kad LLC „Mega Servis Tsentri“ filialas buvo įregistruotas adresu, kuriuo kiti užsieniečiai nuolat steigia įmones, siekdami gauti leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, bei kitos aplinkybės) leido daryti pagrįstą išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti remdamasi atsiliepime išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. vasario 18 d. Gruzijos pilietis Z. K. Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje motyvuodamas tuo, kad atvyksta dirbti į Gruzijoje registruotos įmonės LLC „Mega Servis Tsentri“ filialą Lietuvoje (b. l. 45–53). Kartu su prašymu pateikė reikiamus dokumentus (b. l. 54–105).

2016 m. kovo 21 d. Migracijos departamentas pareiškėjui išsiuntė kvietimą Nr. (15/4-6) 10K-11363 iki 2016 m. balandžio 10 d. asmeniškai atvykti į apklausą į Migracijos departamentą. Atvykimo datą ir laiką buvo prašoma suderinti kvietime nurodytu telefono numeriu (b. l. 105).

2016 m. balandžio 12 d. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (15/4-1) 3IU-459 (00054), kuriame nurodė, kad Gruzijos pilietis Z. K. yra LLC „Mega Servis Tsentri“ direktorius, taip pat vienintelis partneris, kuris nusprendė įsteigti minėtos bendrovės filialą Lietuvoje, taip pat pats pasiskyrė minėto filialo vadovu Lietuvoje bei nusprendė save komandiruoti į LLC „Mega Servis Tsentri“ filialą Lietuvoje.

Atsakovui atliekant tyrimą kilo įtarimų dėl pareiškėjo ketinimų ir dėl to, kad LLC „Mega Servis Tsentri“ filialas Lietuvoje yra registruotas adresu: Kalvarijų g. 125, Vilnius, kuriuo užsieniečiai registruoja įmones, o vėliau dėl teisėtos veiklos kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Tyrimo metu šiuo adresu savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę 74 užsieniečiai. Pareiškėjas pateikė UAB „Vilniaus apartamentai“ sutikimą leisti gyventi ir deklaruoti gyvenamąją vietą šiuo adresu: Panerių g. 6, Vilniuje. Tyrimo metu nustatyta, kad ši patalpa yra svečių namai su gamybine patalpa ir taip pat yra žinoma Migracijos departamentui kaip vieta, kurią kaip savo gyvenamąją vietą nurodo užsieniečiai, kurie kreipiasi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas buvo kviečiamas į apklausą, tačiau į ją neatvyko, o priežasčių nenurodė. Pažymėta, kad kvietime buvo išaiškinta, kad atsisakymas būti apklaustam asmeniškai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (b. l. 111–113).

Ginčas byloje kilo dėl 2016 m. balandžio 12 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. (15/4-1) 3IU-459 (00054) teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas ir Aprašas.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 5, 6 punktus yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.

Įstatymo 58 straipsnio 5 punktas nustato, kad nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti yra atleidžiamas užsienietis, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams dirbti užsienio valstybės įmonės filiale, kaip vadovas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienus metus dirbo toje įmonėje.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad užsieniečiui išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 p.).

Vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą (šiuo atveju darbą bendrovėje), bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje nustatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2016 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3121-662/2016).

Vienas iš Migracijos departamento sprendimo motyvų yra pareiškėjo neatvykimas į apklausą. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, ar pareiškėjas apie apklausą buvo tinkamai informuotas.

Ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjas turėjo galimybę suderinti apklausos laiką. Pareiškėjas teigia, kad skambino kvietime nurodytu numeriu, tačiau prisiskambinti į Migracijos departamentą jam nepavyko, be to, tuo metu neturėjo vizos, kad galėtų atvykti į Lietuvą.

Teismas šiuos pareiškėjo paaiškinimus atmeta kaip nepagrįstus. Pareiškėjas turėjo visas galimybes susisiekti su Migracijos departamentu. Pareiškėjas skunde nepagrindė savo teiginių dėl bandymų susisiekti su kvietime nurodytu Migracijos departamento tarnautoju.

Vertinant situaciją protingumo principu, konstatuotina, kad pareiškėjas galėjo susisiekti su atsakovu ir kitais būdais, pavyzdžiui, elektroniniu paštu, kuriuo gavo kvietimą, bendruoju institucijos elektroniniu paštu, bendruoju institucijos telefonu, atsakingo skyriaus telefonais ar elektroniniu paštu. Visa ši informacija yra pasiekiama Migracijos departamento svetainėje, kurioje yra vertimai į rusų ir anglų kalbas.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, kad egzistavo objektyvios kliūtys pareiškėjui atvykti į apklausą. Esant tokios aplinkybėms, atsakovas pagrįstai ginčijamame sprendime rėmėsi Aprašo 84 punktu, kurio 84.2 papunktis nustato, kad užsieniečio atsisakymas būti apklaustam asmeniškai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Dėl pareiškėjo motyvo, kad tuo metu jis neturėjo vizos, nėra reikšmingas, nes, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, minėtame papunktyje įtvirtinta, kad jeigu užsienietis yra užsienyje, Migracijos departamentas arba migracijos tarnyba per Migracijos departamentą paštu arba elektroniniu paštu išsiunčia konsulinei įstaigai prašymą atlikti apklausą ir parengtą apklausos lapą arba šių dokumentų skaitmenines kopijas. Taigi, apklausos atlikimo tvarka priklauso nuo pareiškėjo teisinės padėties Šengeno erdvėje. Vien tai, kad pareiškėjas neturi Lietuvos Respublikos išduotos vizos, nereiškia, kad apklausa Lietuvos Respublikoje negalima. Pareiškėjas gali atvykti į apklausą ir turėdamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą vizą.

Atsakovas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į įmonės „Mega Servis Tsentri“ filialo registracijos adresą. Pareiškėjas neneigia, kad tuo adresu gyvenamąją vietą deklaravo 74 užsieniečiai, o filialas šiuo adresu veiklos nevykdys ir pasirinktas siekiant „optimizuoti pirmines Mega Servis Tsentri filialo išlaidas“.

Teismas sutinka su atsakovu, kad taip pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kadangi jis nei teismui, nei atsakovui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad Lietuvos Respublikoje yra filialo veiklai pritaikytos patalpos. Taigi visuose dokumentuose, įskaitant ir filialo nuostatus, įrašant minėtą adresą, sudaromas įspūdis, kad minėtu adresu filialas ir plėtos veiklą, tačiau, kaip išaiškėjo iš skundo ir teismo posėdyje, nurodytu adresu veikla nebus vykdoma. Taigi, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas ne tik atsisakė pateikti paaiškinimus, tačiau ir pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Pareiškėjas teismui pateikė dokumentus, kurie nebuvo pateikti Migracijos departamentui kartu su prašymu.

Pareiškėjas teigia, kad pateikta Gruzijos mokesčių tarnybos pažyma apie 2013–2015 metais gautas pajamas patvirtina, kad „Mega Servis Tsentri“ realiai ir sėkmingai veikia, todėl šios įmonės filialo veikla taip pat yra reali. Teismas pateiktus rašytinius įrodymus vertina kritiškai. Gruzijos mokesčių tarnybos pažyma apie įmonės „Mega Servis Tsentri“ 2013–2015 metais gautas pajamas nepatvirtina, kad filialo įsteigimas Lietuvos Respublikoje yra nulemtas realaus siekio vykdyti ūkinę komercinę veiklą.

Pareiškėjas nurodo, kad, remiantis paskutinių trejų metų įmonės „Mega Servis Tsentri“ metinėmis pajamų mokesčio deklaracijomis, bendras pelnas yra 2 464 728 Eur, tačiau Gruzijos mokesčių tarnybos pažymoje nurodyta, kad apmokestinamasis pelnas dėl neįvardytų priežasčių 2013–2015 metais buvo 0.

Pareiškėjo paskyrimas įmonės „Mega Servis Tsentri“ filialo Lietuvos direktoriumi yra neterminuotas. Teisinis pagrindas pareiškėjui gauti leidimą laikinai gyventi yra Įstatymo 58 straipsnio 5 punktas, kuriame nustatyta, kad nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti yra atleidžiamas užsienietis, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams dirbti užsienio valstybės įmonės filiale, kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienus metus dirbo toje įmonėje.

Sistemiškai ir teleologiškai įvertinęs šią įstatymo nuostatą, teismas daro išvadą, kad asmuo, siekiantis gauti leidimą laikinai gyventi minėtu pagrindu, turi būti paskirtas / priimtas dirbti ne ilgiau kaip trejiems metams. Tai yra imperatyvi įstatymo nuostata, kuri rodo aiškų įstatymų leidėjo siekį suteikti leidimą laikinai gyventi asmenims, kurių specialios žinios yra laikinai (ne daugiau kaip trejus metus) reikalingos užsienio valstybės įmonės filialui veikti.

Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų tiek teismui, tiek ir Migracijos departamentui negalima daryti išvados apie pareiškėjo laikiną darbą (3 m.) filiale. Pareiškėjo darbo filiale pagrindas yra 2016 m. vasario 9 d. vienintelio partnerio sprendimas, kurio 2 punktu jis paskirtas filialo direktoriumi, nenustačius paskyrimo termino. Taigi, paskyrimas yra neterminuotas (b. l. 73), o įmonės „Mega Servis Tsentri“ 2016 m. vasario 17 d. patvirtinimo rašte atsakovui jau nurodoma, kad pareiškėjas atsiunčiamas ne ilgiau nei 3 metams dirbti filiale (b. l. 71). Taigi teismui pateikti du prieštaraujantys vienas kitam dokumentai dėl to paties dalyko.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad 2016 m. balandžio 12 d. Migracijos departamento sprendimas Nr. (15/4-1) 3IU-459 (00054) yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti pareiškėjo skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl skundas atmetamas.

Teismas pažymi, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

nusprendžia:

Z. K. (Z. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant prašymą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiIrena PaulauskienėMilda VainienėLiudmila Zaborovska