- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-20
- Bylos Nr.
- II-843-142/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pažeidėjas
- I. M.
- Nukentėjusysis
- P. D.
- Advokatai
- Vitalijus Vasilionokas
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. M., jo atstovui advokatui Vitalijui Vasilionokui, nukentėjusiajam P. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. M. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2010-03-17 nutarimo Nr. E716554 panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Alytaus apskr. VPK Varėnos r. PK VTS) patrulių būrio patrulis 2010-03-10 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 716554 I. M. dėl to, kad jis 2010-03-10 apie 13.45 val., Varėnoje, Dzūkų-Voronecko g., vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukdamas į kairę sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui ir susidūrė, buvo apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo. Nurodyta, kad tuo I. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 161 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. (b. l. 5).
Alytaus apskr. VPK Varėnos r. PK VTS kelių policijos grupės vyresn. specialisto 2010-03-17 nutarimu Nr. E 716554 I. M. už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 160 Lt bauda (b. l. 6).
I. M. padavė teismui skundą ir patikslintą skundą, kuriuose prašo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti, nes eismo įvykis kilo ne dėl jo, o dėl kito vairuotojo P. D. KET pažeidimų. Paaiškino, kad 2010-03-10 apie 13.45 val. jis sustojo pasiimti vaiko iš „Ryto“ vidurinės mokyklos, esančios Dzūkų gatvėje. Pasiėmęs vaiką lėtai važiavo Dzūkų gatve link Voronecko gatvės. Likus maždaug 15 metrų iki posūkio į Voronecko g., važiavo 1 pavara, neskubėdamas, apie 20 km/h greičiu, įjungęs kairio posūkio signalą. Įsitikinęs, kad nei iš priekio, nei iš galo atvažiuojančių automobilių nėra, pradėjo sukti į kairę. Įpusėjęs kairio posūkio manevrą, pajuto smūgį automobilio kairės pusės durų srityje. Iš karto spaudė stabdžių pedalą, tačiau po smūgio jo vairuojama transporto priemonė buvo nublokšta į šoną. Prieš sustodamas prie mokyklos, jis aplenkė stovintį automobilį „Mercedes Benz“, vairuotoja R. B. Tas automobilis buvo sustojęs 60 metrų atstumu iki įvykio vietos. Tai reiškia, kad automobilio „Audi“ vairuotojas P. D., prieš susidurdamas su jo automobiliu, aplenkė kelio dešinėje pusėje stovintį R. B. automobilį, tokiu būdu Dzūkų gatvėje jis lenkė transporto priemones du kartus. P. D., aplenkęs stovintį R. B. automobilį, lenkė jį pro kairę pusę ir ketino važiuoti tiesiai. To P. D. neneigia. Atkreipia dėmesį, kad už tos vietos, kur įvyko eismo įvykis, yra pėsčiųjų perėja. Todėl, jeigu automobilio „Audi“ vairuotojas būtų jį aplenkęs, tai būtų lenkęs pėsčiųjų perėjoje, o pagal KET 145.4 pėsčiųjų perėjose lenkti draudžiama. P. D., pradėdamas lenkimo manevrą neleistinoje vietoje, važiuodamas didesniu nei toje vietoje leistinas greičiu, neatkreipė dėmesio į tai, kad jis jau buvo pradėjęs sukimo į kairę manevrą ir kad iš karto už tos vietos, kur įvyko eismo įvykis, yra pėsčiųjų perėja. Faktą, kad jis buvo pradėjęs sukimo į kairę manevrą ir automobilis „Audi“ judėjo gan dideliu greičiu, patvirtina tai, kad automobilis „Audi“ priekine dalimi atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairės pusės vairuotojo durelių ir sparno sritį, jo automobilis po smūgio buvo nublokštas į šoną, tai patvirtina ir pateikiamos nuotraukos. Eismo įvykio vietoje, apie 30 metrų iki susidūrimo vietos, yra siaura ištisinė ženklinimo linija (Dzūkų g. kryptimi miesto centro link). Dėl to automobilio „Audi“ vairuotojas negalėjo pradėti lenkimo manevro, nes jam buvo draudžiama kirsti ištisinę liniją. Nurodo, kad automobilio „Audi“ vairuotojas buvo nedėmesingas, vairavo neatidžiai ir nerūpestingai, pažeidė KET 4, 5, 6, 8, 9, 28, 106 p., 122 p., 141.4 p., 142 p. reikalavimus, dėl šių pažeidimų ir kilo eismo įvykis.
Teisme I. M. ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė tenkinti. I. M. papildomai paaiškino, kad kelio ženklo, žyminčio sankryžą su šalutiniu keliu, nėra. Per veidrodėlį matė iš paskos važiuojantį automobilį, tačiau tas automobilis jo nelenkė tuo metu, kai jis įjungė kairio posūkio signalą, tas automobilis jokių manevro signalų nerodė. Jis posūkį pradėjo rodyti nuo pat mokyklos, nuo ten, kur paėmė vaiką, apie 60 metrų rodė kairio posūkio signalą. Atstovas advokatas paaiškino, kad visoje Dzūkų gatvėje negalima išvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą, nes ten visur yra ištisinė linija, išskyrus įvažiavimus į kiemus.
Nukentėjęs P. D. teisme paaiškino, kad važiavo Dzūkų gatve, pamatė šalikelėje stovintį automobilį „Mercedes“, įsitikinęs, kad nėra iš priekio atvažiuojančių automobilių, parodė posūkio signalą ir pradėjo lenkti stovintį automobilį „Mercedes“. Pradėjęs lenkimo manevrą pamatė, kad prie mokyklos prie kelkraščio stovėjo ir automobilis „VW Golf“, kuris pajudėjo nuo kelkraščio ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą dviem ratais. Tarp automobilių „Mercedes“ ir „VW Golf“ atstumas buvo nedidelis, staigiai reikėjo nuspręsti, ką daryti, ar staigiai stabdyti, ar lenkti. Nusprendė lenkti, manė, kad pavyko aplenkti, kai pajuto smūgį į dešinę pusę. Nesimatė, ar automobilis „VW Golf“ rodė posūkį, nes galiniai žibintai buvo labai purvini.
Skundas netenkinamas.
I. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Šioje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėtis yra materialinė, todėl atsakomybei dėl šio pažeidimo reikšmingas pažeidimo sudėties elementas yra priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių nustatymas. Vertinant KET pažeidimą, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika nulėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. ATP protokole, kuriame formuluojamas kaltinimas, nurodyta, kad eismo įvykis kilo dėl I. M. KET 9 ir 161 punktų reikalavimų nesilaikymo. KET 9 punkte nustatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos. Nurodoma, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 161 punktas yra skyriuje, reglamentuojančiame važiavimo per sankryžas taisykles. Nurodoma, kad sukdamas sankryžoje į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti ir lenkiančioms transporto priemonėms. Nors KET 9 p. nustatytos bendro pobūdžio eismo dalyvių pareigos, tačiau pažeidimą sukonkretina KET 161 p. esančių reikalavimų nesilaikymas, kuris gali sukelti atitinkamas pasekmes.
Faktinės bylos aplinkybės yra tokios, kad I. M. Dzūkų gatvėje, Varėnoje, buvo sustojęs prie mokyklos pasiimti vaiko, po to norėjo pasukti į kairę į Voronecko gatvę. Jam darant posūkio į kairę manevrą, į jo automobilio priekinę kairę pusę atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis „VW Golf“. I. M. kaltinamas tuo, kad sukdamas į kairę sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui. Šioje byloje nagrinėjama, ar I. M. pažeidė KET 161 p. reikalavimus ir jeigu pažeidė - ar šis pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą.
Kelio ženklinimas Dzūkų gatvėje ir sankryžoje su Voronecko gatve nedraudžia lenkimo manevro. Iš eismo dalyvių paaiškinimų, liudytojų A. N. ir A. B. parodymų teisme, taip pat eismo įvykio vietos schemos (b. l. 7), Dzūkų-Z. Voronecko gatvių sankryžos schemos (b. l. 28) ir nuotraukų (b. l. 21, 23, 35, 39, 42) matyti, kad Dzūkų gatvėje yra dvi eismo juostos po vieną kiekviena važiavimo kryptimi. Ištisinė ženklinimo linija yra tik prieš pat sankryžą su Voronecko gatve. Iki tos vietos yra brūkšninė linija, kurią pagal KET 3 priedo 1.5, 1.6 p. kirsti galima iš abiejų pusių. Kelio ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“ nėra. Tuo tarpu pagal KET 145.1 p. lenkti draudžiama šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“ arba „Pagrindinis kelias“ bei reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Pačioje sankryžoje horizontalaus ženklinimo nėra. I. M. atstovas nepagrįstai teigia, kad visoje Dzūkų gatvėje negalima išvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą, nes ten visur yra ištisinė linija, išskyrus įvažiavimus į kiemus. Taip nėra, nes tai paneigia eismo įvykio vietos schema (b. l. 7), Varėnos miesto Dzūkų–Z. Voronecko gatvių sankryžos schema (b. l. 28), policijos pateiktos įvykio vietos nuotraukos (b. l. 21, 23). Nuotraukose matyti, kad toli iki įvykio vietos, Dzūkų g. pradžioje, yra trumpa ištisinė linija. Po to eina brūkšninė linija, kuri leidžia ją kirsti, o prieš pat sankryžą, kurioje įvyko eismo įvykis, vėl yra trumpa ištisinė linija. Taigi iš esmės beveik visoje Dzūkų g. atkarpoje iki susidūrimo vietos, leidžiama išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą ir lenkti. Atstovo aiškinimas iš viso yra nelogiškas, nes, jeigu kelio ženklinimas būtų toks, kaip jis aiškina, tai tokiu atveju P. D. negalėtų apvažiuoti stovinčio automobilio „Mercedes“ ir turėtų atsistoti už jo ir laukti, kol šis automobilis nuvažiuos.
Remiantis P. D. paaiškinimais, jis, važiuodamas Dzūkų gatve, pamatė kelkraštyje dešinėje pusėje prie mokyklos stovintį automobilį „Mercedes“. Liudytoja R. B. patvirtino, kad buvo sustojusi prie mokyklos, nes laukė dukters. Ši liudytoja parodė, kad buvo sustojusi prieš keliuką į mokyklą, po to, kai pamatė ateinančią dukrą ir jau po to, kai susidūrė du automobiliai, pavažiavo už keliuko. Administracinėn atsakomybėn patrauktas I. M. taip pat paaiškino, kad prieš sustodamas prie mokyklos, jis aplenkė kelkraštyje stovėjusį automobilį „Mercedes“. Tai reiškia, kad I. M. buvo sustojęs už keliuko į mokyklą. Apie tokias aplinkybes I. M., P. D. ir liudytoja R. B. vienodai parodė ir eismo įvykio schemoje (b. l. 7). Tokioje situacijoje P. D., pradėdamas lenkti kelkraštyje prie mokyklos stovėjusį automobilį „Mercedes“, negalėjo matyti prie kelkraščio stovėjusio ir pradėjusio važiuoti automobilio „VW Golf“. I. M. teisme paaiškino, kad per veidrodėlį matė iš galo atvažiuojantį automobilį. Tai reiškia, kad tuo momentu, kai I. M. pradėjo važiuoti ir ruošėsi manevrui į kairę, P. D. jau lenkė kelkraštyje stovėjusį automobilį „Mercedes“. Todėl I. M. teiginiai, kad iš paskos važiavęs automobilis nerodė jokių manevravimo ženklų, yra nepagrįsti. Dzūkų g. plotis yra 7,8 metrai (Dzūkų-Z. Voronecko gatvių sankryžos schema, b. l. 28), tai reiškia, kad vienos eismo juostos plotis yra 3,9 metrai ir du automobiliai lygiagrečiai vienoje juostoje tilpti negali, todėl lenkiant automobilį išvažiuojama į priešpriešinio eismo juostą. Jeigu P. D. nebūtų lenkęs automobilio „Mercedes“, I. M. nebūtų galėjęs per galinio vaizdo veidrodėlį matyti atvažiuojančio automobilio, nes vaizdą jam būtų užstojęs stovintis automobilis „Mercedes“. Taip pat matyti, kad atstumas nuo tos vietos, kurioje buvo sustojęs I. M., iki sankryžos su Voronecko gatve, yra labai nedidelis (b. l. 7, 21). Tai reiškia, kad I. M. iš sustojimo vietos turėjo iš karto važiuoti prie eismo juostas skiriančios ženklinimo linijos ir sukti į kairę. I. M. teisme parodė, kad kairio posūkio signalą rodė nuo pat sustojimo vietos. Atstumas tarp automobilių „Mercedes“ ir „VW Golf“ buvo nedidelis, kaip ir atstumas nuo automobilio „VW Golf“ sustojimo vietos iki sankryžos (b. l. 7, 21), automobilis „VW Golf“ buvo ką tik pajudėjęs iš stovėjimo vietos, todėl automobilio „Audi“ vairuotojui buvo sunku suprasti tikruosius automobilio „VW Golf“ ketinimus – ar kairio posūkio signalas rodomas, nes važiuojama iš stovėjimo vietos, apvažiuojama galima kliūtis (duobė), ar sukant sankryžoje į kairę. Tai galėjo klaidinti automobilio „Audi“ vairuotoją ir nulemti jo sprendimą aplenkti ir automobilį „VW Golf“, nes sprendimą priimti reikėjo nedelsiant.
Automobilių sugadinimų pobūdis ir vieta (administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymai, b. l. 7 antra pusė) taip pat rodo, kad automobilis „Audi“ jau buvo lenkime, kai automobilis „VW Golf“ pradėjo sukti į kairę. Jeigu I. M. būtų jau įpusėjęs sukimo į kairę manevrą (kaip kad jis teigia), tai nuo kontakto apgadinimai būtų atsiradę daugiau automobilio vidurinėje dalyje. Tuo tarpu automobilio „VW Golf“ apgadinimai padaryti priekinėje kairės pusės dalyje (priekinės durys, priekinis sparnas, priekinis bamperis, rato dangtis, b. l. 7 antra pusė, nuotraukos, b. l. 40). Jeigu automobilis „Audi“ būtų pradėjęs lenkti, kai automobilis „VW Golf“ jau suko į kairę, „Audi“ apgadinimai būtų daugiau priekinėje vidurinėje dalyje, šiuo gi atveju automobiliui „Audi“ apgadinta dešinė priekinė pusė (b. l. 7 antra pusė, b. l. 37). Tai rodo, kad automobiliai buvo beveik susilyginę, kai automobilis „VW Golf“ suko į kairę.
Liudytoja R. B. nematė, nei kaip ją lenkė automobilis „Audi“, nei susidūrimo. Liudytojas V. M., administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sūnus, parodė, kad nematė iš paskos atvažiuojančio automobilio. Kai tėtis darė posūkį, į juos atsitrenkė automobilis. Smūgis buvo netikėtas. Pats I. M., duodamas paaiškinimus dėl to, ar matė atvažiuojantį iš paskos automobilį, nebuvo nuoseklus. Rašytiniame paaiškinime I. M. nurodė, kad pažiūrėjo pro šoninį veidrodį atgal ir suprato, kad nėra kliūčių manevrui (b. l. 8). Patikslintame skunde jis nurodė, kad iš galo atvažiuojančių automobilių nebuvo (b. l. 31). Teisme aiškino, kad matė iš paskos atvažiuojantį automobilį, kuris nerodė jokių manevro signalų. Liudytojai policijos pareigūnai A. N. ir A. B. į eismo įvykio vietą atvažiavo jau po eismo įvykio. Teisme liudytojai parodė, ką rado atvykę į eismo įvykio vietą, ką pareigūnams dėl eismo įvykio pasakojo eismo dalyviai ir apie situaciją Dzūkų gatvėje. Prieštaravimų tarp liudytojų policijos pareigūnų ir eismo įvykio dalyvių paaiškinimų nėra. Liudytojas A. N. parodė, kad automobilio „Audi“ vairuotojas jau lenkė, kai automobilis „VW Golf“ pradėjo sukti į kairę, nes automobiliai kontaktavo priekinėmis šoninėmis dalimis, todėl surašė protokolą I. M. Tai, kad liudytojas A. N. ir P. D. prieš kelis metus trumpą laiką dirbo tame pačiame policijos komisariate, nėra pagrindas abejoti liudytojo parodymais, be to liudytojo parodymus patvirtina kiti surinkti įrodymai. I. M. neginčija Eismo įvykio vietos schemos teisingumo, taip pat neginčija schemos kitoje pusėje esančio automobilių sugadinimų aprašymo. Sugadinimų pobūdį patvirtina ir I. M. pateiktos nuotraukos (b. l. 34-44).
Ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad I. M., pradėdamas važiuoti iš stovėjimo vietos ir iš karto keisdamas važiavimo kryptį (sankryžoje darydamas posūkį į kairę), neįsitikino tokio savo manevro saugumu ir nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui.
I. M. argumentai dėl P. D. padarytų KET pažeidimų atsakomybės už jo paties padarytą KET pažeidimą nepašalina. Bet kuriuo atveju I. Matulevičius, pajudėjęs iš stovėjimo vietos ir iš karto pradėdamas posūkio manevrą, privalėjo įsitikinti, ar tokiam manevrui nėra kliūčių. Galimus P. D. pažeidimus (greičio didinimą, lenkimą per ištisinę ženklinimo liniją, pėsčiųjų perėjoje) nulėmė paties I. M. veiksmai. Be to, šias aplinkybes I. M. nurodo tik kaip hipotetines, t. y., kad, jeigu P. D. jį aplenktų, tai jis turėtų pažeisti ištisinę ženklinimo liniją, lenktų ir pėsčiųjų perėjoje. Negalima laikyti KET pažeidimu kažkokių galimų veiksmų.
Byloje nagrinėjama, kurio vairuotojo veiksmai buvo tiesioginė ir pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Nustatyta, kad eismo įvykis kilo dėl I. Matulevičiaus KET 9 ir 161 p. reikalavimų pažeidimo. Dėl to pagrįstai I. M. veiksmai įvertinti KET 161 p. reikalavimų pažeidimu, nulėmusiu eismo įvykio kilimą. Daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
I. M. atstovas teigia, kad policijos pareigūnai neteisingai įformino pažeidimą, nes tik vienas policijos pareigūnas A. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, Eismo įvykio vietos schemą, taip pat surašė Tarnybinį pranešimą (b. l. 11). Visų pirma su schema sutiko abu vairuotojai. Antra, tokio reikalavimo, kad visus nurodytus dokumentus surašytų skirtingi pareigūnai, teisės aktuose nėra. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 12 24 įsakymu Nr. 660 patvirtintoje Policijos patrulių veiklos instrukcijoje (su vėlesniais pakeitimais) nėra tokio reikalavimo, kad atskirus dokumentus pildytų skirtingi pareigūnai (83 – 93 punktai). Tokių reikalavimų nėra ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 07 25 įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintoje „Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijoje (2007 06 04 įsakymo Nr. 5-V-375 redakcija, Instrukcijos 4, 28, 29, 31, 32). Šiuose teisės aktuose yra tik reikalavimas, kad tokiu atveju kaip šis, būtų surašomas protokolas, sudaroma eismo įvykio vietos schema, kurioje turi būti aprašyti automobilių apgadinimai, surašomas tarnybinis pranešimas. Šie reikalavimai nebuvo pažeisti, visi būtini dokumentai yra užpildyti tinkamai.
Protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai (ATPK 225 str., 259¹ str. 2 d.). Nuobauda parinkta sankcijos ribose, laikantis ATPK 30, 30² str., reikalavimų, tinkamai individualizuota (pateikta pažymą apie asmens baustumą b. l. 18-20, rodo, kad I. M. turi galiojančią administracinę nuobaudą). Naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str., 129 str.,
nutaria:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos grupės vyresn. specialisto 2010-03-17 priimtą nutarimą Nr. E716554, kuriuo I. M.už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą skirta 160 Lt bauda, palikti nepakeistą ir I. M. skundo nepatenkinti.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.