- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- A2.6.-4588-270/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Pažeidėjas
- M. S.
- Nukentėjusysis
- V. Ž.
- Advokatai
- Algis Kojala
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, sekretoriaujant Rūtai Purickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. S., jos atstovui advokatui Algiui Kojalai, nukentėjusiajam V. Ž., išnagrinėjęs M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. dėl to, kad ji 2016-01-24 apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodama automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi ir važiuodama atbula neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „BMW 330 Cd“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 114, 222 punktų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiama M. S. apklausta teisme kaltę pripažino, patvirtino, jog ji 2016-01-24 apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), norėdama pasistatyti automobilį stovėjimo aikšelėje. Tuo metu oro sąlygos buvo blogos buvo šlabdriba, tamsus paros laikas, gatvės apšvietimo nebuvo, matomumą apsunkino ant stiklų krentantis sniegas su lietumi. Jai manevruojant priekyje ir gale stovėjo automobiliai. Kelis kartus lėtai judėdama bandė pasistatyti automobilį. Pajuto, jog automobilis atsirėmė į gale stovintį automobilį „BMW“ ir išgirdo suveikusią signalizaciją. Manydama, jog ji galėjo atsiremti į stovintį automobilį, išlipo iš savo automobilio apžiūrėti galimus savo ir kito automobilio apgadinius. Kadangi buvo blogos oro sąlygos ir tamsu, ji, neradusi ir nepastebėjusi jokių sugadinimų, nieko neįtardama ir manydama, kad žalos niekam nepadarė, nuvažiavo parkuotis į kitą vietą, už kelių namų, prie (duomenys neskelbtini) namo. Tikslo šalintis iš įvykio vietos neturėjo, jos automobilis draustas, todėl pagrindo išvengti atsakomybės ir materialinių nuostolių taip pat neturėjo.
Iš esmės analogiškas aplinkybes M. S. nurodė savo paaiškinime tyrimo metu bei teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 14, 24-26).
Teisme apklaustas nukentėjusiuoju V. Ž. paaiškino, kad vakare būdamas namuose išgirdo savo automobilio „BMW 330 Cd“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) signalizaciją (peidžerio signalą), kad kažkas atsitrenkė į automobilį. Nubėgo patikrinti automobilio. Kadangi tuo metu buvo labai tamsu, esant blogoms oro sąlygoms jis, apžiūrėdamas savo automobilį, pasišviečiant telefonu, akivaizdžių pažeidimų nematė. Vėliau apžiūrėjęs savo automobilį pamatė aptrupėjusius dažus ir rado mėlynos spalvos dažų likučius ant priekinio bamperio. Yra gavęs kaltininkės draudimo pranešimą, kad išmoka paskaičiuota, tačiau jos neatsiėmė dėl šio proceso. Šio įvykio metu padaryti pažeidimai turėjo įtakos kosmetinei automobilio išvaizdai, nes sulankstytas priekinis automobilio valstybinis numeris. Ant bamperio iki šio įvykio buvo dar kitas įbrėžimas, tačiau žemiau. Kuomet jis apžiūrinėjo savo automobilį pamatė iš priešais esančio namo lango mojuojantį vyrą, kuris atėjęs prie jo pasakė, kad viską matė, atstumu apie 20 metrų. Taip pat paaiškino įvykio vieta apšviesta tiek, kad galima atskirti tik savo automobilį nuo kito, tačiau įbrėžimų liudytojas negalėjo matyti, jis girdėjo kontakto garsą. Nors jo automobiliui padarytas pažeidimas yra nedidelis, tačiau jis kvietė policiją vadovaudamasis teisingumo principu. Automobilis buvo rastas aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) g. esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini).
Teisme apklaustas liudytoju M. L. parodė, kad 2016-01-24 būdamas (duomenys neskelbtini), pas draugą svečiuose, kuris gyvena antrame aukšte, išgirdęs smūgio garsą ir priėjęs prie lango, (iki įvykio vietos atstumu apie 25-30 metrų), pamatė veikiančią automobilio „BMW“ signalizaciją ir automobilį „Peugeot“. Nusisukęs pakalbėti su draugu, pamatė nuvažiuojantį automobilį „Peugeot“. Kas buvo automobilio salone jis nematė, nes buvo tamsus paros metas, įvykio vieta nebuvo apšviesta, todėl nurodė, jog matė tik jauną vaikiną, nes matė vyro siluetą. Kadangi veikė signalizacija, jis išėjo į kiemą pasižiūrėti, tuo metu išėjo automobilio „BMW“ savininkas, kuriam jis papasakojo matytas įvykio aplinkybes. Su V. Ž. jis nėra pažįstamas, jį matė pirmą kartą. Vizualiai apžiūrėjus automobilį buvo matomi neženklūs įbrėžimai, įlenkimų jis nematė.
Liudytojas M. L. tyrimo metu policijos pareigūnams nurodė, jog automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo jis atpažinti negalėtų, kadangi lauke buvo tamsu, prastas oras, lijo (b.l. 10). M. L. paaiškinime tyrimo metu nurodė, jog pasišalinus automobiliui „Peugeot“ iš įvykio vietos, jis kartu su „BMW“ automobilio savininku, pasišalinusį automobilį pastebėjo stovintį aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) g. esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9).
Teisme apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas, R. P. nurodė nepamenantis eismo įvykio aplinkybių, patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, iš kurių seka, kad 2016-01-25 apie 15.55 val., pareigūnams atvykus į įvykio vietą į juos kreipęsi V. Ž. paaiškino, kad 2016-01-24 apie 17.00 val. namo esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme automobilis „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas atbulas, atsitrenkė į jo stovintį automobilį „BMW 330 Cd“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, įvykį matė liudininkas L. L., kuris telefonu pareigūnams nurodė, jog automobilį „Peugeot 406“ jis rado stovintį už kelių šimtų metrų nuo eismo įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat liudytojas nurodė, jog automobilį vairavo vyras, kuris apžiūrėjęs abu automobilius išvažiavo. Pareigūnams apžiūrėjus kiemus, automobilis „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo surastas liudytojo nurodytoje vietoje (b.l. 3). Pagarsinus tarnybinį pranešimą liudytojas papildomai paaiškino, jog tuo metu buvo šalta, snigo, buvo apsiniaukę, automobilio „BMW 330 Cd“ apgadinimus parodė savininkas, tai buvo švieži apgadinimai, nes ant apgadinimų nebuvo purvo, o visas automobilis buvo purvinas, tai, pasak liudytojo, pirmas apgadinimų požymis.
M. S. kaltė padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2); pažeidėjos paaiškinimais teisme bei tyrimo metu (b.l. 14); policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu (b.l.3); eismo įvykio vietos schema ir papildomais domenimis apie eismo įvykį, fotolentele bei abiejų transporto priemonių techninės apžiūros aktais, kuriais užfiksuota, jog eismo įvykio metu automobiliui „BMW 330 Cd“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis valstybinio numerio ženklas; automobiliui „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – apgadintas galinis bamperis, sugretinus abu automobilius nustatyta, kad apgadinimai ant automobilio „BMW 330 Cd“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado kontakto su automobiliu „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu (b.l. 5-7, 16-17), nukentėjusiojo V. Ž. bei liudytojo M. L. paaiškinimais teisme bei tyrimo metu (b.l. 8,9); kitais byloje esančiais duomenimis, kurie patvirtina, kad M. S. 2016-01-24 apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodama automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi ir važiuodama atbula neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „BMW 330 Cd“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, pažeisdama KET 9, 101,114 punktų reikalavimus. Būtent šie M. S. padaryti pažeidimai ir nulėmė nukentėjusiajam priklausančios transporto priemonės apgadinimą. Pati M. S. šio pažeidimo neginčijo.
Byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra, kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, suprasdamas tokio elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, bei nori taip elgtis (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013, ir t. t.). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Iš byloje esančių įrodymų bei teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų M. S. paaiškinimų matyti, jog automobiliui „BMW 330 Cd“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas sugadinimas (priekinio bamperio ir priekinio valstybinio numerio ženklo apgadinimai, kurie pateiktose fotonuotraukose beveik neįžiūrimi) nėra žymūs, eismo įvykis savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjos nustatymo, nes netrukus automobilis buvo surastas vos už kelių šimtų metrų atstumu nuo įvykio vietos. Pati M. S. nuo pat tyrimo pradžios teigė, jog policijai nepranešė apie eismo įvykį, nes, apžiūrėjusi nukentėjusiojo automobilį, nematydama akivaizdžių sugadinimų (ką patvirtina fotonuotraukos, nukentėjusiojo bei eismo įvykio liudytojo paaiškinimai, jog žymių sugadinimų (įlenkimų) dėl prastų oro sąlygų, tamsaus paros meto ir neapšviestos teritorijos nebuvo galima pakankamai gerai įžiūrėti) manė, kad nukentėjusiajam priklausančio automobilio ji neapgadino. Nukentėjusiojo V. Ž. bei liudytojo M. L. paaiškinimai tiek tyrimo,tiek teisminio nagrinėjimo metu nepaneigė aplinkybės, jog sugadinimas buvo ypač mažareikšmis, dėl ko darytina išvada, jog M. S. tokio nežymaus sugadinimo galėjo nepastebėti. Nukentėjusiojo V. Ž., liudytojo M. L. paaiškinimai, policijos pareigūno nurodytos aplinkybes tarnybiniame pranešime bei teisme nepaneigė ir M. S. teiginių, jog ši neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos ar vengti atsakomybės už padarytus veiksmus.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, bei į aplinkybę, jog apie eismo įvykį policijai buvo pranešta 2016-01-24 tik apie 22.50 val. (t.y. nuo įvykio praėjus beveik 5 valandoms, nes ir pats nukentėjusysis nežymius sugadinimus pamatė vėliau), teismas turi pakankamai pagrindo manyti, jog įvykio metu, atsižvelgiant į kontakto pobūdį bei padarytą sugadinimą, M. S. galėjo nepamatyti automobilio ypač nežymaus sugadinimo ir išvažiuoti iš eismo įvykio vietos, objektyviai nežinant ir nesuprantant apie įvykusį eismo įvykį. Aplinkybė, jog M. S., pajutusi automobilių susilietimą, išlipo apžiūrėti galimų sugadinimų tik patvirtina, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino netyčia, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo ir negalėjimo objektyviai vertinti visų įvykio aplinkybių suvokdama, kad eismo įvykio nėra, dėl ko tęsė važiavimą. Įvertinus šias aplinkybes teismas turi pakankamai pagrindo manyti, jog įvykio metu M. S. veiksmuose tyčios pasišalinti nebuvo, įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių jos kaltę tyčia pasišalinus iš įvykio vietos, byloje nėra, jos teiginiai nepaneigti, todėl byla dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina M. S. veiksmuose nenustačius minėto pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Skiriant nuobaudą už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., atsižvelgtina į padaryto pažeidimo pobūdį, į padarytą žalą. M. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę lengvina tai, jog pažeidimą dėl turto sugadinimo ji pripažino ir gailisi. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, bei į tai, jog M. S. ankščiau administracine tvarka nebuvo bausta, teismas mano, jog nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant jai už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą minimalaus dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str., 286-287 str., teismas,-
nutaria:
M. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų dydžio baudą.
Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.
M. S. bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą (ATPK 302²-302⁴ str.).