- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- A20.-676-540/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00711-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus atstovei Ingai Ancelytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo Kongo Respublikos piliečio J. C. M. N. skundą dėl VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. MD-545 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo pakeisti VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. MD-545 dalį, paliekant pareiškėjui Kongo Respublikos piliečiui J. C. M. N. apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su sprendimo dalimi, kad jam nustatyta teisė judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Jo manymu, nėra pagrindų riboti judėjimo galimybės. Nors į Lietuvą atvyko galimai neteisėtu būdu, tačiau jis nėra įstatymų pažeidėjas.
Atsiliepimas
VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nors VSAT Migracijos skyrius 2022 m. balandžio 19 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą apgyvendinti užsienietį, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau susipažinus su skunde išdėstytais argumentais, bet atsižvelgdamas į laikotarpį, per kurį užsieniečiui buvo ribojama teisė judėti Lietuvos Respublikoje, neprieštarautų, jei 2022 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. MD-545 būtų pakeistas, paliekant pareiškėjui apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir nurodė, kad jis yra vedęs, turi žmoną, kuri turi sveikatos problemų, prieš mėnesį jiems gimė kūdikis, todėl nori laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus atstovė su skundu sutiko, nurodė, jog neprieštarauja, kad pareiškėjui teismas pakeistų sprendimą ir paliktų jį galioti be judėjimo ribojimų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 21S37568, kuriuo nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiant į ją atvykti. Sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo pavesta vykdyti VSAT. Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1780-624/2022 pareiškėjo skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė. Taigi, Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. 21S37568 įsiteisėjo. Pareiškėjas prarado prieglobsčio prašytojo statusą, tapo neteisėtu migrantu, jis neturi teisinio pagrindo likti Lietuvos Respublikoje ir turi būti vykdomas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius 2022 m. balandžio 19 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Įstatymo redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 7 dalimi, priėmė skundžiamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją J. C. M. N. Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 (šešiems) mėnesiams iki 2022 m. spalio 19 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsieniečius apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2skyriaus nuostatos.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad sprendimo dalis apgyvendinti užsienietį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos aplinkybės, t. y. užsienietis nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, taikomas apgyvendinimas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl, net ir užsieniečiui nesant sulaikytam, tačiau apgyvendintam pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2405-781/2022).
Nustačius, kad užsieniečiui šiuo metu taikoma priemonė iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai įvykdyti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo. Šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje pripažįstama, jog sprendžiant klausimus dėl asmenų apgyvendinimo sąlygų, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, to tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį.
Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų apie užsieniečio šiuo metu keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Nors užsienietis asmens tapatybės dokumentų nepateikė, tačiau nurodė savo anketinius duomenis, gimimo datą, kilmės valstybę, kurių tikrinimas ir jų tikrumo nustatymas yra kompetentingų valstybės institucijų pareiga. Pareiškėjo nurodytais anketiniais duomenimis rėmėsi tiek Migracijos departamentas, tiek ir VSAT priimdami atitinkamus sprendimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų nebendradarbiavęs siekiant nustatyti jo tapatybę ar būtų piktybiškai nebendradarbiavęs su valstybės pareigūnais. Byloje taip pat nenustatyta, kad būtų pradėti konkretūs veiksmai dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę. Sutiktina, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi šeimyninių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, visgi užsienietis Lietuvos Respublikoje sulaikytas 2021 m. liepos 4 d., t. y. Lietuvoje laikomas daugiau kaip vienuolika mėnesių ir per šį laikotarpį užsienietis laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padaręs jokių pažeidimų. Pažymėtina, kad pareiškėjas priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, kadangi turi nepilnametį vaiką, todėl apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje taikymas užsieniečio atžvilgiu, įvertinus jau ir taip ilgai taikomų ribojimų laikotarpį, negalėtų būti pripažintas proporcinga ir tikslinga priemone siekiamiems tikslams – įvykdyti užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį procedūrą – pasiekti. Tuo labiau, kad, kaip jau minėta, jokių duomenų, jog pareiškėjas keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra.
Darytina išvada, kad užsieniečio J. C. M. N. laikinas apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti, nėra nagrinėjamu atveju būtina priemonė, skirta užtikrinti, jog būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – įvykdyti užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį procedūrą. Kadangi kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad užsienietis gali pabėgti ar pasislėpti, VSAT sprendime nenurodė, o, teismo vertinimu, atitinkamų duomenų nėra ir byloje, todėl spręstina, jog nagrinėjamu atveju užsieniečiui taikomas apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais paskirtas nepagrįstai, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Kongo Respublikos piliečio J. C. M. N. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. MD-545 dalį dėl Kongo Respublikos piliečiui J. C. M. N. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo ir Kongo Respublikos piliečiui J. C. M. N. palikti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.