Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, R. V. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie rašytinį procesą bei teismo posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgys tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Iš pareiškimu nurodytų aplinkybių ir gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai S. V. ir B. (B.) V.. Iš gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad B. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai F. Š. ir A. G.. Iš santuokos liudijimo matyti, kad B. Š. (po santuokos sudarymo – V.) ir S. V., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimų matyti, kad pareiškėjo tėvai - motina B. V. mirė, (duomenys neskelbtini), tėvas S. V., - (duomenys neskelbtini). Iš gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad F. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai F. Š. ir A. G., t. y. F. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo S. V. motinos B. V. brolis, pareiškėjo dėdė, o pareiškėjas yra F. Š. sūnėnas. Iš mirties liudijimo matyti, F. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 str. 1 d. 5 p., pareiškėjas pagal įstatymą yra penktos eilės įpėdinis palikimui likusiam po F. Š. mirties.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad F. Š. mirties dieną aukštesnės eilės įpėdinių nebuvo, jis nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. Byloje suinteresuotu asmeniu įtrauktas pareiškėjo brolis R. V., neprieštaravo pareiškimo tenkinimui, su juo sutiko. (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro notarės G. B. liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus F. Š. į (duomenys neskelbtini) rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruotų F. Š. palikimo priėmimo faktų. Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso F. Š.. Iš (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro notarė Paveldėjimo teisė liudijimo pagal įstatymą matyti, kad turto palikėjos B. V. turtą paveldėjo sūnus S. V..

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas S. V. įrodinėdamas, savo dėdės F. Š. palikimo priėmimą faktą, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, nurodė, kad po motinos B. V. mirties paveldėjo ir jos du žemės ūkio paskirties žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ha ir (duomenys neskelbtini) ha, esančius (duomenys neskelbtini), greta dėdei F. Š. priklausančio (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo. Jis po motinos mirties rūpinosi dėde F. Š., dirbo paveldėtą ir F. Š. priklausiusią žemę, F. Š. mirus, rūpinosi jo laidotuvėmis, jam liko visi F. Š. asmeniniai daiktai, dokumentai, o jam priklausiusį (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą dirbo visą laiką kaip ir anksčiau, tokiu būdu priėmė mirusiojo palikimą pradėdamas visą paveldimą turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti, kaip savo. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepateikė.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo, kaip savo ir laiko save turto savininku. Šioje byloje įrodyta, kad pareiškėjas S. V., po savo dėdės F. Š. mirties, dėdei priklausiusį turtą, daiktines teises į dėdės turtą, priėmė ir naudojosi. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad pareiškėjas po savo dėdės mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus šioje byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas, todėl pareiškimas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių laikotarpyje priėmė palikimą, likusį po F. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.