Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-884-725/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-01
Bylos Nr.
1-884-725/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32240-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Nukentėjusysis
M. V.
Kaltinamasis
T. T.
Advokatai
Žydrūnas Ambrizas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-884-725/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32240-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 1 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Aurijai Morkūnaitei,dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei,nukentėjusiajam M. V., jo atstovui advokatui Žydrūnui Ambrizui,kaltinamajam T. T.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1977 m. rugpjūčio 3 d., Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ meistru, deklaravęs gyvenamąją vietą Norvegijoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2000 m. gegužės 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201¹ straipsnį, 225 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo;

- 2002 m. kovo 1 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 212¹ straipsnį, 225 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo;

- 2004 m. rugpjūčio 3 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 286 straipsnį, 290 straipsnį, paskirta bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

- 2004 m. gruodžio 22 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo;

- 2005 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmė subendrinta su 2004 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo;

- 2012 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. 2017 m. spalio 31 d. paleistas iš pataisos namų, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. T. 2019 m. liepos 28 d. apie 23.00 val. prie kavinės ,, (duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas su nenustatytu asmeniu, bendrais veiksmais, tyčia, ne mažiau kaip du kartus, kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. V. į veido sritį, tuo padarydamas odos nubrozdinimą kairiame paakyje ir apatinėje lūpoje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad galėjo būti, kaip nurodyta kaltinime – 2019 m. liepos 28 d. apie 23.00 val., būdamas kavinėje ,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje Kulautuvoje, įsižeidė dėl nukentėjusiojo pasakytų žodžių, kad kodėl jis perka ledus, jei kavinė uždaryta. Vėliau už minėtos kavinės keliuko jis laukė, kada ateis nukentėjusysis. T. T. nurodė, jog buvo blaivus, tačiau buvo labai susijaudinęs ir, priėjęs prie nukentėjusiojo, pasitikslino jo tapatybę ir sudavė su ranka jam į veidą. Kaltinamasis paaiškino, kad jis buvo kartu su draugu, kuris taip pat sudavė nukentėjusiajam. Dėl civilinio ieškinio nurodė, kad kalbėjo su nukentėjusiuoju, nepavyko susitarti, paaiškino, kad nurodytos žalos neatlygino, nes ji labai didelė, atlygins tokią pinigų sumą, kokią paskirs teismas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. T. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis M. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. liepos 28 d. apie 13.00 val. jis atėjo į poilsiavietę, esančią (duomenys neskelbtini), paplaukioti su plaukimo lenta. Būdamas poilsiavietėje, jis buvo ir ten esančioje kavinėje, kur vartojo alų. Kavinė dirbo iki 22.00 val. Lauke buvo staliukai su kėdėmis, kur jis ir toliau leido laiką, kavinės darbuotojai tvarkėsi. Apie 23.00 val. jis atsisveikino su kavinės darbuotojais ir nuėjo iki savo automobilio, kuris buvo prie prieplaukos esančioje aikštelėje. Išgirdo, kad kažkas jo paklausė, ar jis Martynas. Nukentėjusiajam patvirtinus, prie jo staigiai priėjo du vyrai, vienas iš kurių – T. T.. Vienas iš vyrų pasakė „linkėjimai“ ir T. T. kumščiu trenkė jam vieną kartą į veidą, į burnos sritį. Kitas vyras vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam į kairį skruostą, netoli akies. M. V. apsisuko, norėjo bėgti link kavinės. Abu vyrai sugriebė jį už marškinėlių, bandė jį laikyti. M. V. pavyko ištrūkti ir, pradėjęs bėgti, pajautė ne mažiau kaip du smūgius į pakaušio sritį. Kuris iš vyrų jam sudavė, nematė. Nubėgęs iki laiptų, vedančių į kavinę, atsisukęs pamatė, kad vyrų nėra, jie jo nesivijo. Atbėgęs į kavinę, nukentėjusysis pasakė, kas atsitiko, paskambino draugui advokatui Žydrūnui Ambrizui, paprašė jo kuo greičiau atvažiuoti. Pastarasis iškvietė policijos pareigūnus. Tarp darbuotojų kartu buvo ir kavinės vadovas D. R., kurio jis paprašė, kad jis peržiūrėtų vaizdo įrašus. Nukentėjusiajam skaudėjo ištinusią lūpą, ji kraujavo, todėl jį nuvežė į Kauno klinikų priėmimo skyrių, jam siuvo lūpą (1 t., b. l. 37–39, 53–55, 85–86).

Liudytojas D. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba kavinės, esančios Kauno r., Kulautuva, Pamario g. 18, vadovu. Vakare prie jų kavinės įvyko incidentas, kuriame dalyvavo dažnai besilankantis klientas M. V.. Liudytojas muštynių nematė. Viskas įvyko ne kavinės teritorijoje, o už kavinės ribų. Po muštynių M. V., grįžęs į kavinę, pasakė, kad įvyko muštynės ir jis yra sužalotas. Nubėgus į įvykio vietą, liudytojas nieko nerado, tada M. V. iškvietė policiją. Prieš įvykį į kavinę buvo užėję du vyrai, kuriems padavėjos nieko nepardavė, kadangi buvo pasibaigęs darbo laikas (1 t., b. l. 98–100).

Įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 41–45).

Specialisto išvadoje Nr. G2280/2019(02) konstatuota, kad M. V. padaryta odos nubrozdinimai kairiame paakyje ir apatinėje lūpoje, muštinė žaizda apatinėje lūpoje. M. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, išvardinti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kumštis. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais, galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku ir būdu. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, o labiau būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui, t. y. tiesioginio smūgio sudavimui (1 t., b. l. 63).

2019 m. liepos 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. V. pateikė kompaktinį diską su vaizdu įrašu (1 t., b. l. 64–65).

2019 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas M. V. pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kad 2019 m. liepos 28 d. 23:25:07 val. matomi kairėje pusėje stovintys trys automobiliai. 23:26:46 val. iš praėjimo su turėklais išeina aukštas vyras, apsirengęs šviesiais marškinėliais, su šviesiais šortais, kuris eina pro ,,BMW“ automobilį, pereina per keliuką, sustoja. 23:26:03 val. pro tą patį išėjimą išeina du vyrai. Pirmas vyras kiek žemesnis, šviesiais marškinėliais, šortais, antras vyras kiek aukštesnis, su marškiniais, ilgomis kelnėmis. Abu vyrai nueina dešiniau pro ,,BMW“ automobilį, pirmas vyras eina link pirmiau išėjusio vyro, o antras vyras – kiek atsilieka, nueina kairiau. Abu vyrai sustoja ant keliuko. 23:26:40 val. vyrai stovi ir laukia. 23:27:10 val. vyras su marškinėliais ir šortais eina link pirmo išėjusio vyro, 23:27:22 val. tarp vyrų įvyksta kontaktas, po kurio 23:27:24 val. pirmas vyras greitu žingsniu eina į kairę, tačiau vyras su marškinėliais prie jo pribėga ir 23:27:29 val. pasišokęs spiria kaire koja pirmajam vyrui, iš įrašo nematyti, kur pataiko. Įspyręs vyras apibėga ratu, pirmas vyras greitu žingsniu eina link keliuko, o antras vyras su kelnėmis eina artyn prie jų. 23:27:36 val. vyras su kelnėmis suduoda smūgį pirmam vyrui, nuo smūgio pirmas vyras susvirduliuoja, pradeda bėgti, o vyras su kelnėmis jį pasiveja ir 23:27:40 val. nubėgančiam kaire ranka suduoda smūgį. Pirmas vyras nubėga link praėjimo su mediniais turėklais ir dingsta iš kameros matomumo vaizdo. Kiti du vyrai eina link automobilio ,,VW Sharan“, sėda į jį ir išvažiuoja. Antrajame vaizdo įraše užfiksuota, kad 2019 m. liepos 28 d. 23:19:00 val. matosi prekystalis, už jo barmenė-kasininkė, kuri tvarko prekystalį, šluosto įvairius daiktus. 23:19:12 val. pro duris įeina ir link prekystalio eina vyras, apsirengęs tamsios spalvos marškinėliais, priekyje su užrašais-ornamentais, šviesios spalvos šortais su mėlynais langeliais, apsiavęs juodos spalvos šlepetes, vyras tamsių, trumpų plaukų, stambaus kūno sudėjimo, apvalaus veido. Tai tas pats vyras, kuris užfiksuotas pirmame vaizdo įraše, kuris įvardinamas kaip vyras su marškinėliais ir šortais. 23:19:24 val. pro duris įeina antras vyras, kuris yra su tamsios spalvos marškiniais baltais ornamentais, tamsios spalvos kelnėmis, tai tas pats vyras, kuris aprašytas pirmame vaizdo įraše, kaip vyras su marškiniais ir kelnėmis. 23:19:58 val. išeina vyras su kelnėmis, 23:20:00 val. išeina vyras su marškinėliais ir šortais (1 t., b. l. 66–78).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamasis T. T. kartu su kitu asmeniu smurtavo prieš nukentėjusįjį M. V..

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis T. T. savo kaltę visiškai pripažino, smurtavimo faktas nustatytas specialisto išvada, jį taip pat patvirtina nukentėjusiojo M. V., liudytojo parodymai, vaizdo įrašas ir kiti rašytiniai bylos įrodymai. T. T. veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis T. T. 2019 m. liepos 28 d. apie 23.00 val. prie kavinės ,, (duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, bendrais veiksmais, tyčia, ne mažiau kaip du kartus, kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. V. į veido sritį, padarydamas nežymų M. V. sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo T. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teistas (1 t., b. l. 145–155), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 179–180), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nuo 2002 m. iki 2009 m. gydėsi 5 kartus, diagnozė: organinis asmenybės sutrikimas, nusižudymo grėsmė, galvos smegenų traumų padariniai, epilepsinis sindromas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 128), Respublikiniame priklausomybės ligų centre užregistruotas, nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 127), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1298/2019 nurodyta, kad T. T. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 133).

Nors T. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, tačiau anksčiau yra teistas, tarp jų ir už smurtinių bei apysunkių ir sunkių nusikaltimų padarymą, ši nusikaltimą padarė nepraėjus nei 2 metams po paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo Lietuvoje, be to, praėjus vos 6 mėnesiams po neteisėtų veiksmų padarymo Jungtinėje Karalystėje, už nusikalstamas veikas jam buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, tačiau T. T. ir toliau darė įvairias nusikalstamas veikas, kas rodo, kad paskirtos bausmės kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, todėl kaltinamajam skirtina griežčiausia už nusikaltimą sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Atsižvelgus, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi, po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis jokios naujos nusikalstamos veikos nepadarė, todėl skirtinos bausmės dydis nustatytinas artimesnis straipsnio už šį nusikaltimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Be to, atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes ir tai, kad kaltinamasis dirba, gydosi nuo priklausomybės, turi paskirtą globėją, nori atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, siekiant išlaikyti kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, taikant jos vykdymo atidėjimą, yra ta bausmė, kuri iš T. T. pareikalaus atsakingo požiūrio į savo elgesį, padės suvokti jo vykdomų neatsakingų, neteisėtų veiksmų pasekmes ir sudarys objektyvias prielaidas padaryti pozityvias išvadas.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis M. V. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 80) dėl 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir turėtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo.

Nukentėjusysis ieškinyje bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad neturtinę žalą sudaro pasekmės po patirtų traumų: patirti nepatogumai gydantis po sumušimo susiūtą lūpą bei ant veido akivaizdžiai matomus sumušimus, kraujosruvas, nubrozdinimus, poreikis lankytis medicininėse gydymo įstaigose bei privalomas lankymasis teisėsaugos institucijose, fizinis skausmas, nemiga, stresas, psichologinė įtampa, nerimas, neviltis, emocinis sukrėtimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, didelis diskomfortas valgant, geriant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam M. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl jam padarytų sužalojimų buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų traumų nukentėjo M. V. darbinė veikla, dėl ko jis neturėjo galimybės uždirbti pajamų, patyrė nepatogumus dėl susiūtos lūpos valgant, bendraujant su žmonėmis, kadangi buvo vasaros metas, dėl sumušimų buvo sutinęs veidas, todėl negalėjo kokybiškai ilsėtis, dirbti. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad fiziniai skausmai netruko ilgai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiojo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, nepateikta objektyvių duomenų, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiojo nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas 1 000 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam M. V. atmestina.

Dėl atstovavimo išlaidų

Nukentėjusįjį M. V. baudžiamojoje byloje atstovavo advokatas Žydrūnas Ambrizas. Iš sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 20/05-13 dėl teisinių paslaugų išlaidų matyti, jog advokatas Žydrūnas Ambrizas teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajam M. V. šioje baudžiamojoje byloje, ir teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 1 000 Eur.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajam šioje baudžiamojoje byloje teisinė pagalba buvo teikiama pagal sudarytą teisinės pagalbos sutartį su advokatu Žydrūnu Ambrizu. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis T. T. yra asmuo, turintis teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kad jam tokia pagalba būtų teikiama.

Teismas pažymi, kad iš pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 20/05-13 bei mokėjimo nurodymo Nr. 1 matyti, kad nukentėjusysis yra sumokėjęs už teisines paslaugas – 1 000 Eur. Tačiau tiek sąskaitos aprašyme ,,teisinių paslaugų pobūdis“, tiek mokėjimo nurodyme grafoje ,,mokėjimo paskirtis“ nurodyta, kad tokią sumą sudaro advokato atstovavimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-32240-19 ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-131-667/2020. Teismas, vertindamas atstovavimo išlaidų pagrįstumą, nurodo, kad šios teisme nagrinėjamos bylos Nr. 1-884-725/2020, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-32240-2019-6, o sąskaitoje už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodyme nurodyta baudžiamoji byla Nr. 1-131-667/2020 yra nagrinėjama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, tačiau ji nesusijusi su šia nagrinėjama byla, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai kad nukentėjusįjį advokatas atstovavo ikiteisminio tyrimo metu, remiantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, nurodytos atstovavimo išlaidos mažintinos iki 500 Eur ir išieškotinos iš kaltinamojo T. T. (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, pradėjus probacijos vykdymą – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskai, saugomi byloje (1 t., b. l. 78, 123), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 10 punktais, bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant dirbti; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nukentėjusiojo M. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, nukentėjusiajam M. V. priteisti 1 000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 500 (penkis šimtus) eurų atstovavimo išlaidų iš kaltinamojo T. T.. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskus, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus probacijos vykdymą, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė