Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-618-791/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-05-31
Bylos Nr.
1-618-791/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Kaltinamasis
L. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-618-791/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12929-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;
1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8;1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5.(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 31 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 1-1-12929-19 medžiagą, kurioje

L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, dirbanti sezoninius darbus, neregistruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teista 2015 m. vasario 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta galutinė 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė, 2015 m. balandžio 8 d. paleista atlikus bausmę, teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. Š. 2019 m. kovo 30 d. apie 02.00 val. Alytuje, Ulonų g., ties 19–uoju numeriu pažymėtu namu, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji L. Š. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. kovo 30 d. vakarą ji vartojo alkoholinius gėrimus. Iš pradžių alkoholį vartojo bare, kiek ten išgėrė, tiksliai nepamena. Pamena tiek, kad išėjusi iš baro nuėjo iki savo namų, (duomenys neskelbtini), iš aikštelės pasiėmė jai priklausančią transporto priemonę „Opel Astra“, sėdo už jos vairo ir išvažiavo pas draugą. Ten taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 200 g. Naktį, maždaug 01.00 val. (gal ir vėliau, tiksliai nepamena), ji išėjusi iš draugo sėdo už automobilio vairo ir norėjo važiuoti link namų. Ulonų gatvėje jos vairuojamą transporto priemonę sustabdė pareigūnai. Dėl įvykio gailisi (b.l. 61).

Motyvuojamoji dalis

Be L. Š. visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais.

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) pareigūno V. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. kovo 30 d. apie 02.07 val., budėtojo nurodymu vyko į Rūtų g., kur galimai neblaivus asmuo vairuoja automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis buvo pastebėtas įvažiuojant į Pulko g., o sustabdytas Ulonų g., ties 17–uoju Nr. pažymėtu namu. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo L. Š.. Bendraujant, nuo jos jautėsi stiprus alkoholio kvapas, vairuotojos kalba buvo nerišli. 2.12 val. alkoholio kiekio matuokliu jai buvo nustatytas 2,59 promilių girtumas (b.l. 20).

Iš Alytaus AVPK pareigūnės D. D. 2019 m. kovo 30 d. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad 2019 m. kovo 30 d. apie 02.00 val. Alytuje, Ulonų g., ties 19–uoju Nr. pažymėtu namu, Alytaus AVPK pareigūnai sustabdė automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivi L. Š. (nustatytas 2, 59 promilių girtumas). L. Š. buvo sulaikyta ir uždaryta į Alytaus AVPK areštinę (b. l. 1–4).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T–A 2960/2019 (01) matyti, kad L. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija etilo alkoholio yra 2,45 promilės (b.1. 23).

Iš 2019 m. kovo 30 d. laikino sulaikymo protokolo matyti, kad L. Š. 2019 m. kovo. 30 d. 02.10 val. buvo sulaikyta (b.l. 55).

Iš 2019 m. kovo 30 d. nutarimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį matyti, kad L. Š. 2019 m. kovo 30 d. 15.05 val. buvo paleista (b.l. 56).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad 2019 m. kovo 30 d. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti Alytuje, Ulonų g., ties 19–uoju Nr. pažymėtu namu, ir automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu buvo paimtas automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuvežtas saugoti į Alytaus r. sav., Užubalių k., Ūdrijos kelias 24 esančią aikštelę ir užplombuotas (b.l. 11–19).

Iš Alytaus AVPK pažymos apie patirtas proceso išlaidas ikiteisminiame tyrime Nr. 01–1–12929–19, bei mokėjimo kvito Nr. LG 00404532 matyti, kad už automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą buvo priskaičiuotos proceso išlaidos, kurios jau yra atlygintos (b.l. 27–39).

Iš Valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad keleivinio automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra L. Š. (b. 1. 81).

Iš Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2019 m. balandžio 3 d. nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą matyti, kad L. Š. laikinai apribotos nuosavybės teisės, uždraudžiant disponuoti automobiliu „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio saugojimo vieta nustatyta pas L. Š., (duomenys neskelbtini) (b.l. 40–41).

Aptartais įrodymais nustatyta, kad L. Š. vairavo transporto priemonę, kai jos kraujyje nustatyta mažiausia 2,45 promilės (t. y. viršijanti 1,5 promilės) etilo alkoholio koncentracija. Tokie L. Š. veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo požymius (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII–1871 redakcija).

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. L. Š. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad ji prisipažįsta padariusi nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. Š. anksčiau teista, teistumas išnykęs (b.l. 66–67), bausta administracine tvarka, nuobauda negaliojanti (b.l. 71–72), dirbanti sezoninius ūkio darbus (b.l. 88), įrašyta į priklausomybės ligų gydymo įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas F10.2 (b.l. 73), netikslinga skirti psichiatrijos ekspertizę (b.l. 78).

Prokurorė siūlė L. Š. nubausti 45 parų arešto bausme. L. Š. iš dalies sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei dydžiu, prašė skirti 20 parų arešto bausmę (b.l. 98–102).

Už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinęs nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes, kaltinamosios L. Š. asmenybę, jos girtumo laipsnį nusikalstamos veikos padarymo metu, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus įgyvendinta tik paskyrus L. Š. prokurorės pasiūlytą griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi ši bausmės rūšis šiuo atveju pilnai atitiks bausmės skyrimo paskirtį bei pagrindus. Vertinant arešto bausmės trukmę, teismas šiuo atveju vadovaujasi BK 49 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, kad už padarytą nusikaltimą skiriama nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto bausmė. Šiuo atveju prokurorės siūloma 45 parų arešto bausmė yra lygi straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui, taigi yra teisėta, o atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kaltinamosios asmenybę – priimtina. Kadangi teismo vertinimu nėra priežasties skirti mažesnės trukmės arešto bausmės nei prokurorės siūloma, L. Š. skirtina 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Kadangi baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka, L. Š. atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme, t. y. nuo 2019 m. kovo 30 d. 02.10 val. iki 2019 m. kovo 30 d. 15.05 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai.

Prokurorė taipogi siūlė kaltinamajai uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Kaltinamoji prašė skirti trumpesnį terminą.

Pagal BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII–1871 redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d), teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki trejų metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu (nuo 2019 m. balandžio 1 d.) galiojančią BK redakciją, įstatymo leidėjas ženkliai sugriežtino teisės pažeidėjų atsakomybę, numatydamas, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones trukmė, kuomet asmuo naudodamasis šia teise padaro nusikalstamą veiką skirtina nuo vienerių iki penkerių metų. L. Š. nusikaltimą padarė 2019 m. kovo 30 d., taigi, likus vos kelioms dienoms iki naujos, atsakomybę griežtinančios įstatymo redakcijos. Nors L. Š. veika kvalifikuojama pagal senąją redakciją, tačiau teismas vertindamas kaltinamosios prašymo dėl trumpesnio, nei prokurorės siūlomas teisės vairuoti kelių transporto priemones termino pagrįstumą, negali visiškai neatsižvelgti į griežtą įstatymo leidėjo poziciją šiuo klausimu. Nagrinėjamu atveju taip pat atsižvelgtina, kad L. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi jai suteikta teise vairuoti transporto priemones, į padaryto nusikaltimo aplinkybes, L. Š. nustatytą neblaivumo laipsnį, jos asmenybę. Įvertinęs visas minėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo kaltinamai skirti trumpesnį teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą nei prokurorės siūlomas ir sprendžia, kad tikslinga kaltinamajai kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

Nusikaltimą L. Š. padarė būdama neblaivi, vairuodama jai pačiai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas pažymi, jog baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis. Todėl pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, L. Š. vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, kaltinamajai skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. 2019 m. balandžio 3 d. nutarimu L. Š. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jai priklausančią transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti iki šio automobilio faktinio konfiskavimo.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama L. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII–1871 redakcija), ir ją nubausti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į L. Š. paskirtos bausmės laiką laikinajame sulaikyme jos išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 30 d. 02.10 val. iki 2019 m. kovo 30 d. 15.05 val. – tai yra vieną dieną.

Bausmę L. Š. paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistosios L. Š. sulaikymo dienos, vykdant šiuo įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu jai paskirtą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, skirti L. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti L. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), saugomą pas L. Š., (duomenys neskelbtini).

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti L. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. 2019 m. balandžio 3 d. nutarimu L. Š. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jai priklausančią transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti iki šio automobilio faktinio konfiskavimo.

Išaiškinti, kad kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajai padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vilma Dapkevičienė