- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-17
- Bylos Nr.
- AS-515-525/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00159-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Audrius Bakaveckas, Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo bei žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. vasario 26 d. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (dabar – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius) 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą Nr. (1.31)-TPD-80-14 (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VGTPT Klaipėdos skyrius), 50 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas taip pat pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Sprendimo panaikinimo, kuriame nurodė, jog jis 2014 m. spalio 6 d. pateikė teismui skundą dėl atsakovo įpareigojimo vykdyti veiksmus pagal jo kompetenciją. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartimi nustatė jam terminą skundo trūkumams šalinti, o 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi teismas atsisakė priimti nagrinėti jo skundą. Pareiškėjas apskundė minėtas pirmosios instancijos teismo nutartis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2015 m. sausio 7 d. nutartimi netenkino jo atskirojo skundo, todėl Sprendimas šiuo metu yra galiojantis ir pareiškėjui daro didelę žalą. Sprendimu dėl išgalvotų motyvų buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimas. Pareiškėjas prašė atsižvelgti į nuoseklią teismų praktiką.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip 3 metams nuo skundžiamo Sprendimo priėmimo ir nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl netenkino pareiškėjo prašymo dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo nuomone, teismo nutartis reiškia teismo šališkumą, tendencingumą siekiant pateisinti valdininkus. Pasak pareiškėjo, jo skundo reikalavimas buvo teisiškai pagrįstas, todėl pareiškėjas turėjo konstitucinį teisėtų lūkesčių principą gauti teismo sprendimą.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad teismas neišnaginėjo jo prašymo dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, taip kompromituodamas pačią valstybės teisėsaugos sistemą, kuri yra be galo formalizuota ir daugiausia gina valstybinės biurokratijos interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nustatęs, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą apskųsti Sprendimą, ir netenkinęs pareiškėjo prašymo dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu atsisakė priimti skundą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011).
Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte tvirtinta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas.
Pareiškėjas skundą teismui dėl Sprendimo, priimto 2014 m. rugsėjo 16 d., teismui pateikė 2018 m. vasario 26 d. (pagal spaudą ant voko), t. y. akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnyje nustatytą skundo padavimo terminą.
Apeliacinės instancijos teismo kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, atskirąjį skundą ir kitus byloje pateiktus duomenis, konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė ir nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie jokias objektyvias, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias aplinkybes, kurios galėtų būti pripažintos pakankamai svarbiomis praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.