- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-08
- Bylos Nr.
- e2-1049-617/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00882-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Ieškovas
- P. C.
- Atsakovas
- J. P.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. C. AS ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. C. AS ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. P. 497,69 € negrąžinto kredito, 59,02 € mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 111,40 € negautų pajamų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio suma neviršija 2000 €, šalys neprašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka ( CPK 441 straipsnis ).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Nustatyta, kad pradinė kreditorė AB „Swedbank“ ir atsakovas J. P. 2018-04-23 sudarė lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 18-021446-RK ( toliau ir – Sutartis ), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui 500 € dydžio kredito limitą su 19 proc. dydžio metine palūkanų norma. Lanksčių įmokų kredito kortelės galiojimo terminas – 2021-05-31. Atsakovas įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, į pradinės kreditorės 2020-01-17, 2020-03-06 raštiškas pretenzijas sumokėti pradelsto įsiskolinimo sumą nereagavo, todėl pradinė kreditorė Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė 2020-03-27. 2018-10-23 Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu pradinė kreditorė AB „Swedbank“ reikalavimo teisę į J. P. įsiskolinimą pagal Sutartį perleido P. B. OU Lietuvoje veikiančiai per P. B. OU Lietuvos filialą. 2019-01-07 Perleidimo sutarties pagrindu kreditorius P. B. OU kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą perleido ieškovui P. C. AS. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas raštišku 2020-05-04 pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą ieškovui būtų grąžinęs ( CPK 178, 185 straipsniai ).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau ir – CK ) 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis ). Paskolos sutartimi viena šalis ( paskolos davėjas ) perduoda kitos šalies ( paskolos gavėjo ) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą ( paskolos sumą ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita ( CK 6.870 straipsnio 1 dalis ). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą ( CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis ). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus ( CK 6.38 straipsnio 1 dalis ). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus ( CK 6.59 straipsnis ).
Pradinė kreditorė įsipareigojimus pagal 2018-05-11 Sutartį įvykdė – suteikė atsakovui 500 € dydžio kredito limitą. Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti 500 € dydžio kredito limitą ir mokėti Sutartyje nustatytą 19 proc. dydžio metinę palūkanų normą. Sutarties vykdymo terminas – 2021-05-31. Atsakovas įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė Sutartį su atsakovu 2020-03-27 nutraukė. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, Sutarties sąlygų ar iš jo prašomos priteisti skolos dydžio neginčija. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievolę, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 497,69 € negrąžinto kredito, 59,02 € mokėjimo ( pelno ) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo ( 2020-03-27 ), iš viso – 556,71 €, yra pagrįstas ir tenkinamas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 111,40 € negautų pajamų, apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos 2020-03-37 iki 2021-05-31 už 430 dienų taikant 19 proc. Sutartyje numatytą metinę palūkanų normą.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas, tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos ir įrodytos.
Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos ( kredito ) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo ( pelno ) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos ( kredito ) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos ( kredito ) sutartį negautų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų ( netesybų ) ir negautų pajamų ( nuostolių ) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo ( pelno ) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo ( neteisėtas neveikimas ) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti ( neteisėtas veikimas ), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita ( CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008 ).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
Ieškovas už sutartą mokestį ( pelno palūkanas ) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukus Sutartį, tačiau iki šiol neatgavus nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovo negautų pajamų faktas yra įrodytas.
Nustatyta, kad Sutartis šalių sudaryta 2018-05-11. Sutartyje numatyta metine palūkanų norma – 19 proc., bendra kredito kainos metinė norma – 27,640 proc. Sutartis, atsakovui nevykdant įsipareigojimų, nutraukta 2020-03-27. Sutarties vykdymo terminas – 2021-05-31. Atsakovas Sutartimi įsipareigojo mokėti 19 proc. dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas per visą Sutarties vykdymo laikotarpį, t. y. nuo 2018-05-11 iki 2021-05-31. Pradinė kreditorė, kurios teisių ir pareigų pagal Sutartį perėmėju yra ieškovas, suteikusi atsakovui 500 € kreditą, tinkamo Sutarties vykdymo atveju, pagrįstai galėjo tikėtis gauti Sutartimi nustatytas 19 proc. dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas, todėl Sutartį prieš terminą nutraukus ( 2020-03-27 ), ieškovui iš atsakovo priteistinos 111,40 € dydžio negautos pajamos ( nuostoliai ) apskaičiuotos taikant Sutartyje numatytą 19 proc. metinę palūkanų normą už negrąžintą kredito dalį ( 497,69 € ) laikotarpiu nuo Sutarties nutraukimo dienos ( 2020-03-27 ) iki Sutarties termino pabaigos ( 2021-05-31 ), t. y. už 430 dienų ( 497,69 € x 19 % : 365 dienos per metus x 430 dienos ).
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CK 6.210 straipsnio 1 dalis ). Atsakovas laiku neatsiskaitė, todėl iš jo priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą ( 668,11 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2020-12-15 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė, pateikiant teismui ieškinį, sumokėjo 15 € dydžio žyminį mokestį. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą ( CPK 93 straipsnio 1 dalis ). Teismas ieškinį patenkino, todėl iš atsakovo J. P. ieškovui P. C. AS priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15 € ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis ).
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 € sumos, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 441 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsniu, 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.249 straipsniu, 6.874, 6.886 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš J. P. P. C. AS naudai 497,69 € negrąžinto kredito, 59,02 € palūkanų, 111,40 € negautų pajamų, bylinėjimosi išlaidas 15 € dydžio, iš viso – 683,11 € ( šešis šimtus aštuoniasdešimt tris € 11 ct ), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 668,11 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2020-12-15 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.